Administracinė byla Nr. eAS-942-520/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00884-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. R. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas O. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 25/6-2-6-2535 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2017 m. vasario 14 d. sprendimas); 2) įpareigoti FNTT išslaptinti pareiškėjo prašomą informaciją ir ją pateikti pareiškėjui susipažinti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad bankas Liuksemburge 2015 metais informavo pareiškėją, jog jis yra įtrauktas į nepatikimų klientų sąrašą ir pasiūlė pareiškėjui lėšas perkelti į kitą banko įstaigą. Bankas nurodė, kad iš Lietuvos kompetentingų (teisėsaugos) institucijų, kurios atlieka finansinius tyrimus, apie pareiškėją buvo gauta neigiama informacija. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 ir 2016 metais atliko pareiškėjo veiklos patikrinimą, kurio metu pareiškėjas sužinojo, kad patikrinimas atliekamas dėl iš FNTT gautos informacijos. Pareiškėjui šios informacijos šaltinis ir jos turinys nebuvo žinomas, todėl jis (pareiškėjas) kreipėsi į FNTT su prašymu patikrinti, ar FNTT tvarko pareiškėjo asmens duomenis bei ar tokiais duomenimis buvo keičiamasi su kitų valstybių kompetentingomis įstaigomis, jei tokie duomenys tvarkomi, – leisti su jais susipažinti, sudaryti galimybę juos tikslinti ir taisyti, o prireikus – sunaikinti neteisingus ar perteklinius duomenis. Pareiškėjas taip pat prašė FNTT nurodyti, ar buvo (yra) atliekami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose pareiškėjas būtų liudytojas, įtariamasis (kaltinamasis) ar nukentėjusysis.
Pareiškėjas nurodė, kad FNTT 2017 m. vasario 14 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją, nes ji sudaro tarnybos paslaptį ir yra žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. FNTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad duomenų apie buvusiuose ar atliekamuose FNTT ikiteisminiuose tyrimuose pareiškėjui suteiktą nukentėjusiojo, liudytojo ar įtariamojo statusą nėra.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš FNTT jos turimą neįslaptintą informaciją apie pareiškėją. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi šis pareiškėjo prašymas buvo tenkintas. FNTT, vykdydama teismo nutartį, 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu pateikė turimą informaciją apie pareiškėją, prašydama teismo užtikrinti teikiamos informacijos konfidencialumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ir jo atstovą jokiais tikslais nenaudoti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko gautų FNTT 2017 m. rugsėjo 22 d. rašto priedų bei nedelsiant sunaikinti visas laikmenas, kuriose laikoma ši informacija. Minėta nutartimi teismas nutarė nepridėti prie bylos šio FNTT rašto priedų.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui prašymus: 1) išslaptinti FNTT perduotą medžiagą, leisti su ja susipažinti ir gauti bylos kopijas pareiškėjui ir (ar) jo įgaliotiems atstovams; 2) uždrausti FNTT sunaikinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktą informaciją ar kitą įslaptintą informaciją ir su tokia informacija susijusius dokumentus bei duomenis (taip pat ir duomenis FNTT turimose duomenų bazėse, serveriuose ar kitokiose elektroninėse laikmenose), taip pat uždrausti FNTT atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali būti vykdomi FNTT turimos informacijos apie pareiškėją atžvilgiu ir informacijos, susijusios su pareiškėju ar su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Unera“.
Prašyme nurodyta, kad pareiškėjui yra reikalingi dokumentai ir informacija, kuri yra surinkta byloje, todėl yra būtina išslaptinti FNTT teismui perduotą medžiagą ir leisti su ja susipažinti pareiškėjui ir (ar) jo įgaliotiems atstovams. Be to, prašyme nurodyta, kad gali būti įvykusi klaida ir FNTT neperdavė teismui visos įslaptintos ar neįslaptintos informacijos apie pareiškėją, nes 2017 m. vasario 14 d. sprendime FNTT atsisakė pareiškėjui pateikti informaciją teigdamas, kad apie pareiškėją FNTT turi tik įslaptintą informaciją. Pareiškėjas vadovavosi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.
Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 28 d prašymą prašė jį atmesti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo prašymą, – prašė patikslinti draudžiamų veiksmų sąlygas, apimtį ir ribas, nustatyti įpareigojimo terminą, išvardyti tikslius veiksmus, kurie būtų draudžiami, nustatyti, kokiai informacijai būtų taikomas įpareigojimas.
Dėl prašymo uždrausti FNTT sunaikinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktą informaciją ar kitą įslaptintą informaciją ir su tokia informacija susijusius dokumentus bei duomenis, FNTT paaiškino, kad visa jų turima informacija apie pareiškėją yra gauta tarptautinio susitarimo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pagrindu, todėl jokiu būdu negalės būti pateikta pareiškėjui ir panaudota kaip leistinas įrodymas teisme.
FNTT pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas uždrausti FNTT atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali būti vykdomi FNTT turimos informacijos apie pareiškėją atžvilgiu ir informacijos, susijusios su pareiškėju ir UAB „Unera“, yra neaiškus ir nesusijęs su bylos dalyku. Pasak FNTT, toks prašymas sukuria prielaidas riboti teisės aktais nustatytų FNTT funkcijų vykdymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymai sietini ne su siekiu užtikrinti reikalavimą, bet su įrodinėjimo procesu. Teismas pažymėjo, kad FNTT buvo įpareigota pateikti teismui informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nes teismas, spręsdamas bylą iš esmės, turės įvertinti (kaip tai išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-949-858/2016) jos turinį sudarančią informaciją ir spręsti, ar atsakovas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo patikrinti, ar tvarkomi jo duomenys, ir leisti su jais susipažinti, bei ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti FNTT išslaptinti prašomą informaciją ir ją pateikti pareiškėjui susipažinti. Teismas darė išvadą, kad proceso eigoje, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti FNTT išslaptinti teismui pateiktos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybę, ar FNTT iš tiesų turi apie pareiškėją informaciją, gautą atliekant kriminalinę žvalgybą, ar FNTT 2017 m. vasario 14 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tokią informaciją pareiškėjui pateikti, turės nustatyti teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, nes pareiškėjas skunde tokią prielaidą kelia, nors FNTT nurodo neturinti tokios informacijos. Teismas darė išvadą, kad neišnagrinėjęs bylos iš esmės neturi teisinio pagrindo uždrausti FNTT sunaikinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktą informaciją ar kitą įslaptintą informaciją ir su tokia informacija susijusius dokumentus bei duomenis.
Teismas taip pat netenkino ir pareiškėjo prašymo uždrausti FNTT atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali būti vykdomi turimos informacijos apie pareiškėją atžvilgiu, konstatuodamas, kad toks prašymas niekaip nesusijęs su bylos dalyku bei, kaip nurodė FNTT, kuria prielaidas riboti FNTT funkcijų vykdymą.
III.
Pareiškėjas O. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ginčo dalykas yra apie pareiškėją FNTT surinkta ir teismui pateikta informacija, kuri nėra pažymėta slaptumo žyma. Pareiškėjo tikslas yra ne įrodyti, kad egzistuoja atitinkamos faktinės aplinkybės, bet užtikrinti, kad duomenys, kurie yra ginčo objektas, išliktų ir nebūtų sunaikinti ateityje. Netenkinus prašymo įpareigoti FNTT nesunaikinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktą informaciją ir su tokia informacija susijusius dokumentus bei duomenis, pareiškėjui ir jo valdomai bendrovei (UAB „Unera“) gali būti padaryta neatitaisoma žala, nes pareiškėjas tokiu atveju ne tik negalės susipažinti su šia informacija, jeigu laimės ginčą, bet ir negalės ateityje inicijuoti planuojamų procesų dėl žalos atlyginimo.
2. Teismas neįrodė ir nepateikė nė vieno pagrįsto argumento ar nuorodos į teisės aktą, kodėl reikalavimas taikyti užtikrinimo priemones šiuo atveju yra akivaizdžiai nepagrįstas.
3. Teismas nemotyvavo, kaip pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės gali riboti FNTT funkcijų vykdymą, bei per plačiai suprato reikalavimo užtikrinimo priemonių motyvus ir taikymo tikslus. Pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o konkrečiai – reikalavimą uždrausti FNTT sunaikinti apie pareiškėją ir jo valdomą bendrovę (UAB „Unera“) surinktą informaciją, nesiekė inicijuoti FNTT veiklos sustabdymo bei apriboti FNTT funkcijų vykdymo. Pareiškėjo prašymas įpareigoti FNTT nesunaikinti surinktos informacijos yra sietinas su ginčo objekto apsauga ir galimybe tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjo nuomone, FNTT apie pareiškėją surinktos informacijos ir duomenų apsauga niekaip neriboja FNTT veiklos, nevaržo ir nesustabdo FNTT atliekamų kontrolės veiksmų.
Atsakovas FNTT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. FNTT prieš pareiškėją neatliko jokių kriminalinės žvalgybos ar baudžiamojo persekiojimo veiksmų, pareiškėjui nebuvo taikomas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, FNTT neturi tokio pobūdžio informacijos ar su tokia informacija susijusių duomenų apie pareiškėją. Pareiškėjas neturi jokio realaus faktinio pagrindo manyti, kad FNTT turi informacijos, kurią pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalį gali sunaikinti per 3 mėnesius, nepasitvirtinus informacijai apie kriminalinės žvalgybos objektą. Net jei 2013–2014 metais ir būtų buvusi rinkta informacija apie pareiškėją, taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, tai akivaizdu, kad ji nepasitvirtino ir turėta informacija pagal šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalį jau būtų sunaikinta.
2. Pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jo neįmanoma faktiškai realizuoti, nes pareiškėjo nurodomos informacijos nėra.
3. Ginčo dalykas yra ne FNTT turima informacija apie pareiškėją, kaip teigia pareiškėjas, o FNTT atsisakymas pateikti apie pareiškėją turimą informaciją ir įpareigojimas ją pateikti. Informacijos, kurią turi FNTT apie pareiškėją, turinys ir jos įslaptinimo ar kitokių neatskleistinos informacijos požymių buvimas ar nebuvimas bei tokios informacijos šaltiniai yra įrodinėjimo proceso byloje klausimai, kuriuos turi išnagrinėti teismas, spręsdamas bylą iš esmės.
4. Iš pareiškėjo prašymo uždrausi FNTT atlikti bet kokius veiksmus formuluotės nėra aišku, nei kokių FNTT veiksmų uždraudimo prašo pareiškėjas, nei kokios apimties ir kokiai informacijai, kokiam terminui prašoma nustatyti veiksmų draudimą. Pareiškėjas niekaip nepagrindė nei būtinybės taikyti šios priemonės, nei galimos neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos nepritaikius šios užtikrinimo priemonės. Toks neaiškaus turinio ir apimties reikalavimo tenkinimas sukeltų FNTT teisinio neapibrėžtumo būseną, kokias savo pareigas FNTT gali atlikti, o kokių – ne. Toks apribojimas būtų akivaizdžiai neproporcingas siekiamam tikslui, prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažeistų viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo O. R. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. draudimą atlikti tam tikrus veiksmus.
Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas siekė, kad teismas uždraustų FNTT sunaikinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktą informaciją ar kitą įslaptintą informaciją ir su tokia informacija susijusius dokumentus bei duomenis, taip pat uždraustų šios informacijos pagrindu FNTT prieš pareiškėją vykdyti bet kokius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad administracinės bylos inicijavimu siekia susipažinti su visais FNTT apie jį turimais duomenimis, todėl pareiškėjui yra svarbu, kad jie nebūtų sunaikinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad netaikius prašomų priemonių, kils didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindu nurodė Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, nustatančias, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas darė išvadą, kad yra būtina įpareigoti FNTT nesunaikinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktos informacijos, susijusios su pareiškėju ir jo valdoma UAB „Unera“.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, jog gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog FNTT informaciją apie pareiškėją rinko pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. FNTT atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad visa FNTT apie pareiškėją turima informacija yra gauta pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šią aplinkybę FNTT atstovai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nėra nustatyto teisinio reguliavimo dėl šio įstatymo pagrindu surinktos informacijos sunaikinimo. FNTT atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad šio įstatymo pagrindu surinkta informacija saugoma bendrais dokumentų saugojimo terminais ir bus sunaikinta po 15 metų. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad nėra realios grėsmės, jog FNTT apie pareiškėją surinktą informaciją sunaikins, todėl nėra ir prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui kils didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.
Kaip minėta, pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat prašė teismo uždrausti FNTT vykdyti bet kokius veiksmus, kurie gali būti vykdomi FNTT turimos informacijos apie pareiškėją atžvilgiu ir informacijos, susijusios su pareiškėju ar UAB „Unera“. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti šią priemonę, konstatuodamas, kad toks pareiškėjo prašymas niekaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, be to, kuria prielaidas riboti FNTT funkcijų vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo prašymas uždrausti FNTT vykdyti bet kokius veiksmus FNTT turimos informacijos apie pareiškėją atžvilgiu yra susijęs su prašymu įpareigoti FNTT nesunaikinti šios informacijos, t. y. pareiškėjas siekia, kad ši informacija ne tik nebūtų sunaikinta, bet ir šios informacijos atžvilgiu FNTT apskritai neatliktų jokių veiksmų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad toks prašymas teismo negali būti tenkinamas dėl pernelyg bendro pobūdžio, t. y. pareiškėjas neįvardijo prašomų taikyti konkrečių draudžiamų veiksmų, jų apimties ir ribų, nenurodė prašomų taikyti draudžiamų atlikti veiksmų terminų. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokie veiksmai ir kokiu pagrindu gali būti atliekami šios informacijos atžvilgiu bei kokią neatitaisomą arba sunkiai atitaisoma didelę žalą tokių veiksmų atlikimas sukeltų pareiškėjui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo O. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.