Administracinė byla Nr. eAS-776-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01164-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (28.1.7.)SSP-3178 ir įpareigoti išmokėti teisės aktuose numatytą ir pareiškėjui priklausančią kompensaciją dėl sužalojimo karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad terminą paduoti skundą praleido dėl to, jog gavęs Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo, kurios 2017 m. sausio 20 d. sprendimu buvo paskirtas advokatas. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Rusijos Federacijos gynybos skyrių dėl papildomos informacijos gavimo. Archyvinė pažyma buvo parengta 2017 m. kovo 3 d., tačiau joje reikalinga informacija nebuvo pateikta. Be to, pažyma parengta 2017 m. kovo 3 d., tačiau pareiškėjas ją gavo tik po poros mėnesių. Pažymėjo, kad reikėjo padaryti ir ne valstybine kalba surašytų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, todėl tai užtruko. Pareiškėjo teigimu, terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl atnaujintinas.
Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo nurodė, kad pareiškėjas su prašymu 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, kuris 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (28.1.7)SSP-3178 „Dėl vienkartinės kompensacijos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje“ pareiškėjui pateikė atsakymą, kad asmuo, kuris kreipiasi dėl vienkartinės kompensacijos, turi savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, karo gydytojų išduotą dokumentą (ar archyvinį išrašą), patvirtinantį, jog jis karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai arba dokumento kopiją). Pareiškėjui paaiškinta, kad dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir, kad dokumente turi būti duomenys: pavadinimas, išdavimo data, dokumentą išdavęs subjektas, asmens, kuriam išduotas dokumentas, vardas, pavardė, gimimo data, sprendimas (išvada) apie asmens sužalojimą ar ligą, susijusią su karine tarnyba ar kariniais mokymais, ir šį sprendimą (išvadą) priėmęs subjektas. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad nepateikti reikiami dokumentai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1004 „Dėl vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ negali priimti sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo, bei nurodyta aiški šio rašto apskundimo tvarka. Pareiškėjas nepraleidęs skundo padavimo termino 2016 m. gruodžio 8 d. su skundu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją bei prašė išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją ir peržiūrėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 24 d. prašymą, pateiktą Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui. Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo neskundė, t. y. sutiko su tuo, kad pateiktas atsakymas buvo teisėtas ir pagrįstas dėl to, kad pareiškėjas nepateikė visų reikiamų dokumentų kompensacijos išmokėjimui. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Rusijos Federacijos Gynybos ministeriją dėl informacijos pateikimo, tačiau nepateikė jokios informacijos įrodančios, kada buvo gauta 2017 m. kovo 3 d. archyvinė pažyma, nepateikė pašto voko ar pažymos apie šio laiško įteikimą pareiškėjui, todėl aplinkybė, kad ši pažyma gauta po dviejų mėnesių, neįrodyta. Pareiškėjas taip pat nepateikė informacijos, kada kreipėsi į vertimo paslaugas teikiančius asmenis ir kada dokumentų vertimas į valstybinę kalbą buvo atliktas, o dokumentuose vertimo data nėra nurodyta. Pažymėjo, kad pareiškėjo gautoje 2017 m. kovo 3 d. archyvinėje pažymoje nurodyta, jog pažymos suformavimui prašoma pakartotinai apiforminti užklausimą, nurodant traumos (susirgimo) gavimo datą (metų, mėnesio ribose), medicininio padalinio (ligoninės), kurioje gydėsi numerį. Pareiškėjas nepateikė informacijos, ar buvo kreipiamasi dar kartą šiuo klausimu, ar buvo imtasi kitokių veiksmų. Mano, kad nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėjo, kad remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Teismas, įvertinęs nurodytus pareiškėjo argumentus, pažymėjo, kad teisės aktai imperatyviai numato priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kurios turi laikytis visi subjektai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skundžiamu 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (28.1.7.)SSP-3178 „Dėl vienkartinės kompensacijos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje“ pareiškėjui nebuvo paskirta vienkartinė kompensacija. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė visų reikiamų dokumentų (karo gydytojų išduoto dokumento ar archyvinio jo išrašo), todėl negali priimti sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo. Pareiškėjas su skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. VAG-S-2 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pareiškėjui 2017 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP)-17-260-1484 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. VAG-S-2 apskundimo. Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2017 m. liepos 13 d., t. y. praleidęs terminą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo veikti apdairiai ir rūpestingai, t. y. įvertinęs, kad baigiasi administracinio akto apskundimo terminas, o dokumentų rinkimas iš užsienio valstybės bei jų vertimas gali užtrukti, nesutikimo su administraciniu aktu argumentus galėjo pateikti teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. dokumentų rinkimas bei jų vertimų darymas nebuvo kliūtis pareiškėjui per įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismą. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, kada pakartotinai kreipėsi į Rusijos Federacijos gynybos skyrių. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. kovo 3 d. pažymą gavo tik po poros mėnesių, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kitų termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas nenurodė.
Teismas pažymėjo, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, teismas vertino, jog pareiškėjas neveikė operatyviai, kad užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, delsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kuri visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, apima ir teisę į nepriklausomo ir nešališko teismo atliekamą viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų patikrą vykstant teisingam procesui.
Pareiškėjas 1958 metais būtinosios tarnybos sovietinėje (tarybinėje) armijoje metu buvo sužalotas, todėl dėl prastos sveikatos būklės 1959 m. birželio 9 d. buvo išleistas į atsargą dėl ligos. Surinkęs visus galimus gauti Lietuvoje dokumentus, susijusius su jo sveikatos sužalojimu būtinosios tarnybos sovietinėje armijoje metu, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus dėl kompensacijos išmokėjimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1004 patvirtintą Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašą. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (28.1.7)SSP-3178 pareiškėjo prašymo dėl kompensacijos skyrimo netenkino, kadangi nepateikti visi reikiami dokumentai. Pareiškėjas kelis kartus savarankiškai kreipėsi į Rusijos Federacijos Gynybos ministeriją dėl archyvuose saugumų dokumentų gavimo, tačiau dokumentų gavimas iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos archyvų užsitęsė kelis mėnesius, todėl skundas kartu su prašymu dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teismui buvo pateiktas 2017 m. liepos 13 d. Rusijos Federacijos kariniuose archyvuose laikoma informacija priskiriama slaptai, pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui gauti reikiamą šios bylos aspektu informaciją yra praktiškai neįmanoma. Pareiškėjo teigimu, tik teismo pagalba ir tinkamai suformulavus užklausimus Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos archyvams pavyktų gauti reikiamą informaciją apie L. K. sveikatos sužalojimus būtinosios tarnybos sovietinėje armijoje metu. Dėl šių priežasčių nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje tik formaliai teismui įvertinus procesinius skundo priėmimo reikalavimus ir atsisakius jį priimti, jis prarado Konstitucijoje įtvirtinta teisminės gynybos teisę, suteikiančia galimybę teismine tvarka išsiaiškinti jo teisės pažeidimą, t. y. teisę gauti kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1004 patvirtintoje Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos apraše. Pareiškėjo teigimu, šios administracinės bylos kontekste galėtų būti pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu skirti jam kompensaciją, kadangi atliekant privalomą karinę tarnybą 1958–1959 m. buvo suluošintas, dėl to iš tarnybos išleistas anksčiau laiko. Atsakovas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (28.1.7)SSP-3178 netenkino pareiškėjo prašymo skirti jam kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1004 patvirtintoje Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos apraše. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, su skundu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. VAG-S-2 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė.
Pareiškėjas 2017 m. liepos 13 d. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (28.1.7)SSP-3178. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi kreipėsi į Rusijos Federacijos Gynybos ministeriją dėl archyvuose saugumų dokumentų, kurių gavimas užsitęsė kelis mėnesius, taip pat užtruko dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kadangi dokumentų iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos gavimas ir jų vertimas užtruko ne dėl pareiškėjo nerūpestingumo, todėl teismas nepagrįstai termino skundui paduoti neatnaujino.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo neginčijo, o kreipėsi į Rusijos Federacijos Gynybos ministeriją dėl papildomų dokumentų gavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimui apskųsti, ir atstovaujamas profesionalaus teisininko, pats pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (28.1.7)SSP-3178 paduoti praleistas ženkliai, pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių kitų priežasčių, objektyviai galėjusių sutrukdyti laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kuri paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu,