Administracinė byla Nr. AS-774-438/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01531-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „VKA paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VKA paslaugos“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VKA paslaugos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuris buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-423 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „VKA paslaugos“ priklausančioje viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-423 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „VKA paslaugos“ priklausančioje viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) galiojimą. Prašyme nurodė, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, dėl ko, tikėtina, bus atleista dalis darbuotojų, bendrovė neturės pajamų tolesniam bendrovės veiklos vykdymui. Nukentės ir pati įmonė, ir jos darbuotojai, ir jos kreditoriai, nes įmonė turi finansinių įsipareigojimų, kurių nebegalės tinkamai įvykdyti tokiu mastu apribojus bendrovės veiklą. Be to, galimai teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas bus patyręs didelę žalą, kurią privalės atlyginti atsakovas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „VKA paslaugos“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad šioje teisės normoje numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Todėl įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia (be kita ko) apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kiek pajamų bendrovė apskritai uždirba bei, kiek uždirba iš prekybos alkoholiniais gėrimais, ir kiek pajamų netektų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo nuo 14 val. iki 10 val. viešojo maitinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kokią dalį šios pajamos sudaro bendroje pareiškėjo bendrovės finansinėje apskaitoje, koks bus šių pareiškėjo pajamų dydžio pokytis palikus galioti skundžiamą Sprendimą, kokie yra pareiškėjo įsiskolinimai, bendra pareiškėjo finansinė padėtis (būklė) ir pan. Todėl sprendė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skundžiamo Sprendimo galiojimas sukels jam neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Iš byloje pateiktų duomenų apie bendrovės vykdomą veiklą teismas nustatė, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, nors ir turinčio teisę verstis prekyba alkoholiniais gėrimais, įstatuose numatytos ir kitos veiklos rūšys – pvz. visuomeninis maitinimas, kita prekyba, paslaugos, gamyba. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14.00 iki 10.00 val., sudarys sąlygas visiškai nutraukti bendrovės veiklą, atleisti jos darbuotojus, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti. Be to, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybė visuomet bus pajėgi atlyginti su ginčijamo sprendimo vykdymu galimai susijusią žalą.
Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.
Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl ginčo Sprendimo galiojimo administracinės bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjui nutraukus vykdomą veiklą bei atleidus dalį darbuotojų, pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, priėmus galutinį pareiškėjui palankų teismo sprendimą.
III.
Pareiškėjas UAB „VKA paslaugos“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti panaikinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir pareiškėjo UAB „VKA paslaugos“ prašymą tenkinti.
Pareiškėjo vertinimu, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, teismo motyvai ir argumentai yra visiškai formalūs, todėl tokia teismo nutartis naikintina.
Atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendaciją (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“, į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendaciją Nr. „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į UAB „VKA paslaugos“ argumentus dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei į argumentus, kurie patvirtina, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo UAB „VKA paslaugoms“ bus sukeliama didelė žala, kurios atitaisymas bus sudėtingas arba apskritai neįmanomas, jų nevertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nustatyti visi privalomi pagrindai ir sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. įrodyta, kad neatidėliotinas administracinio Sprendimo sustabdymas gali nepataisomai paveikti asmenų interesus (ABTĮ 56 str.); tikėtinai pagrįsta, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Nesutinka su teismo argumentu, jog UAB „VKA paslaugos“ nepateikė argumentų ir duomenų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti užtikrinimo priemones, ar neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos riziką. Pažymi, jog skunde buvo nurodyta, jog įsigaliojus tarybos Sprendimui ir jo pagrindu sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką iki 4 valandų per parą, ženkliai sumažės pareiškėjo pajamos, dėl ko šis patirs didelę žalą. Be to, nukentės pareiškėjo esami kreditoriai, kadangi įmonė turi finansinių įsipareigojimų, o apribojus jos veiklą, ji gali tapti nemoki ir negrįžtamai bankrutuoti. Dėl šio sumažėjimo bendrovė įgis naujų kreditorių, kadangi negalės atsiskaityti nei su tiekėjais, nei su patalpų nuomotojais. Negana to, dalis darbuotojų, tikėtina, turės būti atleisti iš darbo kavinėje. Akivaizdu, jog dėl tarybos Sprendimo nukentės tiek pareiškėjas, tiek tretieji asmenys, tiek darbuotojai, kurie atleisti privalės ieškotis naujų darbo vietų.
Pažymi, kad bendrovė prekiaudama alkoholiniais gėrimais tik 4 val. per parą, t. y. nuo 10 val. iki 14 val., kuomet faktiškai alkoholio vartojimo net ir nėra, neturės pajamų ne tik darbuotojų atlyginimams sumokėti, tačiau apskritai ir tolesniam bendrovės veiklos vykdymui.
Atkreipia dėmesį, kad jau ir šiai dienai Sprendimas UAB „VKA paslaugos“ veiklai sukėlė neigiamų padarinių. Prideda 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „VKA paslaugos“ raštą, kuris patvirtina, kad įmonės apyvarta praeitų metų liepos mėnesį, t. y., kuomet nebuvo nustatyto draudimo siekė 5671 Eur. Tuo tarpu šių metų, t. y. 2017 m. liepos mėnesį, apribojus prekybos alkoholiu darbo laiką iki 4 val. per parą bendrovės apyvarta tesiekia 568 Eur, taigi dėl galiojančio Sprendimo UAB „VKA paslaugos“ mėnesio apyvarta sumažėjo net 10 kartų. Teigia, jog dėl šių priežaščių įmonė nebepajėgia atsiskaityti su tiekėjais už pateiktą produkciją, yra skolinga nuomotojui už bendrovės patalpų nuomą (bendra skola – 4620 Eur). Be to, bendrovė dėl Sprendime nurodytų ribojimų taip pat skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 1206 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 879 Eur, o dalis įmonės darbuotojų buvo priverstinai išleisti nemokamų atostogų.
Pasak pareiškėjo, visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl neteisėto Sprendimo pareiškėjas patiria didelę žalą, o palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju, pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, kadangi būtų atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės tiek bendrovei, tiek tretiesiems asmenims. Teigia, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas jau bus patyręs didelę finansinę žalą, kurią privalės atlyginti atsakovas.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo atžvilgiu jau buvo priėmęs analogiško turinio sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuris Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo panaikintas.
Teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose ir jų prieduose, pareiškėjas dėsto aplinkybes ir teikia įrodymus apie įmonės finansinę būklę, įsiskolinimus ir kt., jo manymu, pagrindžiančius būtinybę, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo atmestas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdomas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-423 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „VKA paslaugos“ priklausančioje viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini)“ galiojimas, kuriuo pareiškėjui UAB „VKA paslaugos“ priklausančioje prekybos vietoje buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val.
Iš bylos duomenų matyti, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo veiklos įstatuose numatytos ir kitos veiklos rūšys – visuomeninis maitinimas, restoranų, kavinių veikla, kita prekyba, paslaugos, gamyba. Be to, ginčijamu sprendimu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas nuo 10 val. iki 14 val. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. sudarys sąlygas nutraukti pareiškėjo prekybos vietos veiklą ir pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti. Pareiškėjo pateikti duomenys apie sumažėjusią įmonės apyvartą, nurodant, kad ji sumažėjo vien dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016, 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017). Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, būdamas visuomeninio maitinimo paslaugas teikiančiu, ir galinčiu vykdyti kitą prekybos, gamybos, paslaugų veiklą, bei nuo 10 val. iki 14 val. alkoholiu galinčiu prekiauti juridiniu asmeniu, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto sprendimo pasekmes įmonei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas 2013 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo atžvilgiu jau buvo priėmęs analogiško turinio sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuris Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo panaikintas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1356-428/2015 MB „VKA paslaugos“ skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje, buvo tenkintas ir skundžiama sprendimo dalis panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. A-750-662/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau pastebėtina, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-750-662/2016 buvo sprendžiamas Tarybos sprendimo dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekybos vietoje, teisėtumas ir pagrįstumas. Nors šioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą panašių teisinių santykių srityje, pažymėtina, kad šioje stadijoje byla dar nėra nagrinėjama iš esmės, bet yra svarstomas pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas. Kita vertus, pareiškėjas teikdamas skundą minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1356-428/2015, teikė ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau šis prašymas tiek pirmosios instancijos teismo nutartimi, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-191/2014 buvo išnagrinėtas pareiškėjo nenaudai, t. y. pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo atmestas. Aptariamoje administracinėje byloje Nr. AS146-191/2014 dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nelaikytina tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nebuvo laikyta ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl paminėta aplinkybė savaime nebuvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija