LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL AZARTINIUS LOŠIMUS ORGANIZUOJANČIOMS BENDROVĖMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2017 m. gruodžio 22 d. Nr. DI-875

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi:

1.       T v i r t i n u Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašą (pridedama).

2.       P r i p a ž į s t u netekusiu galios Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtintus Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. DI-189 „Dėl Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“.

 

 

 

Direktorius                                                                                                               Virginijus Daukšys

 

PATVIRTINTA

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos direktoriaus

2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. DI-875

 

 

AZARTINIUS LOŠIMUS ORGANIZUOJANČIOMS BENDROVĖMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, TVARKOS APRAŠAS

 

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms (toliau – bendrovės) taikomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones ir jų įgyvendinamo tvarką.

2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme.

 

II skyrius

BENDRIEJI KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMO REIKALAVIMAI

 

3. Bendrovės privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę:

3.1. prieš pradėdamos dalykinius santykius;

3.2. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;

3.3. bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika.

4. Bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti:

4.1. sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;

4.2. įeinant į lošimo namus (kazino).

5. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas:

5.1. per parą atlieka grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus operacijas, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

5.2. vienu metu įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

6. Bendrovės visais atvejais privalo:

6.1. vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, siekiant užtikrinti, kad vykdomos piniginės operacijos atitiktų turimą informaciją apie klientą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį;

6.2. kliento tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems, bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento rizikos lygio nustatymu, jo tapatybės informacija, jo veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis;

6.3. nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento tapatybės nustatymo metu pateiktus dokumentus, duomenis ar informaciją ir įsitikinti, kad jie yra tinkami ir aktualūs.

 

 

IIi skyrius

KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMO REIKALAVIMAI, KAI TAPATYBĖ NUSTATOMA KLIENTUI DALYVAUJANT FIZIŠKAI

 

7. Bendrovės nustatydamos kliento tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, privalo reikalauti iš kliento Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę:

7.1. vardas (vardai);

7.2. pavardė (pavardės);

7.3. asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams);

7.4. nuotrauka;

7.5. parašas (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybės dokumente jis neprivalomas);

7.6. pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).

8. Pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas dalyvauja fiziškai, bendrovės atsakingas darbuotojas privalo:

8.1. įvertinti, ar klientas, pateikia galiojančius, šio Aprašo 7 punkte nurodytus, dokumentus, nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent jo nuotrauka;

8.2. įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai);

8.3. padaryti asmens pateikto, šio Aprašo 7 punkte nurodyto, dokumento puslapių, kuriuose yra šio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą;

8.4. patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

9. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) atsakingas bendrovės darbuotojas, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą.

 

iv skyrius

KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMO REIKALAVIMAI, KAI TAPATYBĖ NUSTATOMA KLIENTUI FIZIŠKAI neDALYVAUJANT

 

10. Kliento tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant tik šiais atvejais:

10.1. naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;

10.2. naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014);

10.3. kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 14 straipsniu;

10.4. naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų:

10.4.1. tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Techniniai reikalavimai kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą, yra nustatyti Techniniuose reikalavimuose kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtintuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-314 „Dėl techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtinimo“ (toliau – Techniniai reikalavimai);

10.4.2. tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas. Techniniai reikalavimai kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą, yra nustatyti Techniniuose reikalavimuose.

10.5. prieš pradedant naudotis bendrovių paslaugomis, į bendrovės mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė asmens tapatybės dokumento kopija. Asmens tapatybės dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Asmens tapatybės dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 įsakymu Nr. V-131 „Dėl Asmens tapatybės dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

11. Nustatyti kliento tapatybę šio Aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytais atvejais galima tik tada, kai yra visos šios sąlygos:

11.1. prieš nustatant kliento tapatybę šio Aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytais atvejais kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio Aprašo 10.4 arba 10.5 papunkčiuose nurodytu būdu, taip pat kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą;

11.2. kliento tapatybė šio Aprašo 3 – 6 punktuose nurodytais atvejais buvo nustatyta iš šio Aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų.

12. Nustatydamos kliento tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, bendrovės privalo imtis Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę, gauti įstatymo 10 straipsnyje nurodytus duomenis, kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

 

v skyrius

SUSTIPRINTAS KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS

 

13. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas taikant papildomas tapatybės nustatymo priemones:

13.1. kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;

13.2. kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo sąrašuose nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis;

13.3. jeigu pagal bendrovių nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Vertinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, privalu vertinti Įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje nurodytus galimos didesnės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius;

13.4. Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais.

14. Atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, bendrovės privalo:

14.1. nustatyti ir įdiegti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo;

14.2. gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;

14.3. imtis atitinkamų priemonių lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;

14.4. vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.

15. Kai politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo nustoja eiti svarbias viešąsias pareigas, bendrovės ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį privalo toliau atsižvelgti į to asmens tebekeliamą riziką ir taikyti tinkamas pagal rizikos lygį pritaikytas priemones tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenims būdingos rizikos.

16. Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Europos Komisijos ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims bei tais atvejais, kai pagal bendrovių nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, bendrovės, besivadovaudamos šiame punkte nurodytomis procedūromis, savo nuožiūra imasi vienos ar kelių papildomų kliento tapatybės nustatymo priemonių kylančiai rizikai mažinti ir privalo:

16.1. gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;

16.2. imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;

16.3. vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną.

17. Bendrovės privalo skirti ypatingą dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl vykdomų sandorių, kai siekiama nuslėpti kliento tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai, ir prireikus nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias turtą panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

 

vi skyrius

pranešimai apie įtartinAs pinigines operacijas ar sandorius

 

18. Bendrovės privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti.

19. Bendrovės, nustačiusios, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydamos piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi bendrovėms atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus, nustatytus Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąraše, patvirtintame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo patvirtinimo“.

20. Bendrovės, gavusios informacijos, kad klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdamos informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

21. Bendrovės, gavusios iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.

22. Jeigu bendrovės per 10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo ar nurodymo gavimo nėra įpareigojamos vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris turi būti atnaujinami.

23. Jeigu klientas vengia arba atsisako bendrovei jos prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, bendrovė, besivadovaudama vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu.

24. Bendrovės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta besivadovaudamos Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-701 „Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo ir Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ir sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“|.

 

vii skyrius

REGISTRACIJOS ŽURNALŲ TVARKYMAS IR INFORMACIJOS SAUGOJIMAS

 

25. Bendrovės privalo tvarkyti šiuos žurnalus:

25.1. Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta registracijos žurnalą;

25.2. Klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), registracijos žurnalą;

25.3. Pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą; 

25.4. Klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, registracijos žurnalą.

 

26. Bendrovės:

26.1. į Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta registracijos žurnalą privalo chronologine tvarka įrašyti kliento, keičiančio grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, taip pat kliento, kuris įmoka sumą ar kuriam išmokamas laimėjimas, duomenis, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta (vardas ir pavardė, asmens kodas (užsieniečio – gimimo data), pilietybė), kitus duomenis apie grynųjų pinigų ar žetonų keitimo faktą, sumos įmokėjimą, laimėjimo išmokėjimą (keitimo atlikimo, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo data ir laikas, pinigų suma, valiuta, keitimo būdas (grynieji pinigai keičiami į žetonus arba atvirkščiai);

26.2. į Klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), registracijos žurnalą privalo chronologine tvarka įrašyti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas (užsieniečio – gimimo data), pilietybė) ir kiekvieno jo įėjimo į lošimo namus (kazino) laiką iš karto, kai bendrovė nustato kliento tapatybę;

26.3. į Pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą privalo chronologine tvarka įrašyti duomenis, nustatytus Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-701 „Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo ir Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ir sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punkte.

26.4. į Klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai nutraukti registracijos žurnalą, privalo chronologine tvarka įrašyti duomenis, patvirtinančius kliento tapatybę (vardas ir pavardė, asmens kodas (užsieniečio – gimimo data), pilietybė) ir motyvus, dėl kurių sandoriai ar dalykiniai santykiai nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis.

27. Bendrovės, esant galimybei, saugo registracijos žurnalų duomenis elektroninėje laikmenoje.

 

viii skyrius

BENDROVIŲ PAREIGOS IR VIDAUS KONTROLĖS PROCEDŪROS

 

28. Bendrovės privalo:

28.1. paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai bendrovei vadovauja valdyba, bendrovė privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

28.2. imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais;

28.3. įdiegti vidines sistemas, leidžiančias saugiais kanalais ir užtikrinant visapusišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų nuo paklausimo gavimo (jeigu Įstatyme tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminai, tokia informacija turi būti pateikiama per trumpesnius terminus);

28.4. prieš pradėdamos dalykinius santykius arba prieš vykdydamos sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento tapatybę, besivadovaudamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsniu, privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.

29. Bendrovėms ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija yra pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai.

30. Bendrovės privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su:

30.1. klientų tapatybės nustatymu ir tikrinimu;

30.2. rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis;

30.3. dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu;

30.4. pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

30.5. registracijos žurnalų tvarkymu;

30.6. Įstatyme nurodytos informacijos saugojimu;

30.7. kliento tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu;

30.8. mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais.

31. Bendrovės turi nustatyti tinkamas vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų atitikties ir (ar) audito procedūras šio Įstatymo nuostatoms užtikrinti. Bendrovių vidaus kontrolės procedūras tvirtina vyresnysis vadovas arba valdymo organas, tvirtinantis panašaus pobūdžio vidaus kontrolės procedūras (valdyba, tarnybos vadovas ar pan.).

32. Bendrovės periodiškai ar įvykus svarbiems bendrovių valdymo ir veiklos įvykiams ar pokyčiams vykdo vidaus kontrolės procedūrų įgyvendinimo bei pakankamumo stebėseną ir prireikus nurodo griežtinti, griežtina taikomas vidaus kontrolės procedūras.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

33. Asmenys, pažeidę šiame Apraše nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

 

__________________