LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2017–2023 METŲ GYVENTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, APŠVITOS STEBĖSENOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2017 m. balandžio 12 d. Nr. V-414

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu:

1. T v i r t i n u 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                   Aurelijus Veryga

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-414

2017–2023 METŲ GYVENTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, APŠVITOS STEBĖSENOS PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos (toliau – Programa) paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos siekius, vertinti Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojas), apšvitą, stebėti jos kaitos tendencijas ir teikti rekomendacijas, kaip apšvitą optimizuoti.

2. Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir mažinti susirgimų onkologinėmis ligomis ir genetinių pakitimų skaičių, reikia vertinti gyventojų ir darbuotojų apšvitą dėl:

2.1. veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;

2.2 maiste, geriamajame vandenyje, ore, statybinėse medžiagose, dirvožemyje, plataus vartojimo gaminiuose esančių gamtinių ir dirbtinių radionuklidų;

2.3. medicininės radiologijos procedūrų metu pacientų patiriamos apšvitos;

2.4. bet kurių radiologinių ar branduolinių incidentų ar avarijų metu sukurtose apšvitos situacijose.

3. Programa įgyvendina Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (toliau – Radiacinės saugos įstatymas) 6 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, kuri nustato, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja gyventojų ir darbuotojų apšvitos (gamtinės, medicininės, profesinės ir avarinės) poveikio visuomenės sveikatai stebėseną (monitoringą).

4. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

5. Programa įgyvendinama 2017–2023 metais.

II SKYRIUS

PADĖTIES ĮVERTINIMAS

6. Gyventojų ir darbuotojų apšvitos vertinimą ir nuolatinę stebėseną reglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys. Branduolinio saugumo konvencijos ir Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos nuostatos įpareigoja valstybes imtis atitinkamų veiksmų, kad visose veiklos stadijose darbuotojus ir gyventojus veikianti jonizuojančioji spinduliuotė, sukeliama branduolinės energetikos įrenginio ar susidariusių radioaktyviųjų atliekų, būtų mažiausia, kokią įmanoma pasiekti, ir kad joks asmuo negautų didesnių, nei ribinių dozių. Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutarties nuostatos įpareigoja valstybes nares laikytis pagrindinių saugos reikalavimų, užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio vykdant aplinkos radiologinį monitoringą.

7. Gyventojų ir darbuotojų bei aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio yra sudedamoji gyventojų ligų profilaktikos ir kontrolės užtikrinimo bei sergamumo ir mirtingumo nuo neinfekcinių ligų mažinimo veiklų dalis. Viena iš svarbių visuomenės sveikatos sričių yra nuolatinis gyventojų ir darbuotojų apšvitos vertinimas siekiant kontroliuoti gaunamą apšvitą ir mažinti jos keliamą pavojų.

8. Įgyvendinant Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) 2012–2016 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6 „Dėl Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) 2012–2016 metų programos patvirtinimo“, nustatyta, kad:

8.1. vidutinė Lietuvos Respublikos gyventojo apšvita palaipsniui didėja ir tai lemia didėjanti medicininės apšvitos rentgenodiagnostikos procedūrų metu bei gamtinių radioaktyviųjų radono dujų patalpose nulemta apšvita. 2016 m. vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas gavo iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, išskyrus profesinę apšvitą, lygi 3,37 mSv, kai 2012 m. buvo 2,83 mSv. Iš jos didžiausią dalį sudaro gamtinių radioaktyviųjų radono dujų patalpose lemiama (1,03 mSv per metus) bei medicininių rentgenodiagnostikos procedūrų metu pacientų gaunama apšvita (1,00 mSv). Palyginti su 2012 m., apšvita dėl medicininių rentgenodiagnostikos procedūrų padidėjo nuo 0,8 iki 1,0 mSv per metus, t. y. daugiau kaip 25 proc. Didžiausią dalį gyventojų apšvitos, gaunamos atliekant medicinines diagnostines procedūras, sudaro kompiuterinės tomografijos procedūros (55 proc.) ir šis skaičius palaipsniui didėja. Numatomos veiklos kryptys:

8.1.1. šiuo metu taikomi rekomenduojami standartinio svorio paciento apšvitos rentgenodiagnostikos procedūrų, atliekamų kompiuteriniu tomografu, lygiai nebeatitinka šių dienų kompiuterinės tomografijos procedūrų atlikimo praktikos ir turimų technologijų, todėl būtina šiuos lygius peržiūrėti bei vykdyti pacientų gaunamos apšvitos kompiuterinės tomografijos ir kitų medicininės radiologijos procedūrų metu stebėseną;

8.1.2. atsižvelgus į surinktus pacientų gaunamos apšvitos intervencinių radiologinių procedūrų metu duomenis ir išanalizavus tarptautines rekomendacijas, būtina nustatyti intervencinės radiologijos apšvitos dozių parametrų, naudojamų intervencinės radiologijos procedūrų metu, stebėsenos ir pacientų, kuriems atliktos intervencinės radiologijos procedūros, klinikinės stebėsenos lygius bei vykdyti stebėseną siekiant įsitikinti, kaip šių lygių yra laikomasi;

8.2. gyventojų ir darbuotojų apšvitą lemiančių veiksnių sąrašą, tokių, kaip apšvita dėl išmetimų į aplinką iš branduolinės energetikos objektų, medicinos ir mokslo įstaigų, naudojančių atviruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, gyventojų gaunama apšvita dėl radionuklidų maiste, geriamajame vandenyje, orlaivių įgulos narių gaunama apšvita skrydžių metu, gyventojų gaunama apšvita dėl gamtinių radono dujų patalpose ir darbuotojų gaunama išorinė viso kūno, galūnių, akių apšvita bei vidinė apšvita ir pan., nuolat papildo nauji veiksniai, tokie kaip pelenų, susidariusių iš medienos kuro, įvežto iš valstybių, kurių teritorijos buvo užterštos po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, radioaktyvus užterštumas, kai pelenus naudojant trąšoms gali būti užteršti maisto produktai ir kiti daiktai. Numatomos veiklos kryptys:

8.2.1. siekiant optimizuoti gaunamą apšvitą laiku nustatyti naujus gyventojų ir darbuotojų apšvitą lemiančius veiksnius bei stebėti jau nustatytų veiksnių kaitą;

8.2.2. tuo atveju, jeigu pradėtų veikti Baltarusijos atominė elektrinė, nepaisant Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastangų sustabdyti jos statybą, Baltarusijos atominės elektrinės veikla veikiant normaliu režimu bei įvykus branduolinei avarijai turės įtakos Lietuvos Respublikos gyventojų gaunamai apšvitai, todėl būtina išplėsti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitos stebėseną Baltarusijos atominės elektrinės galimos įtakos zonoje;

8.3. didėja rizika darbuotojams patirti vidinę apšvitą dėl pastaraisiais metais vis dažniau taikomų pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimų ir kitų branduolinės medicinos diagnostinių ir terapinių procedūrų medicinoje. Didesnė vidinės apšvitos rizika yra ir darbuotojams, atliekantiems VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo darbus. Dėl sumažintos ribinės lygiavertės akies lęšiuko dozės daugiau dėmesio turi būti skiriama darbuotojams, kurie dėl darbo specifikos patiria didesnę išorinę akių apšvitą. Numatoma veiklos kryptis – įgyvendinant darbuotojų apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tęsti profesinės apšvitos stebėseną;

8.4. atlikus gamtinių radioaktyviųjų radono dujų tūrinio aktyvumo tyrimus 165 gyvenamuosiuose, visuomeninės paskirties (darbo vietų), mokymo ir ugdymo įstaigų pastatuose, nustatyta didesnė nei anksčiau vidutinė radono tūrinio aktyvumo vertė. Tai lėmė tiek statistiškai patikimesni tyrimai, tiek galimai pastaraisiais metais padažnėjusi pastatų renovacija, kurios metu keičiami langai, apšildoma pastato išorė, tačiau nekeičiama ventiliacijos sistema. Numatoma veiklos kryptis:

8.4.1 atskiruose regionuose pakartotinai atlikti radono patalpose tyrimus;

8.4.2. įvertinti gyventojų dėl radono patalpose gaunamą apšvitą, atsižvelgiant į naujausias pastatų statybos ir atnaujinimo technologijas.

9. Programoje numatoma vertinti gyventojų ir darbuotojų apšvitą bei apšvitą lemiančių veiksnių visumą, stebėti apšvitą lemiančių veiksnių kaitą ir teikti rekomendacijas apšvitai optimizuoti.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Programos tikslas – formuoti visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės politiką, efektyviai vykdyti gyventojų ir darbuotojų apšvitos stebėseną ir teikti rekomendacijas gaunamai apšvitai optimizuoti.

11. Pagrindiniai Programos uždaviniai:

11.1. atlikti radiologinius tyrimus, kaupti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, naudojamus gyventojų ir darbuotojų apšvitai vertinti;

11.2. gyventojų ir darbuotojų gaunamą apšvitą vertinti pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį;

11.3. stebėti gyventojų ir darbuotojų apšvitos kaitos tendencijas;

11.4. nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius ir vertinti jų įtaką gyventojų ir darbuotojų sveikatai;

11.5. remiantis apšvitos vertinimo rezultatais, prognozuoti galimą poveikį gyventojų ir darbuotojų sveikatai;

11.6. lyginti Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklius su atitinkamais kitų valstybių rodikliais;

11.7. teikti rekomendacijas apšvitai ir poveikiui visuomenės sveikatai optimizuoti;

11.8. informuoti gyventojus ir darbuotojus apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.

IV SKYRIUS

VERTINIMO KRITERIJAI

12. Programa vertinama kasmet ir baigus ją įgyvendinti.

13. Programos vertinimo kriterijai:

13.1. atliktų radiologinių tyrimų skaičius;

13.2. iš kitų institucijų gautų duomenų, naudojamų gyventojų ir darbuotojų apšvitai vertinti, skaičius;

13.3. įvertintų apšvitą lemiančių veiksnių skaičius;

13.4. pagal gautus duomenis nustatytų naujų apšvitą lemiančių veiksnių skaičius;

13.5. atliktų poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai rizikos vertinimų skaičius;

13.6. gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklių, palygintų su atitinkamais kitų valstybių rodikliais, skaičius;

13.7. pateiktų rekomendacijų dėl apšvitos ir poveikio visuomenei optimizavimo skaičius;

13.8. parengtų informacinių pranešimų gyventojams ir darbuotojams apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti, skaičius.

V SKYRIUS

SIEKIAMI REZULTATAI

14. Įgyvendinus Programą, bus pasiekti šie rezultatai:

14.1. atlikta ne mažiau kaip 90 proc. planuotų radiologinių tyrimų;

14.2. iš kitų institucijų gauta ne mažiau kaip 90 proc. planuotų gauti duomenų, naudojamų gyventojų ir darbuotojų apšvitai vertinti;

14.3. kasmet įvertinta ne mažiau kaip 15 apšvitą lemiančių veiksnių ir jų kaitos tendencijų pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį;

14.4. kiekvienais metais atlikta poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai rizikos analizė;

14.5. kasmet palyginta su atitinkamais kitų valstybių rodikliais ne mažiau kaip 10 gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklių;

14.6. kasmet pateiktos ne mažiau kaip 5 rekomendacijos apšvitai ir poveikiui visuomenei optimizuoti;

14.7. kasmet parengti ne mažiau kaip 5 informaciniai pranešimai gyventojams apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti.

VI SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS

15. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir už jos įgyvendinimą atsako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

16. Programą įgyvendina Radiacinės saugos centras.

17. Programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Programai įgyvendinti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos lėšos.

18. Planuojamos lėšos kiekvieniems Programos įgyvendinimo metams – 167,65 tūkstančių eurų, iš kurių darbo užmokesčio fondas sudaro 134,12 tūkstančių eurų, kitos išlaidos – 33,53 tūkstančių eurų.

19. Programos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas Programos priede.

________________

2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų,

dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės

šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos

priedas

2017–2023 METŲ GYVENTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, APŠVITOS STEBĖSENOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės	Įgyvendinimo terminas
1. Atlikti radiologinius tyrimus, kaupti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, naudojamus gyventojų ir darbuotojų apšvitai vertinti	1.1. Atlikti radiologinius tyrimus, gauti ne mažiau kaip 3000 duomenų, duomenis susisteminti ir išanalizuoti;	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kovo 31 d.
	1.2. surinkti, susisteminti ir išanalizuoti kitų institucijų atliktų radiologinių tyrimų duomenis (ne mažiau kaip 17000 duomenų):
	1.2.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vykdančių veiklą su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, oro taršos radionuklidais darbo vietose atliktų tyrimų duomenis;
	1.2.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus duomenis ir (ar) Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenis, gautus registruojant apšvitos dozes radiodiagnostikos ir spindulinės terapijos metu bei aktyvumus branduolinės medicinos metu;
	1.2.3. civilinės aviacijos orlaivių naudotojų pateiktus orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis;
	1.2.4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės kaip ūkio subjekto atliktų radionuklidų aktyvumo aplinkos komponentuose ir maisto produktų, jų žaliavų bei geriamojo vandens mėginiuose tyrimų duomenis;
	1.2.5. Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui pateiktus ūkio subjektų, vykdančių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, individualiųjų išorinės apšvitos dozių duomenis;
	1.2.6. ūkio subjektų pateiktus radionuklidų išmetimų į aplinką duomenis;
	1.2.7. Aplinkos apsaugos agentūros atliktų aerozolių, atmosferos iškritų, upių ir ežerų, Baltijos jūros, Kuršių marių vandens, upių, ežerų, Baltijos jūros bei Kuršių marių dugno nuosėdų, Baltijos jūros augalų užterštumo dirbtinės kilmės radionuklidais tyrimų duomenis;
	1.2.8. Aplinkos apsaugos agentūros atliktų gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės fono matavimų duomenis;
	1.2.9. radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo pateiktus tyrimų duomenis;
	1.2.10. ūkio subjektų pateiktus dirbtinės kilmės radionuklidų, kurių gali būti medžiagose, naudojamose pakartotinai, tyrimų duomenis;
	1.2.11. ūkio subjektų, naudojančių biokurą, pateiktus tyrimų duomenis;
	1.2.12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų gyvūninės kilmės produktų, jų žaliavų ir pašarų taršos radionuklidais tyrimų duomenis;
	1.2.13. atskirų institucijų parengtų radiologinių ir branduolinių incidentų ar avarijų ataskaitų ir dozimetrinės kontrolės duomenis;
	1.3. surinkti, susisteminti ir išanalizuoti Radiacinės saugos centro atliktų radiologinių tyrimų duomenis:
	1.3.1. medicininės apšvitos metu gaunamų dozių tyrimų duomenis;
	1.3.2. individualiųjų išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimų duomenis;
	1.3.3. aplinkos dozės ekvivalento tyrimų duomenis;
	1.3.4. dirvožemio užterštumo radionuklidais tyrimų duomenis;
	1.3.5. dozės galios, vandens, dirvožemio, miško grybų, kitų aplinkos komponentų užterštumo radionuklidais uždarytosios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos aplinkoje tyrimų duomenis;
	1.3.6. biokuro ir susidariusių pelenų tyrimų duomenis;
	1.3.7. maisto produktų, jų žaliavų, miško grybų ir uogų, geriamojo vandens, atmosferos kritulių tyrimų duomenis;
	1.3.8. radionuklidų, patenkančių į aplinką iš ūkio subjektų, kurie naudoja žaliavas, turinčias gamtinės kilmės radionuklidų, tyrimų duomenis;
	1.3.9. radono patalpose, vandenyje ir grunte tyrimų duomenis;
	1.3.10. statybos produktų tyrimų duomenis
2. Gyventojų ir darbuotojų gaunamą apšvitą vertinti pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį	Pagal atskiras amžiaus grupes ir lytį apskaičiuoti gyventojų ir darbuotojų apšvitos rodiklius	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
3. Stebėti gyventojų ir darbuotojų apšvitos kaitos tendencijas	Parengti gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir jos kaitos stebėjimo analizę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
4. Nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius ir vertinti jų įtaką gyventojų ir darbuotojų sveikatai	Nustatyti naujus apšvitą lemiančius veiksnius, įvertinti jų įtaką gyventojų ir darbuotojų sveikatai, pateikti analizę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki balandžio 15 d.
5. Remiantis apšvitos vertinimo rezultatais, prognozuoti galimą poveikį gyventojų ir darbuotojų sveikatai	Parengti galimo apšvitos poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai prognozę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 1 d.
6. Lyginti Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų apšvitos ir rizikos sveikatai vertinimo rodiklius su atitinkamais kitų valstybių rodikliais	Parengti palyginamąją Lietuvos Respublikos gyventojų ir darbuotojų apšvitos bei rizikos sveikatai vertinimo rodiklių ir kitų valstybių atitinkamų rodiklių analizę	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 1 d.
7. Teikti rekomendacijas apšvitai ir poveikiui visuomenės sveikatai optimizuoti	Parengti apšvitos poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo rekomendacijas	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki birželio 1 d.
8. Informuoti gyventojus ir darbuotojus apie gaunamą apšvitą ir būdus, kaip ją sumažinti arba jos išvengti	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei metinę gyventojų ir darbuotojų apšvitos stebėsenos ataskaitą su apšvitos poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo rekomendacijomis	Pasibaigus kalendoriniams metams, iki birželio 30 d.

____________________