LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO 2015 M. VASARIO 10 D. ĮSAKYMO NR. 5-V-139 „DĖL POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. birželio 26 d. Nr. 5-V-593

Vilnius

 

 

P a k e i č i u  Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“:

1. pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija nauja redakcija nedėstoma):

 

LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO

 

Siekdamas tinkamai reglamentuoti policijos areštinių veiklą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsniu:

1. Tvirtinu Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją (pridedama).

2. Pavedu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybai kontroliuoti įsakymo vykdymą.

3. S k e l b i u šį įsakymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją:

2.1. pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Į policijos areštinę uždaromi asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsnio ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio reikalavimais, fotografuojami (iš priekio, dešiniojo profilio ir visu ūgiu), matuojami, imami jų pirštų atspaudai, aprašomi jų išorės požymiai, esant galimybei – daromi garso ir vaizdo įrašai, paimami ėminiai genetiniam tipizavimui ar pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti. Nuotraukos įkeliamos į elektroniniame registre esančią į policijos areštinę uždaromo asmens kortelę, taip pat elektroniniame registre pažymima apie atliktą daktiloskopinį tyrimą, ėminių genetiniam tipizavimui ar pavyzdžių lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti paėmimą. Elektroninėje asmens kortelėje esant žymoms apie atliktą daktiloskopinį tyrimą, ėminių genetiniam tipizavimui ar pavyzdžių lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti paėmimą, pakartotinai jų atlikti nereikia. Tęsiant elektroninės asmens kortelės pildymą, asmuo pakartotinai nefotografuojamas.

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-341 „Dėl Daktiloskopinių duomenų registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ daktiloskopinė kortelė išsiunčiama Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui duomenims į Daktiloskopinių duomenų registro duomenų bazę įrašyti.“;

2.2. pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Policijos areštinės kamerose turi būti iškabinta arba asmeniškai uždaromam asmeniui (popierine ar elektronine forma) pateikta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę lietuvių kalba. Jei į areštinę uždaromas lietuvių kalbos nesuprantantis asmuo, ši informacija (popierine ar elektronine forma) uždaromam asmeniui pateikiama asmeniškai jam suprantama kalba.“;

2.3. pakeičiu 23.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

23.6. Nepilnamečiai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų.

Jei nepilnamečiui būnant policijos areštinėje sukanka 18 metų, šis asmuo, esant jo pageidavimui, iki tol, kol bus išvežtas į Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžią įstaigą, yra laikomas atskirai nuo kitų asmenų.

Jei į policijos areštinę iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos perkelto pilnametystės sulaukusio asmens byloje yra informacija apie tai, kad jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka, ir toliau laikomas nepilnamečiams skirtoje Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje, šis asmuo, esant jo pageidavimui, yra laikomas atskirai nuo kitų asmenų.“;

2.4. pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

27. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas dokumentus dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui svarstyti. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas, gavęs minimus dokumentus, privalo per dvi darbo dienas priimti sprendimą dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai.“;

2.5. pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:

32. Esant asmens prašymui atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai ir turint duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė sumanymo pabėgti, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui pateikia tarnybinį pranešimą ir šio asmens prašymą atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai (ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo priskyrimo šiai asmenų kategorijai dienos). Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas, gavęs minimus dokumentus, sprendimą dėl asmens priskyrimo šiai asmenų kategorijai atšaukimo privalo priimti per dvi darbo dienas.

Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui atsisakius patenkinti asmens prašymą, pakartotinai jis gali kreiptis po šešių mėnesių. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui patenkinus prašymą, viršininko nutarimas ir asmens prašymas saugomas asmens byloje. Tai pažymima elektroniniame registre ir užrašoma ant asmens bylos viršelio.“;

2.6. pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

33. Esant informacijai apie asmens ketinimą žudytis, žalotis, užpulti ar pasipriešinti policijos areštinės pareigūnams ar šiam bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas visą surinktą medžiagą apie įvykį teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui, o šis per vieną darbo dieną priima sprendimą dėl tokio asmens priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai.“;

2.7. pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:

34. Asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, taikomi papildomi režimo reikalavimai – atliekamos papildomos šių asmenų kratos ir kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros, vykdomas papildomas šių asmenų stebėjimas. Papildomų asmens kratų, kamerų apžiūrų skaičių bei papildomo stebėjimo periodiškumą nustato policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas.

Jei į policijos areštinę iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos perkelto asmens byloje yra informacija apie asmens priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar asmens priskyrimą didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo, bandymo žudytis, polinkio užpulti ar priešintis pareigūnams ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje tokiam asmeniui taikomos sustiprintos priežiūros priemonės, šių priemonių įgyvendinimas tęsiamas ir policijos areštinėje.“;

2.8. papildau nauju 86.9 papunkčiu:

86.9. organizuoti ir kontroliuoti policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamo maisto kiekio ir kokybės patikrinimą, užtikrinant, kad į policijos areštinę patiekiamas maistas kaskart už maisto patikrinimą atsakingo areštinės darbuotojo būtų visapusiškai įvertinamas (įvertinant maisto kvapą, išvaizdą, skonį, tekstūrą, maistą pasveriant bei pamatuojant karšto maisto temperatūrą) ir palyginamas su patvirtintu valgiaraščiu, maisto patikrinimo faktą patvirtinant parašu maisto pateikimo suvestinėje (maisto produktų pateikimo važtaraštyje).“;

2.9. pakeičiu 87.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

87.5. kartu su perduodančiu pamainą budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu organizuoti kruopščias kamerų apžiūras, patikrinti kitas policijos areštinės patalpas, įsitikinti, ar nesugadinti įrenginiai, ryšio, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo priemonės, pagal turimus dokumentus sutikrinti asmenis, laikomus policijos areštinėje. Kamerų ir jose esančių daiktų apžiūros atliekamos šia tvarka:

87.5.1. prieš atliekant kratą kamerose, jose laikomi asmenys išvedami ir išrikiuojami koridoriuje, jiems atliekama dalinė asmens krata. Jei reikia, šie asmenys gali būti laikinai uždaryti į kitas patalpas. Atliekant kameros kratą, patalpoje paliekamas bent vienas joje laikomas asmuo;

87.5.2. siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys ištuksenamos, patikrinama, ar gerai pritvirtintas stalas, gultai, spintelės ir kiti kameroje esantys daiktai;

87.5.3. aptikti daiktai, neįtraukti į policijos areštinėje laikomiems asmenims leidžiamų turėti daiktų sąrašą, paimami ir sudedami vienoje vietoje, užtikrinant jų apsaugą;

87.5.4. patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo ir vaizdo stebėjimo priemonės, signalizacija;

87.5.5. apžiūrimos miegojimo vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmenų, laikomų kameroje, asmeniniai daiktai.“;

2.10. pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:

99. Įtaręs, kad policijos pareigūnas ar kitas asmuo į policijos areštinę bando neteisėtai įnešti ar iš jos išnešti draudžiamus daiktus, policijos areštinės vadovo ar policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas to asmens paprašo parodyti turimo krepšio, rankinės ar kito dėklo daiktams laikyti turinį, apieško panaudodamas metalo ieškiklį. Įtarimui nepasitvirtinus, atsiprašoma. Jei įtarimas pasitvirtino, nedelsiant informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas. Taip pat periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atliekami netikėti policijos areštinėse dirbančių darbuotojų atsinešamų į darbo vietą bei išsinešamų iš jos daiktų patikrinimai.

Apie patikrinimų rezultatus pažymima elektroninio registro skiltyje „Bendros žymos“, pasirenkant žymos rūšį „Tarnybos patikrinimai“.“;


 

2.11. papildau nauju XV skyriumi:

 

XV SKYRIUS

POLICIJOS AREŠTINĖS DARBUOTOJŲ VEIKSMAI AREŠTANTUI PAREIŠKUS APIE BADAVIMĄ

 

145. Areštantui rašytiniu pareiškimu pareiškus apie badavimą, policijos areštinės vadovo (jo nesant policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas per 12 valandų privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai raštu pranešti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla, ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybai. Jei areštantas apie badavimą pareiškia žodžiu, policijos areštinės vadovo (jo nesant policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kas, nuo kada ir dėl kokių priežasčių (jei tokios įvardijamos) pareiškė apie badavimą, ir su šiuo tarnybiniu pranešimu pasirašytinai supažindina apie badavimo faktą pareiškusį areštantą.

Apie badavimą pareiškusio areštanto rašytinis pareiškimas ar pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas užregistruojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato raštinėje. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas, gavęs minimus dokumentus, pavaldiems pareigūnams paveda kuo skubiau, bet ne ilgiau kaip per dvi darbo dienas išsiaiškinti apie badavimą pareiškusio areštanto reikalavimų ir pretenzijų pagrįstumą. Paaiškėjus, kad badaujančio areštanto reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįstos, apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti.

146. Policijos areštinės vadovo (jo nesant policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas per vieną darbo dieną nuo areštanto badavimo pradžios organizuoja areštanto sveikatos būklės patikrinimą. Policijos areštinės vadovo (jo nesant policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas kartu su medicinos specialistu (policijos areštinės bendruomenės slaugytoju ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros specialistu) privalo supažindinti badaujantį areštantą su galimais padariniais jo sveikatai ir pasiūlyti atsisakyti badauti. Badaujantis areštantas, kuris ir toliau atsisako valgyti, esant galimybei, laikomas atskirai nuo kitų areštantų.

147. Ilgiau kaip tris dienas badavusį areštantą kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą policijos areštinės bendruomenės slaugytojas ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie suimtojo sveikatos būklę įrašo elektroniniame registre ar Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale.

148. Pareiškusiam apie badavimą areštantui maistas negaminamas. Jeigu areštantui pareiškus apie badavimo nutraukimą, dienos maisto pagaminimo užsakymas maistą tiekiančiai įmonei jau būna pateiktas ir nėra galimybės jo pakoreguoti, jam išduodamas sausas maisto davinys. Maitinimas pagal valgiaraštį nustojusiam badauti areštantui turi būti užtikrinamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai areštantas apie badavimo nutraukimą informuoja policijos areštinės vadovo (jo nesant policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantį pareigūną.

149. Areštantui nustojus badauti, jį apžiūri policijos areštinės bendruomenės slaugytojas ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir pateikia rekomendacijas dėl maitinimosi, apie badavimo nutraukimą įrašoma elektroniniame registre ar Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale ir informuojama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdyba.“

 

 

 

Policijos generalinis komisaras                                                                                         Linas Pernavas