LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MITYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-821
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-821
MITYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Mitybos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami mitybos studijų krypties studijų programų reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Rengiant Aprašą, atsižvelgta į Europos dietetikos asociacijų federacijos (EDAF) rekomendacijas (European Dietetic Competences and their Performance Indicators; http://www.thematicnetworkdietetics.eu).
3. Mitybos studijų krypties studijos vykdomos kolegijose. Aprašas taikomas pirmosios pakopos koleginėms mitybos studijų krypties studijų programoms.
4. Aprašo paskirtis:
4.1. Padėti kolegijoms rengti, atnaujinti, vykdyti ir tobulinti mitybos studijų krypties studijų programas;
4.2. Informuoti studentus, darbdavius ir kitus suinteresuotus asmenis apie mitybos krypties studijų metu įgyjamas žinias, gebėjimus ir jų lygmenis;
5. Baigus mitybos studijų krypties kolegines studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija ir suteikiamas mitybos studijų krypties šakos (dietetikos arba taikomosios mitybos) profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, išduodamas šį faktą liudijantis profesinio bakalauro diplomas.
7. Į mitybos studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
8. Studijų programos, pagal kurią studijuojant suteikiamas dvigubas pagrindinės studijų krypties ir gretutinės studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, gretutinė studijų kryptis gali būti vadybos studijų kryptis (šaka), jeigu kolegija vykdo akredituotą vadybos krypties (šakos) studijų programą, arba kita tos pačios studijų krypčių grupės kryptis (šaka). Mitybos studijų kryptis, kaip gretutinė, negalima.
9. Praktikų (mokomųjų, pažintinių, profesinės veiklos ir kitų) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 kreditų. Baigiamosios praktikos vieta turi būti suderinta su baigiamojo darbo tema ir panaši į tas darbo vietas, kuriose dirbti rengiamas absolventas.
10. Studijų programa baigiama absolvento žinių ir gebėjimų įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą, baigiamajam darbui (projektui) skiriant ne mažiau kaip 9 studijų kreditus. Jeigu studijų programą baigus suteikiamas dvigubas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, joje turi būti numatyti pagrindinės krypties ir gretutinės krypties (šakos) baigiamieji darbai (projektai), kuriems iš viso skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų.
II SKYRIUS
STUDIJŲ krypties APIBŪDINIMAS
12. Mitybos mokslas – tai mokslo ir technologijų sritis, nagrinėjanti procesus, kurių metu organizmas asimiliuoja, virškina ir naudoja maistą, skysčius, kad normaliai funkcionuotų, augtų ir vystytųsi. Šis mokslas yra susijęs su maisto medžiagų energine verte (kalorijomis) ir angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralų bei vitaminų kiekiu maisto produktuose.
13. Pagrindiniai šios srities specialistų veiklos tikslai:
13.1. Užtikrinti, kad asmuo su maistu gautų reikiamą maisto medžiagų kiekį ir kad jų energinė vertė būtų pakankama;
13.3. Bendrauti ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais mokslo pasiekimų, naujausių maisto gamybos technologijų klausimais;
13.5. Taikyti rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos reikalavimus maisto gamybos grandinėje;
14. Mitybos studijų krypties studijų programose įgytos žinios ir gebėjimai gali būti taikomi visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos priežiūrą, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės globos, rūpybos, ugdymo institucijose, kūno kultūros ir sporto centruose, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybinėse ir privačiose visuomenės maitinimosi institucijose.
15. Mitybos studijų krypties studijų programose įgytos žinios gali būti taikomos pramonėje (ypač maisto ir farmacijos), visuomenės švietimo tikslais švietimo, mokslo įstaigose, žiniasklaidoje.
16. Mitybos studijų krypties studijų programos turi atspindėti naujausias žinias, technologijas ir idėjas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Mitybos studijų krypties studijų rezultatai rodo, kokias žinias ir gebėjimus studentas turėtų įgyti studijų metu.
19. Asmenys, baigę mitybos studijų krypties studijų programas, turi būti pasiekę šiuos studijų rezultatus:
19.1. Žinios, jų taikymas:
19.1.1. Taiko naujausias dietetikos bei taikomosios mitybos ir mokslo žinias praktikoje, atlikdami taikomuosius tyrimus apie profesijos raidą, etikos principus, mokslinių tyrimų metodologijos pagrindus, aplinkos veiksnių poveikį asmens sveikatai;
19.1.2. Supranta maitinimosi sąsajas su asmens anatominiais, fiziologiniais, genetiniais, biocheminiais ypatumais įvairiais amžiaus tarpsniais;
19.1.6. Žino profesinės veiklos ir atsakomybės ribas, teikia profesinę informaciją, neperžengdamas savo kompetencijos;
19.1.7. Geba profesinėje veikloje taikyti teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos apsaugą ir priežiūrą, nuostatas bei profesinės etikos principus;
19.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
19.2.1. Geba apibūdinti pagrindinius mokslinių tyrimų modelius, atlikti į praktiką orientuotus empirinius tyrimus;
19.2.2. Geba įvertinti gautus tyrimo rezultatus ir integruoti taikomosios mitybos, dietetikos, socialinių mokslų tyrimus praktiškai;
19.3. Socialiniai gebėjimai:
19.3.1. Geba veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti atsižvelgdamas į kylančias reikmes įvairiose situacijose, susijusiose su sveikata ir socialine aplinka;
19.3.2. Geba dirbti tarpdalykinėje komandoje, prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę už veiksmus ir sprendimus;
19.3.3. Geba taikyti į asmenį orientuotą praktiką, dirbdamas sveikatos priežiūros komandoje ir bendradarbiaudamas su kitų sričių specialistais;
19.3.4. Geba atsižvelgti į individualius asmenų skirtumus ir jų lūkesčius bei jų įtaką maitinimosi ir gyvensenos įpročiams;
19.3.5. Geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, bendrauti profesinėje aplinkoje lietuvių ir užsienio kalbomis, vadovautis nacionaliniais teisės aktais bei tarptautiniu etikos kodeksu (International Code of Ethics and Code of Good Practice), pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
19.3.7. Geba stiprinti profesijos įvaizdį, rūpintis jos verte ir reikšmingumu visuomenėje, užtikrinti įrodymais grįstos praktikos kokybę;
19.4. Asmeniniai gebėjimai:
19.4.1. Geba kritiškai vertinti savo profesinę praktiką, žinias ir gebėjimus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą, pasirinkti mokymosi strategijas ir metodus;
19.4.2. Geba reflektuoti, taikyti fundamentines žinias praktiškai, savarankiškai spręsti problemas, priimti sprendimus ir įvertinti jų poveikį, veikti naudodamasis praktinėmis žiniomis;
19.4.3. Geba rinkti, sisteminti ir interpretuoti duomenis, būtinus socialinėms, etinėms, tarpkultūrinėms problemoms spręsti, naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, ieškodamas ar pateikdamas informaciją, susijusią su taikomosios mitybos ir dietetikos praktika;
19.5. Specialieji gebėjimai:
19.5.1. Geba atpažinti ir įvertinti asmens, grupės ar bendruomenės gyvybinius poreikius ir nustatyti jų pasirūpinimo savimi galimybes;
19.5.5. Geba taikyti rizikos veiksnių analizę ir svarbių valdymo taškų sistemos reikalavimus maisto gamybos grandinėje;
19.5.6. Geba integruoti įrodymais grįstą praktiką į asmenų, grupių ar organizacijų aprūpinimą maistu;
19.5.7. Geba vystyti ir įgyvendinti tinkamo maitinimosi strategijas, skatinti rinktis saugų ir kokybišką maistą;
19.5.8. Geba koreguoti asmens maitinimąsi pagal paskirtą dietinį gydymą, skaičiuoti maisto davinio maistinę ir energinę vertę, tikrinti dietinių patiekalų gamybą, jų kokybę, maisto tvarkymo skyriaus higienos reikalavimų vykdymą;
19.5.9. Geba mokyti ir konsultuoti asmenis ar visuomenės grupes tinkamo maitinimosi klausimais, įgalinti juos prisiimti atsakomybę už maisto pasirinkimą pagal sveikatos būklę;
19.5.10. Geba įgyvendinti maitinimosi priežiūros procesą, rizikos pacientų atranką, maitinimosi stebėjimą ir įvertinimą, poreikių ir tikslų nustatymą, planavimą, maitinimosi priežiūros intervencijų atlikimą bei rezultatų įvertinimą, suteikdamas asmeniui pasirinkimo galimybę ir atsižvelgdamas į jo poreikius sudėtingose situacijose, susijusiose su sveikata, socialine padėtimi ar aplinka;
19.5.11. Geba bendradarbiauti su sveikatos priežiūros komandos nariais ir kitų sričių specialistais mokslo pasiekimų, naujausių maisto gamybos technologijų mitybos srityje, konsultuoti su maitinimusi ir gyvensena susijusiais klausimais, nustatyti ir valdyti etines dilemas, kylančias dėl profesinių santykių;
19.5.12. Geba valdyti maitinimosi priežiūros procesą, parengti maitinimosi priežiūros, įskaitant dietos koregavimą ir pritaikymą bei mitybos palaikymą, planą maitinimosi problemoms spręsti, taikyti jį praktikoje, vertinti efektyvumą; įgyvendinti teorijas ir modelius, vykdyti maitinimosi ir veiklų analizę.
IV SKYRIUS
Dėstymas, studijavimas ir vertinimas
20. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai galėtų pasiekti numatytus studijų rezultatus.
21. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi.
22. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir mokymo metodus.
23. Studijų procese gali būti taikomi tradiciniai, aktyvieji ir tiriamieji studijų metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, debatai, diskusijos, atvejo analizė, simuliacijos, praktikos dienoraščiai, vaidmenų žaidimai, refleksija, praktinių įgūdžių demonstravimas, pranešimo rengimas ir pristatymas, stebėjimas, veiklos analizė, palyginamoji analizė, projektų metodas, minčių lietus, minčių ar sąvokų žemėlapis, literatūros analizė, probleminis mokymas, modeliavimas, informacijos paieška.
24. Studento pasiekimai gali būti matuojami kaupiamuoju vertinimu. Kaupiamojo vertinimo dalių svoris ir skaičius turi būti aiškiai aprašytas kiekvienos studijų programos apraše.
25. Studijų dalykų aprašuose būtina pateikti informaciją apie dalyko rezultatų pasiekimų vertinimo tvarką, vertinimų skaičių ir jų išsidėstymo semestro eigoje struktūrą, nurodyti vertinimo užduočių sąsajas su dalyko kontekstu, individualiomis užduotimis.
26. Pasiekti studijų rezultatai vertinami pagal dešimties balų kriterinę vertinimo sistemą teisės aktais nustatyta tvarka.
27. Siekiant užtikrinti vertinimo metodų sąsajas su vertinimo objektu, gali būti taikomi įvairūs metodai:
27.1. Žinių ir suvokimo lygmeniui – testai, sąvokų žemėlapiai, kompiuterizuotos užduotys, pristatymai;
28. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, iš anksto žinomi, viešai paskelbti ir turi derėti su pasirinktais vertinimo metodais.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
30. Studijų programos bendruosius koleginius ir mitybos studijų krypties studijų dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
31. Daugiau kaip pusė dėstytojų, dėstančių mitybos studijų krypties programose, turi turėti ne mažesnę kaip trejų metų dėstomojo dalyko praktinio darbo patirtį.
32. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų praktinės darbo veiklos patirtį.
33. Ne mažiau kaip 10 procentų studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai arba pripažinti menininkai (meno dalykus).
34. Mitybos krypties studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus darbo krypties (ar šakos) darbus, aprašyti savo atliktą praktinį tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas ir rekomendacijas sveikų bei sergančių asmenų ar visuomenės grupių maitinimosi klausimais.
35. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma pagal kolegijos nustatytą tvarką. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių turi sudaryti socialiniai partneriai.
36. Bendrieji studijų materialiosios ir metodinės bazės reikalavimai:
36.1. Kolegija turi turėti auditorijas, mokomąsias laboratorijas ir kabinetus; įrangą, mokymo(si) priemones ir demonstracinę techniką; metodinę ir kitą mokymo(si) medžiagą, esančią mokomuosiuose kabinetuose, laboratorijose, bibliotekoje, dėstytojų kabinetuose; skaitykloje. Studijoms įgyvendinti būtinas internetas; kompiuterinė technika ir programinė įranga;
36.2. Patalpos turi atitikti higienos normų ir darbo saugos reikalavimus. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių.
37. Profesinės praktikos atlikimo reikalavimai:
37.1. Praktika yra privaloma studijų dalis, kurios metu studento žinios, gebėjimai ir įgūdžiai išbandomi ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje. Mitybos studijų krypties praktikos organizuojamos siekiant vystyti studentų organizacinius aprūpinimo maistu gebėjimus, ugdyti studentų gebėjimą vertinti asmenų maitinimą(si), rengti valgiaraščius, savarankiškai organizuoti ir įgyvendinti maitinimo ir maitinimosi priežiūrą;
37.2. Praktika vyksta pagal studijų grafiką ir organizuojama pagal kolegijos patvirtintą tvarką. Dėstytojas, vadovaujantis praktikai, turi pateikti studentams praktikos programą, nurodyti praktikos studijų rezultatus ir praktikos vertinimo struktūrą bei kriterijus, pateikti savarankiško darbo užduotis;
37.3. Ne mažiau kaip 20 procentų praktikos laiko turi būti skiriama refleksijoms individualiai ir grupėmis, įrodymais grįstai praktikai, konsultacijoms;
37.4. Organizuojant praktiką turi būti sudaromos sąlygos empiriniam mokymuisi, sujungiant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės tobulinimą;
37.5. Organizuojant praktiką turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja;
37.5.1. Praktikos vadovai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – institucija) turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
38. Pasiektų studijų rezultatų lygmenimis apibrėžiamos absolventų žinios ir gebėjimai, siejami su studijų pasiekimų lygmeniu ir galima akademine ir (ar) profesine karjera.
39. Skiriami šie absolventų studijų rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai).
40. Slenkstinis lygmuo:
40.2. Atpažįstama, kokias žinias galima taikyti besikeičiančiose situacijose, tačiau trūksta suvokimo, kaip jas taikyti;
40.6. Geba skaičiuoti maisto davinio maistinę (energinę) vertę, tikrinti dietinių patiekalų gamybą ir kokybę;
41. Tipinis lygmuo:
41.1. Mitybos studijų krypties supratimas yra geras, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje. Absolventai supranta, kokias žinias galima pritaikyti besikeičiančiose situacijose. Lengvai ir užtikrintai įgyja naujų žinių;
41.4. Geba įvertinti asmens maitinimąsi ir konsultuoti asmenis ar visuomenės grupes tinkamo maitinimosi klausimais;
42. Puikus lygmuo:
42.1. Mitybos studijų krypties supratimas yra išsamus, didesnis už tą informaciją, kuri suteikiama programos studijų metu;
42.2. Žinios kritiškai ir lanksčiai taikomos besikeičiančiose situacijose. Naujos žinios įgyjamos greitai ir užtikrintai;
42.3. Atsižvelgdamas į tiriamą reiškinį, geba parinkti tinkamiausią tyrimų metodologiją, ją išsamiai ir argumentuotai pagrįsti ir taikyti atlikdamas tyrimus;
42.4. Savarankiškai parenka konkrečiai situacijai labiausiai tinkančius maitinimosi priežiūros proceso etapus ir geba maitinimosi priežiūros proceso žingsnius profesionaliai taikyti praktikoje;