Administracinė byla Nr. AS-384-624/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00373-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato P. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22S60136 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad su sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., bet pareiškėjos atstovas tik 2022 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą parengti skundą pareiškėjai. Pažymėjo, kad šiuo atveju užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos ar jos atstovo kaltės. Pareiškėja nėra atsakinga už tai, kad jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Jai tenkančiomis teisėmis ir pareigomis ji naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jai sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas maksimaliai, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad apeliantei paslauga būtų suteikta kuo greičiau.
II.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., taigi, sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjai nusprendus apskųsti sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjos atstovui advokatui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d., praleidus apskundimo terminą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, nelaikė svarbiomis, sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti.
Teismas nurodė, kad su pareiškėja su Sprendimu pasirašytinai buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjos atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateikus įrodymų apie tai, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Teismas taip pat nurodė, kad prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp su Migracijos departamentu, bei techninė specifikacija, iš kurių matyti, jog sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti ir dėl šios priežasties (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.
Sprendime įrašyta pareiškėjo susipažinimo data, iš Sprendimo matyti, kad pareiškėja išreiškė valią skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Teikiant nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą privačios sutartys papildomai nesudaromos. Be to, kadangi užsakymas gautas 2022 m. kovo 14 d., konstatuotina, kad skundas teismui pateiktas per protingą laiką.
Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas, kadangi su skundu buvo pateiktos sutartys su priedais, kurios patvirtina, jog advokatas teikia paslaugas prieglobsčio prašytojams, šių asmenų grupei priklauso ir pareiškėja.
Pareiškėja teigia, kad parengti skundą ir išsiųsti teismui reikalingas laikas, o atstovas taip pat teikia teisines paslaugas ir kitiems prieglobsčio prašytojams, todėl per vieną dieną parengti skundus nebuvo įmanoma. Be to, užsakymas buvo gautas 2022 m. kovo 14 d. darbo dienos pabaigoje, tą pačią dieną buvo gauta 70 užsakymų dėl skundų parengimo, todėl, pareiškėjo vertinimu, skundas teismui buvo parengtas ir pateiktas per protingą laiką.
Pareiškėja nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Kadangi pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, jis negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti ir nesuteikė galimybės pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių: advokatas po užsakymo teikti teisines paslaugas skundą padavė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų; byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., nurodė, kad su juo nesutinka, ketina kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo ir pageidauja, jog pareiškėjai nemokamai būtų paskirtas advokatas.
Migracijos departamentas 2022 m. kovo 14 d. išsiuntė užsakymą advokatui P. V., kuris skundą pareiškėjos vardu Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. kovo 23 d. (teisme užregistruotas 2022 m. kovo 24 d.).
Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Migracijos departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 15 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėja skundą teismui padavė 2022 m. kovo 23 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą apskundimo terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-33-492/2022; kt.).
Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jai apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.
Pažymėtina, kad pati pareiškėja tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jos valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėja buvo aktyvi ir pareiginga, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėja negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jam teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022; kt.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.
Taigi pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai byloje nėra, todėl nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, kaip nurodo advokatas atskirajame skunde, ji negali sumokėti žyminio mokesčio, dėl ko nuo šio mokesčio mokėjimo ji atleistina.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str.1 d).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22S60136 paduoti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan