lietuvos respublikos krašto apsaugos ministras

 

Įsakymas

DĖL CIVILIŲ STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINIŲ NUSIŽENGIMŲ TYRIMO tvarkos aprašo patvirtinimo

 

2015 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V-833

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 17 straipsnio 4 dalimi,

t v i r t i n u Civilių statutinių valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                                           Juozas Olekas

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos ministro

2015 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. V-833

 

CIVILIŲ STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINIŲ NUSIŽENGIMŲ TYRIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Civilių statutinių valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja civilių statutinių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai tarnautojai) padarytų tarnybinių nusižengimų (toliau – nusižengimas) tyrimo tvarką.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statute (toliau – Statutas) ir kituose teisės aktuose.

 

 

II SKYRIUS

NUSIŽENGIMO TYRIMO TVARKA

 

3. Nusižengimo tyrimas pradedamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

4. Nusižengimo tyrimas dėl statutinių tarnautojų arba asmenų, ėjusių statutinių tarnautojų pareigas, įtariamų padarius nusižengimą, kai statutinis tarnautojas arba asmuo, ėjęs statutinio tarnautojo pareigas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje, atleidžiamas iš statutinio tarnautojo pareigų ar perkeliamas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba perkeliamas dirbti į specialiąsias misijas, pradedamas, o pradėtas nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas Statuto 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

5. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo paveda krašto apsaugos sistemos  institucijos, kurioje eina pareigas statutinis tarnautojas, įtariamas padaręs nusižengimą, personalo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui ar personalo administravimo funkcijas vykdančio padalinio vadovui (toliau – personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo) arba kitam krašto apsaugos sistemos institucijos valstybės tarnautojui ar profesinės karo tarnybos kariui (toliau – kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą) pradėti tirti nusižengimą.

6. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo nusižengimo tyrimui atlikti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: statutinio tarnautojo tiesioginio vadovo, personalo administravimo funkcijas vykdančio asmens, kitų krašto apsaugos sistemos institucijos valstybės tarnautojų ar profesinės karo tarnybos karių (toliau – karys). Vienas iš komisijos narių skiriamas komisijos pirmininku.

7. Jeigu tyrimas turi būti pradėtas dėl statutinio tarnautojo, kuris yra krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas, padaryto nusižengimo, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo paveda Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Personalo departamento direktoriui arba kitam KAM valstybės tarnautojui ar kariui tirti nusižengimą arba sudaro komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Esant pagrindui manyti, kad krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas padarė nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, komisiją sudaryti būtina.

8. Personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisija), per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti nusižengimo tyrimą gavimo (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Tvarkos aprašo priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja statutinį tarnautoją, įtariamą padarius nusižengimą, kad pradėtas šio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia turimą informaciją apie nusižengimą. Jeigu statutinis tarnautojas nepasirašo, kad šį pranešimą gavo, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisijos pirmininkas), ir du krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje pareigas eina statutinis tarnautojas, valstybės tarnautojai ar kariai.

9. Statuto 17 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais statutiniam tarnautojui arba asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas, įtariamam padarius nusižengimą, pranešimas ir turima informacija apie nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

10. Statutinis tarnautojas, įtariamas padaręs nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti personalo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui arba kitam asmeniui, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisijai), rašytinį paaiškinimą dėl nusižengimo.

11. Statutinis tarnautojas, įtariamas padaręs nusižengimą, turi teisę:

11.1. teikti informaciją, dokumentus ir kitus įrodymus, susijusius su nusižengimu;

11.2. dalyvauti tikrinant su nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje;

11.3. pareikšti nušalinimą personalo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui arba kitam asmeniui, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui/nariams);

11.4. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti personalo administravimo funkcijas vykdančio asmens arba kito asmens, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisijos ar jos nario/narių), veiksmus ar neveikimą;

11.5. baigus nusižengimo tyrimą, susipažinti su nusižengimo tyrimo išvada ir kita nusižengimo tyrimo medžiaga. Su nusižengimo tyrimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik statutiniai tarnautojai, turintys nustatyta tvarka išduotą asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

11.6. turėti atstovą. Atstovu gali būti advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio teisinį išsilavinimą, – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.

12. Personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisija), nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti nusižengimo tyrimą gavimo (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos nusižengimui tirti sudarymo). Į nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį statutinis tarnautojas, įtariamas padaręs nusižengimą, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų. Nusižengimo tyrimą atlikti pavedęs asmuo gali pratęsti nusižengimo tyrimo terminą dar iki 20 darbo dienų, kai būtina gauti nusižengimo tyrimui reikalingą informaciją, dokumentus iš kitų institucijų, įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų, kai nusižengimo tyrimas atliekamas dėl kelių nusižengimų ir kitų panašių svarbių aplinkybių.

13. Personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisija), siekdamas gauti nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę:

13.1. apklausti su nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus, karius ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;

13.2. patikrinti su nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje;

13.3. kreiptis dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su nusižengimo tyrimu, į reikalingas institucijas ir įstaigas, juridinius ir fizinius asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais.

14. Ištyręs nusižengimą, personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisija), raštu pateikia krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pavedusiam atlikti nusižengimo tyrimą, nusižengimo tyrimo išvadą ne vėliau kaip 21 darbo dieną nuo nusižengimo tyrimo pradžios, o pratęsus nusižengimo tyrimo terminą – ne vėliau kaip 41 darbo dieną nuo nusižengimo tyrimo pradžios.

15. Jeigu nusižengimo tyrimo išvadoje teigiama, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas teisinis pagrindas, t. y. teisės aktas, jo straipsnis, dalis ir (ar) punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, nurodytos Valstybės tarnybos įstatyme, ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda, nurodyta Statuto 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pavedusiam atlikti nusižengimo tyrimą, neprivalomas.

16. Gavęs nusižengimo tyrimo išvadą, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, pavedęs atlikti nusižengimo tyrimą, per Statuto 17 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų:

16.1. pripažinti, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą;

16.2. pripažinti, kad statutinis tarnautojas nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad statutinis tarnautojas nepadarė nusižengimo;

16.3. pripažinti, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad statutiniam tarnautojui, padariusiam nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Statuto 17 straipsnio 5 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

17. Su Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytu sprendimu statutinis tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įforminimo, neįskaitant laiko, per kurį statutinis tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų. Jeigu statutinis tarnautojas atsisako ar vengia pasirašyti, kad susipažino su Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytu sprendimu, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam pavesta tirti nusižengimą (Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – komisijos pirmininkas), ir du krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje eina pareigas statutinis tarnautojas, valstybės tarnautojai ar kariai.

18. Statuto 17 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytas sprendimas arba nusižengimo tyrimo išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įforminimo arba nusižengimo tyrimo išvados surašymo dienos perduodamas Statuto 17 straipsnio 7 dalyje nurodytoms institucijoms, įstaigoms ir asmenims. 

 

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo statutiniam tarnautojui arba asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________________


 

Civilių statutinių valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos aprašo

priedas

 

(Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys)

 

__________________________________________

(krašto apsaugos sistemos institucijos pavadinimas)

 

________________________________

(adresatas – civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigų

pavadinimas, vardas, pavardė)

 

PRANEŠIMAS

APIE TARNYBINĮ NUSIŽENGIMĄ

 

______________ Nr. ______

(data)

_________________

(sudarymo vieta)

 

 

Pranešame, kad yra duomenų, jog esate įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – ________

________________________________________________________________________________

(nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes)

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

 

Prašome pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki _________________.

(data)

 

 

__________________________________                  _______                       _________________

(institucijos personalo administravimo funkcijas vykdančio                        (parašas)                                       (vardas ir pavardė)

asmens arba kito asmens, kuriam pavesta tirti tarnybinį

nusižengimą, arba komisijos pirmininko pareigų pavadinimas)                                                                                         

 

 

Gavau*

___________________________

(civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigų pavadinimas)

 

___________________

(parašas)

 

___________________

(vardas ir pavardė)

 

___________________

(data)

 

___________________

* Žyma rašoma pranešimo egzemplioriuje, liekančiame jį surašiusioje institucijoje.