Administracinė byla Nr. A-2005-556/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01318-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–3) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių TI nuo 2014 m. birželio mėn. pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose buvo grubiai pažeidžiama vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma, kamerose lovos buvo dviaukštės, kas sukėlė papildomų nepatogumų, tualetai nuo kameros atskirti tik neaukšta sienele, tad nebuvo jokio privatumo. Dėl to jis patyrė pyktį, psichologinę įtampą, baimę, diskomfortą, nepatogumus, išgyvenimus, aplinka žemino orumą, taigi buvo patirta neturtinė žala.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 33–38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI buvo etapuotas 2014 m. birželio 26 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014 m. liepos 9 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 77, 45, kameroje būdavo 1–5 asmenys. Pareiškėjui tekdavo nuo 1,64 kv. m iki 18,5 kv. m gyvenamojo ploto. Pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje ir laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Teigė, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose. Valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji/nuteistieji, dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus, ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. Taigi pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu (b. l. 48–53) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygas. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, visų pirma, nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 9 d. Iš viso pareiškėjas kamerose Nr. 77, 45 buvo kalinamas 11 dienų, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 1,64 kv. m iki 18,47 kv. m kameros ploto. Iš šio laikotarpio 6 dienas pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 18,47 kv. m kameros ploto.
7. Teismas nustatė, jog aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių, taip pat, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, nesikreipė ir į gydytojus.
8. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 62/08-405 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nustatė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė), kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga, o tai atitinka higienos normų reikalavimus.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimų dėl kalinimo sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams. Šio centro 2014 m. birželio 17 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 77 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus.
10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo jam tekęs per mažas plotas apgyvendinimo kamerose. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo trumpai (11 dienų), pažeidimai nustatyti tik 5 dienas, iš kurių tris dienas pažeidimai buvo nedideli (pareiškėjui teko 3,28 kv. m kameros ploto), vieną dieną pareiškėjui teko 1,64 kv. m kameros ploto, vieną dieną ryte – 1,64 kv. m kameros ploto, o vakare – 3,28 kv. m. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl dviaukščių lovų nepatogumo, nes teisės aktai nenumato, jog lovos privalomai turi būti vienaukštės, taip pat teiginį dėl neatitverto tualeto, nes teisės aktai numato, kad tualetas turi būti atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o kad sienelė buvo – pareiškėjas iš esmės neginčija.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, jog valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
12. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 22 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai. Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 22 mėnesius, teismui leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime. Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, į tai, jog Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, todėl teismo vertinimu šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 57–58) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes nepagrįstai vadovavosi Lietuvos teisės aktų nuostatomis, o turėtų remtis europietiškais standartais, t. y. pripažinti, jog asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m laisvo (neužstatyto baldais) kameros ploto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad jo teisė naudotis tinkamai įrengtu, atskirtu nuo likusio kameros ploto, su ventiliacija, užtikrinančiu privatumą sanitariniu mazgu buvo pažeista. Taigi jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 14 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
19. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 14 punkte išdėstytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, nurodo, kad EŽTT naujausioje savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT minėtoje byloje taip pat paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 5 paras (2014 m. birželio 26–30 d.) buvo laikomas kameroje Nr. 77, kurios plotas 6,56 kv. m, kartu su 2–4 asmenimis; taip pat dar 6 paras (2014 m. liepos 2–4 ir 7–9 d.) kameroje Nr. 45, kurios plotas 18,47 kv. m, kartu su 3–5 asmenimis (b. l. 18). Byloje duomenų apie tai, kokį plotą užėmė sanitariniai įrenginiai, nepateikta.
21. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nurodyta reikalavimų sanitarinio mazgo kabinos plotui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V‑82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo minėta prieš tai, byloje duomenų apie Šiaulių TI kamerų Nr. 77 ir 45 sanitarinio mazgo užimamą plotą atsakovas nepateikė, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi prieš tai paminėtame teisės akte nurodytu minimaliu sanitarinio mazgo kabinos plotu – 1,42 kv. m. Taigi Šiaulių TI kameros Nr. 77 plotas be sanitarinių įrenginių užimamo ploto yra 5,14 kv. m (6,56 – 1,42), todėl ginčo laikotarpiu vienam asmeniui šioje kameroje tekęs plotas sudaro nuo 2,57 kv. m iki 1,285 kv. m (5,14/2 arba 5,14/4). Šiaulių TI kameros Nr. 45 plotas be sanitarinių įrenginių užimamo ploto yra 17,05 kv. m (18,47 – 1,42), todėl ginčo laikotarpiu vienam asmeniui šioje kameroje tekęs plotas sudaro nuo 5,68 kv. m iki 3,41 kv. m (17,05/3 arba 17,05/5). Analizuojamoje kameroje pareiškėjui teko 3,41 kv. m kameros ploto 1 dieną (2014 m. liepos 9 d.), kai kameroje buvo laikomi 5 asmenys, kitas dienas šioje kameroje pareiškėjui teko nuo 4,26 kv. m iki 5,68 kv. m kameros ploto.
22. Apibendrinat tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI iš viso buvo laikomas 11 dienų, iš kurių 5 dienas (2014 m. birželio 26–30 d.) jam teko mažiau kameros ploto (tik nuo 2,57 kv. m iki 1,285 kv. m) nei Konvencijoje nustatytas minimalus standartas (3 kv. m), o vieną dieną (2014 m. liepos 9 d.) – mažiau nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta minimali kameros gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m).
23. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, jog nukrypimai nuo reikalaujamos minimalios 3 kv. m ploto normos yra trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi (priešingai, atsakovo teigimu, Šiaulių TI veikia nuolatinio perpildymo sąlygomis; b. l. 34); kad tokie nukrypimai yra kompensuojami pakankama judėjimo laisve už kameros ribų ir pakankamu užimtumu; ar kad pareiškėjas yra kalinamas, bendrąja prasme, tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių (į bylą pateiktais Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. ir 2014 m. birželio 17 d. patikrinimo aktais Nr. EP-447 ir EP-239 buvo nustatyta įvairių higienos normų pažeidimų; b. l. 22–32).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuoja, kad pareiškėjas Šiaulių TI 5 dienas (2014 m. birželio 26–30 d.) buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas, taip pat vieną dieną (2014 m. liepos 9 d.) – pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto nuostatą.
25. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams (Nutarties 10 p.) dėl sanitarinio mazgo įrengimo, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo, nes sanitariniai mazgai Šiaulių TI nuo bendros erdvės yra atskirti ne tik mūrine sienele, bet praėjimas papildomai yra atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida (b. l. 36). Papildomi sanitarinių mazgų patalpų įrengimo reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte (dėl atskiros vėdinimo sistemos), yra laikytini susijusiais su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, toliau Šiaulių TI netaikomi (minėtos higienos normos 2 p.).
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
27. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, taip pat atsižvelgęs į tai, kas buvo nustatyta prieš tai, konstatuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.
29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑930‑858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
30. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
32. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjui priteisiama 70 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo G. Š. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Laimutis Alechnavičius
Irmantas Jarukaitis
Arūnas Sutkevičius
|