NUTARTIS
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 22 d. gautu ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų nutarčių vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas jos ieškinys atsakovei UAB „Arimetras“ dėl skolos priteisimo, ieškovei skirta 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir iš jos atsakovei priteista 3661,873 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 79, 88, 94, 98 straipsnius), įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsnius) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai nevertino bylos sudėtingumo ir kiek iš tikrųjų atsakovės advokatė sugaišo laiko atsiliepimui į ieškinį ir prašymui dėl bylos teismingumo parengti, netinkamai įvertino atsakovės pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas, pagal kurias neaišku už kokias konkrečias paslaugas sumokėta. Teismai priteisė atsakovei 3661,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, remdamiesi prielaidomis ir spėlionėmis; 2) teismai pažeidė baudos skyrimą ir teismo pareigą motyvuoti sprendimą teisės normas (CPK 95, 263, 270, 331 straipsnius) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė siekė atgauti skolą, neturėdama tikslo pakenkti atsakovei, todėl vien tai, kad ji kreipėsi į teismą nesivadovaujant arbitražiniu susitarimu, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą tikėdamasi, kad bus paskirtas kitas teisėjas ir byla bus išnagrinėta apeinant proceso taisykles. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti tokios išvados, nes vienintelis ieškovės siekis yra išspręsti ginčą, o ieškinio pateikimas teismui, po to, kai nepavyko išspręsti jo dokumentinio proceso tvarka, negali būti vertinamas kaip proceso taisyklių apėjimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas prašymas sustabdyti teismų nutarčių vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,