LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS PRIEMONĖS „PRIVAČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO ĮGYVENDINIMAS PAGAL ENERGIJOS AUDITO ATASKAITAS“ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. liepos 9 d. Nr. D1-417
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsniu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ 1.2 papunktį,
t v i r t i n u Klimato kaitos programos priemonės „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo pagal energijos audito ataskaitas“ tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-417
KLIMATO KAITOS PROGRAMOS PRIEMONĖS „PRIVAČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO ĮGYVENDINIMAS PAGAL ENERGIJOS AUDITO ATASKAITAS“ TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klimato kaitos programos priemonės „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas“ tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato privačių juridinių asmenų projektų paraiškų (toliau – paraiška), mokėjimo prašymų ir ataskaitų pateikimo, vertinimo reikalavimus, įsipareigojimų vykdymo priežiūros tvarką ir sąlygas. Taip pat nustato bendruosius reikalavimus tinkamoms finansuoti išlaidoms.
2. Finansavimas privatiems juridiniams asmenims teikiamas pagal Klimato kaitos programos (toliau – Programa) lėšų naudojimo 2020 m. sąmatoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-143 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatos patvirtinimo“ (toliau – metinė sąmata), ir Programos lėšų naudojimo metinės sąmatos detalizuojančiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-187 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano patvirtinimo“ (toliau – metinę sąmatą detalizuojantis planas), patvirtintą priemonę „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas“ (toliau – priemonė), siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija) administruoja Programą nustatydama ir skirdama lėšas kompensacinėms išmokoms.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) viešai skelbia kvietimus teikti paraiškas, vertina paraiškas, mokėjimo prašymus ir vykdo kompensacijų gavėjų (toliau – pareiškėjų) įsipareigojimų įgyvendinimo priežiūrą vadovaudamasi Tvarkos aprašu, metine sąmata ir metinę sąmatą detalizuojančiu planu.
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
5.1. energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.
5.2. sutaupyta energija – sutaupytos energijos kiekis, kuris nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant suvartojimą prieš tai ir po to, kai buvo įgyvendinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, tuo pačiu užtikrinant suvartoto energijos kiekio normalizavimą atsižvelgiant į išorės sąlygas, darančias poveikį energijos vartojimui.
5.3. energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo, paslaugų, prekių ar gautos energijos ir energijos sąnaudų santykis;
5.6. vidutinės apimties projektas – projektas, kuriam prašoma finansavimo suma viršija 14 500 eurų, bet nėra didesnė kaip 200 000 eurų;
5.7. nepriklausomas vertintojas – Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota įstaiga ar kitos Europos Sąjungos atsakingosios institucijos akredituota įstaiga, turinti teisę tikrinti įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ataskaitas;
5.8. finansavimo sutartis – Agentūros su pareiškėju sudaroma sutartis dėl kompensacinės išmokos projektui įgyvendinti suteikimo, kurioje numatoma lėšų panaudojimo, projekto vykdymo ir atsiskaitymo tvarka;
5.9. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžia – pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pradžios po projekto galutinio išlaidų kompensavimo prašymo patvirtinimo datos;
5.10. projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga – galutinio projekto išlaidų kompensavimo prašymo patvirtinimo data, kai baigta visa projekto veikla ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos (išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo išlaidas);
5.11. Sąvoka energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė suprantama kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme.
II SKYRIUS
SĄLYGOS KOMPENSACINĖMS IŠMOKOMS GAUTI
6. Finansavimas pagal šią priemonę teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotiems ir jos teritorijoje veiklą vykdantiems privatiems juridiniams asmenims, kurie yra galutiniai energijos vartotojai t. y. įsigyja energiją galutiniam suvartojimui.
7. Finansavimas pagal šią priemonę teikiamas, vadovaujantis, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, (toliau – Reglamentas). Didžiausia de minimis pagalbos suma pagal Reglamentą vienam ūkio subjektui, kaip tai numatyta Reglamento 2 straipsnio 2 punkte, per 3 mokestinių metų laikotarpį (taikomi įmonės naudojami mokestiniai metai), atsižvelgiant į ūkio subjekto veiklos sektorių, gali siekti 200 000 eurų. Maksimalus kompensacinės išmokos dydis vienam Pareiškėjui yra 200 000 eurų.
7.1. Teikiant kompensacines išmokas turi būti laikomasi visų pagrindinių Reglamento reikalavimų: 1 straipsnio 1 punkto, 2 straipsnio 2 punkto, 3 straipsnio 2 ir 6–9 punktų, 5 straipsnio, 6 straipsnio 4 punkto.
7.2. Agentūra duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą teikia į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrą, vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1S-120/2015 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
8. Kompensacinės išmokos dydis pareiškėjui apskaičiuojamas pagal šią formulę, kurioje:
metinis sutaupytos energijos kiekis (MWh) x įkainis (Eur/MWh) x priemonės gyvavimo trukmė (metais) x koeficientas;
8.1. metinis sutaupytos energijos kiekis (MWh) – auditoriaus energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas sutaupytos energijos kiekis per metus, įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę;
8.2. priemonės gyvavimo trukmė (metais) – gyvavimo trukmė reglamentuota 2019 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisijos rekomendacijų VIII priede „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyva nustatytos pareigos taupyti energiją perkėlimo į nacionalinę teisę”;
8.3. koeficientas – dydis, priklausantis nuo įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių atsipirkimo trukmės, kurią auditorius nurodo energijos vartojimo audito ataskaitoje:
8.3.1. priemonių grupė 1. Priemonės, kurių atsiperkamumas iki 3 m. – parama Programos lėšomis neteikiama;
9. Fiksuoti kompensacinių išmokų dydžiai, naudojami apskaičiuoti kompensacinės išmokos dydį pareiškėjui, nustatyti VšĮ Lietuvos energetikos agentūros 2019 m. studijoje „Sutaupytos energijos kainos rodiklis pradinės baltųjų sertifikatų kainos nustatymui“ yra šie:
10. Maksimalus vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydis, skiriamas atsižvelgiant į aplinkosauginio efektyvumo kriterijų: finansavimo dydis negali būti didesnis kaip 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento.
11. Tinkamos finansuoti išlaidos:
11.1. nuo 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau įsigyta (nauja, nenaudota) ir įdiegta apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įranga, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau naudoti energiją;
11.2. jei žymėjimas ar viešinimas atlikti tinkamai, žymėjimo ar viešinimo išlaidos priskiriamos prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia tinkamų finansuoti žymėjimo ar viešinimo išlaidų suma mažos apimties projektų, vidutinės apimties projektų atveju – 60 eurų (su pridėtinės vertės mokesčiu). Pareiškėjai, gavę kompensacinę išmoką, privalo viešinti gautą paramą įrengdami informacinę lentą, rekomenduojamas informacinės lentos dydis 800x600 mm. Detalesni materialiojo turto žymėjimo ir informacinių lentų įrengimo reikalavimai nurodyti procedūrų vadove, patvirtintame Agentūros direktoriaus įsakymu, kurie skelbiami Agentūros interneto svetainėje;
12. Netinkamos finansuoti išlaidos:
12.1. nurodytos Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 66 punkte;
12.2. įsigyta ir įdiegta įranga, nesusijusi su energijai imlios įrangos ar įrenginių modernizavimu ar keitimu (pvz., kontrolinių energijos apskaitos prietaisų diegimas, įmonės technologinių įrenginių plėtra), taip pat įranga, kai pareiškėjo vartojamas galutinės energijos kiekis, gaunamas tiesiogiai iš skirstymo ir (ar) perdavimo tinklų keičiama vietiniais energijos gamybos įrenginiais (pvz., saulės elektrinė, kogeneracinė elektrinė, šilumos gamybos įrenginys).
13. Sąlygos kompensacinei išmokai gauti:
13.1. pareiškėjas turi būti atlikęs energijos vartojimo auditą vadovaudamasis Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-184 „Dėl išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodikos patvirtinimo” ir Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“. Auditoriaus patvirtinta energijos vartojimo audito ataskaita turi būti atlikta nuo 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau;
14. pareiškėjas pagal šią priemonę kompensacinę išmoką gali gauti tik vieną kartą priemonės gyvavimo laikotarpiu.
15. Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:
15.1. pareiškėjas nėra bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas ir (arba) restruktūrizuojamas, neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetui arba kitiems valstybės fondams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas). Jeigu pareiškėjas yra įsiskolinęs, parama gali būti teikiama, jei pareiškėjas pateiks dokumentus, įrodančius, kad apmokėjo visus įsiskolinimus valstybei;
15.2. pareiškėjas nepriskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai apibrėžta 2004 m. spalio 1 d. Europos Komisijos komunikate „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“;
15.5. kompensacinė išmoka nerezervuojama ir neteikiama, jei pareiškėjas yra gavęs arba jam rezervuota parama pagal Programos priemones arba 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones energijos vartojimo efektyvumo priemonių diegimui:
15.5.1. privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 % lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo;
15.5.2. atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą;
15.5.3. taršių technologijų keitimo mažiau taršiomis skatinimas Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiose įmonėse;
15.5.4. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ ir 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ jungtinės priemonės Nr. J03-IVG-T „Dalinis palūkanų kompensavimas“;
15.5.5. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės Nr. 04.2.1-LVPA-K-804 „Auditas pramonei LT“;
15.5.6. viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP lengvata), numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 741 straipsnyje;
III SKYRIUS
PARAIŠKŲ PATEIKIMAS,VERTINIMAS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR SUTARČIŲ DĖL FINANSAVIMO TEIKIMO SUDARYMAS IR KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ IŠMOKĖJIMO TVARKA
17. Patvirtinus metinę sąmatą detalizuojantį planą, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, jeigu metinę sąmatą detalizuojančiame plane nenustatyta kitaip, Agentūra savo interneto svetainėje paskelbia kvietimus teikti paraiškas ir kitą reikalingą informaciją.
18. Paraiškos ir privalomų pateikti dokumentų elektroninės versijos, pasirašytos teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – APVIS). Kvietime gali būti nustatyti kiti paraiškų pateikimo būdai ir tvarka, jei APVIS funkcinių galimybių nepakanka ir (ar) laikinai neužtikrinamos.
19. Pareiškėjas teikdamas paraišką Agentūrai:
19.1. užtikrina, kad projekto išlaidos nebus finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų lėšų kitų nacionalinių programų;
19.2. užtikrina, kad energijos vartojimo audito ataskaita ir jos turinys atitinka energijos vartojimo audito ataskaitos parengimui keliamus reikalavimus;
19.3. užtikrina, kad jau yra įsidiegęs energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos efektyvumo priemones;
19.4. užtikrina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigyta ir įmonėje įdiegta apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įranga, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, padeda efektyviau vartoti energiją;
19.5. nurodo įdiegtas priemones ir sutaupytą energijos kiekį MWh: elektros energijos kiekį, šiluminės energijos kiekį, gamtinių dujų kiekį; planuojamą sumažinti išmetamą CO2 kiekį;
19.6. užtikrina, kad išlaidos padarytos diegiant konkrečias energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos efektyvumo didinimo priemones;
19.7. pateikia technologinės įrangos įsigijimo ir (ar) modernizavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie turi būti išrašyti paraiškoje nurodytam privačiam juridiniam asmeniui;
19.8. pateikia įmonės vadovo pasirašytą laisvos formos „Vartotojo patvirtinimai ir garantijos“ deklaraciją dėl įsigytos įrangos ir įdiegtų energijos efektyvumo didinimo priemonių, nurodytų energijos vartojimo audito ataskaitoje (priemonės pavadinimas ir detalus aprašymas, priemonės energijos sutaupymai per metus, atliktų konkrečių investicijų į technologinę įrangą dokumentai, įrangos galia, PVM sąskaitos faktūros, nuotraukos prieš priemonių įgyvendinimą ir įgyvendinus priemones);
19.9. pateikia notaro patvirtintą arba informacinių technologijų priemonėmis sudarytą ir VĮ Registrų centro įgaliojimų registre įregistruotą (https://igaliojimai.lt/) įgaliojimą atstovauti Pareiškėjui, jei Pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus (pateikti išlaidų kompensavimo prašymą„ apmokėti išlaidas ir pan.);
19.11. pateikia bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuotą pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priede pateiktą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką;
20. Paraiškas Agentūra priima nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos iki tol, kol pakanka lėšų, skirtų priemonei (13 mln. eurų) (ne trumpiau kaip 3 darbo dienas), bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš jų sudaromas pagrindinis sąrašas.
21. Kai pagrindiniame sąraše esančiose paraiškose prašoma kompensacinių išmokų suma viršija nuo priemonės įtraukimo į einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančiame plane finansavimo priemonei numatytą skirti lėšų sumą, Agentūra sudaro pagrindinio sąrašo paraiškų eilę, taikydama projektų pirmumo kriterijų – subsidijos aplinkosauginį efektą (CO2 ekvivalento sumažinimas, tenkantis 1 eurui subsidijos). Vertinamos ir teikiamos finansavimo sprendimui priimti tik tos sudarytoje eilėje paraiškos, kurioms pakanka metinę sąmatą detalizuojančiame plane skirtos paramos lėšų. Rezervinių projektų sąrašas tvirtinamas Agentūros direktoriaus įsakymu.
22. Paraiškos, gautos pasibaigus pagrindinio sąrašo sudarymo terminui, nevertinamos. Projektų paraiškų priėmimui į rezervinį sąrašą nustatomas 30 kalendorinių dienų trukmės laikotarpis nuo paraiškų priėmimo projektų vertinimui atlikti termino pabaigos. Rezervinių projektų sąrašas tvirtinamas Agentūros direktoriaus įsakymu.
23. Pirmiausia vertinamos ir teikiamos finansavimo sprendimui priimti pagrindiniame sąraše sudarytoje eilėje paraiškos, kurioms pakanka nuo priemonės įtraukimo į metinę sąmatą detalizuojančiame plane skirtų paramos lėšų. Jei pagrindiniame sąraše sudarytoje eilėje paraiškos, kurioms pakanka metinę sąmatą detalizuojančiame plane nurodytos paramos lėšų, buvo atmestos, sumažėjo prašomos subsidijos dydis, pareiškėjai patys atsiėmė paraiškas ar dėl kitų priežasčių joms negali būti skiriamas finansavimas, vertinamos ir teikiamos finansavimo sprendimui priimti pagrindiniame sąraše sudarytoje eilėje esančios paraiškos, kurioms nepakako metinę sąmatą detalizuojančiame plane skirtų paramos lėšų. Projektų, esančių rezerviniame sąraše, paraiškos gali būti vertinamos ir sprendimas skirti finansavimą priimamas tuo atveju, jei pateiktos pagrindiniame sąraše paraiškos projektų vertinimui atlikti buvo atmestos, sumažėjo prašomos kompensacinės išmokos dydis, pareiškėjai patys atsiėmė paraiškas ar dėl kitų priežasčių joms negali būti skiriamas finansavimas.
24. Agentūra kvietime teikti paraiškas nustato privalomų kartu su paraiška pateikti dokumentų sąrašą. Jeigu atliekant paraiškų vertinimą nustatoma, kad pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (ar) paraiška užpildyta netinkamai, pareiškėjui raštu arba el. paštu siunčiamas pranešimas, kuriame prašoma pareiškėjo per nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Jei per nurodytą terminą paraiška nepatikslinama ar nepateikiami trūkstami dokumentai ir priežastys, kodėl nebuvo galima per nurodytą terminą patikslinti paraiškos, nepripažįstamos svarbiomis (pavyzdžiui, ligos atvejis), paraiška atmetama. Jei atliekant paraiškų vertinimą nustatoma, kad kartu su paraiška pateikta mažiau nei pusė privalomų pateikti dokumentų, paraiška toliau nevertinama ir atmetama.
25. Paraiškų vertinimą sudaro:
26. Paraiškas Agentūra vertina eilės tvarka pagal jų registracijos datą APVIS. Vienos paraiškos administracinės atitikties vertinimas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų nuo paraiškos registravimo dienos. Rezervinio sąrašo paraiškos nevertinamos. Agentūros direktoriaus sprendimu, vertinimo terminas gali būti pratęstas 10 darbo dienų. Administracinės atitikties vertinimo metu nustatoma, ar paraiška tinkamai užpildyta, ar pateikti visi reikalaujami dokumentai, ar pareiškėjas yra tinkamas kompensacinei išmokai gauti, ar tenkinami nustatytieji specialieji reikalavimai. Paraiškos, netenkinančios pareiškėjui keliamų nustatytų reikalavimų, atmetamos.
27. Paraiškos, atitinkančios administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, teikiamos toliau aplinkosauginio-techninio projekto vertinimo etapui.
28. Paraiškų eilė sudaroma vadovaujantis ta informacija, kurią pareiškėjas nurodė pateiktoje paraiškoje ir jos prieduose. Pateiktoje paraiškoje nurodyti duomenys be Agentūros paklausimo po paraiškos pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami. Lėšos pareiškėjui rezervuojamos pagal pirminėje paraiškoje prašomą kompensacinės išmokos dydį.
30. Aplinkosauginis-techninis projekto vertinimas turi trukti ne ilgiau kaip 60 darbo dienų nuo atlikto paraiškos administracinės atitikties vertinimo datos. Šis terminas gali būti Agentūros vadovo motyvuotu sprendimu pratęstas ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, atsižvelgus į gautų paraiškų apimtis ir skaičių.
31. Agentūra per 10 darbo dienų nuo aplinkosauginio-techninio paraiškų vertinimo pabaigos pateikia vertinimo rezultatus ir išvadas kartu su užpildyta Agentūros nustatyta projekto apibendrinimo forma Ministerijos Klimato politikos grupei. Sprendimas skirti finansavimą įforminamas aplinkos ministro įsakymu.
32. Aplinkos ministras, atsižvelgiamas į Agentūros vertinimą, priima motyvuotą sprendimą dėl finansavimo. Apie priimtą spendimą dėl finansavimo Ministerija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Agentūrą ir pareiškėją.
33. Skyrus finansavimą, Agentūra per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo parengia finansavimo sutarties projektą ir pateikia pareiškėjui derinti. Finansavimo sutartis turi būti suderinta ir pasirašyta per 1 mėnesį nuo sutarties projekto pateikimo pareiškėjui derinti dienos. Per nustatytą terminą dėl pareiškėjo kaltės nepasirašius suderintos finansavimo sutarties, laikoma, kad pareiškėjas finansavimo atsisako.
34. Finansavimo sutartyje nurodomi pareiškėjo įsipareigojimai: planuojami metiniai elektros energijos, šiluminės energijos, gamtinių dujų sutaupymai (MWh), planuojamas sutaupyti ŠESD kiekis per projektų vertinamąjį laikotarpį.
35. Pareiškėjai iki aplinkosauginio-techninio vertinimo pabaigos turi atlikti projekto viešinimo viešuosius pirkimus ir sudaryti pirkimo sutartis (jei taikoma) ir pateikti Agentūrai viešųjų pirkimų dokumentus. Laiku nepateikus dokumentų finansavimo sutartis su pareiškėju nepasirašoma.
36. Pareiškėjai darbų, paslaugų ir prekių pirkimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, turi atlikti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kai pareiškėjas yra perkančioji organizacija, arba vadovaudamiesi Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 „Dėl ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kai pareiškėjas nėra perkančioji organizacija“.
37. Projektų išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu, pateikiant Agentūrai mokėjimo prašymą per 30 darbo dienų nuo finansavimo sutarties pasirašymo. Mokėjimo prašymo pateikimo terminą Agentūra dėl objektyvių priežasčių gali pratęsti iki 60 darbo dienų. Kartu su mokėjimo prašymu pateikiama informacija apie projekto išlaidas, išlaidas pagrindžiantys ir apmokėjimą įrodantys dokumentai.
38. Projekto išlaidų apmokėjimui išlaidų kompensavimo būdu, kompensacinė išmoka teikiama pareiškėjui, jei:
39. Pateikus tinkamai įformintą išlaidų kompensavimo prašymą ir visus išlaidų pagrindimo ir (ar) apmokėjimo įrodymo dokumentus Agentūra projekto išlaidas apmoka ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamai pateikto mokėjimo prašymo registravimo dienos ir atlikus projekto patikrą įgyvendinimo vietoje (jei taikoma). Pareiškėjas informuojamas apie mokėjimo prašymo patvirtinimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio ir pervestą kompensacinės išmokos sumą.
40. Pareiškėjas kartu su išlaidų kompensavimo prašymu Agentūrai turi pateikti šiuos dokumentus:
40.1. ilgalaikio turto įvedimo į apskaitą dokumentus. Jei diegiama įranga, taip pat turi būti pateikti įrangos įvedimo į eksploataciją aktai;
41. Vidutinės apimties projektų atveju pareiškėjas Agentūrai privalo pateikti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaitą (toliau – ŠESD ataskaita), kurios formą tvirtina aplinkos ministras. ŠESD ataskaitoje turi būti nurodytas sutaupytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per vienerius metus ir kita susijusi informacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos prietaisų parodymais ir (ar) skaičiavimų rezultatais:
41.1. praėjus 15 mėnesių po projekto galutinio įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, – už pirmus 12 mėnesių veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios. Pirmų metų ŠESD ataskaitas, parengtas pagal 41 punkte nustatytus reikalavimus, turi patvirtinti nepriklausomi vertintojai. Nepriklausomų vertintojų patvirtintą ŠESD ataskaitą (ataskaitoje tikrinamas projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais) per 20 darbo dienų nuo jos gavimo datos Agentūra patikrina ir patvirtina arba priimamas sprendimas tikslinti kompensacinę išmoką pagal Tvarkos aprašo 44 punktą;
41.2. praėjus 27 mėnesiams po galutinio projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, – už pirmus 24 mėnesius veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios pagal 41 punkte nustatytus reikalavimus. Antrųjų metų ŠESD ataskaitos nepriklausomi vertintojai netvirtina, informacija yra renkama stebėsenos tikslais;
41.3. praėjus 39 mėnesiams po projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, – už 36 mėnesius veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios. Trečiųjų metų ŠESD ataskaitos nepriklausomi vertintojai netvirtina, informacija yra renkama stebėsenos tikslais.
41.4. nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos ataskaitoje, teikiamoje vadovaujantis 41.1 papunkčiu turi būti:
41.4.1. nurodyta projekto informacija: projekto pavadinimas, pareiškėjo pavadinimas, priemonės pavadinimas, išmokėta subsidijos suma, projekto finansavimo Klimato kaitos programos lėšomis, finansavimo sutarties Nr., projekto vertinamasis laikotarpis (t. y. bazinio ir projektinio scenarijų pradžia ir pabaiga);
41.4.4. patvirtinimas, kad pareiškėjo skaičiuotas projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais yra teisingas;
IV SKYRIUS
ĮSIPAREIGOJIMŲ, ATSIRADUSIŲ GAVUS KOMPENSACINĘ IŠMOKĄ, PRIEŽIŪRA
42. Jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo ir (ar) finansavimo sutarties nutraukimo arba finansinių korekcijų taikymo.
43. Jeigu VšĮ Lietuvos energetikos agentūra atlikusi audito kokybės patikrą nustato, kad energijos vartojimo audito ataskaita ir jos turinys neatitinka energijos vartojimo audito ataskaitos parengimui keliamų reikalavimų raštu informuoja Ministeriją, Agentūrą ir pareiškėją. Pareiškėjas per 14 kalendorinių dienų nuo VšĮ Lietuvos energetikos agentūros nustatyto audito pažeidimo grąžina skirtą finansavimą į Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą.
44. Tais atvejais, kai nepasiektos finansavimo sutartyje nustatytos projekto rodiklių reikšmės, kompensacinė išmoka tikslinama tokia tvarka:
44.1. jeigu projekto aplinkosaugos rodikliai įvykdomi ne mažiau kaip 95 procentais, – pareiškėjui priklauso 100 procentų kompensacinės išmokos;
44.2. jeigu projekto aplinkosaugos rodikliai įvykdomi mažiau kaip 95 procentais, bet ne mažiau kaip 80 procentų, – pareiškėjui priklauso 90 procentų kompensacinės išmokos;
44.3. jeigu projekto aplinkosaugos rodikliai įvykdomi mažiau kaip 80 procentų, bet ne mažiau kaip 65 procentais, – pareiškėjui priklauso 80 procentų kompensacinės išmokos;
44.4. jeigu projekto aplinkosaugos rodikliai įvykdomi mažiau kaip 65 procentais, bet ne mažiau kaip 50 procentų, – pareiškėjui priklauso 70 procentų kompensacinės išmokos;
45. Projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais apskaičiuojamas palyginant paraiškoje numatytus aplinkosaugos rodiklius su faktiškai pasiektais aplinkosaugos rodikliais per 12 mėnesių nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio.
47. Agentūra per penkerių metų laikotarpį nuo mokėjimo prašymo apmokėjimo dienos turi teisę bet kada atlikti patikras projekto įgyvendinimo vietoje ir prašyti pateikti su projekto veikla susijusius dokumentus. Pareiškėjui nevykdant Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, Agentūra turi teisę iš pareiškėjo pareikalauti grąžinti jam išmokėtą kompensacinę išmoką.
48. Už suteiktas finansavimo lėšas materialųjį turtą pareiškėjas įsigyja savo nuosavybėn ir naudoja finansavimo sutartyje nustatytais tikslais projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui be Agentūros sutikimo neperleidžia, neparduoda, neįkeičia ar kitokiu būdu nesuvaržo daiktinių teisių į turtą. Pareiškėjui pažeidus šį punktą, Agentūra susigrąžina kompensacinę išmoką proporcingai neišlaikytam investicijų tęstinumo laikotarpiui (metais).
49. Neteisingai apskaičiuotą ir pareiškėjui pervestą kompensacinę išmoką pareiškėjas įsipareigoja grąžinti Agentūrai per 14 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo dienos.
50. Agentūra iki kiekvienų metų sausio 20 d. teikia Ministerijai apibendrintą informaciją apie Programos lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimą. Informacija apie projektų įgyvendinimo rezultatus (metinį sutaupytą energijos kiekį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį) gali būti teikiama su projektų įgyvendinimu susijusioms institucijoms.
51. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Agentūros veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto paraiškų vertinimu, atranka, sprendimo dėl kompensacinės išmokos mokėjimo ar neišmokėjimo ir projekto įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.