LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

dėl vidaus vandenyse padarytos žalos ŽUVŲ IŠTEKLIAMS apskaičiavimo TVARKOs aprašo patvirtinimo

 

2017 m. sausio 6 d. Nr. D1-27

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 2 dalimi:     

1. T v i r t i n u:

1.1. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą (pridedama);

1.2. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (su visais pakeitimais ir papildymais).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Navickas


 

patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27

 

VIDAUS VANDENYSE PADARYTOS ŽALOS ŽUVŲ IŠTEKLIAMS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką. Tvarkos aprašas taikomas juridinių ir fizinių asmenų (toliau – asmuo) padarytai žalai žuvų ištekliams vidaus vandenyse ir jos atlyginimo dydžiui apskaičiuoti.

2. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Pažeistos žuvys – gyvos, bet sužalotos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys.

2.2. Šalutinis žvejybos laimikis – atskirai kiekvienos saugomų žuvų rūšies dalis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikštą procentais.

2.3. Vandens bestuburiai – chordos ir stuburo neturintys vandens bestuburiai gyvūnai.

2.4. Vidutinis žuvų produktyvumas – vidutinis tam tikros žuvų rūšies produkcijos kiekis kilogramais viename vandens telkinio hektare per metus.

3. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme vartojamas sąvokas.

4. Padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų neteisėtu sugavimu, sunaikinimu ar sužalojimu.

5. Padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydžiai skaičiuojami asmenims pažeidus žvejybą, vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, kai tuo padaroma žala žuvų ištekliams, vadovaujantis šiuo įsakymu nustatytais padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais ir jų indeksavimo tvarka.

6. Padarytą žalą žuvų ištekliams skaičiuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

 

II. ŽALOS SKAIČIAVIMO ATVEJAI

 

7. Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, išskyrus atvejus, kai žuvis gyvybinga ir paleidžiama atgal į vandens telkinius:

7.1. pažeidus verslinę ar specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai:

7.1.1. žvejojama neturint žvejybos leidimo;

7.1.2. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais:

7.1.3. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais įrankiais;

7.1.4. žvejojama draudžiamoje ar tuo metu draudžiamoje vietoje;

7.1.5. žvejojama draudžiamu metu;

7.1.6. žvejyboje naudojamas didesnis įrankių skaičius arba bendras jų ilgis didesnis nei nurodyta limite (kvotoje), žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, žvejybos leidime, ar žvejybos žurnale.

7.2. pažeidus mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai:

7.2.1. žvejojama neturint mėgėjų žvejybos leidimo ar nemokamos žvejybos teisę patvirtinančio dokumento;

7.2.2. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais;

7.2.3. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais įrankiais ir masalais;

7.2.4. žvejojama draudžiamoje ar tuo metu draudžiamoje vietoje;

7.2.5. žvejojama draudžiamu metu;

7.2.6. žvejojama viršijant leistiną žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių.

8. Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama ne už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, kai:

8.1. verslinę ar specialiąją žvejybą vykdantis asmuo nenurodė ar neteisingai žvejybos žurnale nurodė sugautų žuvų rūšis ir (ar) kiekį. Tokiu atveju žala skaičiuojama už žvejybos žurnale nenurodytą žuvų kiekį, kg;

8.2. verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdantis asmuo viršijo leistiną šalutinio žvejybos laimikio procentą. Tokiu atveju žala skaičiuojama už viršytą šalutinio žvejybos laimikio kiekį;

8.3. verslinę žvejybą vykdantis asmuo sugavo limituojamų rūšių žuvis, neturėdamas paskirto žvejybos limito (kvotos) ar viršijo paskirtą limitą (kvotą). Tokiu atveju žala skaičiuojama už limituojamų rūšių žuvų sugautą kiekį, kuriam nebuvo paskirtas limitas (kvota), ar už tą kiekį, kuris viršija paskirtą limitą (kvotą);

8.4. verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdantis asmuo pažeidė žvejybos įrankių tikrinimo periodiškumą ir dėl to žuvų kokybė neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju žala skaičiuojama už žuvų kokybės reikalavimų neatitinkantį žuvų kiekį;

8.5. mėgėjų žvejybą vykdančio asmens laimikis viršijo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytą leistiną žuvų sugavimo kiekį ir (ar) laimikyje yra mažesnių, nei nustatyto leistino dydžio, žuvų ir (ar) žuvų kurias žvejoti draudžiama arba tuo metu draudžiama. Tokiu atveju žala skaičiuojama tik už sugautų žuvų kiekį, viršijantį leistiną žuvų sugavimo kiekį ir (ar) kiekį žuvų, kurios yra mažesnės, nei Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatytas dydis ir (ar) kiekį žuvų kurias žvejoti draudžiama arba tuo metu draudžiama;

 

III. ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO TVARKA, KAI PAŽEIDŽIAMI ŽVEJYBĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI VIDAUS VANDENYSE

 

9. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę:

 

N = Σ D × q1 × Z (1),

čia:

N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis, Eur;

D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis, vnt.;

q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse, Eur už vnt;

Z – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą.

10. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už kilogramus, padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę:

 

N = Σ B × q2 × Z (2),

čia:

N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis, Eur;

B – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis, kg;

q2 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse, Eur už kg;

Z – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą.

11. Padarytos žalos žuvims gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

12. Kai vidaus vandenyse imami tipiniai mėginiai, bendras neteisėtai sugautų, sunaikintų ar tam tikros rūšies pažeistų žuvų kiekis kilogramais išskaičiuojamas visam žvejybos laimikiui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. D1-414 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

13. Kai vidaus vandenyse verslinę ar specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai Žvejybos padalinių žvejybos žurnaluose žuvų laimikio svorio skirtumas tarp apytikslio žuvų svorio ir tikslaus žuvų svorio yra didesnis, nei leistinas) pažeidimas nustatomas tikrinant žvejybos dokumentaciją, padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama pagal žvejybos dokumentacijoje nurodytą sugautų žuvų kiekį kilogramais.

 

IV. ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO TVARKA, KAI DĖL CHEMINIO, FIZINIO, BIOLOGINIO AR KITOKIO NEIGIAMO POVEIKIO PADAROMA ŽALA ŽUVŲ IŠTEKLIAMS

 

14. Pagal šį Tvarkos aprašo skyrių apskaičiuojama padaryta žala žuvų ištekliams, kai asmuo žvejybai arba žuvų ištekliams naikinti neteisėtai naudoja kenksmingas, sprogiąsias ar kitas pavojingas chemines medžiagas, pažeidžia vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus ir tuo padaroma žala žuvų ištekliams.

15. Gavę informaciją apie žuvų ištekliams padarytą žalą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai apie tai informuoja vandens telkinio valdytoją, Aplinkos apsaugos agentūrą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio administruojamoje teritorijoje padaroma žala žuvų ištekliams, tyrimui paima vandens, dumblo, pakrančių grunto mėginius, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba  ichtiopatologiniam tyrimui – žuvų mėginius.

17. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai apžiūroje kviečia dalyvauti vandens telkinio valdytojus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – galimai žalą padariusio asmens atstovus. Skubiai nuvykę į vietą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atlieka apžiūrą ir surašo Tvarkos aprašo priede nustatytos formos Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūros aktą (toliau – Aktas). Akte nurodomas vandens telkinio pavadinimas, kodas, plotas, inventorinis numeris, vandens telkinio ar jo dalies, kurioje žuvo žuvys, plotas, aprašomos padarytos žalos žuvų ištekliams atsiradimo aplinkybės, nurodomos žuvusių žuvų rūšys ir kiekis. Jei yra galimybė, prie akto pridedama filmuota medžiaga ir nuotraukos, kuriose geriausiai parodoma žalos žuvų ištekliams apimtis (kiekis).

18. Jei žuvys žuvo vandens telkinyje ar jo dalyje ir žuvusių žuvų kiekį įmanoma suskaičiuoti, suskaičiuojamas žuvusių žuvų kiekis kiekvienai rūšiai atskirai. Suskaičiuotų žuvų rūšys ir kiekis kilogramais fiksuojamas Akto 1 punkte.

19. Jei žuvys žuvo visame vandens telkinyje ar jo dalyje, o jų surinkti ir suskaičiuoti neįmanoma, jos skaičiuojamos tipiniuose bareliuose. Vieno tipinio barelio plotas turi būti apie 100 m2. Tipiniai bareliai renkami taip, kad atspindėtų vidutinę padėtį vandens telkinyje ar jo dalyje, kurioje rastos žuvusios žuvys. Žuvusios žuvys turi būti skaičiuojamos ne mažiau kaip trijuose tipiniuose bareliuose. Siekiant tiksliau suskaičiuoti žuvusių žuvų kiekį, tipinių barelių skaičius gali būti didinamas. Bareliuose suskaičiuotų žuvų rūšys ir kiekis kilogramais fiksuojamas Akto 2 punkte. 

20. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo bazinis įkainis nustatytas už vienetus, bendras žuvusių vandens telkinyje ar jo dalyje tam tikros rūšies žuvų kiekis vienetais skaičiuojamas pagal formulę:

 

D = d × S / Sbar (3),

čia:

D – bendras žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekis vandens telkinyje ar jo dalyje, vnt.;

d – žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekio tipiniuose bareliuose suma, vnt.;

S – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, plotas, ha;

Sbar – tiriamų tipinių barelių plotų suma, ha.

21. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo bazinis įkainis nustatytas už kilogramus, bendras žuvusių vandens telkinyje ar jo dalyje tam tikros rūšies žuvų kiekis kilogramais skaičiuojamas pagal formulę:

 

B = d × S / Sbar (4),

čia:

B – bendras žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekis vandens telkinyje ar jo dalyje, kg;

d – žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekio tipiniuose bareliuose suma, kg;

S – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, plotas, ha;

Sbar – tiriamų tipinių barelių plotų suma, ha.

22. Aktą pasirašo 17 punkte nurodyti asmenys. Jei galimai žalą padariusio asmens atstovas ar kiti 17 punkte nurodyti asmenys nedalyvauja vandens telkinio, kuriame užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūroje, tai pažymima Akte. Aktą privalo pasirašyti ne mažiau kaip du asmenys.

23. Šio Tvarkos aprašo 18 ir 19 punktuose nurodytais atvejais, padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (1) formulę kai įkainis nustatytas už vienetus, arba pagal (2) formulę, kai įkainis nustatytas už kilogramus.

24. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nustatę padarytos žalos žuvų ištekliams atvejį, privalo pakartotinai, jei toliau pasireiškia neigiamas biologinis, cheminis, fizinis ar kitoks poveikis, šio Tvarkos aprašo 17–22 punktuose nustatyta tvarka, ne rečiau kaip kartą per 7 dienas, atlikti vandens telkinio ar jo dalies apžiūrą ir surašyti Aktą. Tokiu atveju padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas naudojant to Akto duomenis, kuriame užfiksuotas intensyviausias žuvimas.

25. Jei žuvys žuvo visame ar dalyje vandens telkinio, kuris padengtas ledu ar dėl kitų priežasčių, o žuvusių žuvų kiekio tipiniuose bareliuose nustatyti neįmanoma, padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę:

 

N = S × Pbaz × q2 (6),

čia:

N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis, Eur;

S – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, plotas, ha;

Pbaz – vidutinis žuvų produktyvumas, kg už ha;

q2 – padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo bazinis įkainis, Eur už kg.

26. Vidutinis žuvų produktyvumas (Pbaz) vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose atlikti moksliniai žuvų išteklių tyrimai, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pateiktus to vandens telkinio vidutinio žuvų produktyvumo duomenis, o telkiniuose, kuriuose tokie tyrimai neatlikti, – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl duomenų, reikalingų vandens telkinių vertei ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčiui skaičiuoti“.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti pagal šiame Tvarkos apraše nurodytu būdu apskaičiuotą jos dydį.

__________________

 

Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo priedas

 

(Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje nustatytas žuvų žuvimas, apžiūros akto forma)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

_______________________ REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS

 

VANDENS TELKINIO AR JO DALIES, KURIUOSE NUSTATYTAS ŽUVŲ ŽUVIMAS, APŽIŪROS AKTAS NR. ___________

 

20___ m. ______________ d.

 

_________________________________________________________________

(akto surašymo vieta)

_________________________________________________________________

(vandens telkinio pavadinimas)

_________________________________________________________________

(vandens telkinio kodas, plotas, inv. Nr.)

_________________________________________________________________

(žalos žuvų ištekliams atsiradimo aplinkybės)

_________________________________________________________________

_________________________________________________________________

_________________________________________________________________

 

1. Atlikus vandens telkinio apžiūrą, nustatyta, kad vandens telkinyje ar jo dalyje, kurios plotas __________________ ha, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšis

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

 

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

2.  Jei  surinkti  ir suskaičiuoti žuvusių žuvų  neįmanoma, jos skaičiuojamos tipiniuose bareliuose:

1-ajame tipiniame barelyje, kurio plotas apie 100 m2, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšis

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

 

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

2-ajame tipiniame barelyje, kurio plotas apie 100 m2, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšis

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

 

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

3-iajame tipiniame barelyje, kurio plotas apie 100 m2, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšis

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

 

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

Tiriamų tipinių barelių bendras plotas _____ m2. Žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekio tiriamuose tipiniuose bareliuose suma:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšis

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

 

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

 

3. Atlikus vandens telkinio apžiūrą, nustatyta, kad vandens telkinyje ar jo dalyje, kurių plotas ________________ ha, yra žuvusių žuvų, tačiau jų kiekio tipiniuose bareliuose nustatyti neįmanoma.

 

Apžiūroje dalyvavę asmenys:

 

__________________ __________________ __________________

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

__________________ __________________ __________________

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

__________________ __________________ __________________

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

__________________ __________________ __________________

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

 

__________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2017 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. D1-27

 

 

PADARYTOS ŽALOS ŽUVŲ IŠTEKLIAMS APSKAIČIAVIMO BAZINIAI ĮKAINIAI

 

 

Eil.Nr.

Žuvų rūšys

Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q1), Eur/vnt.

Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q2), Eur/kg

1.

Šlakys, lašiša, šamas

1000

 

2.

Sturys, aštriašnipis eršketas, ungurys, skersnukis, jūrinė nėgė

290

 

3.

Kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė, vijūnas, ežerinė rainė, auksaspalvis kirtiklis

145

 

4.

Baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, perpelė, plačiakaktis, šapalas, žiobris

60

 

5.

Mažoji nėgė, upinė nėgė, nėgių vingiliai,  plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžiai

9

 

6.

Builis, ciegorius, ešerys, karosas, kuoja, plakis, raudė, strepetys, seliava,

 

9

7.

Aukšlė, gružlys, kartuolė, kirtiklis, kūjagalvis,  saulažuvė, šlyžys, tobis

1,5

 

8.

Lašišinių žuvų ikrai

 

290

9.

Žuvys, kurioms padaryta žala skaičiuojama pagal vidutinį žuvų produktyvumą (Pbaz)

 

60

10.

Menkė, stinta

 

14

11.

Plekšnė

 

6

12.

Strimelė, šprotas

 

3

13.

Dyglė, pūgžlys ir kitos žuvys, kurioms nenustatytas įkainis už vnt.

 

0,3

 

__________________