Administracinė byla Nr. A-1729-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00255-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 8 800 Eur turtinei ir 8 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnį gali būti taikomas lygtinis paleidimas. 2017 m. liepos mėn. jis kreipėsi į Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija). Vilniaus PN gavo teigiamą atsakymą iš policijos komisariato dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, taip pat teigiamą atsakymą iš probacijos tarnybos dėl galimybės taikyti jam intensyvią priežiūrą. Pareiškėjo brolis, kaip UAB „E Comsta“ direktorius, išdavė pažymą apie tai, kad pareiškėjas būtų priimtas į darbą. Psichologė parengė socialinio tyrimo išvadą, kuri buvo atiduota būrio viršininkui. Nepaisant to, jis Komisijai nebuvo pristatytas, į jo prašymus nebuvo reaguojama (padavė apie 20 prašymų). Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. birželio mėn. jam buvo daroma žala. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų paleistas ir turėjęs darbą, būtų gavęs po 800 Eur per mėnesį, todėl iš viso turtinė žala sudaro 8 800 Eur. Dėl patirtų dvasinių kančių jam turėtų būti priteistas tokio paties dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
4. Vilniaus PN paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki skundo pateikimo teismui dienos Vilniaus PN administracijai nebuvo pateikęs nė vieno rašytinio prašymo dėl lygtinio paleidimo. Pareiškėjo asmens byloje nėra UAB „E Comsta“ direktoriaus pažymos. Pareiškėjas pirmą prašymą Komisijai pateikė tik 2018 m. vasario 7 d., t. y. jau po skundo teismui pateikimo. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateikęs prašymą dėl paleidimo dokumentų rengimo. Tuo pagrindu administracija kreipėsi į policijos komisariatą bei vietovės apygardos probacijos tarnybą. Pareiškėjas neįrodė jam tariamai padarytos turtinės ir neturtinės žalos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. birželio mėn. be jokios priežasties jis nebuvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai.
7. Teismas rėmėsi BVK 157 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 3251 punkte numatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Taisyklių 3253 punkte nustatyta, kad pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 3251 punkte nurodyto prašymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Taigi pagrindas Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti asmens lygtinio paleidimo klausimą yra nuteistojo prašymas, kuris paduodamas pataisos įstaigos administracijai.
8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis tik su 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymu dėl paleidimo dokumentų parengimo, kuris nėra tolygus prašymui Lygtinio paleidimo komisijai. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas dar 2017 m. liepos mėn. kreipėsi į Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką su prašymu pristatyti jį Komisijai, o nesiimant jokių veiksmų jis buvo priverstas į administraciją kreiptis dar 20 kartų. Šių skunde nurodytų aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus jokių skundo argumentus pagrindžiančių įrodymų (prašymų ar kt.), o pataisos įstaigai šiuos argumentus paneigus, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl prieš jį vykdomų tyčinių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo nepristatymu Komisijai, įvertino kaip neatitinkančius tikrovės.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas pažymi, kad jo nurodomos aplinkybės apie daugkartinį prašymų pateikimą dėl jo pristatymo Lygtinio paleidimo komisijai yra teisingos. Atsakovo atstovas klaidina teismą, pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas negali priversti atsakovo atstovo darbuotojų užregistruoti jo teikiamus prašymus. Aplinkybę, kad Vilniaus PN elgiasi nesąžiningai, patvirtinta tai, jog įstaiga nurodo seną adresą, kuriuo jis gyventų lygtinai paleistas į laisvę, o ne aktualų. Tuo tarpu darbdavio pažyma buvo pradanginta.
12. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
k o n s t a t u o j a :
IV.
14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Vilniaus PN administracija be jokios priežasties nepristatė jo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, atlyginimo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis tik su 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymu dėl paleidimo dokumentų parengimo, kuris nėra tolygus prašymui Komisijai.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis Vilniaus PN administracijai teikė apie 20 prašymų dėl jo pristatymo Komisijai, tačiau dėl neaiškių priežasčių jie nebuvo užregistruoti.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų; prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.) 3251 punkte įtvirtinta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai, o 3253 punkte nurodyta, jog pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 3251 punkte nurodyto prašymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
20. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui prašymą jį paleidžiant pradėti rengti dokumentus (b. l. 16), nurodydamas, kur gyveno iki bausmės atlikimo, ar dirbo, taip pat, kokią gyvenamąją vietą pasirenka po bausmės atlikimo. Sekantį prašymą pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2018 m. vasario 7 d. (b. l. 15), t. y. jau po skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo (b. l. 6), kuriame nurodė pristatyti jį artimiausiai Komisijai.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo teiktas prašymas dėl paleidimo dokumentų rengimo nėra tolygus prašymui pristatyti jį Komisijai. Ši pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2017 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-528-525/2017.
22. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis teikė Vilniaus PN administracijai apie 20 prašymų dėl jo pristatymo Komisijai, tačiau šie jo prašymai buvo pradanginami, yra abstraktūs, niekaip nepagrįsti, taip pat paneigti Vilniaus PN administracijos, todėl jais vadovautis pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo. Nors pareiškėjo galimybės rinkti ir teikti įrodymus yra ribotos, tačiau tam tikrus įrodymus jis turi galimybę pateikti, t. y. savo rašytus raštus, prašymus, skundus, jų kopijas, taip pat jo paties gautus dokumentus (sprendimus, atsakymus ir pan.) bei jų kopijas. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo ir galėjo pateikti savo argumentus patvirtinančius įrodymus, juo labiau, kad jis teigė pateikęs apie 20 prašymų, todėl matydamas, jog jo teisės ar teisėti interesai galbūt yra pažeidžiami, galėjo užsitikrinti tam tikrų įrodymų surinkimą. Analogiška situacija yra ir su, pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo pradanginta darbdavio pažyma. Darbdavio direktoriumi pareiškėjas nurodo savo brolį, tačiau nepateikė jokių darbdavio paaiškinimų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kad minėta pažyma iš tiesų buvo pateikta Vilniaus PN administracijai.
23. Iš to, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu aspektu, ir, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atmetė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.
24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija