Administracinė byla Nr. A-3394-502/2015
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06496-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Aterna“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. P. ir V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (II t., b. l. 40–46), prašydamas solidariai iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau ir – Savivaldybė) ir uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ priteisti 290 € turtinės žalos ir 2 896 € neturtinės žalos atlyginimą bei iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. vasario 28 d. mirė jo motina B. P., laidojimo ir ritualines paslaugas, duobės iškasimą, palaikų laidojimą teikė UAB „Aterna“. Nutirpus sniegui jis pamatė, kad duobė iškasta per arti kaimyninio kapo ir motina palaidota takeliui tarp kapaviečių skirtoje vietoje, už šeimyninio kapo ribų. 2012 m. birželio 22 d. buvo ekshumuoti motinos palaikai ir ji perlaidota tinkamai, o ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takui skirtoje teritorijoje. Perlaidojant palaikus reikėjo patraukti karstą į jam skirtą vietą maždaug pusę metro. Šios aplinkybės įrodo, kad jo motina buvo palaidota netinkamai, t. y. UAB „Aterna“ suteikė nekokybiškas paslaugas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas K. P. netinkamai atliko pareigybės aprašymo 12.6 punkte numatytas pareigas, nes nekontroliavo kapavietės iškasimo, užkasimo, aplinkos sutvarkymo. UAB „Aterna“ prievolė atlyginti 290 € turtinę žalą kyla iš sutartinių santykių, nes atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus iškasti duobę, palaidoti palaikus ir užkasti duobę, dėl to motinos palaikus jis turėjo perlaidoti. Pareiškėjas, palaidojęs artimą žmogų ir suvokęs, kad tai padaryta netinkamai, bei tai, kad atsakovas nesutiko geranoriškai ištaisyti klaidų ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, patyrė dvasinį išgyvenimą, sukrėtimą ir nepatogumus. Reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybei pareiškėjas kildino iš institucijos darbuotojų neteisėto neveikimo – funkcijų neatlikimo ir pareigų nevykdymo, nes neužtikrino tvarkos kapinėse ir tinkamo palaikų laidojimo. Teigė, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai, kuriais laikytinas viešojo administravimo institucijos neveikimas.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 84–89) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas savivaldybės funkcijos apima leidimo laidoti išdavimą, kapaviečių dydžio nustatymą bei kapinių priežiūrą ir tvarką. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-365, galiojusiu ginčo laikotarpiu iki 2011 m. liepos 28 d., patvirtintas Kapinių priežiūros taisykles mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4) plotas arba šeimos kapui 6,48 kv. m (2,7 x 2,4) plotas, o kapo duobė turi būti ne mažiau kaip 2 m gylio. Pareiškėjo prašymu 2010 m. kovo 1 d. išdavė leidimą laidoti B. P. Klaipėdos miesto Lėbartų kapinėse, leidime nurodė laidojimo vietą, kapavietės numerį, dydį, t. y. atliko būtinus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti. Teisės aktuose nenumatyta pareiga dalyvauti savivaldybės atstovui kasant duobę. Kapinių priežiūros tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyta funkcija kontroliuoti kapavietės duobės iškasimą, užkasimą ir aplinkos sutvarkymą įtvirtinta tikslu kontroliuoti kapo duobės gylį ir kapavietės vietą. Teigė, kad tai neturi būti suprantama taip, kaip ją supranta pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, ką konkrečiai pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai, t. y. nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjo pateiktais duomenimis prašomą priteisti 1 200 Lt turtinės žalos dydį sudaro 800 Lt už duobės iškasimą su karsto patraukimu, 200 Lt už skundo surašymą, 200 Lt už antstolio paslaugas, tačiau šie duomenys neįrodo, kad sumos už skundo surašymą ir antstolio paslaugas yra susijusios su ginčo dalyku. Taip pat nepateikta įrodymų, kad prašoma priteisti žala kilo būtent dėl Savivaldybės veiksmų.
Atsakovas taip pat prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie galimai pažeistą teisę sužinojo 2010 metų pavasarį nutirpus sniegui (apie 2010 metų balandžio mėnesį), o į teismą kreipėsi 2013 m. gegužės 21 d.
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Aterna“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 66–68) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas UAB „Aterna“ pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ginčo atveju. Paaiškino, kad 2010 metų kovo mėnesį sudarė su pareiškėju sutartį dėl laidojimo paslaugų suteikimo ir kad jų teikimo metu ir po to iš pareiškėjo jokių pretenzijų negavo. Pareiškėjas tik 2010 m. spalio 22 d. pateikė neaiškų prašymą dėl tyčiojimosi iš palaikų. Duobės vieta buvo derinama su Kapinių priežiūros poskyrio darbuotoju, tarp kapaviečių palikta 70 cm (60 cm takeliui, 10 cm kapo borteliui), duobės plotis buvo 1 m galvūgalyje ir 70 cm kojūgalyje, o karstas pastatytas jos viduryje. Šalia kapo duobės yra įrengtas drenažo šulinys, tačiau reikalaujami atstumai buvo išlaikyti ir gruntas nebuvo sukritęs. Po laidotuvių pareiškėjas siekė išplėsti kapavietę trijų žmonių laidojimui. Pareiškėjas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos negavęs tam leidimo, pradėjo rašyti skundus bei savavališkai išplėtė kapavietę. Pareiškėjas motinos palaikus ekshumavo 2012 m. birželio 22 d. neturėdamas leidimo. Kapinių priežiūros specialistams ir UAB „Aterna“ nebuvo pranešta apie ekshumaciją. Palaikai buvo ekshumuoti 7 val. ryto, kai dar nedirba kapinių priežiūros specialistai. Neaišku, kas ir kokiais prietaisais atliko matavimus, todėl pareiškėjo nurodyti matavimai negali būti laikomi tinkamais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62–64) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. kovo 1 d. išduotą leidimą laidoti Nr. KP5-288 pats kasė duobę B. P. laidojimui kapinių priežiūros specialisto nurodytoje vietoje. Nuo kaimyninio kapo bortelio atmatavo 70 cm (60 cm takeliui ir 10 cm kapo borteliui), o duobė buvo 1 m pločio galvūgalyje ir 70 cm pločio kojūgalyje. Bekasant įgriuvo gruntas, nes duobės kojūgalyje buvo neseniai įrengtas šulinys, todėl išvalius duobę jos plotis galvūgalyje ir kojūgalyje tapo beveik vienodas. Pažymėjo, jog iškastas gruntas supiltas duobės kairėje, o artimieji stovėjo dešinėje, t. y. takelyje, skiriančiame nuo gretimo kapo. Argumentavo, jog pareiškėjas ekshumaciją atliko neturėdamas leidimo, slapta, kai dar nedirba kapinių priežiūros specialistai, ir jiems nepranešęs, duobę kasė pašalinis asmuo ir neaišku, kokiais prietaisais buvo atlikti matavimai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Savivaldybės 145 € turtinės žalos ir 150 € neturtinės žalos atlyginimą bei 215,06 € bylinėjimosi išlaidų, viso – 510,06 €, iš atsakovo UAB „Aterna“ 145 € turtinės žalos ir 150 € neturtinės žalos atlyginimą bei 215,06 € bylinėjimosi išlaidų, viso – 510,06 €, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. P. 68,35 € sumokėto žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovais yra patraukti du asmenys solidariai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Aterna“, t. y. savivaldybės valdžios institucija ir privatus juridinis asmuo, iš kurio pareiškėjas pirko ritualines (taip pat ir duobės kasimo) paslaugas (I t., b. l. 11–12). Atsižvelgdamas į tai, civilinės atsakomybės atsiradimo klausimus abiejų atsakovų atžvilgiu teismas analizavo ir vertino atskirai.
Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad 2010 m. kovo 1 d. buvo išduotas leidimas Nr. KP5-288 laidoti mirusią pareiškėjo motiną Klaipėdos miesto Lėbartų kapinių kvartalo Nr. 124 kapavietėje Nr. 1. Ritualines paslaugas, taip pat ir duobės iškasimo paslaugą, pareiškėjas pirko iš atsakovo UAB „Aterna“. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintų Kapinių priežiūros taisyklių 21 punktą mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4), šeimos kapui – 6,48 kv. m (2,7 x 2,4) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,6 m, galiniai – 0,6 m pločio). Taigi atsakovas UAB „Aterna“ turėjo pareiškėjo motinos palaikus palaidoti taip, kad liktų 0,6 m pločio praėjimas tarp kapų. Pareiškėjo teigimu, nutirpus sniegui, iš sukritusio smėlio jis suprato, kad jo motinos palaikai palaidoti netinkamai, t. y. per arti kaimyninio kapo. Teismas pažymėjo, kad ir tuometinis UAB „Aterna“ direktoriaus pavaduotojas V. P., kuris iškasė ginčo duobę, ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. rugsėjo 27 d. teikdamas paaiškinimus (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10, b. l. 17) nurodė, kad kapo duobės kasimas buvo problematiškas, duobės išmatavimai buvo didesni nei standartiniai, todėl negalėjo patvirtinti, jog pareiškėjos motinos palaikai buvo palaidoti tinkamai.
Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas dėl susidariusios situacijos kreipėsi tiek į atsakovą Savivaldybę su įvairiais prašymais (I t., b. l. 15, 17, 18, 28; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 22), tiek į atsakovą UAB „Aterna“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 6–8), tiek į ikiteisminio tyrimo ir kitas institucijas (I t., b. l. 19–20, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10). Pareiškėjas, siekdamas tinkamo savo motinos palaikų palaidojimo, iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010 m. spalio 20 d. gavo leidimą ekshumacijai, 2010 m. spalio 28 d. iš atsakovo Savivaldybės administracijos gavo patvirtinimą, kad šis neprieštarauja palaikų ekshumacijai. Atsakovas UAB „Aterna“, 2010 m. spalio 28 d. raštu atsakydamas į pareiškėjo prašymą ekshumuoti palaikus, informavo pareiškėją, jog jis tokios paslaugos neteikia, t. y. faktiškai atsisakė atlikti veiksmus, kuriais būtų pašalinti pareiškėjo nurodyti (tuo metu tik spėjami) netinkamo sutarties vykdymo padariniai, t. y. tinkamai (į kapo vietą) perlaidoti jo motinos palaikus.
Pareiškėjo motinos palaikų ekshumacija atlikta 2012 m. birželio 22 d., kurios metu karstas buvo perstumtas iš takeliui skirtos vietos į kapo vietą. Ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takeliui skirtoje teritorijos dalyje, t. y. palaikai palaidoti netinkamai, už šeimyninio kapo ribų. Šie duomenys yra užfiksuoti ir procesiškai įsiteisėjusiame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 19–20; ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10).
Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Aterna“ atstovai įrodinėjo ekshumacijos atlikimo procedūros trūkumus ir kėlė abejones dėl ekshumacijos metu atliktų matavimų tikslumo, pateikdami specialistų paaiškinimus, kaip turėtų būti atliekami matavimai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-126-438/2015 konstatavo, kad šie trūkumai ir abejonės nepaneigia fakto, jog anksčiau nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovas UAB „Aterna“ suteikė pareiškėjui netinkamas ritualines (laidojimo) paslaugas, t. y. karstą su pareiškėjo motinos palaikais palaidojo už kapo ribų, takeliui tarp kapų skirtoje vietoje. Ekshumacijos atlikimo metu dalyvavo ne tik pareiškėjas, bet ir ikiteisminį tyrimą atlikusi vyr. tyrėja R. K., taip pat teisininkė O. M., kurios stebėjo atliekamus veiksmus ir savo parašais patvirtino 2012 m. birželio 22 d. apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, be kita ko, ir atliktų matavimų teisingumą. Prieš tai paminėtas aplinkybes patvirtino ir A. S., padėjęs M. K. atlikti ekshumacijos veiksmus (I t., b. l. 31–33). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovas UAB „Aterna“ netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neteisėtų veiksmų atlikimo faktą.
Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.271 straipsnio 4 dalį pažymėjo, analizavo Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AD1-1331, 8.2.3.6 punktą ir konstatavo, jog Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyris netinkamai vykdė vieną iš jam pagal kompetenciją priskirtų kapinių administravimo funkcijų – nekontroliavo kapavietės duobės iškasimo, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti.
Teismas vadovaudamasis CK 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, jog pareiškėjo nurodoma turtinė žala t. y. nuostoliai – išlaidos, pagal 2012 m. birželio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, pagal kurį pareiškėjas sumokėjo 800 Lt (231,70 €) M. K. už kapo duobės iškasimą su karsto patraukimu, ir Swedbank AB 2011 m. liepos 18 d. nurodymą pervesti įmokėtus pinigus, pagal kurį pareiškėjas antstoliui J. P. sumokėjo 200 Lt (57,92 €) ir 4 Lt (1,16 €) komisinį mokestį; iš viso 1 004 Lt (290,78 €), šie nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Aterna“ neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – netinkamas pareiškėjo motinos palaikų palaidojimas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, konstatavo, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau nesutinka su pareiškėjo nurodyta dėl to patirta neturtine žala, t. y. 2 896 €, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais įvertino ją 300 €.
Teismas pabrėžė, jog atsakovai nors yra patraukti civilinėn atsakomybėn solidariai, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalį bei į tai, kad nei įstatymai, nei šalių susitarimas nenumato solidariosios atsakomybės, be to, atsakovo Savivaldybės atsakomybė kildinama iš viešojo administravimo teisinių santykių, o atsakovo UAB „Aterna“ iš sutartinių teisinių santykių, taikytina dalinė atsakomybė.
Teismas, pažymėjęs, jog byloje nėra duomenų, kada pareiškėjas tiksliai sužinojo apie savo pažeistą teisę, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra praleidęs kreipimosi į teismą 3 metų senaties terminą.
Teismas sprendė priteisti pareiškėjui 200 € atstovavimo išlaidų dalis už patikslinto skundo parengimą, 200 € atstovavimo išlaidų už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgdamas į administracinės bylos ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjui viso priteistina 430,12 € (200+200+28,96 (žyminis mokestis)+1,16 (komisinis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalys, 45 straipsnio 1 dalis), t. y. po 215,06 € iš kiekvieno atsakovo.
Teismas, priteisdamas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atkreipė dėmesį, kad dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
III.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 119–121), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atsakovo Savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Apeliaciniame skunde atsakovas Savivaldybė nurodo, kad:
1. Teismo nurodomuose Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta bendra pareiga organizuoti kapinių priežiūrą, koordinuoti kapinių prižiūrėtojo darbą. Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą už laidojimo paslaugų kokybę atsako paslaugų teikėjas. Nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra jokių nuostatų, kurios įpareigotų Savivaldybę kontroliuoti paslaugų teikėjus ir prižiūrėti, kad duobė būtų iškasta ir karstas į duobę įdėtas tinkamai. Teismas nepagrįstai kapinių priežiūros organizavimo funkciją sutapatino su laidojimo paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kontrolės funkcija ir kartu išplėtė Savivaldybės pareigas kapinių priežiūros srityje. Teisės aktai nesuteikė jokių įgaliojimų Savivaldybei laidojimo paslaugų teikėjams taikyti kokią nors atsakomybę.
2. Teismas visiškai neargumentavo, kaip nustatė priteistinos žalos dalių dydį, pritaikydamas dalinę atsakomybę ir padalindamas žalos atlyginimą abiems atsakovams į dvi lygias dalis. Teismas nevertino atsakovų atsakomybės pagrindų, dydžio, priežastinio ryšio tarp teismo konstatuotų neteisėtų veiksmų ir žalos. Savivaldybė neteisėtų veiksmų neatliko, o jei atliko, tai jos atsakomybės dalis neturėtų būti tokio paties dydžio kaip ir laidojimo paslaugų teikėjo atsakomybė.
4. Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-126-438/2015, netyrė ir nevertino įrodymų – teismo posėdžio metu apklaustų papildomų liudytojų, taip pat ir ekshumaciją atlikusį duobkasį. Taip buvo pažeista atsakovų teisė į teisingą ir nešališką teismą.
5. Teismas nepagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kada tiksliai pareiškėjas sužinojo apie savo pažeistą teisę, nes pareiškėjas buvo nurodęs, kad apie netinkamą duobės iškasimą pamatė nutirpus sniegui.
6. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į patenkintų reikalavimų dalies dydžius.
Pareiškėjas A. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 126–130) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Savivaldybės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo rengimu.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas siaurai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius santykius, susiklosčiusius ritualinių paslaugų organizavimo, priežiūros, teikimo bei pirkimo srityse. Kad viešosios paslaugos būtų teikiamos tinkamai, laidojimo metu galiojusios teisės normos nustatė, jog viešojo administravimo subjektai privalėjo vykdyti verslu užsiimančių juridinių ir fizinių asmenų veiklos priežiūrą. Atitinkamai, savivaldybės vykdomieji institucija ar jos įgalioti asmenys vykdydami viešąjį administravimą privalo kontroliuoti laidojimo paslaugų teikėjų veiklą ir paslaugų kokybę.
2. Atsakovas pripažino, jog ginčo laikotarpiu nuostatą, kad Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros tarnybos darbuotojas turi kontroliuoti kapavietės duobės iškasimą, užkasimą, aplinkos sutvarkymą, numatė Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus nuostatai, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AD1-331.
3. Kapinių priežiūros organizavimo funkcija, skirtingai nei teigia atsakovas, turėtų būti aiškinama kaip vienas iš elementų, išplaukiančių iš kapinių priežiūros organizavimo funkcijų turinio.
4. Žala padaryta ir dėl UAB „Aterna“ ir dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, kaip bendro abiejų atsakovų veikimo ir neveikimo padarinys, todėl atsakovai atsako solidariai.
5. Dėl neturtinės žalos nustatymo taikytini teisingumo ir protingumo principai, šiuo atveju, dėl artimiausio žmogaus perlaidojimo žmogus neabejotinai patiria vidinį psichologinį bei dvasinį sukrėtimą, kas ne visuomet privalo atsispindėti rašytiniuose dokumentuose.
6. Ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo ekshumavimo, t. y. nuo 2012 m. birželio 22 d., nes tik atkasus palaikus objektyviai galima buvo nustatyti, kad yra pažeistos pareiškėjo teisės.
Taip pat pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir brėžinius karsto padėties.
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Aterna“ atsiliepime į atsakovo Savivaldybės apeliacinį skundą (II t., b. l. 132–133) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas UAB „Aterna“ nurodo, kad nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais UAB „Aterna“ atžvilgiu, tačiau, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia. Akcentuoja, jog nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikindamas 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, kaip vieną iš motyvų nurodė, jog nebuvo apklausti ekshumacijos metu dalyvavę asmenys, kaip buvo atlikti matavimai ir pan., net ir išnagrinėjus administracinę bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė apie priešingus liudytojų parodymus, nenurodė motyvų, kodėl jie atmetami. Nors teismas sprendime remiasi aplinkybe, jog ekshumacijos metu dalyvavo vyr. tyrėja R. K., kuri patvirtino matavimų teisingumą, tačiau atmetė atsakovo UAB „Aterna“ prašymą pakviesti šį asmenį kaip liudytoją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, jog dėl atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ savo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovų žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde atsakovas Savivaldybė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog kapo duobė pareiškėjo A. P. motinai laidoti buvo iškasta netinkamai. Atsakovas UAB „Aterna“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, tačiau apeliaciniu skundu teismo sprendimo neskundžia. Atsižvelgdama į tai, bei išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl netinkamai pareiškėjui suteiktos laidojimo paslaugos, teisėjų kolegija šiuo klausimu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja.
Dėl atsakovo Savivaldybės teiginių, jog teismas netyrė ir objektyviai nevertino visų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvų turinį teisėjų kolegija pasisako, jog teismas tyrė byloje esančius įrodymus, nurodė, kaip juos vertina bei kokiais įrodymais remiasi.
Taip pat, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Be to, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat atsisako tirti pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus ir karsto padėties brėžinius, kadangi šiuos duomenis pareiškėjas jau buvo pateikęs Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. liepos 2 d. nutartimi (II t., b. l. 107) juos tirti atsisakė.
Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog Savivaldybė neveikė taip kaip privalėjo veikti ir kad dėl to pareiškėjas patyrė žalą, be to mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingas atsakovų dalinės atsakomybės dalis.
Atsakovas tvirtina, jog Savivaldybei priskirtina kapinių priežiūros organizavimo funkcija negali būti tapatinama su laidojimo paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kontrolės funkcija, taip išplečiant Savivaldybės pareigas kapinių priežiūros srityje.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje išvardintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, kurių viena – ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas (6 straipsnio 41 punktas). Minėta savivaldybės funkcija taip pat įtvirtinta Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje, kurio redakcijoje, galiojusioje laidojimo metu buvo įtvirtinta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 31 straipsnio nuostata, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d. (pakeista 2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymu Nr. XI-1044). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnį įrašė šeštajame įstatymo skyriuje „Kremavimo, balzamavimo ir laidojimo paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė“. Šio skyriaus 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės institucijos pagal savo kompetenciją prižiūri ir kontroliuoja, kaip kremavimo įmonės, balzamavimą atliekantys fiziniai ir juridiniai asmenys, laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vykdo aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog valstybės institucijos be kita ko laidojimo paslaugas teikiančias įmones kontroliuoja pagal savo kompetenciją, o pagal tame pačiame skyriuje įrašytą aptartą 31 straipsnį, savivaldybės, sistemiškai vertinant Žmonių palaikų laidojimo įstatymo šeštojo skyriaus bei viso aptariamo įstatymo nuostatas, organizuoja, t. y. ir kontroliuoja, bendrąją kapinių priežiūrą, taigi ir laidojimą kapinių kapuose. Be to, laidojimo paslauga priskirtina ritualinėms paslaugos, kurių teikimą, kaip minėta, užtikrina taip pat savivaldybė. Tai, kad laidojimo paslaugų teikimą, kiek tai susiję su kapinių priežiūra, kontroliuoja Savivaldybė, patvirtina ir tai, jog pati Savivaldybė savo teisės aktais yra detalizavusi šios funkcijos vykdymą – kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AD-331 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus nuostatų 8.2.3.6 punkte nustatyta, jog Miesto priežiūros ir Kapinių priežiūros poskyriai, vykdydami skyriui priskirtas užduotis, kontroliuoja kapavietės duobės iškasimą, užkasimą ir aplinkos sutvarkymą.
Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra jokių nuostatų, kurios įpareigotų Savivaldybę kontroliuoti laidojimo paslaugų teikėjus ir prižiūrėti, kad duobė būtų iškasta ir karstas į duobę įdėtas tinkamai.
Išdėstytų motyvų pagrindų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstravo, jog Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl ko Savivaldybei, nagrinėjamu atveju, taikytina civilinė atsakomybė už pareiškėjui dėl netinkamo jo motinos palaikų palaidojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl civilinės dalinės atsakomybės dalių paskirstymo teisėjų kolegija pažymi, jog dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. valstybės įmonė Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).
Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui žala atsirado dėl atsakovo Savivaldybės neveikimo – nepakankamos kontrolės ir priežiūros, bei dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ atliktų neteisėtų veiksmų – teisės aktų reikalavimų neatitinkančio kapo duobės iškasimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ veiksmai yra tiesioginė pareiškėjui atsiradusios žalos priežastis, o Savivaldybės veiksmų neatlikimas – netiesioginė. Ši aplinkybė be kita ko, pagrindžia dalinės atsakomybės nagrinėjamu atveju taikymą, be to sudaro pagrindą spręsti dėl skirtingų taikytinos civilinės atsakomybės dalių. Atsižvelgdama į minėtus motyvus teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovo Savivaldybės atsakomybė dėl pareiškėjui padarytos turtinės ir neturinės žalos įvertinama 30 proc., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ atsakomybė – 70 proc.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Taigi tai, ar asmuo patyrė neturinę žalą ir kokia pinigine išraiška ji turėtų būti atlyginama yra vertinamosios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas turėjęs inicijuoti savo motinos ekshumaciją ir perlaidojimą akivaizdžiai patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, ir, atsižvelgiant į šių patyrimų pobūdį, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo priteista 300 € neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga ir pagrįsta.
Dėl senaties termino teisėjų kolegija pabrėžia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas, jo teigimu, netinkamą karsto padėtį kape pastebėjo nutirpus sniegui, neapibrėžia konkretaus laiko momento, į kurį būtų galima atsižvelgti tiksliai apskaičiuojant ieškinio dėl žalos atlyginimo trejų metų senaties termino pradžią. Be to, įvertintina ir tai, kad aplinkybė, jog karsto duobė buvo iškasta netinkamai, nustatyta 2012 m. birželio 22 d. atliktos ekshumacijos metu.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), ir ši žala turi būti atlygintina, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas dalyje dėl iš atsakovų priteistinų žalos atlyginimo dydžių proporcijų.
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti teismo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina 510,06 € bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde su priteistos sumos dydžiu nesutinka, nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, skundą tenkinus iš dalies, laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies pirmosios instancijos teismui sumažinant pareiškėjo prašytos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Minėta, jog neturtinės žalos atlyginimo dydis yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo neturtinės žalos patyrimas apskritai teismo buvo pripažintas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, įvertinusi pareiškėjo skundo ir reikštų reikalavimų pagrįstumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kiekybinė tenkintų reikalavimų proporcija priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netaikytina ir pareiškėjui priteistina visa patirtų išlaidų suma. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 430,12 € sumą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjas pateikdamas atsiliepimą į atsakovo skundą prašo priteisti išlaidas už šio atsiliepimo parengimą ir pateikia pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo M. C. išrašytą 2015 m. liepos 31 d. pinigų priėmimo kvitą už dokumento surašymą 140 € sumai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų (redakcijoje, galiojusioje išlaidų patyrimo metu, t. y. 2015 m. liepos 31 d.) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju už 2015 m. liepos 31 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 2014 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=3218857) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 714,5 € (2 467 Lt).
Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas koeficientas 1,3, taigi, pagal Rekomendacijas maksimali užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjamu atveju suma yra 714,5×1,3꞊928,85 €. Pareiškėjo prašoma atlyginti išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma – 140 €, neviršija nustatytos maksimalios sumos ir ji priteistina pareiškėjui.
Apibendrindama anksčiau išdėstytus motyvus ir nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pakeičiant iš atsakovų priteistino žalos atlyginimo ir atlygintinų teismo išlaidų dydžius. Iš atsakovo Savivaldybės priteistina 30 procentų pareiškėjui priteistinų neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidų sumų, iš atsakovo UAB „Aterna“ – 70 procentų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. P. (gim. 1956 m. kovo 9 d.) iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 87 € (aštuoniasdešimt septynis €) turtinės žalos ir 90 € (devyniasdešimt €) neturtinės žalos atlyginimą bei 129,03 € (šimtą dvidešimt devynis €, 3 euro centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ (juridinio asmens kodas 122639838) 203 € (du šimtus tris € ) turtinės žalos ir 210 € (du šimtus dešimt €) neturtinės žalos atlyginimą bei 301,08 € (tris šimtus vieną €, 8 euro centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. P. 68,35 (šešiasdešimt aštuonis €, 35 euro centus) akcinės bendorvės SEB banko 2013 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0272820130603004400000033 sumokėto žyminio mokesčio.“
Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 42 € (keturiasdešimt du €) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ 98 € (devyniasdešimt aštuonis €) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.