Nr. DOK-661

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01607-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 4 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovui M. P. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį (kartu su CPK 98 straipsniu bei CPK 331 straipsnio 4 dalimi), CPK 263 straipsnio 1 dalį bei 331 straipsnio 4 dalį. Teismas pažeidė DK 34 straipsnio 4 dalį, kadangi nustatęs, jog viena iš dvejų atsakovo pagrindinių darbo funkcijų yra vykti pas klientus, turėjo aiškintis kokia yra šios darbo funkcijos atlikimo darbo vieta. Teismas to visiškai nesiaiškino, nors pagal DK 34 straipsnio 4 dalį akivaizdu, kad kai darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos arba ji nėra nuolatinė, darbo vieta šiai darbo funkcijai atlikti laikoma ta darbo vieta, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Teismas DK 45 straipsnio 1 dalį taikė ir aiškino iš esmės netinkamai ir padarė esminį šios teisės normos pažeidimą. Manytina, kad tuo atveju, kai dėl darbuotojui sudarytų sąlygų ir jo paties veiksmų darbuotojo darbas gali ir net privalo būti organizuojamas kitaip, prioritetas turi būti teikiamas ne darbuotojo interesams, o darbui ir darbo proceso tinkamam vykdymui, galimybių darbuotojui ir toliau dirbti sudarymui. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį pažeidė kartu ir su CPK 331 straipsnio 4 dalimi, kadangi nutartį grindė atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, nors atsakovui atstovavo advokato padėjėjas, kuris apeliacinio proceso metu atstovauti negali. Vadinasi, ir teismas negali remtis tokio neteisėto (neleistino) atstovavimo išreikštu rezultatu – atsiliepimu į apeliacinį skundą, paruoštu advokato padėjėjo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, nenurodė, kodėl jie nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismas savo pareigą motyvuoti teismo sprendimą ir tai daryti tinkamai iš esmės paneigė „prisidengdamas“ galimybe pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame sprendime net nėra pasisakyta tais klausimais, kurie išdėstyti kai kuriuose apeliacinio skundo punktuose. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų net neturėjo kam pritarti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo; grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ (į. k. 266916280) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. vasario 3 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 16275543.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas