KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2006 M. LIEPOS 12 D. ĮSAKYMO Nr. Į-315 „DĖL SUŽALOTŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATKŪRIMO BŪDO IR NUOSTOLIŲ DYDŽIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. gruodžio 11 d. Nr. Į-358
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir 10 dalies 20 punktu:
1. Pakeičiu Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 „Dėl Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatau, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo procedūros baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
PATVIRTINTA
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d.
įsakymu Nr. Į-315
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 15 d.
įsakymo Nr. Į-358 redakcija)
SUŽALOTŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATKŪRIMO BŪDO IR NUOSTOLIŲ DYDŽIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką.
II. SUŽALOTŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ IKI SUŽALOJIMO BUVUSIOS BŪKLĖS ATKŪRIMO BŪDO IR NUOSTOLIŲ DYDŽIO NUSTATYMAS
3. Nekilnojamųjų kultūros vertybių iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas).
4. Departamento teritorinis skyrius (toliau – teritorinis skyrius), gavęs informaciją apie nekilnojamosios kultūros vertybės sužalojimo atvejį arba Departamento pavedimą, Departamento Veiklos koordinavimo skyriui (toliau – Veiklos koordinavimo skyrius) nedelsiant pateikia:
4.1. nekilnojamosios kultūros vertybės apskaitos dokumentų, apžiūros aktų, fotonuotraukų, kitų dokumentų, fiksuojančių iki vertingųjų savybių ar elementų sužalojimo ar sunaikinimo buvusią sužalotų ar sunaikintų vertingųjų savybių ar elementų būklę, originalus ar patvirtintas kopijas, nurodant šių dokumentų sudarymo/parengimo, juose esančių vaizdų fiksavimo datą, laiką. Jei konkretūs dokumentai yra patalpinti Kultūros vertybių registre, teritorinis skyrius tai nurodo Veiklos koordinavimo skyriui, o jų originalų ar patvirtintų kopijų neteikia;
4.2. po vertingųjų savybių ar elementų sužalojimo ar sunaikinimo parengtų apžiūros aktų (detaliai aprašant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ir (ar) elementus, žalos padarymo aplinkybes, būdus ir laiką, nurodant sužalotų ar sunaikintų vertingųjų savybių ar elementų apmatavimus, pateikiant nuorodas į fotonuotraukas, planus, brėžinius, schemas, kuriose šios sužalotos ar sunaikintos vertingosios savybės ar elementai pažymėti) originalus ar patvirtintas kopijas. Statinio sužalojimo atveju pateikiamos statinio ir jo aukštų planų, kuriuose pažymėtos sužalotos ar sunaikintos vertingosios savybės ar elementai, patvirtintos kopijos ir situacijos plano su pažymėtu statiniu patvirtintos kopijos. Jei žala padaryta atliekant tvarkomuosius statybos ar tvarkybos darbus, pateikiamas išsamus aprašymas, kuo statinyje atlikti darbai neatitinka tvarkybos darbų projekto ar statinio projekto su nuorodomis į konkrečius šių projektų sprendinius ir projektų lapus. Savavališkos statybos atveju taip pat pateikiama situacijos plano su pažymėta savavališkos statybos vieta patvirtinta kopija;
4.3. teritorinio skyriaus taikytų poveikio priemonių ir atliktų kitų veiksmų dėl sužalotų ar sunaikintų vertingųjų savybių ar elementų dokumentų patvirtintas kopijas (reikalavimų, protokolų, nutarimų, raštų, tarnybinių pranešimų ir pan.);
4.4. pasiūlymą dėl Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (toliau – Komisija) personalinės sudėties. Teritorinis skyrius gali nesiūlyti sudaryti Komisijos, jeigu sužalojimas buvo nedidelio masto ir jo reikalavimu operatyviai buvo atkurta iki sužalojimo buvusi būklė.
5. Komisija sudaroma Departamento direktoriaus įsakymu, kurio projektą rengia Veiklos koordinavimo skyrius. Komisijos pirmininku skiriamas teritorinio skyriaus, kurio veiklos teritorijoje užfiksuotas sužalojimo atvejis, vedėjas arba Veikos koordinavimo skyriaus vedėjas, Departamento direktoriaus pavaduotojas, kancleris ar patarėjas. Komisijos pirmininkas organizuoja Komisijos darbą ir jai vadovauja.
6. Į Komisijos sudėtį įtraukiamas Veiklos koordinavimo skyriaus atstovas, teritorinio skyriaus atstovas (-ai), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146, nustatyta tvarka atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, turintys paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės veiklos specializaciją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo, pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį arba atitinkamų mokslo sričių ir krypčių mokslininkai (toliau – specialistai): ne mažiau, kaip vienas specialistas, kai žala padaryta Kultūros vertybių registre registruotai vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamajai kultūros vertybei, arba Kultūros vertybių registre registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei, kuri nėra paskelbta valstybės ar savivaldybės saugoma ir kuriai nenustatytas reikšmingumo lygmuo; ne mažiau, kaip du specialistai, kai žala padaryta valstybės ar savivaldybės saugoma paskelbtai nekilnojamajai kultūros vertybei; ne mažiau, kaip trys specialistai, kai žala padaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros paminklu paskelbtai nekilnojamajai kultūros vertybei.
Esant reikalui, gali būti kviečiami savivaldybės paveldosaugos padalinio ar kiti administracijos atstovai (jeigu savivaldybėje paveldosaugos padalinio nėra), atskirų sričių specialistai (apskaičiuojantys nuostolių dydį ir kiti), ekspertai bei valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai.
7. Komisijos sekretoriumi gali būti skiriamas vienas iš Komisijos narių arba ne Komisijos narys. Sekretorius Komisijos pirmininko pavedimu organizuoja Komisijos posėdžius ir juos protokoluoja, rengia Komisijos aktų ir raštų projektus, tvarko Komisijos dokumentus, atlieka kitus Komisijos pirmininko pavedimus, susijusius su Komisijos darbu.
8. Apie Komisijos atvykimą nekilnojamosios kultūros vertybės apžiūrai ir būklės fiksavimui teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-240, nustatyta tvarka informuoja nekilnojamosios kultūros vertybės valdytoją.
9. Komisijai nusprendus, kad yra reikalinga, Komisijos pirmininko paskirtu laiku duoti paaiškinimus Komisijai turi teisę nekilnojamosios kultūros vertybės, kurioje pačioje ar jos teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei, savininkas, valdytojas ar naudotojas ir (ar) jų įgalioti atstovai, žalą padarę asmenys ir (ar) jų įgalioti atstovai, kiti suinteresuoti asmenys ir (ar) jų įgalioti atstovai. Šie asmenys, pateikę paaiškinimus, Komisijai priimant sprendimus nedalyvauja.
10. Komisija savo išvadas įformina aktu, kuriame nurodoma:
10.3. sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas Kultūros vertybių registre, adresas;
10.4. savininkas, valdytojas ar naudotojas nekilnojamosios kultūros vertybės, kurioje pačioje ar jos teritorijoje, arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei;
10.5. žala, padaryta nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydis;
10.8. siūlomas sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdas, darbų apimtys (jeigu galima atkurti iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę). Komisijai motyvuotai nusprendus, kad iki sužalojimo buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės būklės atkūrimas yra negalimas, Komisijos akte gali būti siūlomi išlikusių sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės dalių neatidėliotini saugojimo darbai, numatyti Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607;
11. Nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbo sąnaudų, medžiagų, mechanizmų normatyvus, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus, paveldo tvarkybos reglamentus, tvarkybos ir statybos metodikas, Aprašą bei kitais vertės nustatymo būdais. Nustatant sužalotų kultūros paveldo vietovių iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdą ir nuostolių dydį, nustatomas ir sužalotų kultūros paveldo statinių, atskirai neįrašytų į Kultūros vertybių registrą, bet esančių kultūros paveldo vietovių vertingosiomis savybėmis, iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdas ir padarytų nuostolių dydis.
12. Atsižvelgiant į sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo lygmenis, apskaičiuotas nuostolių dydis didinamas, taikant tokius didinančius koeficientus:
12.1. regioninio reikšmingumo lygmens pavieniams ar kompleksiniams kultūros paveldo objektams - 1,5;
12.2. nacionalinio reikšmingumo lygmens pavieniams ar kompleksiniams kultūros paveldo objektams - 2;
12.3. pavieniams ar kompleksiniams kultūros paveldo objektams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtiems kultūros paminklais – 3;
12.4. kultūros paveldo statiniams, neįrašytiems į Kultūros vertybių registrą, kaip pavieniai ar kompleksiniai kultūros paveldo objektai, tačiau esantiems regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovės vertingąja savybe – 1,5;
13. Apskaičiuojant sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės praradimo arba atkuriamąją vertę, atsižvelgiama į medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą, o nekilnojamosios kultūros vertybės nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas, taip pat valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti.
14. Esant būtinybei, papildomai gali būti atliekamos ekspertizės, tyrimai, kelionės (komandiruotės) į sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių vietas, kurių kaštai įtraukiami į Komisijos darbo išlaidas. Išlaidos, susijusios su iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymu, įskaitomos į nuostolius.
15. Prie akto pridedamo nuostolių dydžio apskaičiavimo dokumento su sąmata sudėtį turi sudaryti:
15.1. titulinis lapas, kuriame nurodomas nuostolių dydžio apskaičiavimo dokumento sudarytojo pavadinimas; nuostolių dydžio apskaičiavimo dokumento pavadinimas; sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, adresas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (jei toks yra); dokumento rengėjo (-ų), apskaičiavusio (-ių) nuostolių dydį vardas (-ai), pavardė (-ės), parašas (-ai), el. paštas, telefonas (-ai) susisiekti; dokumento data ir sudarymo vieta;
15.2. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kokiais teisės aktais, darbo sąnaudų, medžiagų, mechanizmų normatyvais, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynais, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvais, paveldo tvarkybos reglamentais, tvarkybos ir statybos metodikomis ir kitais dokumentais, būdais buvo vadovaujamasi, apskaičiuojant nuostolių dydį; paaiškinta, kokio laikotarpio kainomis apskaičiuotas nuostolių dydis; aiškinamasis raštas turi būti pasirašytas nuostolių dydį apskaičiavusio (-ių) asmens (-ų);
15.3. sąmata, kurioje turi būti: nuostolių dydžių apskaičiavimai (susiejant su prie Komisijos akto pridėtoje grafinėje medžiagoje pažymėtomis sužalotomis vertingosiomis savybėmis ir (ar) elementais, fotofiksacija); sąmatos rengėjo (-ų), apskaičiavusio (-ių) nuostolių dydį vardas (-ai), pavardė (-ės), parašas (-ai), el. paštas, telefonas (-ai);
16. Komisijos aktą pasirašo visi Komisijos nariai. Komisijos narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie akto. Tokiu atveju akte šalia Komisijos nario pavardės įrašoma „Pridedama atskiroji nuomonė.“ Atskiroji nuomonė privalo būti pateikta Komisijos pirmininkui iki Komisijos darbo pabaigos. Prie akto taip pat pridedamas nuostolių dydžio apskaičiavimas, pasirašytas jį atlikusio specialisto (-ų), taip pat kiti Komisijos darbe naudoti dokumentai ar jų kopijos.
17. Komisijos aktą tvirtina Departamento direktorius Komisijos pirmininko teikimu. Departamento direktorius turi teisę akto netvirtinti ir jį motyvuota rezoliucija grąžinti Komisijai papildyti ar pataisyti.
18. Departamento direktoriui patvirtinus Komisijos aktą, teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje yra sužalota nekilnojamoji kultūros vertybė, raštu pasiūlo žalą padariusiam asmeniui (-ims) atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu žalą padaręs asmuo raštu atsisako atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius arba iki nustatyto termino nepateikia atsakymo, teritorinis skyrius apie tai raštu informuoja Departamentą, kuris sprendžia dėl ieškinio teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo teikimo.
19. Komisijos darbas Departamento direktoriaus įsakymu gali būti atnaujintas, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, klaidoms, reikšmingoms Komisijos nustatytam sužalotos nekilnojamosios vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdui ir (ar) nuostolių dydžiui patikslinti. Komisijos darbas gali būti atnaujintas, jeigu nepraėjo trys metai nuo jos akto patvirtinimo dienos.
20. Motyvuotą prašymą Departamento direktoriui atnaujinti Komisijos darbą ir patikslinti jos nustatytą sužalotos nekilnojamosios vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdą ir (ar) nuostolių dydį, pagrįstą paaiškėjusiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, galimomis klaidomis, gali pateikti Komisijos pirmininkas, Departamento valstybės tarnautojai, sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės savininkas, valdytojas, naudotojas, žalą padaręs asmuo. Taip pat Departamento direktorius turi teisę atnaujinti Komisijos darbą savo iniciatyva, esant Aprašo 19 p. nurodytiems pagrindams.
21. Departamento direktorius per 20 darbo dienų nuo motyvuoto prašymo atnaujinti Komisijos darbą gavimo dienos priima sprendimą dėl Komisijos darbo atnaujinimo, įvertinęs Veiklos koordinavimo skyriaus, esant poreikiui ir nuostolių dydį apskaičiuojančių asmenų, kitų Departamento skyrių išvadas, Komisijos narių nuomones ir terminus. Veiklos koordinavimo skyrius rengia atsakymą prašymą pateikusiam asmeniui.
22. Departamento direktoriaus įsakymu priėmus sprendimą atnaujinti Komisijos darbą, gali būti atnaujinama ir Komisijos sudėtis, jeigu kai kurie jos nariai nebegali dalyvauti Komisijos darbe. Jeigu atnaujinti Komisijos darbo nėra galimybių, Departamento direktoriaus įsakymu gali būti sudaroma nauja Komisija iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui patikslinti.
23. Jeigu atnaujinus Komisijos darbą ji priima sprendimą patikslinti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdą ir (ar) nuostolių dydį, jos sprendimas įforminamas aktu. Jeigu Komisija priima motyvuotą sprendimą netikslinti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo būdo ir (ar) nuostolių dydžio, jos sprendimas įforminamas protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos nariai. Komisijos narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie akto ar protokolo. Tokiu atveju šalia Komisijos nario pavardės įrašoma „Pridedama atskiroji nuomonė.“ Atskiroji nuomonė privalo būti pateikta Komisijos pirmininkui iki Komisijos darbo pabaigos.
24. Teritoriniai skyriai kontroliuoja sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo darbų eigą ir einamųjų metų pabaigoje teikia ataskaitas Veiklos koordinavimo skyriui.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS