LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KultŪros STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. sausio 20 d. Nr. V-86
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Kultūros studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-86
KULTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kultūros studijų krypties (N14) aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami kultūros studijų krypties, priskiriamos humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei, (N) studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas kultūros studijų kryptį (toliau – kultūros kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas skirtas universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų kultūros krypties studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų formomis.
3. Kultūros krypties studijos gali būti vykdomos kaip gretutinė studijų kryptis arba dviejų krypčių programose.
5. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, turintys bakalauro laipsnį, tais atvejais, kai jų pasiekti studijų rezultatai (jiems baigus kitos krypties pirmosios pakopos studijų programas) netenkina priėmimo reikalavimų, turi būti baigę papildomąsias studijas. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos studijas būtų priimami asmenys, įgiję humanitarinių ar socialinių mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
7. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos gali būti pripažintos, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
8. Kultūros krypties studijų tikslas – atskleisti ir padėti suprasti kultūrinę žmogiškojo pasaulio įvairovę ir skirtingas teorines, metodologines ir praktines prieigas prie tos įvairovės.
9. Baigę kultūros krypties studijas absolventai gebės tyrinėti, lyginti, analizuoti ir vertinti kultūrą įvairiais jos aspektais skirtingose visuomenėse ar jos grupėse, skirtingais istoriniais periodais sinchroniniu ir (ar) diachroniniu aspektu, nacionaliniame ar tarptautiniame kontekstuose ir dirbti įvairiose kultūros srityse.
10. Baigusiems kultūros krypties studijas suteikiamas humanitarinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Kultūros studijų objektas yra praeities ir dabarties visuomenės gyvensena, normų, vertybių, simbolių ir prasmių sistemos, atmintis, tapatybės (etninė, tautinė, socialinė, lyčių ir kt.), kultūriniai fenomenai, procesai, struktūros, idėjos, diskursai, praktikos, jų istorinė kaita ir šiuolaikinė raiška. Kultūros studijos gali apimti įvairius politinius, socialinius, objektyvius ir subjektyvius, materialius ir nematerialius kultūros aspektus. Kultūros studijos apima platų teorinių ir praktinių gebėjimų lauką, jos yra tarpdalykinės, o jų apibrėžtis – nuolat kintanti.
12. Bendriausia prasme kultūros krypties studijos apima kultūros istoriją, kultūrinę ir socialinę antropologiją, etnologiją ir folkloristiką, šiuolaikinės kultūros tyrimus, atminties studijas (toliau Apraše – Sudėtinės dalys). Kultūros studijos glaudžiai susijusios su istorija, sociologija, menotyra, filosofija, paveldo studijomis, komunikacija, regiono studijomis, religijų studijomis.
13. Kultūros krypties studijos yra grindžiamos humanitariniais ir iš dalies socialiniais mokslais. Jos apima fundamentinius ir taikomuosius kultūros tyrimus, atsižvelgia į skirtingus teorinius ir metodologinius kontekstus bei prieigas.
14. Rengiant kultūros krypties studijų programas (atsižvelgiant į kiekvienos Sudėtinės dalies specifiką) būtina remtis naujausiomis susijusių mokslų žiniomis, principais, pasiekimais, teorija ir praktika, Lietuvos ir tarptautinių organizacijų patirtimi, rekomendacijomis, gerosiomis praktikomis ir dokumentais (pavyzdžiui, UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija, Europos kultūros konvencija, ICOMOS Kultūrinio turizmo chartija). Studijų programų turinys turi būti orientuotas ir į aktualius valstybės, visuomenės poreikius, kultūros įvairovės pažinimą, puoselėjimą ir saugojimą.
15. Kultūros studijos turi sieti teorines žinias ir empirinius tyrimus. Šiose studijose gali būti įgyjama ne tik žinių apie įvairius kultūros tyrimų metodus, bet ir gebėjimų juos taikyti. Kultūros krypties studijų programose turi atsispindėti šie turinio elementai:
16. Profesinė kultūros studijų absolventų veikla apima tas sritis, kuriose reikalingas kultūros išmanymas ir jos analizės gebėjimai: teoriniai ir praktiniai kultūros tyrimai (duomenų kaupimas, analizė, kritika, vertinimas), kultūrinės ir švietimo veiklos organizavimas (edukacinių kultūrinių projektų, programų, iniciatyvų rengimas ir įgyvendinimas, darbas įvairiose kultūros organizacijose, folkloro ansambliuose ir kt.), kultūros kritika, kultūros srities administravimas, kultūros politikos (įvairių jos sričių) vertinimas, formavimas ir įgyvendinimas, kultūrinė diplomatija ir komunikacija, su kultūra susijusių politinių klausimų sprendimas, kultūros žinių, išmanymo ir analizės gebėjimų taikymas viešosios informacijos rengimo, sklaidos, vertinimo (žiniasklaidos, viešųjų ryšių), reklamos ir kitų praktinių kūrybinių veiklų srityse.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Kultūros krypties studijų programose suteikiamos galimybės įgyti konkrečios kultūros krypties Sudėtinės dalies – kultūros istorijos, kultūrinės ir socialinės antropologijos, etnologijos ir folkloristikos, šiuolaikinių kultūros tyrimų, atminties studijų žinių ir gebėjimų, taip pat žinių ir gebėjimų, leidžiančių suvokti kultūros, jos reiškinių, sričių ir veiklų įvairovę, fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir jų prieigų svarbą bei įvairovę, teorijos ir praktikos sąsajas, integralumą su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis, technologijomis bei kultūriniais reiškiniais.
18. Šiame skyriuje nurodomi siekiami pamatiniai kultūros krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų (modulių) detalaus turinio specifikacija. Studijų rezultatai turi būti taikomi programoms, atsižvelgiant į tai, kuriai kultūros studijų Sudėtinei daliai jos atstovauja.
19. Asmenys, baigę pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, atsižvelgiant į Sudėtinę kultūros studijų dalį, turi būti pasiekę šiuos studijų rezultatus:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. supranta žmogaus būvio, aplinkos, gyvensenos, patirties, institucijų, veiklos, idėjų ir vertybių sąsajas, pokyčius, tęstinumą, istoriškumą bei raišką dabartyje;
19.1.2. žino ir geba apibūdinti Europos bei Lietuvos kultūros tradicijas ir (ar) jų šiuolaikines formas, suvokia kultūros tradicijų sąsajas su šiuolaikiniais socialiniais ir kultūriniais procesais;
19.1.3. žino ir geba susieti bendrosios Europos ir Lietuvos kultūros istorijos raidą ir reiškinius, procesus, svarbiausias epochas, institucijas, asmenybes bei tekstus ir suvokia šių žinių taikymo galimybes, sąlygas ir jų reikšmę platesnei pasaulėžiūrai ugdyti;
19.1.4. žino pagrindinius pasirinktos epochos ir (ar) kultūros reiškinio (ar reiškinių), kultūrinio arealo (ar kultūrinių arealų) tyrimų šaltinius, jų tyrimo metodus ir tyrimo rezultatų pateikimo būdus; geba, remdamasis šiomis žiniomis, atpažinti skirtingus kultūros reiškinius ir juos analizuoti, interpretuoti ir pristatyti;
19.1.5. žino ir geba apibrėžti konkrečios Sudėtinės dalies mokslo pagrindus ir objektą, pagrindines tyrimų teorijas, terminiją bei geba jas pritaikyti konkrečiam tyrimui, suvokia kultūros studijų tarpdalykiškumą;
19.1.6. žino ir geba taikyti pagrindinius konkrečios Sudėtinės dalies tyrimo metodus, leidžiančius pagal atitinkamos disciplinos reikalavimus kaupti duomenis, analizuoti ir interpretuoti šaltinius ir (ar) empirinę medžiagą ir supranta kitų kultūros studijų tyrimo lauke naudojamų metodų taikymo galimybes;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. geba konsultuodamasis suvokti ir formuluoti kultūros studijų laukui aktualias tyrimo problemas, nustatyti konkrečios problemos ištirtumo laipsnį, suformuluoti tyrimo tikslus bei uždavinius ir pagrįsti tyrimo aktualumą;
19.2.2. geba konsultuodamasis surasti, identifikuoti, atrinkti, nagrinėti, apibendrinti ir pristatyti skirtingų formų šaltinius ir (ar) empirinę medžiagą, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus ir juos taikyti;
19.2.3. geba konsultuodamasis atlikti Sudėtinės kultūros studijų dalies disciplinos ir atitinkamų akademinio rašto darbų reikalavimus atitinkantį tyrimą, kuriame demonstruojamas kultūros istorijos, kultūrinės ir socialinės antropologijos, etnologijos ir folkloristikos, šiuolaikinių kultūros tyrimų, atminties studijų tradicijos ir naujausių aktualijų išmanymas, vertinimas bei kritiškas interpretavimas;
19.2.4. geba mokslinio tyrimo rezultatus taikyti praktiškai ir atlikti kitus į praktinės veiklos vykdymą ir plėtrą orientuotus empirinius tyrimus;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba identifikuoti, suvokti ir vertinti kultūros reiškinius, jų svarbą socialinių, kultūrinių, politinių bei ekonominių procesų kontekstuose, juos pristatyti visuomenei;
19.3.2. geba atpažinti nematerialaus kultūros paveldo reiškinius, etninės kultūros vertybes, suvokti jų puoselėjimo poreikį, kaupti ir sisteminti duomenis; aktualizuoti tradicinės kultūros reiškinius, dalyvauti rengiant jų tęstinumą užtikrinančias priemones;
19.3.3. geba suprasti atminties, kaip socialinio ir kultūrinio reiškinio, specifiką XXI a. ir ją lemiančius politinius, kultūrinius, pasaulėžiūrinius, socialinius, istorinius ir kt. procesus;
19.3.4. supranta ir pripažįsta kultūros istorijos, kultūrinės ir socialinės antropologijos, etnologijos ir folkloristikos, dabartinės kultūros tyrimų ir požiūrių, atminties studijų daugiaperspektyvumą ir kultūros įvairovę;
19.3.5. geba dalyvauti kultūros pažinimo reikalaujančiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose tyrimuose, bendradarbiauja su toje srityje veikiančiomis institucijomis, organizacijomis, bendruomenėmis;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. geba raštu ir žodžiu argumentuotai perteikti Kultūros krypties studijų žinias specialistų ir ne specialistų auditorijai;
19.4.4. profesinėje veikloje gerbia kultūrinę įvairovę, supranta tarpkultūrinius skirtumus, ypač susijusius su vertybių, suvokimo ir elgesio skirtumais dėl etniškumo, religijos, rasės ir lyties, amžiaus;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. geba mokytis ir atnaujinti žinias, formuoti naujas idėjas, profesinėje veikloje siekti kokybės;
20. Asmenys, baigę antrosios studijų pakopos studijas, atsižvelgiant į Sudėtinę kultūros studijų dalį, turi būti pasiekę šiuos studijų rezultatus:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. išmano konkrečios Sudėtinės dalies mokslo raidą ir specifiką, geba paaiškinti santykį su kitais glaudžiai susijusiais mokslais, geba kritiškai suvokti šių mokslų reikšmę tyrimams;
20.1.2. analitiškai suvokia bendrosios Europos ir Lietuvos kultūros istorijos raidą bei kultūrinę įvairovę, išsamiai žino konkrečios epochos ir regiono reiškinius bei procesus ir kritiškai vertina šių žinių taikymo galimybes mokslinėje bei praktinėje veikloje;
20.1.3. žino konkrečios Sudėtinės dalies tyrimų literatūrą (istoriografiją) ir pagrindines teorijas, jų istorinį, politinį ir kultūrinį atsiradimo kontekstą, geba sieti klasikines ir naujas teorijas, atpažįsta jų tarpusavio sąryšius, geba jas sistemiškai analizuoti, kritiškai vertinti ir taikyti šių dienų humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimo laukuose;
20.1.4. kritiškai vertina pasirinktos epochų (ar pasirinktų epochų) ir kultūros reiškinių tyrimų šaltinius ir (ar) empirinę medžiagą, suvokia jų atsiradimo ir (ar) sukūrimo kontekstą, būdus, priežastis ir juos pasitelkia tyrimui atlikti;
20.1.5. žino pagrindinius konkrečios Sudėtinės dalies ir integraliai susijusių mokslų tyrimo prieigas ir metodus, šiuolaikines metodologines diskusijas ir aptariamas problemas bei šiuolaikinių tyrimų tendencijas;
20.2. gebėjimas vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba savarankiškai atlikti kultūros studijų tyrimus, atsižvelgdamas į nacionalinį (ar regioninį), tarptautinį ir tarpkultūrinį kontekstą, ir reflektuoti tyrimų rezultatus iš nacionalinės ir tarptautinės kultūros studijų ir integraliai susijusių mokslų perspektyvos;
20.2.2. geba savarankiškai formuluoti kultūros studijų laukui aktualias tyrimo problemas, kritiškai įvertinti konkrečios problemos ištirtumo laipsnį ir teorinį įdirbį bei tinkamai organizuoti tyrimą;
20.2.3. geba savarankiškai surasti ir kritiškai vertinti skirtingų formų šaltinius ir (ar) empirinę medžiagą, geba juos analizuoti ir interpretuoti, suvokia jų taikymo potencialą, ribotumą ir problemiškumą konkrečiam tyrimui;
20.2.4. geba savarankiškai įvertinti, pasirinkti ir pagrįsti naudojamus tyrimo metodus, suvokia ir atsižvelgia į teorines, metodologines tyrimo problemas;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba formuluoti moksliniais argumentais ar realiomis praktikomis pagrįstus siūlymus sprendžiant skirtingų kultūros sričių teorines ir praktines problemas; geba kritiškai mąstyti, rašyti mokslinius straipsnius, įsitraukti į akademines ir viešąsias kultūros lauko diskusijas ir pateikti argumentuotą nuomonę;
20.3.2. geba analizuoti ir vertinti atmintį kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį, tradicijos (ar tradicijų) formavimosi procesą ir šiuolaikinę raišką, geba pažvelgti į dabarties kultūros aktualijas iš istorinės perspektyvos;
20.3.3. geba dalyvauti tarpdisciplininėse ir tarpkultūrinėse darbo grupėse, suprasti ir vertinti skirtingus požiūrius, spręsdami teorines ir praktines kultūros problemas;
20.3.4. geba vertinti ir puoselėti kultūros įvairovę reflektuodami ją skirtingose akademinėse ir praktinėse veiklose, pripažįsta įvairiapusišką kultūros poveikį asmenybei;
20.3.5. geba nacionaliniame, regioniniame ir tarptautiniame kontekste analizuoti ir lyginti nematerialaus kultūros paveldo reiškinius, suvokti jų raidą, inicijuoti jų išsaugojimą ir tęstinumą užtikrinančias priemones ir formas;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba dirbti savarankiškai ir komandoje siekdamas bendrų veiklos tikslų, geba inicijuoti projektus ir jiems vadovauti;
20.4.2. geba prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę, jos vertinimą, tobulinimą, savarankiškai priimamų sprendimų pasekmes ir savo veiklos socialinį poveikį, atpažinti ir reaguoti į kintančius visuomenės lūkesčius kultūros studijų srityje;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.2. geba sistemingai atnaujinti profesines žinias ir gebėjimus, savikritiškai vertinti savo gebėjimus, atsižvelgiant į veiklos rezultatų analizę;
20.5.3. geba konstruktyviai ir kūrybiškai reaguoti į įvairias profesinėje veikloje kylančias situacijas, imtis atsakomybės;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS
21. Studijų programose turi būti taikomi studijų ir vertinimo metodai, kurie geriausiai padėtų pasiekti Apraše ir konkrečiose studijų programose numatytus studijų rezultatus, integruotų teorinius ir praktinius aspektus ir prasmingai derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis.
22. Kultūros studijų programose turi būti vadovaujamasi studijų rezultatais grįsta ir į studentus orientuotų studijų įgyvendinimo nuostatomis paremta sistema, apimančia studijų ir vertinimo metodus.
23. Naudojami studijų ir vertinimo metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, todėl studentams turi būti ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, atnaujinti žinias ir lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Studentai turi būti skatinami jausti atsakomybę už savo studijų rezultatus, mokymosi procesą ir nuolatinį tobulėjimą.
24. Dėstymas turi būti paremtas naujausiomis mokslo žiniomis ir pasiekimais, sudarant studentams galimybę įgyti fundamentinių teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, prasmingai siejant žinias.
25. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomi ir derinami skirtingi studijų metodai, atsižvelgiant į norimus pasiekti rezultatus. Naudojami studijų metodai turi būti įvairūs, efektyvūs, skatinantys studentų įsitraukimą į mokymosi procesą, tarpusavio bendradarbiavimą, leidžiantys jiems reflektuoti savo žinias ir gebėjimus, įsivertinti pasiekimus ir pažangą bei racionaliai naudojantys turimus resursus (bibliotekas, įrangą, mokslines elektronines duomenų bazes, terminų bankus ir kitus informacijos šaltinius).
26. Visi taikomi studijų metodai (pavyzdžiui, paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, konsultacijos, savarankiškas darbas, grupinis darbas, praktika ir kita) ir būdai (pavyzdžiui, teorinės medžiagos pateikimas, aiškinimas, iliustravimas ir komentavimas; praktikos pavyzdžių pristatymas, analizavimas, aptarimas, apibendrinimas; atvejų studijos; „minčių lietus“; diskusijos; debatai; savarankiška studijų medžiagos analizė; savarankiškas individualių ar grupinių užduočių atlikimas ir pristatymas; vaidmenų žaidimai; ekspertų metodas; minčių, sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymas; projektinis mokymas; probleminis mokymas; reflektavimo dienoraščiai; mokomosios išvykos; lauko tyrimai, interviu, studijos in situ; virtualus mokymas ir kiti) privalo sudaryti studentams galimybę išsiugdyti numatytus bendruosius bei specialiuosius gebėjimus bei užtikrinti efektyvų mokymosi procesą. Aukštosios mokyklos gali naudoti įvairius užsiėmimų formatus, jų pasirinkimas turi derėti su konkrečios programos deklaruojamais tikslais ir studijų rezultatais. Aukštosios mokyklos gali turėti ugdomų prioritetinių bendrųjų gebėjimų sąrašus, kurių turi būti laikomasi neignoruojant šio Aprašo reikalavimų.
27. Skirtingų pakopų studijų programose gali būti taikomi tie patys studijų ir vertinimo metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška.
28. Studijų programose turi būti numatyti tiriamieji darbai, lavinantys analitinius ir kritinius įgūdžius ir praktika, skatinanti praktinių gebėjimų ugdymą ir taikymą.
29. Studentų pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais, objektyviais ir iš anksto žinomais kriterijais bei atsižvelgti į konkrečios kultūros studijų Sudėtinės dalies ypatybes. Pasirinkti vertinimo metodai turi užtikrinti galimybę įvertinti, ar studijų rezultatuose numatyti gebėjimai buvo įgyti bent minimaliu lygiu, ir leisti studentams demonstruoti aukštesnius pasiekimus, sudaryti jiems sąlygas įsivertinti pasiekimus ir pažangą. Studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties. Studentų vertinimas turi būti reglamentuotas aukštosios mokyklos studijų pasiekimų vertinimų tvarkoje.
30. Studijų programose gali būti taikomi skirtingi vertinimo metodai: apklausa raštu ar žodžiu, testavimas, rašto darbas, žodinis pranešimas, praktinės užduoties, praktikos, projektų, grupės ir (ar) individualių darbų pristatymai ir (ar) ataskaitos, savęs ar kolegialus vertinimas, diskusijų vertinimas ir kt. Turi būti skatinama ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų. Visos studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinti būdu, įrodančiu, jog studentai turi šias žinias ir gebėjimus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
32. Studijų programos vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Studijų programose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, atitinkančią dėstomo studijų dalyko (modulio) studijų ar mokslo kryptį, ir atsižvelgiant į kultūros studijų Sudėtinę dalį aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka gali kviesti tos srities praktikus užsiimančius praktine studijų dalyką (modulį) atitinkančia veikla ilgiau nei 5 metus.
34. Rekomenduojama, kad pirmosios studijų pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos apimties studijų kreditais, o antrosios studijų pakopos studijose – ne mažiau kaip 80 procentų studijų programos apimties kreditais turi dėstyti mokslininkai. Dauguma jų turėtų dirbti programą vykdančioje aukštojoje mokykloje. Krypties dalykus (modulius) turi dėstyti dėstytojai, turintys ne mažesnę kaip 3 metų šios krypties mokslinės veiklos patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku (moduliu). Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Dalį krypties dalykų gali dėstyti krypties praktinės darbo patirties turintys specialistai.
35. Pirmosios ir antrosios pakopų kultūros krypties studijos baigiamos viešai ginamu individualiu baigiamuoju darbu (projektu).
36. Baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti per studijas įgytas žinias ir gebėjimus, mokslo tiriamuosius ir savarankiško darbo gebėjimus. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, atlikti tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų rezultatus ir pateikti juos pagal aukštosios mokyklos reikalavimus. Baigiamasis darbas gali būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamojo rašto darbo (bakalauro ir (ar) magistro) reikalavimai turi būti išdėstyti aukštosios mokyklos patvirtintoje tvarkoje.
37. Bakalauro baigiamajam darbui (projektui) ir jo gynimui turi būti skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų, magistro baigiamojo darbo (projekto) rengimui ir gynimui turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų.
38. Pirmosios ir antrosios pakopos studijų baigiamųjų darbų (projektų) gynimo ir vertinimo komisijos sudaromos pagal aukštosios mokyklos patvirtintą baigiamųjų darbų (projektų) gynimo ir vertinimo komisijų sudarymo tvarką. Komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų krypties (atsižvelgiant į konkrečios kultūros studijų Sudėtinės dalies specifiką) specialistų – dėstytojų, mokslininkų ir socialinių partnerių. Baigiamųjų darbų vertinimo komisijos nariai, išskyrus socialinius partnerius, turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos institucijos.
40. Integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos kultūros krypties studijų programų dalis turi būti praktika. Pirmosios pakopos bendra praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų. Antrojoje studijų pakopoje praktika gali būti vykdoma atsižvelgiant į studijų programos pobūdį. Praktika gali būti atliekama Lietuvoje ir užsienyje.
41. Praktika turi būti organizuojama pagal aukštosios mokyklos parengtą praktikos organizavimo tvarką. Konkrečios studijų programos praktikos turinys turi būti aprašytas pagal aukštojoje mokykloje galiojančią tvarką. Savanoriškos praktikos ar kitos praktinės veiklos formos, įskaitymo galimybė ir reglamentavimas yra aukštųjų mokyklų kompetencija. Studentai prieš praktiką turi būti supažindinami su praktikos organizavimo tvarka, tikslais, užduotimis, pasiekimų vertinimo sistema, kriterijais.
42. Aukštoji mokykla gali pasiūlyti studentams praktikos vietų sąrašą. Studentas gali praktikos vietą susirasti savarankiškai. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
43. Materialinė ir metodinė bazė, būtina studijų procesui vykti, turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus ir būti nuolat atnaujinama:
43.1. auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus;
43.2. auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi būti įrengtos pagal konkrečios studijų programos poreikius, su atitinkama įranga, reikalinga studijų procesui organizuoti ir studijų rezultatams pasiekti;
44. Turi būti stengiamasi užtikrinti tinkamas studijų sąlygas studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
45. Studentams turi būti suteikiama galimybė konkurso būdu studijuoti pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų jų studijų kryptį atitinkančias studijų programas ir taip sukaupti dalį programos studijų kreditų. Studijų programose gali būti sudaromi mobilumo „langai“.
46. Studentams turi būti sudaromos galimybės prisidėti prie aukštosios mokyklos padalinio, kuriame vykdoma studijų programa, vykdomos mokslo tiriamosios, eksperimentinės ar mokslo sklaidos veiklos.