ĮSAKYMO_PROJEKTAS_DĖL_7.2

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-199

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS 01-004-07-02-01 (RE) „PAGERINTI VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ, DARBO VIETŲ PASIEKIAMUMĄ IR TAM REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMĄ“ FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas

Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos (tūkst. Eur)

Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis

Išankstinės sąlygos

NPP poveikio rodiklis

(matavimo vienetai)

Pradinė rodiklio reikšmė (metai)

Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)

Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)

01-004-07-02-01 (RE)

Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą

7.2

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

430 102,9 tūkst. Eur, iš jų 341 165,8 tūkst. Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – Investicijų programa)

Patvirtintos teritorinės strategijos, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (Bendrųjų nuostatų reglamento), 29 straipsnio reikalavimus ir patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse yra numatytos veiklos šioms strategijoms įgyvendinti.

Asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį | procentai

24,8

(2020)

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas

Uždavinys

Fondas

Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimo suma

Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma

Didžiausias galimas finansavimo intensyvumas

Intervencinės priemonės kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Ekonominės veiklos kodas

Lyčių lygybės matmens kodas

5 prioritetas „Piliečiams artimesnė Lietuva“ (toliau – 5 prioritetas)

5.1 „Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą miestų teritorijose“ (toliau – 5.1 uždavinys)

Europos regioninės plėtros fondas

164 993 816,00 Eur

53 850 798,00 Eur, iš kurių

17 594 173,00 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 36 256 625,00 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos

Reikalavimai dėl didžiausio galimo projekto finansavimo intensyvumo nustatomi šių Gairių III skyriaus 2.7 papunktyje

043 – Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba,

044 – Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos EVE priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės,

079 – Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros,

169 – Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą

02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai

Netaikoma

10 Statyba,

11 Kasyba ir karjerų eksploatavimas,

12 Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas,

13 Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas,

15 Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikacijas, 20 Viešasis administravimas,

21 Švietimas,

23 Socialinis darbas, bendruomeninės, socialinės ir asmeninės paslaugos,

24 Su aplinka susijusi veikla,

25 Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis,

26 Kitos nenurodytos paslaugos

03 – Neutralumas lyties požiūriu

5.2 „Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą vietos lygmeniu, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą kitose nei miestų teritorijose“

Europos regioninės plėtros fondas

176 171 989,00 Eur

35 086 266,00 Eur, iš kurių 3 397 527,00 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 31 688 739,00 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos

Reikalavimai dėl didžiausio galimo projekto finansavimo intensyvumo nustatomi šių Gairių III skyriaus 2.7 papunktyje

077 – Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės,

169 – Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą

08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos

Netaikoma

10 Statyba,

11 Kasyba ir karjerų eksploatavimas,

12 Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas,

13 Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas,

15 Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikacijas, 20 Viešasis administravimas,

21 Švietimas,

23 Socialinis darbas, bendruomeninės, socialinės ir asmeninės paslaugos,

24 Su aplinka susijusi veikla,

25 Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis,

26 Kitos nenurodytos paslaugos

03 – Neutralumas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi rengiant regiono plėtros plano (toliau – RPPl) pažangos priemones ir (ar) rengiant, vertinant RPPl įgyvendinimo projektų (toliau – projektai) įgyvendinimo planus, ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal regioninės pažangos finansavimo gaires (toliau – Gairės):

1.1. Bendrieji teisės aktai:

1.1.1. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.2. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1058);

1.1.3. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972 (toliau – De minimis reglamentas);

1.1.4. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/1237 (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas);

1.1.5. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 1K-237) (VIII skyriaus antro skirsnio „Regionų plėtros planų pažangos priemonių rengimui ir įgyvendinimui taikomi papildomi reikalavimai“ ir trečio skirsnio „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų nustatymas ir keitimas“ nuostatos);

1.1.6. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – PAFT);

1.1.7. Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašas, patvirtintas finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (II skyriaus „Stebėsenos rodiklių nustatymas“ nuostatos).

1.2. Specialieji teisės aktai:

1.2.1. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 straipsnio 4 ir 5 dalys);

1.2.2. 2022–2030 metų Regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“;

1.2.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;

1.2.4. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (2 straipsnio 19 dalis ir 20 straipsnis);

1.2.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

1.2.6. Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas);

1.2.7. Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ (toliau – Teritorijų planavimo normos).

Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gairių III skyriaus 1.1–1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose (išskyrus atvejus, kai konkrečiame kitos Gairių dalies punkte nustatyta kitaip).

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Projektas gali būti finansuojamas, jeigu yra įvykdyta Gairių I skyriaus lentelės skiltyje „Išankstinės sąlygos“ nurodyta išankstinė sąlyga. Išankstinė sąlyga laikoma įvykdyta, kai yra išpildyti visi šie reikalavimai:

2.1.1. patvirtinta miesto tvarios plėtros strategija (taikoma, kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.1 uždavinio veiklas) ar funkcinės zonos strategija (taikoma, kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.2 uždavinio veiklas);

2.1.2. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje (kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.1 uždavinio veiklas) arba funkcinės zonos strategijoje (kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.2 uždavinio veiklas) numatytas (-i) veiksmas (-ai);

2.1.3. tuo atveju, kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, turi būti sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y.:

2.1.3.1. įgyvendintas (-i) strategijos veiksmų plane nurodytas (-i) neinvesticinis (-iai) veiksmas (-ai), susijęs (-ę) su strategijos investiciniu (-iais) veiksmu (-ais), kuriam (-iems) įgyvendinti yra skirtas projektas (taikoma, kai pagal funkcinės zonos strategijos veiksmų planą neinvesticinio (-ių) veiksmo (-ų) įgyvendinimo pabaigos terminas yra ankstesnis už atitinkamo (-ų) susijusio (-ių) investicinio (-ių) veiksmo (-ų) įgyvendinimo pradžios terminą (-us);

2.1.3.2. arba, kai Aprašo 49 punkte nustatytu atveju strategijoje nėra nurodytas (-i) su projektu susijęs (-ę) neinvesticinis (-iai) veiksmas (-ai), yra įvykdytas (-i) su investiciniu (-iais) veiksmu (-ais), kuriam (-iems) įgyvendinti skirtas projektas, susijęs (-ę) ir Aprašo 48 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantis (-ys) veiksmas (-ai) (priimtas (-i) administracinis (-iai) aktas (-ai) ir (ar) administracinis (-iai) sprendimas (-ai), ir (ar) sudaryta (-os) sutartis (-ys) ir (ar) kelių savivaldybių bendrai įsteigtas (-i) juridinis (-iai) asmuo (-enys);

2.1.4. pareiškėjas (projekto vykdytojas) turi:

2.1.4.1. projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikti nuorodą (-as) į internete paskelbtą miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai toks turi būti sudarytas, vadovaujantis Aprašo reikalavimais);

2.1.4.2. kai taikomas Gairių 2.1.3 papunktyje nustatytas reikalavimas, projekto įgyvendinimo plane pateikti nuorodą (-as) į viešai skelbiamus Gairių 2.1.3 papunktyje nurodyto reikalavimo įvykdymą įrodančius dokumentus arba kartu su projekto įgyvendinimo planu pateikti RPPl administruojančiajai institucijai įrodančių dokumentų kopijas.

2.2. Tai, ar išankstinė sąlyga įvykdyta pagal Gairių 2.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, nustato RPPl administruojančioji institucija, PAFT nustatyta tvarka vertindama projekto įgyvendinimo planą.

2.3. Projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede.

2.4. Projektu turi būti prisidedama prie produkto ir rezultato rodiklių pagal šio Gairių skyriaus 3 punkto 2 lentelėje nustatytus reikalavimus. Visais atvejais projektas turi prisidėti ne mažiau kaip prie vieno produkto rodiklio ir ne mažiau kaip prie vieno rezultato rodiklio, kurie nurodyti šio Gairių skyriaus 3 punkto 2 lentelės 1–6 eilutėse.

2.5. Projektui, kuris įgyvendinamas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų, kuris negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Sostinės regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją), skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, kuris negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, kuris negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.6. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendinamo projekto finansavimo ne mažiau kaip 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o prie kitoje šalies teritorijoje įgyvendinamų projektų – ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.

2.7. Daiktinės pareiškėjo (partnerio) teisės į statinį ir (ar) žemę, kuriame įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, taip pat žemės ir (ar) statinio valdymo formos (nuoma, panauda) turi būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas. Jei pareiškėjas (partneris) yra savivaldybės administracija, o žemės sklypą, kuriame statomas statinys ir (ar) statinį nuosavybės teise valdo arba naudoja savivaldybė ir jis pareiškėjui (partneriui) nėra perduotas valdyti ir naudoti patikėjimo teise ar kitais teisėto naudojimo pagrindais, savivaldybės taryba turi būti pavedusi pareiškėjui (partneriui) atlikti projekto veiklų (darbų) užsakovo funkcijas.

2.8. Įgyvendinant projektą (-us), būtina laikytis šio Gairių skyriaus 4 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų dėl horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.9. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris turi vykdyti informavimo apie įgyvendinamą projektą ir komunikacijos veiksmus, laikydamasis PAFT VIII skyriaus pirmojo skirsnio „Informavimas apie projektą ir komunikaciją“ nustatytų reikalavimų.

2.10. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas, laikantis PAFT 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.11. Projekto įgyvendinimo planas gali būti teikiamas RPPl administruojančiai institucijai, jeigu regiono plėtros plano pažangos priemonės apraše yra suplanuotas bent vienas kitas tai pačiai miesto tvarios plėtros strategijai ar funkcinės zonos strategijai įgyvendinti skirtas projektas, kuriuo prisidedama prie kito, nei Investicijų programos 5 prioritetas, Investicijų programos prioriteto įgyvendinimo (šis reikalavimas netaikomas, jeigu projektu, dėl kurio sudaroma sutartis, prisidedama ne tik prie Investicijų programos 5 prioriteto, bet ir prie bent vieno kito Investicijų programos prioriteto įgyvendinimo).

2.12. Kartu su projekto įgyvendinimo planu pareiškėjas turi pateikti:

2.12.1. investicijų projektą su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtus pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri paskelbta www.CPVA.lt puslapyje skiltyje „Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras/Dokumentai/Investicijų projektų rengimo metodika“;

2.12.2. Gairių 2.1.3 papunktyje nurodyto reikalavimo įvykdymą įrodančių dokumentų kopijas (jei taikoma pagal Gairių III skyriaus 2.1.4.2 papunktį);

2.12.3. dokumentą, kuriuo patvirtinamas pareiškėjo ir (ar) partnerio užtikrinamas nuosavų lėšų prisidėjimas;

2.12.4. partnerio deklaraciją, parengtą pagal PAFT 1 priedo 1 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.12.5. informaciją apie projekto biudžeto paskirstymą, parengtą pagal PAFT 1 priedo 2 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.12.6. dokumentų, pagrindžiančių projekto išlaidų pagrįstumą, kopijas (sudarytas sutartis, komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir pan.);

2.12.7. dokumentų, pagrindžiančių Gairių 2.7 papunktyje nurodytas pareiškėjo (partnerio) daiktines teises, kopijas;

2.12.8. pareiškėjo ir, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerio (-ių) įsipareigojimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimams deklaracijas, parengtas pagal Gairių 3 priede nustatytą formą;

2.12.9. informaciją apie iš projekto planuojamą gauti veiklos pelną, parengtą pagal Gairių III skyriaus 6.15 papunktyje nustatytus reikalavimus (jei taikoma pagal Gairių III skyriaus 6.15 papunktį).

3. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

1 lentelė

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos

Tikslinės grupės

Pagal 5.1 uždavinį finansuojamos veiklos, skirtos viešųjų paslaugų, kurių teikimas ar teikimo organizavimas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra savivaldybės funkcija, prieinamumui ir tvariai aplinkai užtikrinti, pritaikant miestų teritorijas žaliųjų miestų erdvių plėtrai, sudarant sąlygas būsto, kultūros, švietimo, sveikatos paslaugų pasiūlai didinti ir kitai socialinei ir (ar) bendruomeninei veiklai, t. y.:

1.1. Urbanizuotų teritorijų pritaikymas daugiatiksliam naudojimui, jų atgaivinimas ir konversija (įskaitant tvarkomoms teritorijoms pasiekti reikalingos susisiekimo infrastruktūros įrengimą ir (ar) modernizavimą, viešosios infrastruktūros pritaikymą universalaus dizaino principu).

Urbanizuotos teritorijos pritaikymu daugiatiksliam naudojimui laikomas naujos viešosios infrastruktūros urbanizuotoje teritorijoje sukūrimas ir (ar) esamos pritaikymas (išskyrus būsto statybos darbus) tam, kad būtų sudarytos sąlygos projekto įgyvendinimo teritoriją ir aplinkines teritorijas (t. y. su projekto įgyvendinimo teritorija besiribojančius žemės sklypus ir laisvus valstybinės žemės plotus) panaudoti papildomai, t. y. Vietos savivaldos įstatyme nustatytai savivaldybės funkcijai atlikti. Laikoma, kad projekto įgyvendinimo teritorija ir aplinkinės teritorijos naudojamos papildomai savivaldybės funkcijai atlikti, jeigu ši Vietos savivaldybės įstatyme nustatyta savivaldybės funkcija nurodytoje teritorijoje nėra vykdoma iki naujos infrastruktūros, įgyvendinant projektą, sukūrimo ar esamos pritaikymo.

Urbanizuotos teritorijos atgaivinimu laikomas urbanizuotos teritorijos vystymas pagal Teritorijų planavimo normų 12.4.1 papunktyje nustatytą teritorijų vystymo režimo „modernizavimas“ būdą „atgaivinimas (revitalizacija)“, projekto įgyvendinimo teritorijoje sukuriant naują ir (ar) pritaikant esamą viešąją infrastruktūrą šios lentelės eilutės pirmoje pastraipoje nurodytam (-iems) finansuojamų veiklų tikslui (-ams) (išskyrus būsto statybos darbus).

Urbanizuotos teritorijos konversija laikoma urbanizuotos teritorijos vystymas pagal Teritorijų planavimo normų 13 punkte (išskyrus 13.3 papunktį) nustatytą teritorijų vystymo režimą „konversija (pertvarkymas)“, projekto įgyvendinimo teritorijoje sukuriant naują ir (ar) pritaikant esamą viešąją infrastruktūrą šios lentelės eilutės pirmoje pastraipoje nurodytam (-iems) finansuojamų veiklų tikslui (-ams) (išskyrus būsto statybos darbus).

Viešoji infrastruktūra – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti ir (ar) juridinių asmenų, kurių savininkas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise valdoma ir savivaldybės funkcijoms atlikti skirta infrastruktūra.

Projekto įgyvendinimo teritorija laikoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ar tokių žemės sklypų grupė ir (ar) nesuformuotas (-i) valstybinės žemės plotas (-ai), kuriame (-iuose), įgyvendinant projektą, kuriama nauja ar pritaikoma esama viešoji infrastruktūra.

Socialinė ir (ar) bendruomeninė veikla neapima veiklos, kurios tikslas yra pasirengti suaugusiųjų aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.

1.2. Viešųjų paslaugų infrastruktūros racionalus panaudojimas, t. y. esamos viešosios infrastruktūros, reikalingos viešosioms paslaugoms teikti, modernizavimas, pritaikant ją efektyvesniam naudojimui (išskyrus naujų pastatų statybą).

Nėra laikoma, kad viešųjų paslaugų infrastruktūra modernizuojama, jeigu atliekami tik statybos darbai, kuriais pagerinamos tik energinės pastato savybės.

Viešoji infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta šios lentelės 1.1 papunktyje.

1.3. Viešosios infrastruktūros plėtra ar modernizavimas, siekiant panaikinti ar sumažinti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, pirminės sveikatos priežiūros (išskyrus skubiosios pagalbos) viešųjų paslaugų pasiūlos trūkumą.

Viešoji infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta šios lentelės 1.1 papunktyje.

1.4. Išmaniųjų technologijų diegimas efektyviam viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros valdymui.

10 miestų (regionų centrų) ir 3 didžiausių miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) priemiesčių gyventojai, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos, viešąsias paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos.

Pagal 5.2 uždavinį finansuojamos iniciatyvos, kuriomis funkcinėje zonoje kompleksiškai sprendžiamos viešųjų paslaugų, kurių teikimas ar teikimo organizavimas pagal Vietos savivaldos įstatymą yra savivaldybės funkcija, prieinamumo ir išteklių naudojimo, teikiant viešąsias paslaugas, efektyvumo problemos ir didinamas viešųjų paslaugų sistemų tvarumas, įskaitant:

2.1. Savivaldybių viešųjų paslaugų infrastruktūros (išskyrus svarbiausius valstybei kultūros objektus) efektyvinimą, modernizavimą.

Svarbiausiais valstybės kultūros objektais laikomi kultūros objektai, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ir (ar) patikėjimo ar panaudos teise yra valdomi juridinio asmens, kurio savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Nėra laikoma, kad viešųjų paslaugų infrastruktūra modernizuojama, jeigu atliekami tik statybos darbai, kuriais pagerinamos tik energinės pastato savybės.

2.2. Išmaniųjų technologijų diegimas, tyrimai, informavimas ir komunikacija, siekiant funkcinėje zonoje didinti viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros valdymo efektyvumą.

Tyrimų, informavimo ir komunikacijos veiklos gali būti įgyvendinamos tik kartu su kita šios Gairių lentelės 2 punkte nurodyta veikla, kuria prisidedama prie Gairių III skyriaus 3 punkto 2 lentelėje nurodyto rezultato rodiklio.

2.3. Mobilioms viešosioms paslaugoms teikti ar gyventojų pavėžėjimui iki viešųjų paslaugų teikimo vietų užtikrinti reikalingų transporto priemonių (išskyrus viešojo transporto, greitosios medicinos pagalbos priemones ir „geltonuosius autobusiukus“) ir (ar) įrangos įsigijimą, taip pat užtikrinant šių priemonių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.

Gyventojai, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos, viešąsias paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos.

2 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio identifikavimo numeris	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai	Rodiklio skaičiavimo aprašo nuoroda
Rezultato rodikliai
1.	Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai	R.B.2.2052	Hektarai	59,1	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma šių Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 papunktyje nurodyta veikla, kai, įgyvendinant projektą, atliekami užterštos teritorijos išvalymo, pažeistos teritorijos rekultivavimo ir (ar) teritorijos rehabilitavimo darbai (išskyrus darbus, kurių atlikimas gali būti finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas regioninės pažangos priemonės 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-74 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gairių patvirtinimo“).	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
2.	Metinis konsoliduotų viešųjų paslaugų vartotojų skaičius	R.S.2.3039	Vartotojai per metus	7 885 300	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma: – Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 papunktyje nurodyta veikla, kai, įgyvendinant projektą, investuojama į pastatus, kuriuose yra ar, įgyvendinus projektą, bus teikiamos viešosios paslaugos; – Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.2, 1.3 ir (ar) 1.4 papunkčiuose arba 2 punkte nurodyta (-os) veikla (-os).	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
3.	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei, rekreacinei ar turizmo paskirčiai	R.N.2. 5720	Hektarai	294,3	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma šių Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 papunktyje nurodyta veikla, kai, įgyvendinant projektą, investuojama į urbanizuotos teritorijos pritaikymą turizmui ar rekreacijai	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
Produkto rodikliai
4.	Integruoti teritorinio vystymo projektai	P.B.2.0076	Projektai	26	Prie rodiklio turi būti prisidedama vykdant visas šių Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas finansuojamas veiklas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
5.	Atviros erdvės, sukurtos arba atkurtos miestų teritorijose	P.B.2.0114	Kvadratiniai metrai	2 943 000	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma šių Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 papunktyje nurodyta veikla, kai, įgyvendinant projektą, kuriamos arba atkuriamos atviros viešosios erdvės.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
6.	Naujų ar rekonstruotų pastatų, kurių pirminės energijos paklausa yra bent 20 % mažesnė, nei reikalauja energijos beveik nevartojantis pastatas, plotas	P.S.2034	Kvadratiniai metrai	35 100	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma šių Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1, 1.2 ir (ar) 1.3 papunkčiuose arba 2 punkte nurodyta (-os) veikla (-os), kai, įgyvendinant projektą, statomas naujas pastatas ar jo dalis arba rekonstruojamas pastatas ar jo dalis	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
7.	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.B.2.0074	Asmenys	2 511 315	Prie rodiklio prisidedama vykdant visas Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 5.1 ir 5.2 uždavinių lygiais. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
8.	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.B.2.0075	Indėlis į strategijas	20	Prie rodiklio prisidedama vykdant visas Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 5.1 ir 5.2 uždavinių lygiais. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede

4. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

4.1. Projekte negali būti numatyta:

4.1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui;

4.1.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui.

4.2. Įgyvendinant projektą, turi būti prisidedama prie:

4.2.1. universalaus dizaino, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, principų įgyvendinimo ir laikomasi universalaus dizaino reikalavimų, nustatytų Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“; informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama interneto svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas/; universalaus dizaino principų įgyvendinimas turi būti aprašytas projekto įgyvendinimo plane;

4.2.2. darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, t. y. projekto įgyvendinimo plane pagrindžiama, kad projektu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

4.2.2.1. projektu prisidedama prie bent vieno iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 nustatyto (-ų) Darnaus vystymosi tikslo (-ų) įgyvendinimo, pvz., projektu išvalomos, rekultivuojamos ar humanizuojamos (rehabilituojamos) teritorijos, projektu investuojama į bendrai naudojamą infrastruktūrą, į infrastruktūrą, skirtą socialiai pažeidžiamų grupių įtraukimui, į technologijas (įskaitant informacines technologijas), sumažinančias infrastruktūrai ir (ar) viešosios paslaugos teikimui sunaudojamą energiją, gaunamą iš iškastinio kuro, įgyvendinant projektą prisidedama prie pastatų energinio efektyvumo padidinimo);

4.2.2.2. projektu prisidedama prie aplinkosauginių ir (ar) socialinių ir (ar) ekonominių skirtumų mažinimo (pvz., tobulinamos viešosios paslaugos, skirtos pažeidžiamoms visuomenės grupėms, gerinamas viešųjų paslaugų pasiekiamumas atokių teritorijų gyventojams, mažinamos viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos (kaina vartotojui ir (ar) biudžeto lėšų poreikis), taip didinant paslaugos prieinamumą mažas pajamas gaunantiems gyventojams);

4.2.3. neturi būti daroma reikšminga žala aplinkos tikslams, nustatytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Konkretūs reikalavimai projektams dėl reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams ir projektų atitiktį šiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai nurodomi Gairių 2 priede. Pareiškėjas kartu su projekto įgyvendinimo planu RPPl administruojančiajai institucijai turi pateikti pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimams deklaraciją (-as), parengtą (-as) pagal Gairių 3 priedą.

5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Projektai neturi prieštarauti Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas). Konkretūs reikalavimai išdėstyti šių Gairių III skyriaus 4.1.1 ir 4.2.1 papunkčiuose.

6. Reikalavimai valstybės pagalbai

6.1. Pagal Gaires gali būti teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje.

6.2. Projektui skiriamas finansavimas nėra laikomas valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimu pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), jeigu, skiriant projektui finansavimą, nėra (ne)tiesiogiai teikiamas finansavimas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio ūkinei veiklai vykdyti, suteikiant jam išskirtinę ekonominę naudą, kurios jis negautų rinkos sąlygomis, ir projekto lėšomis nebus padaryta įtaka konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos šalių. Tai, ar projektui skiriamas finansavimas yra valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimas pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), vertina RPPl administruojančioji institucija.

6.3. Pagal Gaires projekto veikloms, atitinkančioms Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas, vykdyti teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba pareiškėjui (projekto vykdytojui) ir (ar) partneriui (-iams) visuose sektoriuose, išskyrus De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus sektorius ir veiklas ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) 1080/2006, 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. De minimis pagalba negali būti teikiama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti.

6.4. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, kaip ji suprantama De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, suma neturi viršyti 200 000 (du šimtai tūkstančių) Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, suma turi neviršyti 100 000 (šimtas tūkstančių) Eur. Šios ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama Europos Sąjungos kilmės ištekliais.

6.5. De minimis pagalba, suteikta pagal De minimis reglamentą, gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, neviršijant tame reglamente nustatytos viršutinės ribos. Ji gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal kitus de minimis reglamentus, neviršijant De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos.

6.6. De minimis pagalba gali būti suteikta ne vėliau nei De minimis reglamento galiojimo laikotarpis.

6.7. Pagal Gaires projekto veikloms, atitinkančioms Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas, vykdyti teikiama pareiškėjui (projekto vykdytojui) ir (ar) partneriui (-iams) valstybės pagalba. Valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento I skyriaus nuostatas ir pagal:

6.7.1. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnį, jei pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies z punktą vienam projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 150 000 000 (vienas šimtas penkiasdešimt milijonų) Eur sumos (kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūros atveju). Pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnį teikiama investicinė pagalba. Valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo (veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis);

6.7.2. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnį, jeigu pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies bb punktą projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 30 000 000 (trisdešimt milijonų) Eur sumos, o visa projekto vertė neviršija 100 000 000 (vienas šimtas milijonų) Eur sumos (sporto ir daugiafunkcių laisvalaikio infrastruktūrų atveju). Pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnį teikiama investicinė pagalba. Daugiafunkcė laisvalaikio infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 3 dalyje. Valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo (veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis). Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad galimybė naudotis sporto arba daugiafunkce laisvalaikio infrastruktūra, kuriai suteikta valstybės pagalba, būtų suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos; bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti ir (arba) eksploatuoti sporto arba daugiafunkcę laisvalaikio infrastruktūrą būtų suteikiamas atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles; sporto infrastruktūros atveju būtų laikomasi Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų;

6.7.3. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnį, jeigu pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies cc punktą projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 10 000 000 (dešimt milijonų) Eur sumos, o visa projekto vertė neviršija 20 000 000 (dvidešimt milijonų) Eur sumos (vietos infrastruktūros atveju). Valstybės pagalba nėra teikiama specialiajai infrastruktūrai, t. y. infrastruktūrai, kuri sukurta ex ante nustatytai (-oms) įmonei (-ėms) ir pritaikyta jos (jų) poreikiams. Valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo (veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis). Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad sukurta ar modernizuota vietos infrastruktūra suinteresuotieji naudotojai galėtų naudotis atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, o kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba pardavimą atitiktų rinkos kainą.

6.8. Specialūs reikalavimai dėl tinkamų finansuoti išlaidų, kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53, 55 ar 56 straipsnį, nurodyti šio Gairių skyriaus 7.4 papunktyje.

6.9. Gairių 6.7 papunktyje nurodyta valstybės pagalba gali būti suteikta ne vėliau nei Bendrosios išimties reglamento galiojimo laikotarpis.

6.10. Valstybės pagalba pagal Gaires nėra teikiama, jeigu pareiškėjas ir (arba) partneris bei ūkio subjektas (-ai), kuriam (-iems) priklauso pareiškėjas ir (arba) partneris, yra sunkumų patiriančia įmone, kaip ši sąvoka suprantama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punktą. Ūkio subjektu laikomas pareiškėjas arba partneris ir visos jo (jų) pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsnį susijusios įmonės. Nauja valstybės pagalba subjektui negali būti teikiama tol, kol nebus sugrąžinta jo neteisėtai gauta valstybės pagalba.

6.11. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

6.11.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

6.11.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą.

6.12. Valstybės pagalba, kuriai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, o de minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.

6.13. Siekiant užtikrinti Bendrojo bendrosios išimties reglamentu nustatytų reikalavimų dėl valstybės pagalbos dydžio laikymąsi, diskontuotas investicijos veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų bus atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis. Palūkanų normą, naudojamą diskontuojant, sudaro prie Europos Komisijos patvirtintos bazinės palūkanų normos, skelbiamos internete adresu http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html, pridėjus 100 bazinių punktų.

6.14. Pagal Aprašą teikiamai valstybės pagalbai taikomi Bendrojo bendrosios išimties reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatyti skaidrumo ir skatinamojo poveikio reikalavimai (išskyrus Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytą reikalavimą) ir atitinkamai Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53, 55 ir 56 straipsnių nuostatos. Jei valstybės pagalba teikiama pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, vadovaujantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 23 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas (partneris) iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo RPPl administruojančiai institucijai dienos neturi būti prisiėmęs įsipareigojimų, dėl kurių investicija tampa neatšaukiama, t. y. neturi būti pasirašytos prekių tiekimo ar rangos darbų (taip pat rangos darbų su projektavimu) sutartys.

6.15. Jei prašomo finansavimo projektui skyrimas reikštų valstybės pagalbos teikimą pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53, 55 ir (ar) 56 straipsnį ir įgyvendinant projektą numatoma gauti veiklos pelną, projekto vykdytojas (pareiškėjas) turi RPPl administruojančiajai institucijai kartu su projekto įgyvendinimo planu pateikti informaciją apie iš projekto planuojamą gauti veiklos pelną, parengtą užpildant Informacijos apie iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų planuojamą gauti veiklos pelną formą, kuri paskelbta interneto svetainėje https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//informacija-apie-is-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-lesu-bendrai-finansuojamu-projektu-planuojama-gauti-veiklos-pelna.

6.16. Projektų valstybės pagalbos atitikties Bendrojo bendrosios išimties reglamento ir De minimis reglamento nuostatoms vertinimą atlieka ir sprendimą suteikti valstybės pagalbą ar de minimis pagalbą priima RPPl administruojančioji institucija. RPPl administruojančioji institucija, nustačiusi, kad projektas atitinka PAFT 2 priedo 7.1 papunktyje nustatytą bendrąjį reikalavimą, pildo Gairių 5 priedą, o nustačiusi, kad projektas atitinka PAFT 2 priedo 7.2 papunktyje nustatytą bendrąjį reikalavimą, pildo Gairių 4 priedą.

6.17. RPPl administruojančioji institucija vertinimo metu patikrina pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą. RPPl administruojančioji institucija turi patikrinti visas su pareiškėju (partneriu) susijusias įmones, nurodytas pareiškėjo (partnerio) pateiktoje Vienos įmonės deklaracijoje, pagal formą, paskelbtą interneto svetainėje http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/vienos-imones-deklaracijos-pagal-komisijos-reglamenta-es-nr-1407-2013, taip pat Suteiktos valstybės pagalbos registre patikrinti, ar teikiama pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje.

6.18. RPPl administruojančioji institucija, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, 17 punkto reikalavimais, pateikia duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui apie suteiktą valstybės pagalbą ir de minimis pagalbą.

6.19. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą suteikti valstybės pagalbą, kuri viršija Bendrojo bendrosios išimties reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas ribas, apie tai informuoja Vidaus reikalų ministeriją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. Vidaus reikalų ministerija per 6 mėnesius nuo tokio RPPl administruojančiosios institucijos sprendimo priėmimo dienos pateikia duomenis apie suteiktą valstybės pagalbą į Europos Komisijos Valstybės pagalbos skaidrumo svetainę https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/internal/confirmRegistration.

6.20. Su valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos teikimu susiję dokumentai saugomi 10 metų nuo paskutinės pagalbos pagal Gaires suteikimo dienos.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

7. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

7.1. Projekto išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriaus pirmajame skirsnyje „Bendrieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai“ ir antrajame skirsnyje „Specialieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, taikomus iš Investicijų programos Europos regioninės plėtros fondo lėšų finansuojamiems projektams. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, tinkamos finansuoti projekto išlaidos taip pat turi atitikti šio Gairių skyriaus 7.4 papunktyje nurodytus Bendrojo bendrosios išimties reglamento reikalavimus.

7.2. Tiesioginės projekto išlaidos turi atitikti bent vieną iš Europos regioninės plėtros fondo finansavimo sričių, nustatytų Reglamento (ES) 2021/1058 5 straipsnio 1 dalyje.

7.3. Įgyvendinant projektus, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, kurios nurodytos Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnio 1 dalyje ir PAFT 302 punkte, taip pat PAFT VII skyriaus trečiajame skirsnyje „Netinkamos finansuoti išlaidos“ nurodytos išlaidos.

7.4. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, tinkamos finansuoti projekto išlaidos turi atitikti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūrai, projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šio reglamento 53 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą sporto arba daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai, projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šio reglamento 55 straipsnio 8 dalyje nurodytas išlaidas. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą vietos infrastruktūrai, projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šio reglamento 56 straipsnio 5 dalyje nurodytas išlaidas.

7.5. Projekto pridėtinės vertės mokestis yra tinkamas finansuoti, išskyrus PAFT 313 punkte nurodytus atvejus.

7.6. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

7.7. Projektui taikomi supaprastinti išlaidų dydžiai, kurie nurodyti Gairių III skyriaus 8 punkto lentelėje. Fiksuotos normos ir supaprastintai apmokami dydžiai neindeksuojami.

8. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-01	7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS su PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-02	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-03	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-04	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-05	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-06	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.
Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-07	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų.

________________

Regioninės pažangos priemonės
01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“
1 priedas

Stebėsenos rodiklio „Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai	R.B.2.2052
8.	Matavimo vienetas ‒	ha
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Įgyvendinus projektą rekultivuotos ir (arba) rehabilituotos teritorijos plotas, kuris pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą yra arba bus naudojamas želdynams ir želdiniams sodinti, socialiniams būstams ir (ar) kitai socialinei, visuomeninei, ūkinei, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai. Rekultivuota teritorija suprantama kaip įgyvendinto tvarkymo plano arba pažeistų žemių tvarkymo (rekultivavimo) projekto plotas, kuriame yra rekultivuota žemė, kuri įgyvendinant projektą buvo išvalyta arba atkurta siekiant pakartotinai naudoti teritoriją (pvz.: žaliesiems plotams, socialiniam būstui, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai). Rekultivuota žemė suprantama kaip tvarkymo plane arba pažeistų žemių tvarkymo projekte nustatyta užteršta arba pažeista žemė, kuri buvo išvalyta arba atkurta siekiant pakartotinai naudoti teritoriją (pvz.: žaliesiems plotams, socialiniam būstui, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai). Užteršta žemė suprantama taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/35 2 straipsnio 1 dalies c punkte. Pažeista žemė suprantama kaip apibrėžta Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 166 „Dėl Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikos patvirtinimo“. Rehabilituotos teritorijos plotu laikomas žemės sklypų ir (ar) nesuformuotų valstybinės žemės plotų, kuriuose atlikta [teritorijos] rehabilitacija vykdant projekto veiklas, plotas. Rehabilitacija suprantama kaip apibrėžta Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“. Planavimo dokumentas suprantamas kaip teritorijų planavimo dokumentas arba teritorinė strategija, nurodyta Reglamento 2021/1060 29 straipsnyje.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Skaičiuojamas sumuojant rekultivuotos teritorijos plotą (hektarais) ir rehabilituotos teritorijos plotą (kai rodiklis RCR52 taikomas investicijų pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinį stebėsenai ir vertinimui), kurio naudojimas želdynams ir želdiniams sodinti, socialiniams būstams ir (ar) kitai socialinei, visuomeninei, ūkinei, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai yra numatytas planavimo dokumente (-uose). Kai planavimo dokumente nustatytas rekultivuotos ir rehabilituotos teritorijos plotas sutampa, rodiklis skaičiuojamas vieną kartą.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Projekto lygmuo.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Planavimo dokumento papildymas rekultivuotos ir (ar) rehabilituotos žemės panaudojimo plotu ne vėliau kaip per vienus metus įgyvendinus projektą.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Planavimo dokumentai. Projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas rehabilituotos teritorijos plotas ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz.: Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės, kuriose pastatyti laikinieji ir nesudėtingi statiniai, planų, parengtų pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus, su Nacionalinės žemės tarnybos įrašyta žyma, (toliau – nesuformuotos valstybinės žemės planai) kopijos. Antrinis duomenų šaltinis – mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – automatiškai apskaičiuojamas. Rodiklio reikšmė akumuliuojama Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų regionui (NUTS2 regiono lygiu). Bendrasis rezultato rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai (RCR52).

Stebėsenos rodiklio „METINIS KONSOLIDUOTŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ VARTOTOJŲ SKAIČIUS“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – Metinis konsoliduotų viešųjų paslaugų vartotojų skaičius	R.S.2.3039
8.	Matavimo vienetas ‒	Vartotojai per metus
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Asmenų, kurie bent kartą per metus naudojosi objekto (infrastruktūros) konsoliduotomis viešosiomis paslaugomis, skaičius. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Viešosiomis paslaugomis laikomos ir viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje: „25. Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.“ Konsoliduota viešoji paslauga – viešoji paslauga, kurios teikimas buvo patobulintas ir (ar) teikimui naudojama infrastuktūra buvo sukurta ar modernizuota, įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo projektą. Integruotas teritorinio vystymo projektas suprantamas taip, kaip apibrėžta stebėsenos rodiklio „Integruoti teritorinio vystymo projektai“ (P.B.2.0076) aprašymo kortelėje. Vartotojas – konsoliduotas viešąsias paslaugas gaunantis fizinis ar juridinis asmuo.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Kai yra teikiamos tęstinio pobūdžio konsoliduotos viešosios paslaugos, pvz., švietimo, socialinės priežiūros ir globos, slaugos, ir yra sudaryti šių paslaugų gavėjų (vartotojų) sąrašai (suvestinės), vartotojų skaičius apskaičiuojamas šio sąrašo (suvestinės) asmenų kiekį padauginant iš dienų, kada buvo teikiama paslauga, skaičiaus per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Kai yra teikiamos vienkartinio pobūdžio konsoliduotos viešosios paslaugos, pvz. dalyvavimas kultūros renginyje, kelionė viešuoju transportu, ir paslaugų gavėjų (vartotojų) sąrašo nėra, sumuojami atvejai, kai asmenims buvo faktiškai suteikta viešoji paslauga per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Tas pats asmuo gali būti skaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. Kai konsoliduotos viešosios paslaugos yra teikiamos elektroniniu būdu ar jų teikimui naudojami skaitmeniniai produktai, sumuojami skaitmeninės viešosios paslaugos suteikimo ar pasinaudojimo produktu atvejai, ir viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų paslaugos teikimo elektroniniu būdu ar pasinaudojant skaitmeniniais produktais atvejai per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Tas pats asmuo gali būti skaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. To paties konsoliduotų viešųjų paslaugų objekto (infrastruktūros) naudotojai skaičiuojami vieną kartą nepriklausomai nuo to, kiek kartų objektui (infrastruktūrai) buvo skirta parama pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Projekto lygmuo.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto vykdytojas po projekto įgyvendinimo pabaigos apskaičiuoja per metus pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio pateikta (-os) pažyma (-os), kurioje (-se) deklaruojamas vartotojų skaičius per metus po projekto įgyvendinimo pabaigos ir paaiškinama, kaip šis skaičius nustatytas. Projekto vykdytojo ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459, ir Andrius Valickas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas, el. p. andrius.valickas@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8595.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – automatiškai apskaičiuojamas. Rodiklio reikšmė akumuliuojama Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų regionui (NUTS2 regiono lygiu).

Stebėsenos rodiklio „SUKURTOS ARBA ATKURTOS TERITORIJOS, NAUDOJAMOS EKONOMINEI, REKREACINEI AR TURIZMO PASKIRČIAI“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas –Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas –Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei, rekreacinei ar turizmo paskirčiai	R.N.2.5720
8.	Matavimo vienetas ‒	Hektarai
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Rodikliu apskaičiuojamas ekonominei, rekreacinei ir (ar) turizmo veiklai naudojamos teritorijos plotas, sudarytas iš projekto įgyvendinimo teritorijos ir šių ją supančių teritorijų: 1. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų arba komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų (toliau – ekonominei paskirčiai naudojamos teritorijos); 2. rekreacinių teritorijų žemės sklypų kitos paskirties žemėje (žemės sklypų, skirtų ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui), atskirųjų želdynų, miškų (išskyrus ūkinius miškus) sklypų, rekreacinių vandens telkinių bei bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų sklypų (išskyrus kapines) (toliau – rekreacinei paskirčiai naudojamos teritorijos); 3. sklypų, kuriuose yra turizmo išteklių (toliau – turizmo paskirčiai naudojamos teritorijos). Turizmo ištekliais suprantami objektai (gamtos, kultūros, mokslo, religijos, pramogų ir kiti), dominantys turistus ar skirti jų reikmėms. Projekto įgyvendinimo teritorija suprantama kaip sklypai ir nesuformuotos valstybinės žemės plotai, kuriuose, įgyvendinant projektą, vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo, ir (ar) tvarkymo darbai. Ekonominei veiklai naudojama teritorija – teritorija, kurioje yra ir (ar) įgyvendinus savivaldybės sudarytas investicijų sutartis vidutinis ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas bus ne mažesnis kaip 0,3 įmonės/ha arba vidutinis darbo vietų tankumas bus ne mažesnis kaip 5,2 darbo vietos/ha. Žemės naudojimo būdai ir jų turinys apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	1. Tuo atveju, kai projektas apima pramoninės (-ių) ir (ar) komercinės (-ių) teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtą (-as) veiklą (-as), rodiklio reikšmė apskaičiuojama dviem žingsniais: 1.1. 1 žingsnis: nustatomi projekto įgyvendinimo teritoriją sudarantys sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, su šia teritorija besiribojantys sklypai, priskiriami ekonominei paskirčiai naudojamoms teritorijoms, taip pat atitinkami sklypai, kuriuos nuo projekto įgyvendinimo teritorijos skiria tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypai. Apskaičiuojamas šių sklypų ir nesuformuotos valstybinės žemės plotų bendras plotas (hektarais). 1.2. 2 žingsnis: įvertinama, ar 1 žingsniu nustatyta teritorija yra naudojama ar įgyvendinus sudarytas investicijų sutartis bus naudojama ekonominei veiklai, t. y. ar vidutinis ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas teritorijoje yra (bus) ne mažesnis kaip 0,3 įmonės/ha arba darbo vietų tankumas yra (bus) ne mažesnis kaip 5,2 darbo vietos/ha. Ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičius nustatomas vadovaujantis VĮ Registrų centro paskelbtais Juridinių asmenų registro duomenimis (naudojama regionų geoinformacinės aplinkos paslauga REGIA – www.regia.lt ir VĮ Registrų centro interneto svetainės skyrelyje „Atviri duomenys“ (https://www.registrucentras.lt/atviri_duomenys/) apie 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje įregistruotus juridinius asmenis, iš šio skaičiaus atėmus juridinius asmenis, vykdančius viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 84 skyrius) ir juridinius asmenis, neturinčius nė vieno darbuotojo (juridinio asmens ekonominės veiklos rūšis ir darbuotojų (apdraustųjų) skaičius nustatomas pagal Valstybinės socialinio draudimo valdybos („Sodra“) paskelbtą įmonių atvirųjų duomenų rinkinį https://atvira.sodra.lt/imones/rinkiniai/index.html. Darbo vietų skaičius apskaičiuojamas sumuojant apdraustųjų skaičių nustatytuose ekonominę veiklą vykdančiuose ūkio subjektuose pagal „Sodros“ vėliausius paskelbtus duomenis. Tuo atveju, kai 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje faktiškai veikia vietos vienetas (gamykla, cechas, sandėlis ir pan.), priklausantis juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra įregistruota už šios teritorijos ribos, atitinkamas vietos vienetas ir (ar) jo darbo vietų skaičius gali būti pridedamas prie skaičiuojamo ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų ir (ar) darbo vietų skaičiaus. Vietos vieneto veikla turi būti pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis (išduotais leidimais, licencijomis, fotofiksacija ir (ar) pan.). Tuo atveju, kai 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje esančiame (-iuose) sklype (-uose) numatoma pradėti vykdyti ekonominę veiklą arba didinti šios veiklos apimtį remiantis tarp savivaldybės ir ūkio subjekto sudaryta investicijų sutartimi, prie ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičius, nustatyto vadovaujantis VĮ Registrų centro paskelbtais duomenimis, pridedamas atitinkamą sutartį sudaręs ūkio subjektas (jeigu jo buveinė yra įregistruota už 1 žingsniu nustatytos teritorijos ribos), o prie esamo darbo vietų skaičiaus – investicijų sutartyje įsipareigotas sukurti naujų darbo vietų skaičius (skirtumas tarp sutartyje nustatyto įsipareigojimo ir rodiklio apskaičiavimo momentu vykdant sutartį faktiškai sukurto darbo vietų skaičiaus). Ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas ir darbo vietų tankumas apskaičiuojamas padalinus atitinkamą skaičių iš 1 žingsniu nustatyto teritorijos ploto. 1.3. Jeigu 1 žingsniu nustatyta teritorija naudojama ar įgyvendinus sudarytas investicijų sutartis bus naudojama ekonominei veiklai, į rodiklio reikšmę įskaičiuojamas visas 1 žingsniu apskaičiuotas teritorijos plotas. Kitu atveju į rodiklio reikšmę įskaičiuojama 0 ha. 2. Tuo atveju, kai projektas apima viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo veiklą (-as), įvertinama, ar teritorija, kurią sudaro projekto įgyvendinimo teritorija ir su ja besiribojantys sklypai, taip pat sklypai, kuriuos nuo projekto įgyvendinimo teritorijos skiria tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypai, atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 2.1. teritorijoje yra bent vienas sklypas arba vandens telkinys, priskiriamas rekreacinei paskirčiai naudojamoms teritorijoms; 2.2. teritorijoje yra bent vienas sklypas, priskiriamas turizmo paskirčiai naudojamoms teritorijoms. Jeigu teritorija atitinka 2.1 ir (arba) 2.2 papunktyje nurodytus kriterijus, į rodiklio reikšmę įskaičiuojamas projekto įgyvendinimo teritorijos plotas ir su ja besiribojančių arba tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypais atskirtų sklypų, priskiriamų rekreacinei paskirčiai arba turizmo paskirčiai naudojamoms teritorijoms, plotas (hektarais). Kitu atveju į rodiklio reikšmę įskaičiuojama 0 ha. 3. Tuo atveju, kai projektas apima pramoninės (-ių) ir (ar) komercinės (-ių) teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtas veiklas ir viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo veiklą (-as), rodiklio reikšmė apskaičiuojama, sudedant reikšmes (teritorijų plotus, ha), apskaičiuotas pagal 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, ir atimant besidubliuojančius sklypus ir nesuformuotos valstybinės žemės plotus. Tas pats sklypas, laisvos valstybinės žemės plotas ar vandens telkinys skaičiuojamas vieną kartą nepriklausomai nuo to, kelių pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį finansuojamų projektų teritorijoms jis yra priskirtas.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Projekto lygmuo.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma ne vėliau kaip per vienus metus įgyvendinus projektą.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Kai teritorija naudojama ekonominei veiklai – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas ekonominei veiklai naudojamos teritorijos plotas, joje ekonominę veiklą vykdančių (vykdysiančių) ūkio subjektų ir (ar) juose esamų (būsimų) darbo vietų skaičius, tai pagrindžiantys dokumentai (pvz.: Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės, kuriose pastatyti laikinieji ir nesudėtingi statiniai, planų, parengtų pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus, su Nacionalinės žemės tarnybos įrašyta žyma, (toliau – nesuformuotos valstybinės žemės planai) kopijos, investicijų sutarčių kopijos, fotofiksacija) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Kai teritorija naudojama rekreacinei veiklai – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas rekreacinei paskirčiai naudojamos teritorijos plotas, tai pagrindžiantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro išrašas, nesuformuotos valstybinės žemės planai). Kai teritorija naudojama turizmo veiklai – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas turizmo paskirčiai naudojamos teritorijos plotas, tai pagrindžiantys dokumentai) (pvz.: Nekilnojamojo turto registro išrašai, nesuformuotos valstybinės žemės planai, valstybės informacinių sistemų, registrų išrašai, fotofiksacijos) arba nuorodos į Valstybės duomenų agentūros, VĮ Registrų centro ar kitų valstybės institucijų, įstaigų skelbiamus atvirus duomenis). Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459, ir Andrius Valickas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas, el. p. andrius.valickas@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8595.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – automatiškai apskaičiuojamas. Rodiklio reikšmė akumuliuojama Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų regionui (NUTS2 regiono lygiu).

Stebėsenos rodiklio „INTEGRUOTI TERITORINIO VYSTYMO PROJEKTAI“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas –Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą.	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – Integruoti teritorinio vystymo projektai	P.B.2.0076
8.	Matavimo vienetas ‒	Projektai
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Integruotų teritorinio vystymo projektų, remiamų vykdant integruotą teritorinę plėtrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 28 straipsnį, skaičius. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Integruotas teritorinio vystymo projektas – tai projektas, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) įgyvendinant projekto veiklas yra prisidedama prie efektyvesnio dviejų ar daugiau savivaldybių funkcijų, nustatytų Vietos savivaldos įstatyme, vykdymo; b) įgyvendinant projekto veiklas yra prisidedama prie daugiau nei vieno 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos uždavinio įgyvendinimo; c) projekto tikslinė grupė gyvena ar vykdo veiklą daugiau nei vienoje savivaldybėje ir (arba) projekto veiklos įgyvendinamos daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje; d) projekto vykdytojai ir partneriai priklauso daugiau kaip vienam suinteresuotųjų šalių tipui (viešojo sektoriaus subjektai, privataus sektoriaus subjektai; nevyriausybinės organizacijos) arba projekto tikslinė grupė priklauso daugiau kaip vienam suinteresuotųjų šalių tipui (viešojo sektoriaus subjektai, privataus sektoriaus subjektai; nevyriausybinės organizacijos).
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Sumuojami įgyvendinti integruoti teritorinio vystymo projektai
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Projekto lygmuo
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – automatiškai apskaičiuojamas. Rodiklio reikšmė akumuliuojama Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų regionui (NUTS2 regiono lygiu). Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai (RCO76).

Stebėsenos rodiklio „ATVIROS ERDVĖS, SUKURTOS ARBA ATKURTOS MIESTŲ TERITORIJOSE“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas –Atviros erdvės, sukurtos arba atkurtos miestų teritorijose	P.B.2.0114
8.	Matavimo vienetas ‒	Kvadratiniai metrai
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Atnaujintų arba naujai įrengtų visiems prieinamų atvirų viešųjų erdvių paviršiaus plotas miestų teritorijose. Atviros viešosios erdvės – tai atviras žemės plotas, pritaikytas ir visuomenei prieinamas nemokamai, tarnauja kaip rekreacinė erdvė, padeda kurti gražesnę aplinką ir prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo (Jungtinių Tautų Organizacijos apibrėžtis. Prieiga per internetą: https://unstats.un.org/sdgs/metadata/files/Metadata-11-07-01.pdf).) Atvirosiomis viešosiomis erdvėmis gali būti parkai, skverai, kiti želdynai, bendruomenių sodai (daržai), aikštės, upių pakrantės, paplūdimiai ir kt. Miestų teritorijos – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinio dalyje „Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių panaudojimą“ nurodyti miestai ir priemiesčiai. Projekto įgyvendinimo teritorija – sklypai ir laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Apskaičiuojama projekto įgyvendinimo teritorija, sudaryta iš nesuformuotų valstybinės žemės plotų ir šiuos naudojimo būdus turinčių sklypų: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų; 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų; 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų; 1.4. miestų bendrojo naudojimo teritorijų; 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų; 1.6. rekreacinių teritorijų; 1.7. rekreacinių miškų; 1.8. apsauginių miškų; 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų; 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų; 1.11. kultūros paveldo objektų žemės sklypų; 1.12. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdas.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Projekto lygmuo
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Statybos užbaigimo dokumentai (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – automatiškai apskaičiuojamas. Rodiklio reikšmė akumuliuojama Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų regionui (NUTS2 regiono lygiu). Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai (RCO114).

Stebėsenos rodiklio „NAUJŲ AR REKONSTRUOTŲ PASTATŲ, KURIŲ PIRMINĖS ENERGIJOS PAKLAUSA YRA BENT 20 % MAŽESNĖ, NEI REIKALAUJA ENERGIJOS BEVEIK NEVARTOJANTIS PASTATAS, PLOTAS“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – Naujų ar rekonstruotų pastatų, kurių pirminės energijos paklausa yra bent 20 % mažesnė, nei reikalauja energijos beveik nevartojantis pastatas, plotas	P.S.2.1034
8.	Matavimo vienetas ‒	Kvadratiniai metrai
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Naujų ar rekonstruotų pastatų (jų dalių), kurie atitinka energijos beveik nenaudojančio pastato reikalavimus ir kurių daugiau kaip 60 proc. sunaudojamos pirminės energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija, plotas. Energijos beveik nenaudojantys pastatai – pastatai, atitinkantys statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754, reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo). Pirminė energija – atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo). Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aplinkos energija, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). Naujas pastatas suprantamas taip, kaip apibrėžta naujo statinio statyba statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Rekonstruotas pastatas suprantamas taip, kaip apibrėžtas statinio rekonstravimas statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Sumuojamas įgyvendinant projektų veiklas naujai pastatytų ar rekonstruotų pastatų (jų dalių), kurie atitinka energijos beveik nenaudojančio pastato reikalavimus ir kurių daugiau kaip 60 proc. sunaudojamos pirminės energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija, bendrasis plotas. To paties pastato (jo dalies) plotas skaičiuojamas vieną kartą nepriklausomai nuo to, kiek kartų jam buvo skirta parama pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Iš viso
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Pastatų energinio naudingumo sertifikatai Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinė veiklos ataskaita
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459, ir Andrius Valickas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas, el. p. andrius.valickas@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8595.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – automatiškai apskaičiuojamas

Stebėsenos rodiklio „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.B.2.0074
8.	Matavimo vienetas ‒	Asmenys
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių, arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf).
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento ir integruotose teritorinio vystymo strategijose nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: – Kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas. – Kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra Lietuvos statistikos departamento duomenys ir integruotos teritorinio vystymo strategijos. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių. – Kai projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir jei yra priemiesčių, – pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo įvykdytas projektas, Lietuvos statistikos departamento duomenis, sumuojant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymo strategijoje.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Rodiklio reikšmė nustatoma Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui (NUTS 2 lygiu).
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei praėjusiais kalendoriniais metais projektų, įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją, nebuvo įvykdyta, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje) Integruotos teritorinio vystymo strategijos (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS. Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams CPVA pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis ir, jei reikia, pagal integruotos teritorinio vystymo strategijos duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną ir rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – įvedamasis uždavinio lygmeniu. Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai (RCO74). Kai naudojama Lietuvos statistikos departamento einamoji statistika, skaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.

Stebėsenos rodiklio „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	26.900.0617
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį	NPP-07
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	NPP-07-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas	01-004
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	01-004-07-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą	01-004-07-02-01 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.B.2.0075
8.	Matavimo vienetas ‒	Indėlis į strategijas
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamento) 28 straipsnio a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Rodiklio reikšmė nustatoma Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui (NUTS 2 lygiu)
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio (-ių) projekto (-ų), kuris (-ie) yra pirmasis (-ieji) pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS. Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams CPVA pagal įgyvendintų projektų galutinių veiklos ataskaitų duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną ir rodiklio aprašymo kortelę – Natalija Valavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja, el. p. natalija.valaviciene@vrm.lt, tel. (8 5) 271 8459.
15.	Kita svarbi informacija ‒	Rodiklio apskaičiavimo tipas – įvedamasis uždaviniu lygiu. Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai (RCO75).

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“

2 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Regioninė pažangos priemonė: 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“

Finansavimo šaltinis: 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa

Aplinkos tikslai

(pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088)

Reikalavimai dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui

Pagrindimo dokumentai

1. Klimato kaitos švelninimas

1.1. Įgyvendinant projekto veiklas, turi būti laikomasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, (toliau – Reglamentas 2021/2139) 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų renovaciją, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų).

1.2. Įgyvendinant projekto veiklas, taip pat turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1.2.1. kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinamas sprendime dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV, įvykdymas;

1.2.2. kai numatoma, kad su infrastruktūros projektu susijęs išmetamas absoliutusis ir (arba) santykinis teršalų kiekis (teigiamas arba neigiamas) viršys 20 000 tonų CO2e per metus, rengiant tokį infrastruktūros projektą turi būti užtikrinamas projekto klimatosauginis tinkamumas, laikantis Europos Komisijos pranešimu 2021/C 373/01 pateiktų 2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninių gairių, kurios skelbiamos internete https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=OJ:C:2021:373:FULL&from=EN#ntr9-C_2021373LT.01000101-E0009 (toliau – techninės gairės). Atitikti klimatosauginį tinkamumą, vadovaujantis techninėmis gairėmis, turi ir infrastruktūros projektai, kurie parengti iki techninių gairių paskelbimo (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.) tais atvejais, kai buvo atliktas infrastruktūros projekto PAV ir ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos gautas sutikimas dėl planuojamos veiklos);

1.2.3. turi būti laikomasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų;

1.2.4. investuojant į statinius, turi būti:

1.2.4.1. laikomasi reikalavimų dėl pastatų energetinio naudingumo, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“^{^[1]};

1.2.4.2. vadovaujamasi beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartu, kuris skelbiamas internete (https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/nearly-zero-energy-buildings_en#documents).

1.2.4.3. laikomasi Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 107¹ punkte nustatyto reikalavimo (kai taikytina, atsižvelgiant į projekto pobūdį);

1.2.5. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, atliekant visus pirkimus (išskyrus šiame Gairių papunktyje nurodytame nutarime numatytas išimtis), turi būti taikomi žaliųjų pirkimų reikalavimai pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.2.6. įsigyjant elektros ir elektroninę įrangą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1.2.6.1. įranga turi atitikti reikalavimus, nustatytus su energija susijusiems gaminiams Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu
Nr. 4-438 „Dėl Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninio reglamento patvirtinimo“^{^[2]};

1.2.6.2. turi būti užtikrintas pavojingųjų medžiagų, nurodytų Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“,^{^[3]} naudojimo ribojimas įrangoje, kaip nustatyta šiame papunktyje nurodytose taisyklėse;

1.2.6.3. įranga, kuri įtraukta į Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“^{^[4]}, (toliau – prekių sąrašas) turi būti tik aukščiausio energinio efektyvumo klasės, nustatytos prekių sąraše nurodytuose Europos Komisijos perduotuose reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, o jeigu šie reikalavimai netaikomi, tai prekės turi atitikti prekių sąraše nurodytuose Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

1.2.7. turi būti įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį.

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimams deklaracija, kuri rengiama pagal Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“ finansavimo gairių 3 priedą (toliau – Pareiškėjo (partnerio) deklaracija) (Pareiškėjo (partnerio) deklaracija pateikiama projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) kartu su projekto įgyvendinimo planu);

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais / rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

6) statinio ekspertizės aktas;

7) konkurso dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriaus atrankos dokumentai;

8) kiti pagrindžiantys dokumentai.

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos

2.1. Įgyvendinant projekto veiklas, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos švelninimo ir šios lentelės pirmos eilutės 1.2 papunktyje nurodytų reikalavimų (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų renovaciją, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų).

2.2. Kai numatoma, kad su infrastruktūros projektu susijęs išmetamas absoliutusis ir (arba) santykinis teršalų kiekis (teigiamas arba neigiamas) viršys 20 000 tonų CO2e per metus, rengiant tokį infrastruktūros projektą, turi būti užtikrinamas projekto klimatosauginis tinkamumas, laikantis Europos Komisijos pranešimu 2021/C 373/01 pateiktų 2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninių gairių, kurios skelbiamos internete https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=OJ:C:2021:373:FULL&from=EN#ntr9-C_2021373LT.01000101-E0009 (toliau – techninės gairės). Atitikti klimatosauginį tinkamumą, vadovaujantis techninėmis gairėmis, turi ir infrastruktūros projektai, kurie parengti iki techninių gairių paskelbimo (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.) tais atvejais, kai buvo atliktas infrastruktūros projekto PAV ir ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos gautas sutikimas dėl planuojamos veiklos).

Pagrindimo dokumentai:

1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais / rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

6) statinio ekspertizės aktas;

7) kiti pagrindžiantys dokumentai.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

3.1. Įgyvendinant projekto veiklas, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl tausaus vandens naudojimo ir apsaugos (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų renovaciją, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų).

3.2. Įgyvendinant projekto veiklas, taip pat turi būti laikomasi šių reikalavimų:

3.2.1. kai taikoma pagal Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas PAV, apimantis poveikio vandens ištekliams vertinimą, ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinamas sprendime dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV, įvykdymas;

3.2.2. kai atliekami statybos darbai, statybvietėje turi būti vykdomos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo;

3.2.3. įsigyjami vandens prietaisai turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, nustatytus atitinkamiems vandens prietaisams Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede.

Pagrindimo dokumentai:

1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais / rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

6) statinio ekspertizės aktas;

7) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, vykdant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 3.2.2 papunktyje nurodytų reikalavimų įvykdymas;

8) kiti pagrindžiantys dokumentai.

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

4.1. Įgyvendinant projekto veiklas, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos, pvz., investuojant į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų rekonstrukciją, turi būti laikomasi šių Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos:

4.1.1. mažiausiai 70 % (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus žemę ir akmenis) turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir (ar) kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ((2021 m. birželio 4 d. versija) redakcija: https://ec.europa.eu/growth/content/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-0_en) (toliau – ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas);

4.1.2. turi būti ribojamas atliekų susidarymas su statyba ir griovimu susijusiuose procesuose, laikantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgdami į geriausius prieinamus gamybos būdus bei griaudami selektyviai, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti pakartotinį naudojimą ir aukštos kokybės perdirbimą selektyviai šalinant medžiagas ir naudojant turimas statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas;

4.1.3. kitų Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų;

4.2. Įgyvendinant projekto veiklas, taip pat turi būti laikomasi šių reikalavimų:

4.2.1. laikomasi šios lentelės pirmos eilutės 1.2.5 ir 1.2.6 papunkčiuose nurodytų reikalavimų;

4.2.2. statybvietėje atliekos turi būti išrūšiuojamos, laikinai laikomos ir tvarkomos, laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės) nustatytų reikalavimų;

4.2.3. statybinės atliekos turi būti tvarkomos, laikantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų ir vadovaujantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu, o apdorojant atliekas, turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos informaciniu dokumentu apie atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kuris skelbiamas interneto svetainėje adresu http://193.219.53.9/aaa/Anotacijos%20%28LT%29/atlieku%20apdorojimui.pdf;

4.2.4. pasibaigus elektros ir elektroninės įrangos eksploatavimo laikui, ji turi būti perduodama atliekų tvarkytojui pagal Atliekų įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, o jei projekto vykdytojas (partneris) pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra tokios įrangos atliekų tvarkytojas, jis turi šią įrangą saugiai paruošti pakartotiniam naudojimui, atliekų naudojimui ar perdirbimui arba tinkamai apdoroti pagal Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“, Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“^{^[5]}, užtikrindamas maksimalų elektros ir elektroninės įrangos perdirbimą pasibaigus jos eksploatavimo laikui, kaip tai nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“^{^[6]}.

Pagrindimo dokumentai:

1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais / rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

3) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

4) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, vykdant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 4.1, 4.2.2 ir 4.2.3 papunkčiuose nurodytų reikalavimų įvykdymas;

5) kiti pagrindžiantys dokumentai.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

5.1. Įgyvendinant projekto veiklas, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės, pvz., investuojant į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų rekonstrukciją, turi būti laikomasi šių Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės:

5.1.1.statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis (t. y. dažai ir lakai, lubų plokštės, grindų dangos, įskaitant susijusius klijus ir sandariklius vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms), išskiria:

– mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam medžiagos ar elemento m³, atliekant bandymą pagal sąlygas, nurodytas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, XVII priede;

– ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516: 2013 m., „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas.“ arba ISO 16000-3:2011 standartą Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas.“

5.1.2. turi būti imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis;

5.1.3. statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos turi atitikti Reglamento 2021/2139 I priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus;

5.1.4. turi būti laikomasi kitų Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų;

5.2. Įgyvendinant projekto veiklas, taip pat turi būti laikomasi šių reikalavimų:

5.2.1. laikomasi reikalavimų, nurodytų šios lentelės pirmos eilutės 1.2.5 ir 1.2.6 papunkčiuose ir ketvirtos eilutės 4.2.4 papunktyje;

5.2.2. statybose naudojamose statybinėse dalyse ir medžiagose nenaudojamas asbestas;

5.3. Kelių transporto priemonių atveju padangos turi atitikti aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką ir energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Pagrindimo dokumentai:

1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) techninis projektas;

3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais / rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

4) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

5) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, vykdant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 5.2.3 papunktyje nustatytų reikalavimų įvykdymas;

6) kiti pagrindžiantys dokumentai.

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

6. Įgyvendinant projekto veiklas, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir reikalavimų, nurodytų šios lentelės pirmos eilutės 1.2.1 papunktyje.

Pagrindimo dokumentai:

1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais / rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) statinio ekspertizės aktas;

6) kiti pagrindžiantys dokumentai.

________________

Regioninės pažangos priemonės
01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“

4 priedas

PROJEKTO ATITIKTIES valstybės PAGALBOS TAISYKLĖMS Patikros lapas

1. Teisinis pagrindas

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikru kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/1237 (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)

2. Duomenys apie projekto įgyvendinimo planą (toliau – PIP) / projektą
PIP / projekto numeris
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas
Projekto pavadinimas
Projekto partnerio (ių) pavadinimas (-ai)

3. PIP / projekto patikra dėl atitikties Reglamentui
Nr.	Klausimai		Rezultatas				Pastabos
			Taip	Ne	Netaikoma
3.1	Bendrieji reikalavimai
3.1.1	Kokiai kategorijai priskiriamas pareiškėjas? (pasirinkti tik vieną variantą)
3.1.1.1.	Maža įmonė
3.1.1.2.	Vidutinė įmonė
3.1.1.3.	Didelė įmonė
3.1.2.	Kokiai kategorijai priskiriamas partneris? (jei taikoma) (pasirinkti tik vieną variantą)
3.1.2.1.	Maža įmonė
3.1.2.2.	Vidutinė įmonė
3.1.2.3.	Didelė įmonė
3.1.3.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 1 dalį?
3.1.4.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 2 dalį?
3.1.5.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 3 dalį?
3.1.6.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 4 dalį?
3.1.7.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama sunkumų patiriančiam subjektui, kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte?
3.1.8.	Ar valstybės pagalbos suteikimas nėra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje (t. y. įpareigojimu turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje nelaikomas reikalavimas turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu)?
3.1.9.	Ar valstybės pagalbos suteikimas nėra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas?
3.1.10.	Ar valstybės pagalbos ribos neapeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 2 dalį?
3.1.11.	Ar teikiama valstybės pagalba yra skaidri pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 5 straipsnio nuostatas?
3.1.12.	Ar teikiama valstybės pagalba turi skatinamąjį poveikį pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 2 dalį? (kai teikiama pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, netaikomas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytas reikalavimas, jeigu tenkinamos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnyje nustatytos sąlygos)
3.1.13.	Ar teikiama valstybės pagalba turi skatinamąjį poveikį pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 3 dalies b punktą? (kai teikiama pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, netaikomas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytas reikalavimas, jeigu tenkinamos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnyje nustatytos sąlygos)
3.1.14.	Ar valstybės pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 straipsnio 1 dalį?
3.1.15.	Ar yra laikomasi sumavimo reikalavimų pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis?
3.2. Reikalavimai pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms
3.2.1.	Ar sporto infrastruktūros panaudojimas atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 2 dalį?
3.2.2.	Ar laisvalaikio infrastruktūra atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 3 dalį?
3.2.3.	Ar sporto ir daugiafunkcės laisvalaikio infrastruktūros panaudojimas atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 4 dalį?
3.2.4.	Ar sporto infrastruktūros naudojimo kainų nustatymo sąlygos skelbiamos visuomenei pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 5 dalį?
3.2.5.	Ar koncesija ar kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti ir (arba) eksploatuoti sporto arba daugiafunkcę laisvalaikio infrastruktūrą suteikiamas pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 6 dalį?
3.2.6.	Ar pagalbos yra prašoma tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurios pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 8 dalį yra investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą (kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 29 ir 30 punktuose)?
3.2.7.	Ar nėra viršijama investicinė valstybės pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 30 000 000 (trisdešimt milijonų) Eur sumos, o visa projekto vertė neviršija 100 000 000 (vienas šimtas milijonų) Eur sumos?
3.2.8.	Ar pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, kaip nurodyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 55 straipsnio 10 dalyje?
3.3. Reikalavimai pagalbai vietos infrastruktūroms
3.3.1.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 1 dalį?
3.3.2.	Ar infrastruktūros panaudojimas atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 3 dalį?
3.3.3.	Ar koncesija ar kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti infrastruktūrą suteikiami pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 4 dalį?
3.3.4.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma išlaidoms, kurios yra tinkamos finansuoti pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 5 dalį?
3.3.5.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama specialiajai infrastruktūrai?
3.3.6.	Ar nėra viršijama investicinė valstybės pagalba vietos infrastruktūroms: 10 mln. Eur arba visos išlaidos, viršijančios 20 mln. Eur tai pačiai infrastruktūrai (kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies cc punkte)?
3.3.7.	Ar valstybės pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, kaip nurodyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 6 dalyje?
3.4. Reikalavimai pagalbai kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūroms
3.4.1.	Ar valstybės pagalba teikiama Reglamento (ES) Nr. 651/2014 53 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kultūros tikslams ir kultūrinei veiklai?
3.4.2.	Ar teikiama valstybės pagalba yra investicinė pagalba?
3.4.3.	Ar nėra viršijama investicinė valstybės pagalba kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūrai: 150mln. Eur vienam projektui (kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies z punkte)?
3.4.4.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnio 4 dalyje nurodytoms tinkamoms išlaidoms finansuoti?
3.4.5.	Ar valstybės pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, kaip nurodyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnio 6 dalyje?
4.	Ar projektas atitinka valstybės pagalbos taisykles?
_____________________________________ (patikrą atlikusios institucijos atsakingo asmens pareigų pavadinimas)		____________ (data)				_________________________________ (vardas ir pavardė, parašas)*

* Jei pildoma popierinė versija

__________________________________

^{^[1]} Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, šiuo statybos techniniu reglamentu įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, ir šis statybos techninis reglamentas atitinka šios direktyvos ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus.

^{^[2]} Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 „Dėl Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninio reglamento patvirtinimo“ įsakymą, šiuo įsakymu gyvendinama 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES.

^{^[3]} Pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2008 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“, šiuo įsakymu perkeliama ir įgyvendinama 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gegužės 12 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2022/1632.

^{^[4]} Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“, šis įsakymas priimtas, įgyvendinant 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 6 straipsnį ir III priedą.

^{^[5]} Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. D1-481 „Dėl Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, šis įsakymas parengtas įgyvendinant 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

^{^[6]} Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“, šis nutarimas priimtas įgyvendinant 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nuostatas.

1. Finansavimo teisinis pagrindas
2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – De minimis reglamentas)
2. Duomenys apie paraišką / projektą
Projekto įgyvendinimo plano (toliau – PIP) / projekto numeris
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas
Projekto pavadinimas
Projekto partnerio (-ių) pavadinimas (- ai) (jei taikoma)
*3. PIP / projekto veiklų patikra dėl atitikties De minimis* reglamentui**
Nr.	Klausimai		Rezultatas				Pastabos
			Taip	Ne		Netaikoma
3.1.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo?
3.2.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą?
3.3.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį?
3.4.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams?
3.5.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo su eksportu susijusią veiklą trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veikla tiesiogiai susijusi su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)?
3.6.	Ar pareiškėjui / projekto vykdytojui / partneriui (-iams) teikiama pagalba priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių?
3.7.	Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo veiklą ne tik šio priedo 3.1–3.6 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba neteikiama, bet taip pat ir viename ar keliuose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba teikiama, ar tinkamomis priemonėmis (pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas) užtikrinama, kad veiklai šio priedo 3.1–3.6 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose nebūtų teikiama de minimis pagalba? (jei taikoma)
3.8.	Ar pagalba yra (bus) naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti?
3.9.	Ar bendra vienai įmonei, kaip ji apibrėžta De minimis reglamente, suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 200 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį?
3.10.	Jei įmonė (pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)) vykdo krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį ir taip pat kitą veiklą, kuriai taikoma 200 000 Eur viršutinė riba, ar užtikrinama, kad pagalba krovinių vežimo keliais veiklai neviršytų 100 000 Eur ir kad de minimis pagalba nebūtų naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti? (jei taikoma)
3.11.	Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių? (jei taikoma)
3.12.	Jei viena įmonė suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną?
3.13.	Ar teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai, teikiama de minimis pagalba pagal De minimis reglamento 4 straipsnį yra skaidri?						(Nurodyti De minimis reglamento 4 straipsnio dalį, pagal kurią teikiama de minimis pagalba laikoma skaidria)
3.14.	Ar de minimis pagalba sumuojama pagal De minimis reglamento 5 straipsnio reikalavimus?
3.15.	Ar teikiama de minimis pagalba patenka į De minimis reglamento galiojimo laikotarpį?
4.	Ar teikiamas finansavimas atitinka De minimis reglamentą?
_____________________________________ (vertintojas)		____________ (parašas)			____________ (data)
Patikros peržiūra: □ Išvadai pritarti □ Išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
______________________________________ (vadovas)		____________ (parašas)			____________ (data)