LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
2016 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO NR. A1-353 „DĖL KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMO VAIKAMS, GALIMAI NUKENTĖJUSIEMS NUO SEKSUALINIO IŠNAUDOJIMO, REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. liepos 17 d. Nr. A1-668
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. A1-353 „Dėl Kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, rekomendacijų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMO VAIKAMS, GALIMAI NUKENTĖJUSIEMS NUO SEKSUALINIO SMURTO, PAGALBOS CENTRE REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo
Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.9 papunkčiu ir įgyvendindama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-353
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2020 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. A1-668
redakcija)
KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMO VAIKAMS, GALIMAI NUKENTĖJUSIEMS NUO SEKSUALINIO SMURTO, PAGALBOS CENTRE REKOMENDACIJOS
i SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, pagalbos centre rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti teismo medicinos eksperto atliekamą apžiūrą, specialistų, atliekančių vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinio smurto (toliau – vaikas), apklausą ir teikiančių išvadas apie galimai patirtą seksualinį smurtą, taip pat organizuojančių ir (ar) teikiančių trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę kompleksinę pagalbą vaikams ir (ar) jų šeimos nariams, veiksmus.
2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
2.1. Ilgalaikė kompleksinė pagalba – baigus teikti trumpalaikę kompleksinę pagalbą, specialistų, veikiančių vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje, pagal pagalbos planą teikiamos ilgalaikės paslaugos vaikui ir jo šeimai tiek, kiek reikia vaikui, kad jis pasveiktų fiziškai ir psichologiškai. Ilgalaikė kompleksinė pagalba vaikui gali būti teikiama prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir jam pasibaigus, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir siekiant užtikrinti geriausius jo interesus.
2.2. Kompleksinė pagalba – trumpalaikės ir (ar) ilgalaikės kompleksinės psichologinės, socialinės, teisinės, medicininės ir kitos paslaugos, teikiamos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą ir pagal poreikį kitiems vaiko šeimos nariams.
2.3. Pagalbos centras – viešasis juridinis asmuo (specializuotas centras), kurio patalpose vaikui palankioje (draugiškoje) aplinkoje gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (vaiko apklausa, teismo medicinos eksperto atliekama apžiūra) ir teikiama trumpalaikė kompleksinė pagalba vaikui ir (ar) jo šeimos nariams.
2.4. Trumpalaikė kompleksinė pagalba – pagalbos centre skubiai teikiamos psichologinės, socialinės, teisinės, medicininės ir kitos reikalingos paslaugos vaikams ir jų šeimų nariams.
2.5. Trumpalaikės kompleksinės pagalbos specialistų komanda – iš pagalbos centro psichologo, socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo ir prireikus kitų pagalbos centro ar kitų organizacijų, institucijų, įstaigų ir (ar) tarnybų specialistų sudaryta komanda, organizuojanti ir teikianti trumpalaikę kompleksinę pagalbą vaikui ir (ar) jo šeimos nariams pagalbos centre.
2.6. Vaikui palanki (draugiška) aplinka – vaiko individualius poreikius atitinkanti fiziškai ir psichologiškai saugi aplinka, kurioje užtikrinamas bendravimas su vaiku, Rekomendacijose nurodytų procedūrų ir paslaugų teikimas, atsižvelgiant į vaiko savijautą, išsakytus rūpesčius, amžių, raidos ypatumus, jo brandą ir specifinius poreikius (pvz., atsiradusius dėl negalios, specialiųjų ugdymosi poreikių, kultūrinių ypatumų ir kt.).
2.7. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Vaikai, nukentėję arba galimai nukentėję nuo bet kokios formos seksualinio smurto, laikomi ypač pažeidžiamais. Kompleksinė pagalba jiems teikiama laikantis principų, įtvirtintų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taip pat vaiko orumo gynimo principo, pagal kurį kiekvienas vaikas laikomas unikalia, vertinga asmenybe ir visos procedūros ir (ar) veiksmai turi būti atliekami gerbiant vaiko orumą, jo teisėtus interesus, specifinius poreikius, jo individualią situaciją ir privatumą. Vaikui jam aiškia, suprantama kalba turi būti suteikta informacija apie planuojamas Rekomendacijose numatytas procedūras ir (ar) veiksmus jo atžvilgiu, vaikas turi turėti galimybę užduoti papildomus klausimus, susijusius su šiomis procedūromis ir (ar) veiksmais.
II SKYRIUS
Veiksmai ĮTARUS, ATPAŽINUS SEKSUALINĮ SMURTĄ PRIEŠ VAIKĄ arba gavus informacijOS apie jį
4. Esminė vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sąlyga, įtarus, atpažinus galimą seksualinį smurtą prieš vaiką ar gavus informacijos apie jį, – koordinuoti specialistų veiksmai, leidžiantys tiksliai ir visapusiškai įvertinti vaiko būseną ir situaciją, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, išvengti pakartotinio procedūrų atlikimo, vaiko traumavimo ir kuo skubiau suteikti visą būtiną pagalbą, mažinančią galimas neigiamas pasekmes vaikui. Pagalba vaikui organizuojama ir teikiama neatsižvelgiant į tai, ar jis bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu.
5. Vertinant, ar vaikas galimai patyrė seksualinį smurtą, vykdomos baudžiamąjį procesą ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos teisinės procedūros, prireikus teikiama kompleksinė pagalba vaikui ir (ar) jo šeimos nariams.
6. Įtarus, atpažinus galimą seksualinį smurtą prieš vaiką ar gavus informacijos apie jį:
6.1. atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus, ikiteisminio tyrimo įstaigų (policijos), prokuratūros pareigūnai ištiria galimo seksualinio smurto aplinkybes, nustato žalos pobūdį; Tarnyba, reaguodama į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, imasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytų veiksmų; pagalbos centras atlieka Rekomendacijose nurodytas procedūras taip, kad vaikas būtų apsaugotas nuo papildomo traumavimo teisinių procedūrų metu;
6.2. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, pradėjusiam ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio smurto prieš vaiką, rekomenduotina raštu (pateikiant tuos duomenis, kuriuos galima atskleisti ikiteisminio tyrimo metu ir kurie būtini pagalbos centro funkcijoms vykdyti) kreiptis į pagalbos centrą, kad jis suorganizuotų teismo medicinos eksperto atliekamą vaiko apžiūrą ir apklausą, prireikus suteiktų trumpalaikę kompleksinę pagalbą vaikui ir (ar) jo šeimos nariams;
6.3. jei vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą ir jam reikalinga trumpalaikė kompleksinė pagalba, jei dėl vaiko galimai patirto seksualinio smurto į pagalbos centrą nesikreipė ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, Tarnyba informuoja vaiko atstovus pagal įstatymą apie galimybę gauti tokią pagalbą pagalbos centre, nurodydama pagalbos centro pavadinimą, informaciją apie teikiamą pagalbą, veiklos adresą, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą. Jei vaiko atstovai pagal įstatymą sutinka gauti trumpalaikę kompleksinę pagalbą, Tarnyba ir (ar) vaiko atstovai pagal įstatymą į pagalbos centrą dėl trumpalaikės kompleksinės pagalbos teikimo savarankiškai kreipiasi raštu, nurodydami vaiko vardą, pavardę, amžių, turimą negalią ir (ar) specialiuosius poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą arba turimo vienintelio atstovo pagal įstatymą vardą (-us), pavardę (-es), deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, žinomas seksualinio smurto aplinkybes – asmens, galimai įvykdžiusio nusikalstamą veiką, amžių, ryšį su vaiku, nusikalstamos veikos pobūdį, ar informacija apie nusikalstamą veiką prieš vaiką buvo perduota kompetentingoms institucijoms (jei taip, tai kada).
III SKYRIUS
VAIKO APKLAUSOS, TEISMO MEDICINOS EKSPERTO ATLIEKAMOS APŽIŪROS IR TRUMPALAIKĖS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA
7. Trumpalaikės kompleksinės pagalbos specialistų komanda, prieš imdamasi veiksmų, turi įvertinti galimą pagalbos naudą ir žalą. Prireikus trumpalaikė kompleksinė pagalba vaikui ir (ar) jo šeimos nariams turi būti pradėta teikti nedelsiant, įtarus, atpažinus seksualinį smurtą prieš vaiką arba gavus informacijos apie jį. Trumpalaikė kompleksinė pagalba turi būti teikiama pagal individualius vaiko ir jo šeimos narių poreikius, įvertinus su kiekvienu nukentėjusiu vaiku susijusias aplinkybes, vaiko raidos ypatumus, turimus specifinius poreikius (pvz., atsiradusius dėl turimos negalios, specialiųjų ugdymosi poreikių, kultūrinių ir kt. ypatumų) ir vaiko amžių, taip pat atsižvelgus į vaiko nuomonę, jo poreikius ir rūpesčius.
9. Pagalbos centro ir kitų specialistų veiksmai, organizuojant vaiko apklausą, teismo medicinos eksperto atliekamą apžiūrą ir teikiant trumpalaikę kompleksinę pagalbą:
9.1. gavęs Rekomendacijų 6.3 ar 6.4 papunktyje nurodytą kreipimąsi, pagalbos centro direktorius arba jo įgaliotas asmuo nedelsdamas sudaro trumpalaikės kompleksinės pagalbos specialistų komandą ir organizuoja jos pasitarimą, kurio metu, įvertinus visą Rekomendacijų 6.3 ar 6.4 papunktyje nurodytame kreipimesi pateiktą informaciją apie vaiką, sudaroma intervencijos bei pagalbos vaikui ir (ar) jo šeimos nariams (jei nėra duomenų, kad jie galimai prisidėjo prie nusikalstamos veikos prieš vaiką įvykdymo) teikimo strategija, kurioje numatomi konkretūs trumpalaikės kompleksinės pagalbos specialistų komandos narių ir kitų pagalbos centro specialistų veiksmai ir terminai;
9.2. dalyvauja organizuojant ir sudaro galimybes teismo medicinos ekspertui atlikti vaiko apžiūrą bet kuriuo paros metu. Ją atlieka budintis teismo medikas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK), parengia išvadą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai dėl seksualinio smurto prieš vaiką fakto nustatymo;
9.3. įvertinęs individualią vaiko situaciją, užtikrindamas galimybes vaikui individualiai išsakyti savo nuomonę (esant poreikiui, dalyvaujant šeimos nariams) ir atsižvelgdamas į ją, pagalbos centro psichologas atlieka psichologinį vaiko įvertinimą, teikia psichologinę pagalbą vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą;
9.4. atlikęs 9.3 papunktyje nurodytus veiksmus, parengia išvadą dėl vaiko būsenos (gali būti nurodomi vaiko emociniai išgyvenimai ir elgesio sutrikimai, vaiko nuomonė apie situaciją ir reikalingą pagalbą, vaiko poreikiai, susiję su situacija, pagalbos ir paslaugų poreikiai, šeimos požiūris į situaciją, socialinė aplinka) ir pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui bei Tarnybai.
10. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, bendradarbiaudami su pagalbos centru ir Tarnyba, suderina ir nustato apklausos datą, laiką, apklausos dalyvių sąrašą (nurodomi vardai ir pavardės). Jei apklausą turi atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjas, preliminari apklausos data ir laikas su juo suderinami iš anksto.
11. Vaiko apklausa pagalbos centre organizuojama darbo dienomis 8.00–17.00 val. Neatidėliotinais atvejais, suderinus su pagalbos centro direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu ir vaiko apklausoje turinčiais dalyvauti asmenimis, vaiko apklausa pagalbos centre gali būti atliekama ir kitu laiku. Esant poreikiui, pagalbos centras sudaro galimybę ikiteisminio tyrimo teisėjui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti vaiko apklausą nuotoliniu būdu, naudojantis tam skirtomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Vaiko apklausą pagalbos centre gali atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, vadovaudamiesi BPK nuostatomis.
12. Ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausti vaiką padeda pagalbos centro psichologas, o nesant galimybės pasitelkti pagalbos centro psichologo arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nusprendus pagalbos centre patiems apklausti vaiką, padedant ne pagalbos centro psichologui, pastarojo dalyvavimą užtikrina ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas.
13. Visos procedūros (ne tik išvardytos Rekomendacijose: teismo medicinos eksperto atliekama vaiko apžiūra, psichologinis įvertinimas, vykdomos apklausos ir kt.) turi būti atliekamos atsižvelgiant į vaiko amžių, būseną, raidos ypatumus, suvokimą, negalios pobūdį (jei vaikas turi negalią) ir kitas aplinkybes, vykti vaikui suprantama kalba, siekiant užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą:
13.1. visos procedūros turi būti atliekamos taip, kad nebūtų galimybių vaikui grasinti, jį gąsdinti ar kitaip neigiamai paveikti, žeminti vaiko orumą ar reikšti nepasitikėjimą vaiko žodžiais. Visais atvejais, kai vaikas jaučiasi pavargęs, sunerimęs ar nepatogiai, jis privalo turėti galimybę sustabdyti procedūrą ir ją vėliau tęsti. Su šia teise pagalbos centro specialistai turi supažindinti vaiką iki procedūros pradžios jam suprantama kalba. Rekomenduojama, kad visas su vaiku susijusias procedūras, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, atliktų specialistai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais, darbo su vaikais kompetenciją, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės raidos procesus;
13.2. jei procedūrose dalyvauja vaikas, turintis negalią, procedūroms atlikti pagalbos centras turi teisę pasitelkti specialistą, turintį atitinkamų žinių apie vaiko negalią ir jos ypatumus. Fizinė aplinka taip pat privalo būti pritaikyta pagal vaiko poreikius, atsiradusius dėl jo negalios;
14. Teikiama trumpalaikė kompleksinė pagalba turi būti efektyvi. Pagalbos centras gali konsultuotis su specialistais, kad teikiama pagalba užtikrintų vaiko teises ir teisėtus interesus, atitiktų individualius vaiko poreikius:
14.2. teismo mediku ar sveikatos priežiūros specialistu, kuris teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, reikalavimų;
15. Vaiko ir (ar) jo šeimos narių atvykimą į pagalbos centrą organizuoja ir atvykimo išlaidas apmoka vaiko atstovai pagal įstatymą. Jei dėl objektyvių priežasčių vaiko atstovai pagal įstatymą to negali padaryti, vaiko ir (ar) jo šeimos narių atvykimą į pagalbos centrą organizuoja ir atvykimo išlaidas apmoka vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybė. Prireikus vaiko ir (ar) jo šeimos narių atvykimą gali padėti organizuoti pagalbos centras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
16. Prireikus pagalbos centras vaiką ir (ar) jo šeimos narius, kuriems teikiama trumpalaikė kompleksinė pagalba, turi nemokamai apgyvendinti pagalbos centre pagalbos centro direktoriaus nustatyta tvarka.
17. Jeigu ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami nuotoliniu būdu, pagalbos centras užtikrina galimybę naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis.
18. Jei pagalbos centras skubiai negali suteikti vaikui ir (ar) jo šeimos nariams reikalingų paslaugų, pagalbos centro direktorius ar jo įgaliotas asmuo į trumpalaikės kompleksinės pagalbos specialistų komandą pagal atskiras bendradarbiavimo sutartis gali įtraukti ir kitus valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų ar įstaigų, ir (ar) nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, turinčius specialiųjų žinių ir darbo su vaikais patirties.
IV SKYRIUS
REKOMENDACIJOS DĖL ILGALAIKĖS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMO
20. Trumpalaikės kompleksinės pagalbos specialistų komanda, atsižvelgusi į vaikui ir (ar) jo šeimos nariams suteiktą trumpalaikę kompleksinę pagalbą, šių asmenų būseną, vaiko specifinius poreikius (pvz., atsiradusius dėl negalios, specialiųjų ugdymosi poreikių, kultūrinių ypatumų ir kt.), vaiko ir jo šeimos narių nuomonę, kitas aplinkybes, parengia rekomendacijas dėl ilgalaikės kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) jo šeimos nariams teikimo (nurodomi vaiko ir (ar) jo šeimos narių vardai, pavardės, gimimo datos, vaiko išgyvenami emociniai ir elgesio sunkumai, vaiko ilgalaikės kompleksinės pagalbos poreikiai). Rekomendacijos teikiamos Tarnybai ir vaiko atstovams pagal įstatymą.
21. Tarnyba, gavusi pagalbos centro rekomendacijas dėl ilgalaikės kompleksinės pagalbos ir aptarusi jas su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą, ne vėliau nei kitą darbo dieną raštu kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikui ir jo šeimai (nurodydama vaiko ir jo atstovo pagal įstatymą vardus, pavardes, atstovo pagal įstatymą kontaktinius telefono ryšio numerius, reikalingas paslaugas ir pateikdama pagalbos centro rekomendacijų dėl ilgalaikės kompleksinės pagalbos kopiją), o tais atvejais, kai yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis arba būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, – į socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą, dėl atvejo vadybininko paskyrimo Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Siekiant užtikrinti su vaikais ir (ar) jų šeimos nariais dirbančių, trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę kompleksinę pagalbą teikiančių asmenų kompetencijos ugdymą, specialiųjų žinių apie darbą su vaikais, patyrusiais seksualinį išnaudojimą, jiems suteikimą, pagalbos centre gali būti steigiamas profesinės kompetencijos centras, kuris organizuotų įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistų mokymus, pagal galimybes – vaikų ir jų šeimų mokymus, rengtų metodinę medžiagą, užsiimtų kita analitine ir (ar) šviečiamąja veikla vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje.
23. Pagalbos centras, kiti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę kompleksinę pagalbą teikiantys asmenys, taip pat Tarnyba užtikrina asmens duomenų apsaugą bei pagalbos teikimo konfidencialumą. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
24. Dokumentai (įskaitant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi, nustatyta tvarka.
______________