HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. LAPKRIČIO 25 D. ĮSAKYMO NR. D1-805 „DĖL ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ PELENŲ IR ŠLAKO TVARKYMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

 

2021 m. rugsėjo 14 d. Nr. D1-534

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ NEPAVOJINGŲJŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 ir 9 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Atliekų deginimo aplinkosauginius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“,

t v i r t i n u Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus (toliau – Reikalavimai) (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ reiškia nuorodas į Reikalavimus.

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                  Simonas Gentvilas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu

Nr. D1-805

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-534

redakcija).

 

ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ NEPAVOJINGŲJŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus.

2.  Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusioms nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekoms taikomi Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 1 priede įtvirtinti atliekų sąrašo kodai 19 01 12 (dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11) ir 19 01 16 (garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15).

3.  Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

3.1. atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusios nepavojingosios pelenų atliekos (toliau – pelenų atliekos) – atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarantys dugno pelenai (degimo kameroje degimo proceso pabaigoje iškrintančios deginimo proceso nepavojingosios atliekos) ir garo katilų dulkės (degimo proceso nepavojingosios atliekos, iškrintančios iš katilo šilumokaičių sistemos);

3.2. atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusios nepavojingosios šlako atliekos (toliau – šlako atliekos) – atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose nedegančios degimo proceso nepavojingosios atliekos, susikaupiančios degimo kameros dugne;

3.3.  pelenų ir šlako atliekų partija (toliau – partija) – atliekų tvarkytojo, vykdančio pelenų ir šlako atliekų apdorojimą, vienu metu paruoštas tiekti ar patiektas rinkai atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarančių nepavojingųjų apdorotų pelenų ir šlako atliekų kiekis;

3.4. pelenų ir šlako atliekų sendinimas – ne trumpiau kaip tris mėnesius trunkantis atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarančių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų apdorojimas, kai veikiant atmosferos anglies dioksidui (CO2), pasišalinant vandens pertekliui ir vykstant oksidacijai stabilizuojasi pelenų ir šlako atliekos;

3.5. kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai), Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 „Dėl Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą, atliekų tvarkymą, statinių statybą ir statybos produktų gamybą nustatytas sąvokas.

4.  Reikalavimai reglamentuoja pelenų ir šlako atliekų, susidariusių deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymą. Reikalavimai netaikomi pelenų ir šlako atliekoms, susidariusioms pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, pavojingųjų pelenų ir šlako atliekų, lakiųjų pelenų atliekų, susidariusių atliekų deginimo įrenginiuose ar bendro atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymui.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ APDOROJIMUI

 

5.  Pelenų ir šlako atliekos apdorojamos, įskaitant laikymą, tam skirtuose įrenginiuose, kuriuose turi būti įrengtos neapdorotų pelenų ir šlako atliekų zonos, apdorotų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo zonos pagal frakcijas ir pagal pelenų ir šlako atliekų sendinimo trukmę. Šis reikalavimas netaikomas atliekas šalinant sąvartyne.

6.  Pelenų ir šlako atliekų apdorojimas, įskaitant jų laikymą, vykdomas uždaruose įrenginiuose su įrengta dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistema, kitu uždaru būdu arba atviruose įrenginiuose, taikant Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įrenginių veiklą ir atliekų apdorojimą, nustatytus reikalavimus.

7.  Pelenų ir šlako atliekų apdorojimo įrenginius įrengti draudžiama, jei tokia veikla konkrečioje vietoje negalima dėl netinkamos žemės paskirties ar ją riboja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

8.  Negalima maišyti šių pelenų ir šlako atliekų rūšių: neapdorotų, apdorojamų ir apdorotų. Pelenų ir šlako atliekų apdorojimo įrenginiuose pelenų ir šlako atliekų negalima maišyti su pavojingosiomis pelenų ir šlako atliekomis, medienos kuro pelenų atliekomis, pelenų atliekomis, susidariusiomis pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, lakiųjų pelenų atliekomis, susidariusiomis atliekų deginimo įrenginiuose ar bendro atliekų deginimo įrenginiuose, pelenų atliekomis, susidariusiomis namų ūkiuose ar biomase ir kietuoju iškastiniu kuru kūrenamose katilinėse.

9.  Pelenų ir šlako atliekų sendinimas turi būti vykdomas kaupuose ne trumpiau kaip 3 (tris) mėnesius nuo kaupo suformavimo. Pelenų ir šlako atliekų sendinimo kaupas turi būti pažymėtas, nurodant atliekos pavadinimą, kodą, sendinimo pradžios datą.  Pelenų ir šlako atliekų sendinimo pradžia turi būti įregistruota pelenų ir šlako atliekų apdorojimo žurnale, kurio pavyzdinė forma pateikta Reikalavimų 1 priede. Praėjus ne trumpesniam kaip 3 (trijų) mėnesių pelenų ir šlako atliekų sendinimo periodui, pelenų ir šlako atliekų tyrimais turi būti nustatyti kiekvieno kaupo rodikliai pagal Reikalavimų 15.2 papunktyje pateiktus rodiklius ir (ar) Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų sąvartynų taisyklės), nustatytus reikalavimus.

10.  Pelenų ir šlako atliekų naudojimo, įskaitant laikymo, įrenginiai turi būti su nelaidžia vandeniui danga arba dugnu ir įrengti taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų, ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Sąvartynai, kuriuose šalinamos pelenų ir šlako atliekos, įrengiami pagal Atliekų sąvartynų taisyklėse nustatytus reikalavimus. Paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos ir išleidžiamos, vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. Pelenų ir šlako atliekų apdorojimo įrenginiuose surenkamos gamybinės nuotekos turi būti valomos, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.

11.          Taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, išduotame eksploatuoti pelenų ir šlako atliekų apdorojimo įrenginį, turi būti nustatytas didžiausias planuojamas apdoroti atliekų kiekis, apdorojimo pajėgumai, leidžiamos apdorojimo veiklos, pelenų ir šlako atliekų laikymo sąlygos, apdorojimo technologinio proceso aprašymas, apdorotų pelenų ir šlako atliekų kiekis, kiti reikalavimai, nustatyti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais šių leidimų išdavimą ir pakeitimą, atliekų tvarkymą. 

12.          Pelenų ir šlako atliekos gali būti naudojamos sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksnių perdengimui, sąvartynų uždarymui ir kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti, jeigu atitinka Atliekų sąvartynų taisyklėse nustatytus reikalavimus.

13.          Prieš naudojant ar šalinant pelenų ir šlako atliekas sąvartyne, atliekų tvarkytojai, įskaitant įmones, kurių veikloje susidaro pelenų ir šlako atliekos, turi užtikrinti, kad šios atliekos būtų apdorotos, jei tai techniškai įmanoma ir sumažina atliekų kiekį, jų keliamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

 

III SKYRIUS

APDOROTŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ NAUDOJIMAS STATINIŲ STATYBOJE

 

14.       Apdorotos pelenų ir šlako atliekos gali būti panaudotos Lietuvos Respublikos teritorijoje statinių statyboje (pavyzdžiui, keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams), jei įmonė, planuojanti naudoti pelenų ir šlako atliekas (toliau – atliekų naudotojas), joms naudoti turi taršos ar TIPK leidimą arba Apdorotų pelenų ir šlako atliekų naudojimo statinių statyboje planą (toliau – planas), kurį privaloma turėti, jei planuojama pelenų ir šlako atliekų naudojimo veikla neatitinka kriterijų, pagal kuriuos privaloma turėti taršos ar TIPK leidimą, vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.

15.       Naudojamos statinių statyboje apdorotos pelenų ir šlako atliekos turi atitikti techniniuose normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus statinio projektavimo, statybos, statinio naudojimo, nugriovimo reikalavimus ir šiuos kriterijus:

15.1. apdorotos pelenų ir šlako atliekos tiekiamos rinkai kaip statybos produktas pagal šių produktų pateikimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimus nustatančius teisės aktus. Vadovaudamasis Statybos įstatymu ar 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), atliekų tvarkytojas partijai parengia ir patvirtina darniosios ar nedarniosios sričių statybos produkto, tiekiamo Lietuvos rinkai, eksploatacinių savybių deklaraciją. Darniosios srities statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracija rengiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ir jame nustatytą formą, nedarniosios srities – pagal STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“ ir jame nustatytą formą;

15.2. bendras metalų: cinko (Zn), vario (Cu), švino (Pb), bario (Ba), chromo (Cr), gyvsidabrio

(Hg), nikelio (Ni), alavo (Sn), stroncio (Sr), arseno (As), kadmio (Cd), vanadžio (V), molibdeno (Mo), mangano (Mn) ir kobalto (Co) likutis pelenų ir šlako atliekose sudaro ne daugiau kaip 5 (penkis) procentus pelenų ar šlako atliekų svorio, bendros organinės anglies kiekis apdorotose pelenų ir šlako atliekose – ne didesnis kaip 3 (trys) procentai šių atliekų svorio, iškaitinimo nuostolis – ne didesnis kaip 6 (šeši) procentai, išplovimo rodikliai neviršija Reikalavimų 4 priede nurodytų verčių.

16.       Atliekų tvarkytojas gali perduoti apdorotas pelenų ir šlako atliekas, planuojamas naudoti Lietuvos Respublikoje pagal Reikalavimų 14 punkte nurodytą paskirtį, tik teisę jas naudoti turinčiam atliekų naudotojui, kuris turi planą arba taršos ar TIPK leidimą.

17.       Atliekų tvarkytojas, perduodamas apdorotas pelenų ir šlako atliekas atliekų naudotojui, turi užtikrinti, kad šios atliekos atitinka nustatytus reikalavimus ir kriterijus, nurodytus Reikalavimų 15.1 ir 15.2 papunkčiuose. Atliekų tvarkytojas privalo išduoti atliekų naudotojui kiekvienos pelenų ir šlako partijos eksploatacinių savybių deklaracijos ir apdorotų pelenų ir šlako atliekų laboratorinių tyrimų rezultatų kopijas.

18.       Jeigu pelenų ir šlako atliekas planuojama naudoti statinių statyboje, tai turi būti įrašyta statinio projekte.

19.       Planas rengiamas pagal Reikalavimų 5 priede pateiktą pavyzdį konkrečiam statiniui, kurio statyboje planuojama naudoti apdorotas pelenų ir šlako atliekas.

20.       Kai pelenų ir šlako atliekas planuojama naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje statinių statyboje pagal planą, atliekų naudotojas, likus ne mažiau kaip 5 (penkioms) darbo dienoms iki planuojamos pelenų ir šlako atliekų naudojimo pradžios, užpildęs Reikalavimų 5 priede pateiktą formą, išskyrus šios formos 3 lentelę, apie numatomą apdorotų pelenų ir šlako naudojimą informuoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ir Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), pateikdamas planą el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti. Tokiu atveju įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens antspaudu ir parašu patvirtintas planas teikiamas popieriniu formatu (susegtas ar įrištas). Teikiant dokumentus elektroniniu formatu, planas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti planą teikiantį asmenį. Planas turi būti pateiktas *.pdf, *.docx, *.xlsx, *.odt, *.ods, *.tif formatais (pasirinktinai).

21.  Plano galiojimo terminą nustato atliekų naudotojas, atsižvelgdamas į planuojamą apdorotų pelenų ir šlako atliekų naudojimo trukmę. Jei planas neįgyvendintas per nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių), galinčių turėti esminę įtaką plano galiojimui, atliekų naudotojas atnaujina planą iki jo galiojimo termino pabaigos, ir informuoja Aplinkos apsaugos departamentą ir Agentūrą Reikalavimų 20 punkte nustatytu būdu.

22.  Jei plano galiojimo laikotarpiu pasikeičia atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojantys teisės aktai ar atliekų naudotojo veikla, dėl kurių būtina pakeisti planą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų įsigaliojimo ar atliekų naudotojo veiklos pasikeitimo atliekų naudotojas atnaujina planą ir informuoja Aplinkos apsaugos departamentą ir Agentūrą Reikalavimų 20 punkte nustatytu būdu.

23.  Atliekų naudotojas privalo pateikti informaciją apie kiekvienos partijos įsigijimą plano 3 lentelėje „Pelenų ir šlakų atliekų partijos paėmimo ir naudojimo registracija“, pridėti atliekų tvarkytojo išduotų kiekvienai partijai apdorotų pelenų ir šlako atliekų laboratorinių tyrimų rezultatų ir eksploatacinių savybių deklaracijų patvirtintas kopijas.

24Atliekų naudotojas privalo saugoti planą su priedais 5 (penkerius) metus pasibaigus jo galiojimui.

25.  Apdorotų pelenų ir šlako atliekos naudojamos, vadovaujantis plane nustatytomis sąlygomis.

26.       Apdorotų pelenų ir šlako atliekų negalima naudoti statinių statyboje – jos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, jei patikrinimo metu nustatoma, kad planas vykdomas, nesilaikant jame nustatytų sąlygų ir todėl negali būtų įgyvendinamas, nustatomi pažeidimai, kurie per Aplinkos apsaugos departamento nustatytą terminą nepašalinami, pelenų ir šlako atliekos nepanaudojamos pagal nurodytą paskirtį per plane nurodytą terminą arba, jei paaiškėja, kad pelenų ir šlako atliekos neatitinka reikalavimų, nustatytų Reikalavimų 15 punkte. 

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ LAIKYMUI, KROVIMUI, VEŽIMUI IR NAUDOJIMUI

 

27.       Pelenų ir šlako atliekos turi būti laikomos, kraunamos ir vežamos taip, kad jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui, pelenų ir šlako atliekos negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandens telkinius.

28.       Palaidos pelenų ir šlako atliekos laikomos atliekų apdorojimo įrenginiuose, laikantis Reikalavimų 6 punkte išdėstytų reikalavimų.

29.       Palaidos apdorotų pelenų ir šlako atliekos negali būti laikomos ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius atviroje aikštelėje prieš naudojimą pagal Reikalavimų 14 punkte nurodytą paskirtį. Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių, gamtinių oro sąlygų) Aplinkos apsaugos departamento sprendimu, palaidų apdorotų pelenų ir šlako atliekų naudojimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams. Atliekų naudotojas prašymą pratęsti palaidų apdorotų pelenų ir šlako atliekų naudojimo terminą su nurodytomis objektyviomis aplinkybėmis turi pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) darbo dienų iki termino pabaigos.

30.       Palaidų pelenų ir šlako atliekų dulkių susidarymui ir (ar) dulkių sklaidai riboti laikant, kraunant, vežant palaidas atliekas atvirose aikštelėse, taikomi Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai.

31.       Pelenų ir šlako atliekas draudžiama laikyti, krauti, vežti ir naudoti, jei tokia veiklą konkrečioje vietoje riboja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

32.       Kai planuojama palaidas pelenų ir šlako atliekas laikyti, vykdant statinių statybą, laikymo atviroje aikštelėje vieta turi būti parinkta tokia, kad aikštelės neapsemtų paviršiniai vandenys liūčių, potvynių metu. Palaidų pelenų ir šlako atliekas laikyti ir krauti, vykdant kelių tiesimo ar rekonstravimo darbus, galima atviroje aikštelėje, kurios:

32.1. teritorijos (toliau – sklypas) riba nutolusi didesniu kaip 250 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės);

32.2. sklypo riba nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu iki paviršinio vandens telkinio, šachtinio šulinio, požeminio vandens vandenvietės, įskaitant vandens išgavimo įrenginius.

33.       Pelenų ir šlako atliekų pakuotės, konteineriai ar talpos turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose palaidų apdorotų pelenų ir šlako atliekos neišsipiltų, neišsibarstytų ar kitaip nepatektų į aplinką.

 

V SKYRIUS

PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ TYRIMO REIKALAVIMAI

 

34.  Pelenų ir šlako atliekų darytojas privalo nustatyti ir klasifikuoti atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusias pelenų ir šlako atliekas, priskirti jas nepavojingosioms arba pavojingosioms ir nustatyti atliekų sąrašo kodą, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo taisyklėmis. Jei Aplinkos apsaugos departamento atliekamo atliekų tvarkytojo veiklos patikrinimo metu kyla abejonių dėl tinkamo pelenų ir šlako atliekų klasifikavimo, Aplinkos apsaugos departamentas organizuoja atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako atliekų ėminių cheminę analizę ir tyrimus norėdamas nustatyti, ar atliekoms gali būti būdingos kurios nors pavojingosios savybės, nurodytos 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas, III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede. Atliekų ėminiai imami ir cheminė analizė atliekama, vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis Atliekų klasifikavimo techninės gairėmis.

35.  Pelenų ir šlako atliekų darytojas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius atlieka neapdorotų pelenų ir šlako atliekų cheminės sudėties tyrimus. Ribinės išplovimo vertės ir papildomų kriterijų ribinės vertės neturi viršyti Atliekų sąvartynų taisyklių 2 priedėlio 3 ir 4 lentelėse nustatytų reikalavimų.

36.          Pelenų ir šlako ėminiai imami Lietuvos standarte LST EN 932-1 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Ėminio ėmimo metodai“ nustatyta tvarka. Pelenų ir šlako tyrimui paimami 6 (šeši), ne mažesni kaip 0,5 kg svorio, momentiniai ėminiai iš skirtingų to paties kaupo vietų; šie ėminiai sumaišomi ir paruošiamas sudėtinis ėminys, kuris dalinamas į dvi lygias dalis, kurių viena dalis siunčiama į laboratoriją, kitą dalį – vienerius metus saugo pelenų ir šlako tvarkytojas. Informacija apie ėminio paėmimą pelenų ir šlako atliekų ėminių ėmimo dokumente  (protokole) rengiama pagal Reikalavimų 37 punkte nurodytus reikalavimus. Ėminio ėmimo dokumentą ar jo kopiją vienerius metus saugo pelenų ir šlako tvarkytojas. Į laboratoriją ėminys siunčiamas su ėminių ėmimo dokumentu ar jo kopija.

37.          Ėminio dokumente (protokole) įrašoma:

37.1. įmonės, imančios ėminius, rekvizitai;

37.2. ėminio paėmimo data ir laikas;

37.3. ėminio paėmimo vieta (įmonės, iš kurios imami ėminiai, rekvizitai, įrenginys ir tiksli vieta aikštelėje, pridedant schemą ar kitą informaciją, leidžiančią tiksliai nustatyti ėminio paėmimo vietą);

37.4. ėminį ėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos;

37.5. pelenų / šlako atliekų frakcija (mm);

37.6. pelenų / šlako atliekų apdorojimo būdas (sendintas, sijotas, plautas ar pan.);

37.7. informacija apie ėminio perdavimą tyrimams ar saugojimui;

37.8. tyrimo tikslas;

37.9. ėminio kiekis ir pakuotė (ėminio pakuotės dydis, tipas ir indentifikavimo numeris);

37.10. ėminio talpos numeris;

37.11. kita aktuali informacija.

38.          Pelenų ir šlako atliekų išplovimo tyrimui eliuatas turi būti paruoštas vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN 12457-2 „Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 2 dalis. Vienpakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos santykis 10 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 4 mm (dydį mažinant arba nemažinant)“ (aktuali redakcija).

39.          Pelenų ir šlako atliekų tyrimai turi būti atlikti akredituotose, atitinkančiose standartą LST EN ISO/IEC 17025 arba lygiavertį standartą konkretiems teršalams tirti, matuoti, laboratoriniams tyrimams atlikti, laboratorijose. Pelenų ir šlako atliekų parametrų laboratorinio nustatymo metodai nurodyti Reikalavimų 2 priede, pelenų ir šlako atliekų išplovimo tyrimo metodai nurodyti Reikalavimų 3 priede.

40.          Atliekų tvarkytojas turi saugoti laboratorinių tyrimų rezultatus ne trumpiau kaip penkerius metus po jų išdavimo dienos ir pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms ar valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinančioms institucijoms paprašius.

 

__________________

 

Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro

atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių

nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų

tvarkymo reikalavimų

1 priedas

 

(Pelenų ir šlako atliekų apdorojimo žurnalo pavyzdys)

 

 

(herbas arba prekių ženklas)

 

_______________________________________________

(atliekų tvarkytojo pavadinimas)

_______________________________________________

(atliekų tvarkytojo kodas, buveinės adresas)

 

PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ APDOROJIMO ŽURNALAS

 

__________

(data)

1.

Įrašo data 

 

2.

Kaupo numeris

 

3.

Sendinimo pradžia (data)

 

4.

Kaupo dydis (m3 arba t)

 

5.

Pelenų ar šlako atliekų frakcija, mm

 

6.

Iki sendinimo naudoti apdorojimo metodai

 

7.

Sendinimo pabaigos data

 

8.

Pakartotinio sendinimo pradžios data

 

9.

Kita aktuali informacija

 

 

 

Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro

atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių

nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų 

tvarkymo reikalavimų

2 priedas

 

Pelenų ir šlako atliekų parametrų laboratorinio nustatymo metodai

 

Eil. Nr.

Parametras

Tyrimo metodai

1.

Bendroji organinė anglis

 

LST EN 15936

2.

Arsenas (As)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174

Ėminio analizės metodai: LST EN ISO 16170; LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

3.

Švinas (Pb)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174

Ėminio analizės metodai: LST EN ISO 16170; LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

4.

Kadmis (Cd)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174;

LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

5.

Chromas (Cr)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1;

LST EN ISO 17294-2

6.

Varis (Cu)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174;

LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1;

LST EN ISO 17294-2

7.

Nikelis (Ni)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174;

LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1;

LST EN ISO 17294-2

8.

Gyvsidabris (Hg)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174

Ėminio analizės metodai: LST EN 16175-1; LST EN 16175-2

9.

Cinkas (Zn)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885;

LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

10.

Baris (Ba)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174

Ėminio analizės metodai: LST EN ISO 16170; LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

11.

Alavas (Sn)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2;

12.

Stroncis (Sr)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

13.

Kobaltas (Co)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1;

LST EN ISO 17294-2

14.

Vanadis (V)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

15.

Molibdenas (Mo)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

16.

Manganas (Mn)

Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170

Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1;

LST EN ISO 17294-2

17.

Iškaitinimo nuostolis

 

LST EN 15169; LST EN 15935

 

______________________

 

Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro

atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių 

nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų 

tvarkymo reikalavimų

3 priedas

 

Pelenų ir šlako atliekų išplovimo tyrimo metodai

 

Eil. Nr.

Parametras

Tyrimo metodai

1.

pH

LST EN ISO 10523

2.

Elektros laidumas

LST EN 27888

3.

Ištirpusi organinė anglis

LST EN 1484

4.

Arsenas (As)

LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586;

LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2; ISO 17378-1;

ISO 17378-2

5.

Švinas (Pb)

LST ISO 8288; LST EN ISO 11885;

LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1

LST EN ISO 17294-2

6.

Kadmis (Cd)

LST ISO 8288; LST EN ISO 11885;

LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1

LST EN ISO 17294-2

7.

Chromas (Cr)

LST ISO 8288; LST EN ISO 11885;

LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1

LST EN ISO 17294-2

8.

Varis (Cu)

LST ISO 8288; LST EN ISO 11885;

LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1

LST EN ISO 17294-2

9.

Nikelis (Ni)

LST ISO 8288; LST EN ISO 11885

LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1;

LST EN ISO 17294-2

10.

Gyvsidabris (Hg)

LST EN ISO 12846; LST EN ISO 17852

11.

Cinkas (Zn)

LST ISO 8288; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586;

LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2

12.

Chloridai

LST ISO 9297; LST EN ISO 10304-1; LST EN ISO 15682

13.

Sulfatai

LST EN ISO 10304-1; ISO 15923-1; ISO 22743

14.

Cianidai

LST EN ISO 14403-1; LST EN ISO 14403-2; ISO 6703-2

 

_________________

 

Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro

atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių 

nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų 

tvarkymo reikalavimų

4 priedas

 

IŠPLOVIMO RIBINĖS VERTĖS, KAI PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKOS GALI BŪTI NAUDOJAMOS STATINIŲ STATYBOJE

Eil.

Nr.

Parametras

Matavimo vienetas

Vertė

1.

Spalva

-

vertinama ėminiui apibūdinti

2.

Drumstumas 

-

vertinama ėminiui apibūdinti

3.

Kvapas

-

vertinama ėminiui apibūdinti

4.

pH

vnt.

7–13

5.

Elektros laidumas

µS/cm

6000

6.

Ištirpusi organinė anglis

µg/l

vertinama ėminiui apibūdinti

7.

Arsenas (As)

µg/l

50

8.

Švinas (Pb)

µg/l

50

9.

Kadmis (Cd)

µg/l

3

10.

Chromas (Cr)

µg/l

200

11.

Varis (Cu)

µg/l

150

12.

Nikelis (Ni)

µg/l

40

13.

Gyvsidabris (Hg)

µg/l

1

14.

Cinkas (Zn)

µg/l

300

15.

Chloridai

mg/l

1000

16.

Sulfatai

mg/l

2000

17.

Cianidai

mg/l

0,020

 

_______________________

 

Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro

atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių 

nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų 

tvarkymo reikalavimų

5 priedas

 

(Apdorotų pelenų ir šlako atliekų naudojimo statinių statyboje plano pavyzdys)

 

 

 

(herbas arba prekių ženklas)

 

_______________________________________________________

(įmonės, numatančios pelenų ir šlako atliekų naudojimą, (toliau – atliekų naudotojas) pavadinimas)

_______________________________________________________

(atliekų naudotojo įmonės kodas, buveinės adresas)

Dokumento gavėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

________________________________________

(dokumento gavimo data ir registracijos numeris)

(nepildoma, jei dokumento gavimo duomenys fiksuojami įstaigos informacinės sistemos priemonėmis)

Dokumento gavėja – Aplinkos apsaugos agentūra

_______________________________________

(dokumento gavimo data ir registracijos numeris)

(nepildoma, jei dokumento gavimo duomenys fiksuojami įstaigos informacinės sistemos priemonėmis)

 

APDOROTŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ NAUDOJIMO STATINIŲ STATYBOJE PLANAS

 

______________

(data)

__________________________

(registracijos numeris)

 

Galioja iki 20....m.....................................d.

 

1 lentelė Pelenų ir šlako atliekų apdorojimą vykdžiusių įmonių duomenys

Eilės Nr.

 

Pelenų ir šlakų atliekų (toliau – pelenai ir šlakas) apdorojimą vykdžiusios įmonės (toliau – atliekų tvarkytojas) pavadinimas, įmonės kodas, veiklos vietos adresas

Atliekų tvarkytojo ir atliekų naudotojo sutarties dėl pagal šį planą numatomų naudoti pelenų ir šlako įsigijimo data ir numeris

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

 

2 lentelė Informacija apie apdorotų pelenų ir šlako atliekų naudojimą

1.

Pelenų ir šlako numatomo tiesioginio naudojimo paskirtis

 

2.

Numatomas panaudoti pelenų ir šlako kiekis (t)

 

3.

Statinio, kurio statyboje planuojama naudoti pelenus ir šlaką, aprašymas:

 

3.1.

vietovės(-ių), kurioje yra statinys pavadinimas (miestas, rajonas, seniūnija)

 

3.2.

sklypo (-ų) kadastrinis numeris

 

3.3.

teritorijos (-ų) plotas

 

4.

Informacija apie statinio projektą (statinio projekto rekvizitai)

 

5.

Informacija apie atitiktį reikalavimams, nustatytiems techniniuose normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus statinio projektavimo, statybos, statinio naudojimo, nugriovimo reikalavimus ir kriterijus

 

6.

Informacija apie taikomas aplinkosaugos priemones vadovaujantis Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir naudojimo reikalavimais ir kitais teisės aktais, siekiant užtikrinti, kad pelenai ir šlakas nepatektų į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis, apriboti dulkių susidarymą ir (ar) dulkių sklaidą laikant, kraunat, vežant pelenų ir šlako atliekas

 

7.

Kita aktuali informacija

 

 

3 lentelė Pelenų ir šlakų partijos paėmimo ir naudojimo registracija

Eilės Nr.

 

Pelenų ir šlako partijos įsigijimo data,

sąskaitos numeris ir data

Įsigytas pelenų ir šlako kiekis, tonomis

 

Atliekų tvarkyto-jo numeris iš šio priedo 1 lentelės

 

Pelenų ir šlako labora- torinių tyrimų rezultatų data ir numeris

Eksploata- cinių savybių deklaracijos data ir numeris

Pelenų ir šlako naudo-jimo statinių statyboje data

(-os)

Panau-dotų statinių statybo-je pelenų ir šlako  kiekis, tonomis

1.

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

 

 

 

4.

 

 

 

 

 

 

 

Pridedama:

1. Sutarčių su atliekų tvarkytojais patvirtintos kopijos.

2. Kiekvienos pelenų ir šlako partijos laboratorinių tyrimų rezultatų patvirtintos kopijos.         

3. Kiekvienos pelenų ir šlako partijos eksploatacinių savybių deklaracijų patvirtintos kopijos.

________________________________________________________________   

(atliekų naudotojo kontaktinio asmens duomenys, telefonas, el. paštas)

_____________________________________________________

(vadovo arba įgalioto asmens pareigos vardas, pavardė, ir parašas)