Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL KENOS IR VILNIOS valstybiniŲ HIDROGRAFINIŲ draustiniŲ ribų planų ir nuostatų patvirtinimo

 

2016 m. spalio 19 d. Nr. 1044

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1.  Kenos valstybinio hidrografinio draustinio ribų planą.

2.  Kenos valstybinio hidrografinio draustinio nuostatus.

3.  Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio ribų planą.

4.  Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio nuostatus.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1044

 

 

KENOS VALSTYBINIO HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Kenos valstybinio hidrografinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Kenos valstybiniame hidrografiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, Draustinio apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (toliau – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Saugomų teritorijų įstatyme ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai ir veiklos reglamentavimas

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti negilaus salpinio slėnio smarkiai vingiuotą Kenos aukštupį, teritorijoje randamas saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines:

4.1.1. aukštąją gegūnę (Dactylorhiza fuchsii);

4.1.2. mažąją nėgę (Lampetra planeri), paprastąjį kūjagalvį (Cottus gobio), lašišą (Salmo salar), jų nerštavietes;

4.1.3. ūdrą (Lutra lutra);

4.1.4. 6430[1] eutrofinius aukštuosius žolynus, 6450 aliuvines pievas, 6510 šienaujamas mezofitų pievas, 6230 *rūšių turtingus briedgaurynus[2], 7160 nekalkingus šaltinius ir šaltiniuotas pelkes;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Draustinyje esančiose 6430 eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6230 *rūšių turtingų briedgaurynų buveinėse draudžiama įsėti kultūrines žoles pievose, jas suarti, kalkinti ar kitaip keisti žolynus, įveisti mišką arba sodinti pavienius medžius ar krūmus.

6. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 papunktyje, apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama:

6.1. keisti hidrologinį režimą, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą, natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones ar priemones, numatytas Draustinio planavimo dokumentuose;

6.2. naudoti trąšas ir pesticidus.

7. Mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, lašišų ir jų nerštaviečių apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama:

7.1. gaudyti lašišų jauniklius ir rituolius;

7.2. gaudyti ir naudoti žvejybai kaip masalą nėgių jauniklius (vingilius);

7.3. įveisti nevietinių ir invazinių rūšių žuvis.

8. Draustinyje esančiose 6430 eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6230 *rūšių turtingų briedgaurynų buveinėse skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti miško žėlinių plitimą.

9. Mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, lašišų ir jų nerštaviečių apsaugos tikslais Draustinyje:

9.1. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose;

9.2. lašišų licencinė žvejyba reguliuojama atsižvelgiant į išteklių būklę.

10. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti Draustinio planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos priemones.

 

III SKYRIUS

Draustinio apsauga, tvarkymas ir kontrolė

 

11. Draustinio apsaugą ir tvarkymą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

12. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai, specialiesiems gamtotvarkos darbams atlikti ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, programų ir savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

13. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

 

IV Skyrius

Baigiamosios nuostatos

 

14. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

––––––––––––––––––––

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1044

 

 

 

VILNIOS VALSTYBINIO HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

 

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Vilnios valstybiniame hidrografiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, Draustinio apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (toliau – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Saugomų teritorijų įstatyme ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai ir veiklos reglamentavimas

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuotą Vilnios upės vidurupio atkarpą, teritorijoje randamas saugomas gyvūnų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines:

4.1.1. mažąją nėgę (Lampetra planeri), paprastąjį kūjagalvį (Cottus gobio), paprastąjį kirtiklį (Cobitis taenia), kartuolę (Rhodeus sericeus amarus), lašišą (Salmo salar), jų nerštavietes, taip pat šlakių (Salmo trutta trutta) nerštavietes;

4.1.2. ūdrą (Lutra lutra);

4.1.3. 3260[3] upių sraunumas su kurklių bendrijomis, 6450 aliuvines pievas, 6510 šienaujamas mezofitų pievas, 6210 stepines pievas, 7140 tarpines pelkes ir liūnus, 91D0 *pelkinius miškus[4];

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 papunktyje, apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama:

5.1. keisti hidrologinį režimą, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą, natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones ar priemones, numatytas Draustinio planavimo dokumentuose;

5.2. įveisti nevietinių ir invazinių rūšių žuvis.

6. Draustinyje esančiose 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6210 stepinių pievų buveinėse draudžiama įsėti kultūrines žoles pievose, jas suarti, tręšti, kalkinti ar kitaip keisti žolynus, įveisti mišką arba sodinti pavienius medžius ar krūmus.

7. Mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, kartuolių, paprastųjų kirtiklių, lašišų ir jų nerštaviečių, taip pat šlakių nerštaviečių apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama:

7.1. gaudyti lašišų, šlakių jauniklius ir rituolius;

7.2. gaudyti ir naudoti žvejybai kaip masalą nėgių jauniklius (vingilius).

8. Draustinyje esančiose 91D0 *pelkinių miškų buveinėse apsaugos tikslais:

8.1. draudžiama ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus Draustinio planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytas priemones ar tuos atvejus, kai atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ir šis paveldas tvarkomas;

8.2. miškotvarkos projektuose numatomos priemonės, skirtos 91D0 *pelkinių miškų buveinei būdingai rūšinei sudėčiai, medyno įvairiaamžiškumui ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

9. Draustinyje esančioje 7140 tarpinių pelkių ir liūnų buveinėje draudžiama vykdyti veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką.

10. Draustinyje esančiose 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6210 stepinių pievų buveinėse skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti miško žėlinių plitimą.

11. Mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, kartuolių, paprastųjų kirtiklių, lašišų ir jų nerštaviečių, taip pat šlakių nerštaviečių apsaugos tikslais Draustinyje:

11.1. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose;

11.2. lašišų ir šlakių licencinė žvejyba reguliuojama atsižvelgiant į išteklių būklę.

12. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti Draustinio planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos priemones.

 

III Skyrius

Draustinio apsauga, tvarkymas ir kontrolė

 

13. Draustinio apsaugą ir tvarkymą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

14. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai, specialiesiems gamtotvarkos darbams atlikti ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, programų ir savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

15. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

 

IV Skyrius

Baigiamosios nuostatos

 

16. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

––––––––––––––––––––


[1] Keturių simbolių derinys (pavyzdžiui, 1110) nurodo Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų kodus, nurodytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[2] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.

[3] Keturių simbolių derinys (pavyzdžiui, 1110) nurodo Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų kodus, nurodytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[4] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.