ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
dėl ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS HERBO, herbinĖS vėliavOS, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO patVIRTINImo
2021 m. kovo 25 d. Nr. 1-TS-62
Anykščiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 45 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdama į Anykščių rajono savivaldybės turizmo komisijos, sudarytos Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 25 dienos sprendimu Nr. 1-TS-249 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės turizmo komisijos sudarymo“, siūlymą (2021 m. vasario 1 d. protokolas Nr. VL-17), Anykščių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinės vėliavos, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų naudojimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. TS-157 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinių vėliavų, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šis sprendimas yra skelbiamas teisės aktų registre ir Anykščių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.anyksciai.lt.
PATVIRTINTA
Anykščių rajono savivaldybės tarybos
2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1-TS-62
ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS HERBO, herbinĖS vėliavOS, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinės vėliavos, Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų ir herbinių vėliavų, herbinių ženklų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Anykščių rajono savivaldybės herbo (toliau – Savivaldybės herbas), herbinės vėliavos (toliau – Savivaldybės herbinė vėliava), Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų (toliau – Savivaldybės gyvenamosios vietovės herbai) ir herbinių vėliavų (toliau – Savivaldybės gyvenamosios vietovės herbinės vėliavos) aprašymus, kūrimo ir oficialaus naudojimo tvarką.
2. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
Heraldika – herbų, nacionalinių simbolių, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių atspaudų tyrimo, kūrimo ir naudojimo sritis.
Herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas.
Heraldinis projektas – (toliau – projektas) teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas piešinys, kurio pagrindu gaminamos herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai ir kiti heraldikos objektai.
Herbinė vėliava – teisės aktų nustatyta tvarka sukurta ir patvirtinta vėliava, kurios pagrindą sudaro herbas arba herbo figūra ir jų spalvos.
Herbinis antspaudas – Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas ženklas su savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo herbu, skirtas šių subjektų dokumentų tikrumui ir juos išdavusiam subjektui patvirtinti.
Herbinis ženklas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas mero ar seniūno skiriamasis ženklas, skirtas šių asmenų pareigoms ar statusui pažymėti.
Herbo etalonas – (toliau – etalonas) teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas nekintamas herbo pavyzdys, kurio pagrindu gaminamos herbų kopijos, kuriami kitų heraldikos objektų projektai.
Stalo vėliavėlė – sumažinta Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės, seniūnijos ar kita vėliava, atitinkanti valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės, seniūnijos ar kitos vėliavos spalvų etalono pavyzdį ir matmenis, naudojama pakabinta ant stovelio ir pastatyta ant stalo.
Automobilio vėliavėlė – sumažinta Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės, seniūnijos ar kita vėliava, atitinkanti valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės, seniūnijos ar kitos vėliavos spalvų etalono pavyzdį ir matmenis, naudojama pakabinta ant stovelio, kuris tvirtinamas prie automobilio.
Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme vartojamas sąvokas.
3. Savivaldybės herbas yra jos centro – Anykščių miesto – istorinis herbas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. I-3024 „Dėl Anykščių miesto istorinio herbo patvirtinimo“.
4. Savivaldybės herbas ir Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbai yra Anykščių rajono savivaldybės nematerialusis turtas.
II SKYRIUS
HERBŲ, HERBINIŲ VĖLIAVŲ, HERBINIŲ ŽENKLŲ, HERBINIŲ ANTSPAUDŲ KŪRIMO IR NAUDOJIMO PRINCIPAI
6. Herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi atitikti savo etalonus ir projektus, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintų heraldikos taisyklių nustatytus reikalavimus, būti tvarkingi, nenublukę, nesusidėvėję ir nesugadinti.
7. Herbuose, herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose, herbiniuose antspauduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos ar neapykantos skleidimu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms.
8. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų etalonai ir projektai yra oficialūs dokumentai, patvirtinantys herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų tapatumą jų etalonams ir projektams. Jų pagrindu gaminami atitinkami herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai.
9. Savivaldybės, miestelio, kaimo herbo etaloną Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas.
10. Savivaldybės patvirtintų herbų pagrindu jų herbinių vėliavų, herbinių antspaudų, taip pat mero ir seniūnų ženklų projektus, suderinusi su savivaldybės Taryba, tvirtina Lietuvos heraldikos komisija.
11. Savivaldybės herbas, gyvenamųjų vietovių herbai herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose, herbiniuose antspauduose turi atitikti Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintus etalonus, projektus ir adaptuotus piešinius (pavyzdžius).
12. Savivaldybės herbas naudojamas Savivaldybės institucijų, įstaigų ir Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, kurie neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų, Savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, mero ir seniūnų ženkluose. Savivaldybės institucijos, įstaigos pavadinimas herbiniame antspaude, dokumentų blanke ir iškaboje turi sutapti.
13. Naudoti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus, neatitinkančius savo etalonų ir projektų, taip pat pažeidžiant Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą ir kitus teisės aktus, draudžiama.
14. Savivaldybės herbas, Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai ir kiti heraldikos objektai naudojami vadovaujantis šiuo Aprašu.
15. Kiti asmenys savivaldybės herbą bei Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus gali naudoti tik vadovaujantis šiuo Aprašu, išskyrus atvejus, kai herbas ar jo atvaizdas naudojami leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse.
16. Patikslinti arba pakeisti patvirtinto herbo etalono figūrą ar spalvas galima tik turint Lietuvos heraldikos komisijos ir etaloną patvirtinusios savivaldybės Tarybos pritarimą dėl tokio keitimo tikslingumo (nauja ikonografinė medžiaga, herbo keitimo pagrįstumą patvirtinantys istorijos šaltiniai).
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS HERBO APRAŠYMAS IR NAUDOJIMAS
18. Savivaldybės herbe mėlyname lauke, kurį nuo mėlynos papėdės skiria sidabriniai debesys, vaizduojamas rudas trijų arkų tiltas su Šv. Jono Nepomuko statula. Šventasis dešinėje rankoje laiko juodą kryžių su sidabriniu nukryžiuotuoju, o kairėje – žalią palmės šakelę. Sutana ir kepurė juodos, kamža balta, apsiaustas rudas, aplink galvą – penkios sidabrinės šešiakampės žvaigždutės. Skydą iš šonų juosia dvi, apačioje surištos raudonu kaspinu, žalios su rudais vaisiais šakelės, dešinioji – lauro, kairioji – gebenės. Savivaldybės herbo etalono piešinys pateiktas šio Aprašo 1 priede.
19. Savivaldybės herbo istorija:
1792 m. sausio 17 d. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Anykščiams laisvojo miesto teises ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių Šv. Jono Nepomuko (šventė – gegužės 16 d.) statula. Tilto, kurio miestas neteko Šiaurės karo metu ir iki XVIII a. pabaigos naudojosi keltu, atstatymas buvo didelis įvykis Anykščiams. Tiltas ir tapo svarbiausiu miesto herbo simboliu. 1795 m., panaikinus savivaldą, herbas ilgam buvo užmirštas. Dėl ideologinių motyvų pirmą kartą bandyta jį atkurti 1970 m. Šv. Jono Nepomuko vietą užėmė mergina, laikanti dešinėje rankoje leliją, kairėje – atverstą knygą (autorius – dailininkas Vytautas Kalinauskas). Ji turėjo rodyti Anykščių gamtos grožį bei literatūrines tradicijas. Tačiau ir šis naujadaras netrukus buvo uždraustas. Pagal 1792 m. privilegijos duomenis padarytą herbą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – 1992 m. lapkričio 4 d. patvirtino nutarimu Nr. I-3024.
21. Savivaldybės herbas naudojamas:
21.1. Savivaldybės herbinėje vėliavoje, savivaldybės mero ir Savivaldybės administracijos herbiniuose antspauduose, mero regalijose, Savivaldybės administracijos ir jos padalinių pastatų iškabose, Savivaldybės dokumentų blankuose, Savivaldybės mero išduodamose padėkose ir sveikinimuose, Savivaldybės administracijos darbuotojų vizitinėse kortelėse, Anykščių miesto garbės piliečio ženkle, Tarybos nario ženklelyje, Savivaldybės įstaigų, kurios neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų, herbiniuose antspauduose ir dokumentų blankuose, seniūnijų, kurios neturi nustatyta tvarka patvirtinusios savo gyvenamosios vietovės herbo, vėliavose, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, seniūnų ženkluose, seniūnijų pastatų iškabose, seniūnų išduodamose Padėkose, juo ženklinamos Savivaldybės transporto priemonės;
21.2. Anykščių rajono savivaldybę reprezentuojančiuose leidiniuose ir spaudiniuose, reklaminėje bei informacinėje atributikoje;
22. Šiame Apraše nenumatytais neeiliniais, strateginiais atvejais savivaldybės herbas gali būti naudojamas tik savivaldybės Tarybos sprendimu.
23. Juridiniai ir fiziniai asmenys, norėdami naudoti Savivaldybės herbą ar gyvenamosios vietovės herbą šiame Apraše nenumatytais neeiliniais, strateginiais atvejais, pateikia prašymą Anykščių rajono savivaldybės Tarybai, išskyrus atvejus, kai herbas ar jo atvaizdas naudojamas leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse.
24. Juridinių ir fizinių asmenų (toliau – pareiškėjai) prašymus leisti naudoti Savivaldybės herbą ar Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus nagrinėja ir teikia siūlymus savivaldybės Tarybai Anykščių rajono savivaldybės turizmo komisija (toliau – Turizmo komisija).
25. Pareiškėjai, pageidaujantys naudoti Savivaldybės herbą ar Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, pateikia laisvos formos prašymą, kuriame privalo būti nurodyta:
26. Turizmo komisija turi teisę paprašyti pareiškėjų papildomų dokumentų, reikalingų herbo naudojimo tikslingumui išsiaiškinti.
27. Teisė naudoti herbą suteikiama, jeigu pareiškėjo herbo naudojimo tikslai ir motyvai atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
27.2. atstovaus savivaldybės interesams kitose savivaldybėse, valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, kurių veiklą Lietuvos Respublika yra pripažinusi savo teisės aktuose;
28. Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl teisės naudoti Savivaldybės herbą ar Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus suteikimo (nesuteikimo), atsižvelgdamas į Turizmo komisijos siūlymą, rengia Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyrius.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ HERBŲ NAUDOJIMAS
29. Savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus naudoja Anykščių rajono savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai – seniūnijos (toliau – seniūnijos), turinčios įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus herbus (2 priedas).
30. Savivaldybės gyvenamosios vietovės herbas naudojamas:
30.1. seniūnijos herbinėje vėliavoje, seniūnijos herbiniame antspaude, seniūnijos seniūno ženkle, seniūnijos dokumentų blankuose, seniūnijos pastato iškaboje, seniūno išduodamose padėkose, seniūnijos garbės piliečių ženkluose, seniūnijos darbuotojų vizitinėse kortelėse;
30.2. seniūniją reprezentuojančiuose leidiniuose ir spaudiniuose, reklaminėje bei informacinėje atributikoje;
V SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS HERBINĖS VĖLIAVOS APRAŠYMAS IR NAUDOJIMAS
32. Savivaldybės herbinė vėliava (toliau – herbinė vėliava) yra balto, žalio ir mėlyno audeklo. Herbinės vėliavos projektas sukurtas 1992 metais. Ant projekto uždėtas spaudas su Lietuvos heraldikos komisijos pirmininko Edmundo Antano Rimšos parašu. Vėliava banguota linija padalyta statmenai į baltą (daugiau negu 2/3), žalią ir mėlyną juostas. Priekyje, ant baltosios dalies, pavaizduotas Anykščių herbas. Mėlynas laisvasis galas puoštas sidabriniais kutais. Savivaldybės herbinės vėliavos etalono piešinys pateiktas šio Aprašo 3 priede.
37. Herbinė vėliava gali būti keliama virš ar ant pastatų, aikštėse, kitose Anykščių rajono reprezentacinėse vietose, pastatoma posėdžių salėse, Savivaldybės vadovų darbo kabinetuose, kitose patalpose, skirtose oficialioms ceremonijoms ar reprezentaciniams renginiams.
38. Herbinės vėliavos naudojimas lauke:
38.3. prie pastatų įstatoma į laikiklius, kurie tvirtinami prie pastato fasado taip, kad vėliavos kotas su fasadu sudarytų ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą. Laikiklių apatinė dalis tvirtinama prie fasado ne žemiau kaip 2 metrus nuo žemės;
38.4. gali būti keliama prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą). Atstumas tarp vėliavų stiebų turi būti ne mažesnis negu 1/5 stiebo aukščio;
38.5. jeigu herbinė vėliava iškeliama šalia Lietuvos valstybinės vėliavos, Lietuvos valstybinės istorinės vėliavos, užsienio valstybių vėliavų, Europos Sąjungos vėliavos, ji turi būti viename aukštyje su kitomis vėliavomis, laikantis Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyto eiliškumo. Žiūrint į pastato fasadą, herbinė vėliava turi būti dešinėje Lietuvos valstybinės vėliavos pusėje.
39. Herbinės vėliavos naudojimas patalpose:
40. Pagal herbinės vėliavos etaloną galima gaminti (tiražuoti) supaprastintas herbines vėliavas (toliau – supaprastinta herbinė vėliava) ant vėliavinio audinio. Herbo piešinys iš abiejų pusių turi būti vienodo ryškumo. Supaprastinta herbinė vėliava gali būti kitokio dydžio, tačiau būtina išlaikyti nurodyto pločio ir ilgio matmenų tarpusavio santykį. Supaprastinta herbinė vėliava gali stovėti Savivaldybės institucijų darbo kabinetuose, įvairiose miesto įmonėse ir organizacijose. Supaprastinta herbinė vėliava gali būti naudojama miesto, respublikiniuose, tarptautiniuose Savivaldybę reprezentaciniuose renginiuose ir šventėse, sporto varžybose. Supaprastintos herbinės vėliavos gali būti dovanojamos.
41. Pagal Savivaldybės herbinės vėliavos etaloną gali būti gaminamos įvairių dydžių vėliavėlės (priklausomai nuo aplinkos erdvės), atitinkančios spalvas ir kraštinių santykius. Vėliavėlės ilgosios kraštinės ir koto santykis – 1:2. Vėliavėlės naudojamos užsienio svečių vizitų metu (pagal etiketo protokolą), įvairių renginių, ceremonijų ir konferencijų metu. Jos gali stovėti Savivaldybės institucijų darbo kabinetuose, įvairiose miesto įmonėse ir organizacijose. Vėliavėlės gali būti dovanojamos.
VI SKYRIUS
HERBINIŲ VĖLIAVŲ NAUDOJIMAS ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJOSE
42. Anykščių rajono savivaldybės seniūnijos naudoja Savivaldybės herbinę vėliavą arba savo seniūnijos herbinę vėliavą Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu savo gyvenamosios vietovės herbu.
43. Savivaldybės herbinė vėlia ar seniūnijos herbinė vėliava stovi seniūnijos posėdžių salėje ar kitose patalpose, skirtose oficialioms ceremonijoms ar renginiams (eksponuojama nuolat), gali būti statoma seniūno darbo kabinete.
44. Seniūnijų herbinės vėliavos gali būti tiražuojamos tik kokybiškai atliekant herbo elementų piešinį. Herbo piešinys iš abiejų pusių turi būti vienodo ryškumo. Jos gali būti visokio dydžio, tačiau būtina išlaikyti nurodyto pločio ir ilgio matmenų tarpusavio santykį.
45. Savivaldybės herbinė vėliava ar seniūnijos herbinė vėliava gali būti naudojama seniūnijos centro aikštėje, kitose gyvenamosios vietovės reprezentacinėse vietose, ant pastatų, vietos bendruomenės švenčių metu, herbinės vėliavos gali būti naudojama seniūnijos, respublikiniuose, tarptautiniuose seniūniją reprezentaciniuose renginiuose ir šventėse, sporto varžybose. Tiražuotos herbinės vėliavos gali būti dovanojamos.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Apraše nustatytos tvarkos įgyvendinimą prižiūri Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys.
Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinės vėliavos,
Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų
ir herbinių vėliavų naudojimo tvarkos aprašo
1 priedas
ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS HERBAS
Anykščių rajono savivaldybės herbo, herbinės vėliavos,
Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų
ir herbinių vėliavų naudojimo tvarkos aprašo
2 priedas
ANDRIONIŠKIO HERBAS
Andrioniškio herbas – Andrioniškio miestelio heraldinis atributas.
Mėlyname lauke tupinti sidabrinė pelėda su auksiniais nagais ir snapu, sidabrinėje skydo galvoje raudonas Šv. Andriaus kryžius.
Pelėda – išminties simbolis.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2011 m. balandžio 19 d. Etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
DEBEIKIŲ HERBAS
Debeikių herbas – Debeikių miestelio heraldinis atributas.
Istorinio herbo Debeikiai neturėjo. Miestelio ir apylinkių žmonės tarpukariu garsėjo auginamais žirgais, todėl žirgas yra ir miestelio herbe.
Mėlyname skydo lauke pavaizduotas šokantis sidabrinis žirgas su auksinėmis kamanomis.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2002 m. rugpjūčio 21 d. Etalono autorius – dailininkas Raimondas Miknevičius.
Kavarsko herbas – Kavarsko miestelio heraldinis atributas.
Mėlyname lauke į žalią papėdę įsmeigtas auksinis kalavijas, iš papėdės abipus kalavijo lankais trykšta sidabrinės čiurkšlės, virstančios sidabriniais lašais. Kavarsko herbe įprasminta legenda, kuri byloja, kad Kavarską galės valdyti tiktai tas galiūnas, kuris pajėgs ištraukti giliai žemėn įsmeigtą kardą. Kai stipruolis atsirado ir ištraukė kardą, tuoj iš žemės ištryško stebuklingas vandens šaltinis. Taigi, Kavarsko, kuris garsėja savo šaltiniais, ypač Šv. Jono šaltiniu, trykštančiu netoli bažnyčios, herbe ir pavaizduotas kardas, įsmeigtas į žemę ir iš po jo trykštantis vanduo.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Etalono autorius – Rolandas Rimkūnas.
KURKLIŲ HERBAS
Kurklių herbas – Kurklių miestelio heraldinis atributas.
Sidabriniame lauke ant raudono žirgo vaizduojamas Šv. Jurgis auksiniais šarvais ir tokios pačios spalvos pečius siekiančiais plaukais. Šventasis juoda ietimi smeigia po žirgo kojomis raudona ugnimi spjaudantį žalią drakoną.
Skydo sidabrinė spalva simbolizuoja Kurklių pavadinimo kilmės versiją nuo upės pavadinimo (sidabras heraldikoje reiškia vandenį) ir lokalizaciją prie netoli įsteigtų dviejų valstybinės reikšmės draustinių, t. y. Virintos ichtiologinio (upėtakių nerštavietėms) ir Virintos hidrografinio draustinių. Žirgo raudona spalva simbolizuoja vietovėje vykusias kovas, o Šv. Jurgio šarvų ir plaukų aukso spalva – dorumą, kilnumą, protingumą – tikėjimo ir dvasingumo svarbą vietos gyventojams bei iš Kurklių kilusius šviesius žmones.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2014 m. gegužės 26 d. Etalono autorius – Rolandas Rimkūnas.
SKIEMONIŲ HERBAS
Skiemonių herbas – Skiemonių miestelio heraldinis atributas.
Žaliame lauke auksinis banguotas S raidę primenantis stulpas.
Auksinis stulpas simbolizuoja vingiuotus Skiemonių kelius.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2011 m. gegužės 17 d. Etalono autorius – dailininkas Rimantas Tumasonis.
SVĖDASŲ HERBAS
Svėdasų herbas – Svėdasų miestelio heraldinis atributas.
Dygliuota linija ties skydo galvos riba perkirstame skyde dvispalvis varpas: jo viršus mėlynoje skydo galvoje auksinis, apačia sidabriniame lauke - mėlyna. Svėdasų herbe pavaizduotas varpas banguojančiame vandenyje. Taip buvo įprasminta kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliuose“ aprašyta legenda apie Alaušo ežere kitatikių paskandintą katalikų bažnyčios varpą.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2002 m. gruodžio 19 d. Etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
TRAUPIO HERBAS
Traupio herbas – Traupio heraldinis atributas.
Herbo skydo sidabriniame lauke žalias išrautas šerinės kalnarūtės keras.
Šis į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas nykstantis augalas, vienas iš rečiausių Lietuvoje sporinių induočių, jau daug metų želia ant senosios akmeninės Traupio kapinių tvoros, o Lietuvoje tokių vietų – tik kelios.
Šerinę kalnarūtę Traupyje prieš keliolika metų pamatė ir pirmą kartą ją atpažino tuo metu mokyklos direktoriumi dirbęs gamtininkas, dabar Anykščių meras Sigutis Obelevičius. Tik kalnuose sutinkamą augalą, jo nuomone, į Traupį atpūtė vėjas, toli nešiojantis jo sporas iš artimiausių nuo Lietuvos Skandinavijos ar Tatrų kalnų.
Pagal legendas, šerinė kalnarūtė pražysta tiktai vieną kartą per šimtą metų ir žydi vienintelę šv. Jono naktį. Tai magiškas svajonių išsipildymo simbolis. Gėlių kalboje papartis įkūnija nuoširdumą. O augalija pasaulio simbolikoje įkūnija gamtos kuriamąsias galias. Sidabrinė spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą ir skaistumą, o kartu ir vandens spalva. Žalia spalva heraldikoje reiškia laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos, vilties ir augmenijos spalvą.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 25 d. Etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
TROŠKŪNŲ HERBAS
Troškūnų herbas – Troškūnų miesto heraldinis atributas.
Herbo skydo auksiniame lauke juodas šėlstantis šernas su sidabrine iltimi ir akimi. Juk Troškūnai apsupti miškų, kuriuose daug visokių žvėrių, ypač šernų.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2003 m. birželio 2 d. Etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas pagal Arūno Tarabildos 1968 m. idėją.
VIEŠINTŲ HERBAS
Viešintų herbas – Viešintų miestelio heraldinis atributas.
Istorinio herbo Viešintos neturėjo. Svarstant herbo idėją, buvo surinkta nemažai istorinės medžiagos, ieškota Viešintų išskirtinumo. Nuspręsta herbe pavaizduoti balandį su knyga, kuris simbolizuotų karų ir okupacijos audrose išsaugotą tautiškumą, šviesių žmonių atminimą. Viešintų kraštas nuo seno garsėjo savo šviesuoliais, lietuviškos spaudos draudimo laikais čia aktyviai reiškėsi knygnešiai, carizmo metais Viešintose vyko nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas, skleidėsi lietuvybės šviesa. Todėl laisvai sklandantis paukštis ir neša šviesos, mokslo simbolį – knygą.
Mėlyname fone vaizduojamas sidabrinis balandis, kojose laikantis knygą. Simbolių kalboje balandis – draugiškumo, tyrumo, švelnumo ir taikumo įsikūnijimas. Knyga – išminties, žinių simbolis. Aštuoniakampė žvaigždė – kūrybos ir derlingumo išraiška. Mėlyna spalva reiškia ištikimybę, išmintį, sąžiningumą.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2006 m. lapkričio 30 d. Etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
