LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL 2014-2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲPROGRAMOS 9 PRIORITETO „VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR ŽMOGIŠKŲJŲIŠTEKLIŲ POTENCIALO DIDINIMAS“ 09.2.1-ESFA-K-728 PRIEMONĖS „IKIMOKYKLINIO IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS TOBULINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2017 m. liepos 28 d. Nr. V-622

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 89 punktu,

 

p a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-K-728 priemonės „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-233 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-K-728 priemonės „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu 28 punktą ir išdėstau jį taip:

„28. Projektai turi atitikti šiuos specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Veiksmų programos stebėsenos komiteto 2016 m. birželio 16 d. posėdžio nutarimu Nr. 44P-16.1 (18) ir pakeistus 2017 m. liepos 11 d. posėdžio nutarimu Nr. 44P-4.1 (26):

28.1. projektas turi būti pasirinkęs tik vieną iš Aprašo 19 punkte numatomų veiklų;

28.2. projektai, teikiami pagal Aprašo 19.1 papunktyje numatomą finansuoti veiklą, turi atitikti Kokybės kultūros plėtros veiksmų plano 1 priedo 1.1.5.1 papunktyje nurodytą veiklą „Naujų bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, atnaujinto ugdymo turinio diegimas“;

28.3. projektai, teikiami pagal Aprašo 19.2 papunktyje numatomą finansuoti veiklą, turi atitikti Kokybės kultūros plėtros veiksmų plano 1 priedo 1.1.5.2 papunktyje nurodytą veiklą „Virtualių ugdymo aplinkų diegimo institucijose skatinimas“;

28.4. projektai, teikiami pagal Aprašo 19.3 papunktyje numatomą finansuoti veiklą, turi atitikti Kokybės kultūros plėtros veiksmų plano 1 priedo 1.1.5.3 papunktyje nurodytą veiklą „Mokyklos bendruomenės telkimas ir bendrojo ugdymo kokybės gerinimas“.“

2. Pakeičiu 2 priedą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                    Jurgita Petrauskienė

 

 

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų

veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės

švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“

09.2.1-ESFA-K-728 priemonės „Ikimokyklinio ir

bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“

projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1

2 priedas

 

projekto Naudos ir kokybės vertinimo LENTELĖ

 

 

Paraiškos kodas

 

Pareiškėjo pavadinimas

 

Projekto pavadinimas

 

Projektą planuojama įgyvendinti:

su partneriu (-iais)             be partnerio (-ių)

 

PIRMINĖ                PATIKSLINTA

 

 

Prioritetinis projektų atrankos kriterijaus (toliau – kriterijus) pavadinimas

Kriterijaus vertinimo aspektai ir paaiškinimai

Didžiausias galimas kriterijaus balas

Minimalus privalomas surinkti balų skaičius

Vertinimo metu suteiktų balų skaičius

Komentarai

1. Mokyklos (-ų) mokinių pasiekimų lygis.

Paraišką teikianti mokykla, mokyklų grupė arba savivaldybės administracija su keliomis mokyklomis pasirenka, kurios (tik vienos) klasės ir kurios (tik vienos) ugdymo srities (dalyko) išoriniu būdu pamatuojamus mokinių pasiekimus sieks pagerinti ir su paraiška pateikia kiekvienos projekte dalyvaujančios mokyklos naujausius, bet ne senesnius kaip 3 metų atitinkamų mokinių pasiekimų vertinimo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (toliau – NMPP), standartizuotų testų (toliau – ST) ir (ar) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) duomenis:

1.   jei gerins pradinį ugdymą, tai pateikiami NMPP, ST ketvirtos klasės pasirinktos ugdymo srities (dalyko) vertinimo rezultatai;

2.   jei ketinama gerinti pagrindinio ugdymo 5–8 klasių mokinių ugdymą, pateikiami NMPP, ST aštuntos klasės pasirinktos ugdymo srities (dalyko) vertinimo rezultatai;

3.   jei gerinami pagrindinio ugdymo 9–10 klasių rezultatai, pateikiami PUPP (10 klasės) pasirinktos ugdymo srities (dalyko) vertinimo rezultatai.

Gautos paraiškos bus surikiuotos į pasiekimų lygio vertinimo skalę[1] (toliau – skalė), atsižvelgiant į kiekviename projekte dalyvaujančių veiklą tobulinančių mokyklų mokinių pasiekimų išorinių vertinimų rezultatų standartizuotų taškų vidurkį[2], perskaičiuojant į šimtabalę vertinimo sistemą ir padalinant į keturias dalis (ketvirtadalius).

Vertinimo balai apskaičiuojami pagal tai, į kurį ketvirtadalį paraiška patenka:

1.   trečiojo ketvirtadalio (žemesnio, negu skalės vidurkis, įskaitant lygias vidurkiui) paraiškos. Balas apskaičiuojamas pridedant 50 balų prie skalėje nustatyto standartizuotų taškų vidurkio, perskaičiuoto į šimtabalę vertinimo sistemą;

2.   antrojo ketvirtadalio (aukštesnio, negu skalės vidurkis) paraiškos. Balas apskaičiuojamas pridedant 0 balų prie skalėje nustatyto standartizuotų taškų vidurkio, perskaičiuoto į šimtabalę vertinimo sistemą;

3.   ketvirtojo ketvirtadalio (žemiausių pasiekimų) paraiškos. Balas apskaičiuojamas pridedant 25 balus prie skalėje nustatyto standartizuotų taškų vidurkio, perskaičiuoto į šimtabalę vertinimo sistemą;

4.   pirmojo ketvirtadalio (aukščiausių pasiekimų). Balas apskaičiuojamas atimant 75 balus iš skalėje nustatyto standartizuotų taškų vidurkio, perskaičiuoto į šimtabalę vertinimo sistemą.

Gauti vertinimo balai proporcingai perskaičiuojami pagal trisdešimt penkių balų sistemą.

35

 

 

 

2. Mokyklos (-ų) tobulėjimo potencialas pagal veiklos išorinio vertinimo rezultatus.

Kriterijaus vertinimui Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau – NMVA) pateikia įgyvendinančiai institucijai (jei duomenų nėra NMVA svetainėje) atlikto išorinio mokyklos veiklos vertinimo išvadas apie kiekvienos projekte dalyvaujančios rezultatus tobulinančios mokyklos veiklos kokybę[3] (jei toks vertinimas buvo atliktas). Vertinimui susumuojami NMVA nustatyti mokyklos stipriųjų veiklos aspektų lygiai (1–4), tačiau tik tų aspektų kurie, remiantis NMVA atlikta regresine analize, labiausiai daro įtaką mokinių pasiekimams, arba yra jiems artimi (visi toliau išvardintų temų rodikliai):

1.1. Etosas;

1.2. Pažangos siekiai;

2.3. Mokymo kokybė;

2.4. Mokymosi kokybė;

3.1. Pažanga;

4.5. Tėvų pedagoginis švietimas;

5.4. Personalo valdymas.

Viena stiprybė (aspektas) iš dešimties reiškia vieną dėmenį (nustatytą lygį) bendram vertinimui, nepriklausomai nuo to, ar toje išvadoje minimas vienas rodiklis, keli ar visa tema, ir tik tada, jei yra iš išvardintų septynių temų.

Jeigu tarp dešimties mokyklos stipriųjų veiklos aspektų patenka aukščiau išvardintos temos ar jas sudarantys rodikliai, jų nustatytas lygis verčiamas į atitinkamą balą (pavyzdžiui, 4 lygis – 4 balai, 3 lygis – 3 balai ir t.t.).

Jeigu vienoje stiprybėje minimos dvi ar daugiau temų, du ar daugiau rodiklių, minimi skirtingi lygmenys (pavyzdžiui, tema ir rodiklis), jų nustatytas lygis skaičiuojamas vienąkart, į balą verčiant mokyklos naudai geriau (aukščiau) įvertintąjį lygį.

Gauti vertinimo balai perskaičiuojami pagal penkiolikos balų skalę, naudojantis formule A/B*15, kai A – apskaičiuotas bendras vertinimo balas, o B – maksimali galima suma (40).

 

Jei mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas nebuvo atliktas, jos vertinimas pagal šį kriterijų lygus 0.

 

Kai pareiškėjas yra savivaldybės administracija su keliomis mokyklomis arba mokyklų grupė, nustatant bendrą balą pagal šį kriterijų sumuojami veiklą tobulinančių mokyklų rezultatai ir dalijami iš šių mokyklų skaičiaus.

Konsultuojančių mokyklų pasiekimai į bendrą balą neįtraukiami.

15

 

 

 

3. Projekto ugdymo organizavimo ir (ar) ugdymo tobulinimo idėjos inovatyvumas, jos įgyvendinimo būdų panaudojant gerąją patirtį, mokslinius tyrimus ir rekomendacijas pasirinkimas.

Vertinant projekto idėjos inovatyvumą ir jos įgyvendinimo būdus, bus atsižvelgiama į:

1.   kiek projekto idėja prisidedama prie Geros mokyklos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 d. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, nuostatų įgyvendinimo – iki 6 balų;

2.   kiek pateikta ugdymo organizavimo ir (arba) tobulinimo idėja atitinka šio konkurso inovatyvios idėjos sampratą – iki 5 balų;

3.   ar yra atskleista, kaip, kokiais būdais projekto idėja padės pasiekti projekto tikslus – iki 4 balų;

4.   kiek taikliai apibrėžti projekto rezultatai ir realiai prognozuojamas mokinių pasiekimų gerėjimas – iki 3 balų;

5.   ar projekto pažanga (tikslų pasiekimo lygis, mokinių pasiekimų gerėjimas) bus matuojama tinkamu periodiškumu ir tinkamais įrankiais – iki 2 balų;

6.   ar pateikta pagrįstų argumentų, kodėl, būtent ši, o ne kita geroji patirtis yra pasirinkta (nagrinėtos alternatyvos) – iki 2 balų;

7.   kaip pasirinkta geroji patirtis siejasi su numatyta projekto veikla – iki 1 balo;

8.   ar gerosios patirties pasirinkimas grindžiamas argumentus siejant su informacijos apie mokinių ugdymo pasiekimus šaltiniais, ypač NEC ir NMVA duomenimis – iki 1 balo;

9.   koks vaidmuo ir atsakomybė tenka konsultuojančioms mokykloms (jeigu tokių yra) ir / ar kitiems konsultantams (jeigu tokių yra) – iki 1 balo.

Projektui, kuris turi inovatyvią[4], dar Lietuvos mokyklose netaikytą ugdymo organizavimo ir (ar) ugdymo tobulinimo idėją, kurią įgyvendinus galima padidinti mokyklos mokinių pažangą ir pagerinti pasiekimus, yra numatyti jos įgyvendinimo būdai panaudojant gerąją patirtį, jau Lietuvoje ar kitose šalyse atliktus mokslinius tyrimus ir jų rekomendacijas, papildomai skiriami 5 balai.

Projektui, kurio ugdymo organizavimo ar ugdymo tobulinimo idėja nepagrįsta, nėra aiškūs jos įgyvendinimo būdai, balai neskiriami.

30

 

 

 

4. Skatinama mokyklų ir konsultantų (organizacijų, institucijų, pavienių konsultantų ir mokslininkų) partnerystė.

Kai pareiškėjas yra mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, savivaldybės administracija su keliomis mokyklomis, vykdančiomis bendrojo ugdymo programas, arba mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, grupė:

1.   aukščiausią balą gauna tas projektas, kuriame veiklą tobulinanti mokykla (-os) turi bent vieną konsultuojančią mokyklą ir dalyvauja kitas konsultantas[5] (kita organizacija, institucija, pavienis asmuo ar mokslininkas), kuris pateiktame CV[6] deklaruoja ir pagrindžia dokumentais turįs patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje – 10 balų;

2.   žemesnį už aukščiausią balą gauna tas projektas, kuriame veiklą tobulinanti mokykla (-os) turi bent vieną konsultuojančią mokyklą arba dalyvauja kitas konsultantas (kita organizacija, institucija, pavienis asmuo ar mokslininkas), kuris pateiktame CV deklaruoja ir pagrindžia dokumentais turįs patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje – 7 balų;

3.   žemiausią balą gauna tas projektas, kuriame veiklą tobulinanti mokykla (-os) dalyvauja kartu su dar bent viena mokykla (tačiau nei viena jų neatitinka konsultuojančios mokyklos sąvokos) ir dalyvauja kitas konsultantas (kita organizacija, institucija, pavienis asmuo ar mokslininkas), kuris pateiktame CV deklaruoja, bet dokumentais nepagrindžia turįs patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje – 4 balai.

 

Negauna balų už šį kriterijų tas projektas, kuriame dalyvauja tik veiklą tobulinanti mokykla (-os), kuri neturi nei konsultuojančios mokyklos, nei kito konsultanto (t. y. neturi tobulinimo partnerių). Balai taip pat nėra skiriami, jeigu kartu su veiklą tobulinančia mokykla (-omis) dalyvauja tik konsultuojančios mokyklos sąvokos neatitinkanti mokykla (-os) arba tik konsultantas, negalintis dokumentais pagrįsti turįs patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje.

 

Balai pagal vertinimo aspektus nesumuojami.

10

 

 

 

5. Įvairiose vietovėse esančių, skirtingų tipų, paskirčių ir dydžių mokyklų įtrauktis.

 

 

 

 

 

 

4 balus gauna tas projektas, kuriame bent viena veiklą tobulinanti mokykla (-os) einamaisiais mokslo metais turi atitinkamą mokinių skaičių:

1.   pradinės mokyklos tipo mokykla (kaime, miestelyje – 80 ir daugiau mokinių; mieste, rajono centre – 264 ir daugiau mokinių);

2.   pradinė mokykla – daugiafunkcis centras (kaime, miestelyje – 40 mokinių; mieste, rajono centre – 176 ir daugiau mokinių);

3.   progimnazijos tipo mokykla, kuri vykdo pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (kaime, miestelyje – 120 ir daugiau mokinių; mieste, rajono centre – 388 ir daugiau mokinių);

4.   progimnazijos tipo mokykla, kuri vykdo pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (kaime, miestelyje – 120 ir daugiau mokinių; mieste, rajono centre – 388 ir daugiau mokinių);

5.   pagrindinės mokyklos tipo mokykla (kaime, miestelyje – 150 ir daugiau mokinių; mieste, rajono centre – 526 ir daugiau mokinių);

6.   pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras (kaime, miestelyje – 100 ir daugiau mokinių; mieste, rajono centre – 426 ir daugiau mokinių);

7.   gimnazijos tipo mokykla, kuri vykdo pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą (mieste, rajono centre – 400 ir daugiau mokinių);

8.   gimnazijos tipo mokykla, kuri vykdo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (kaime, miestelyje – 180 ir daugiau mokinių, mieste, rajono centre – 576 ir daugiau mokinių).

 

2 balus gauna tas projektas, kuriame bent viena veiklą tobulinanti mokykla (-os), kuri (-ios) pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų  apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ (metodikos 1 priedo 16.3, 16.4 papunkčius) priskiriama (-os):

1.   daugiakalbėje aplinkoje esančioms mokykloms valstybine mokomąja kalba;

2.   mokykloms tautinių mažumų kalba, kurios yra ne daugiakalbėje aplinkoje;

3.   mišrioms mokykloms.

 

2 balus gauna tas projektas, kuriame bent viena veiklą tobulinanti mokykla (-os), vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas ir yra kaime.

 

2 balus gauna tas projektas, kuriame bent vienoje veiklą tobulinančioje mokykloje (-ose) daugiau kaip 30 proc. mokinių gauna nemokamą maitinimą.

 

Už visus keturis aspektus suteikti balai sumuojami.

10

 

 

 

Suma:

100

30

 

 

 

 

 

____________________________________ ______________________                                                                       ___________________________

(paraiškos vertinimą atlikusios institucijos atsakingo (data) (vardas ir pavardė, parašas*)

asmens pareigų pavadinimas)                                                                                                                                                                                                                      

 

 

 

 

* Jei pildoma popierinė versija

 

 


[1] Kiekvienai Aprašo 19 punkte nurodytai veiklai sudaroma atskira pasiekimų lygio vertinimo skalė.

[2] Kai pareiškėjas yra savivaldybės administracija su keliomis mokyklomis arba mokyklų grupė, nustatant vidurkį pagal šį kriterijų, veiklą tobulinančių mokyklų standartizuotų taškų vidurkiai sumuojami ir dalijami iš šių mokyklų skaičiaus. Jei tobulėjančios mokyklos į pagalbą projekte (tobulinimo partneriais) pasitelkia konsultuojančių mokyklų, tai pastarųjų pasiekimai į bendrą balą neįskaičiuojami. Informaciją apie mokyklos pasirinktos tobulinti klasės ir ugdymo srities (dalyko) standartizuotų taškų vidurkį pateiks Nacionalinis egzaminų centras, užtikrindamas duomenų tikslumą, patikimumą ir jų konfidencialumą. 

[3] Jeigu mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas buvo atliktas iki 2009 m. II pusmečio arba po 2016 m. II pusmečio, mokykla, norėdama iš anksto apskaičiuoti bendrą pasiektų lygių sumą, gali kreiptis į NMVA, kurios darbuotojai ne vėliau  kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi el. paštu informuoja mokyklą apie išorinio vertinimo metu nustatytus mokyklos stipriųjų veiklos aspektų lygius. 

[4] Inovatyvi ugdymo organizavimo ir (arba) ugdymo tobulinimo idėja – naujausiomis švietimo srities tendencijomis ar duomenimis besiremianti, tarptautines švietimo naujoves diegianti arba kitų šalių patirtį naujam kontekstui taikanti idėja, kuria siekiama veiksmingų pokyčių organizuojant ir tobulinant ugdymą vardan geresnių ugdymo rezultatų.

Idėjos taikymu nėra laikoma įvairių projektų metu sukurtų ugdymo organizavimo ir (arba) ugdymo tobulinimo idėjų išbandymas vienoje ar keliose Lietuvos mokyklose. Idėjos taikymu laikomi tie atvejai, kai, pasibaigus išbandymo laikotarpiui ir įsitikinus jos veiksmingumu, ji diegiama ir (arba) integruojama į nuolatinę sistemą.

[5] Konsultantu (-ais) nėra laikomi tie asmenys, organizacijos, institucijos, ar mokslininkai, iš kurių planuojama pirkti projekto produktus (pavyzdžiui, sukurtą modelį, virtualią aplinką ir pan.) ar su jais susijusias paslaugas (pavyzdžiui, diegimą ir pan.).

[6] Organizacijos arba įstaigos vietoje CV pateikia nuostatus / įstatus, taip pat deklaruoja ir pagrindžia dokumentais pastarųjų 5 metų patirtį mokyklų veiklos tobulinimo srityje.