LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TECHNINIO REGLAMENTO TR 2.01:2019 „AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR GELEŽINKELIO TILTŲ IR TUNELIŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO
2019 m. birželio 6 d. Nr. 3-263
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 6.1.3 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 2.1 papunkčiu,
t v i r t i n u techninį reglamentą TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 3-263
TECHNINIS REGLAMENTAS TR 2.01:2019 „AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR GELEŽINKELIO TILTŲ IR TUNELIŲ PROJEKTAVIMAS“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Techninis reglamentas TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ (toliau – Reglamentas) nustato kelio statinių ir geležinkelio statinių (toliau kartu – statiniai) − automobilių kelių ir geležinkelio tiltų, viadukų, estakadų (toliau kartu − tiltai), tunelių ir vandens pralaidų − projektavimo bendruosius reikalavimus.
2. Reglamentas taikomas projektuojant:
2.1. automobilių kelių tiltus, viadukus, estakadas (toliau – kelių tiltai), tunelius ir vandens pralaidas;
2.2. pėsčiųjų ir (arba) dviračių tiltus, viadukus, estakadas (toliau – pėsčiųjų tiltai) ir pėsčiųjų ir (arba) dviračių tunelius (toliau – pėsčiųjų tuneliai);
2.3. geležinkelio tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir vandens pralaidas geležinkelio keliuose, kurių nominalus vėžės plotis yra 1435 mm ir 1520 mm; Reglamentas netaikomas geležinkelio statiniams, kuriais traukiniai važiuoja didesniu kaip 160 km/h greičiu;
3. Rengiant geležinkelio statinių projektus Reglamentas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja reglamentui (ES) Nr. 1300/2014 [7.2].
4. Reglamento reikalavimai taikomi visų rūšių gelžbetoniniams, plieniniams, kompozitiniams plieno ir betono, mediniams, mūriniams statiniams projektuoti, t. y. naujų statinių statybos, esamų statinių rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto projektams rengti.
5. Projektuojant statinius būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu [7.6] ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu [7.5], Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksu [7.9], Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [7.7], Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu [7.10], kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 [7.12], geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijomis, Techninio geležinkelio naudojimo nuostatais [7.13], Geležinkelių transporto eismo signalizacijos taisyklėmis [7.23], Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėmis [7.11], statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, higienos normomis, geležinkelių infrastruktūros valdytojų dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir standartais.
II SKYRIUS
NUORODOS
7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus:
7.1. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5);
7.2. 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL 2014 L 356, p. 110);
7.11. Geležinkelio stočių projektavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-25/D1-249 „Dėl Geležinkelio stočių projektavimo taisyklių patvirtinimo“;
7.12. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“;
7.13. Techninio geležinkelių naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“;
7.14. statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“;
7.15. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“;
7.16. statybos techninį reglamentą STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-458 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“ patvirtinimo“;
7.17. statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ patvirtinimo“;
7.18. statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;
7.19. statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“;
7.20. Kelių šviesoforų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
7.21. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 „Dėl Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“;
7.22. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“;
7.23. Geležinkelių transporto eismo signalizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 483 „Dėl Geležinkelių transporto eismo signalizacijos taisyklių patvirtinimo“;
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Reglamente vartojamos sąvokos:
8.1. Atraminis guolis – elementas tarp tilto, viaduko, estakados perdangos ir atramos, kuris perduoda perdangos apkrovas į atramas ir dėl kurio galimi projekte numatyti perdangos poslinkiai.
8.2. Deformacinis pjūvis – perdangos ir pakloto tarpas, dėl kurio perdanga ir paklotas gali laisvai deformuotis ir pasislinkti.
8.3. Estakada – inžinerinis statinys per daubą, griovą, slėnį, virš kelio, geležinkelio kelio, aikštės ar pastato, skirtas transporto priemonių ir (arba) pėsčiųjų eismui.
8.4. Lankstas – elementas, dėl kurio galimi tilto, estakados, viaduko perdangos galų poslinkiai ir posūkiai.
8.9. Tiltas – inžinerinis statinys per vandens telkinį, skirtas transporto priemonių ir (arba) pėsčiųjų eismui.
8.10. Tilto ilgis – atstumas išilgai tilto ašies tarp pereinamųjų plokščių galų arba ramtų išorinių briaunų, kai nėra nei ramtų, nei pereinamųjų plokščių – tarp perdangos galų.
8.11. Tilto paklotas – visi ant tilto perdangos laikančiųjų konstrukcijų esantys elementai (viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija ar kelio danga, hidroizoliacija, deformaciniai pjūviai, atitvarai, šalitilčiai, turėklai ir kt.).
8.12. Tilto plotis − atstumas tarp tilto konstrukcijų kraštinių taškų arba tarp turėklų porankių išorinių briaunų.
8.13. Tunelis − inžinerinis statinys po žeme, pastatu, vandens telkiniu, skirtas transporto priemonių ir (arba) pėsčiųjų eismui ir (arba) laukiniams gyvūnams.
9. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Statybos įstatyme [7.7], Kelių įstatyme [7.5], Geležinkelių transporto kodekse [7.9], Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme [7.8], Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme [7.10], kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 [7.12], Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose [7.13], Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėse [7.11], geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijose, statybos techniniuose reglamentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir standartuose.
IV SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI STATINIAMS
10. Naujas kelio statinys statomas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote arba atstatant visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą kelio statinį.
11. Kelio statinys rekonstruojamas:
11.1. kai jis netenkina funkcinių ar konstrukcinių reikalavimų, o jo remontas ir tolesnis naudojimas techniškai ar ekonomiškai nėra pagrįstas;
12. Kelio statinio kapitalinis remontas atliekamas, kai reikia pertvarkyti kelio statinį, pakeisti ar sustiprinti laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
13. Kelio statinio paprastasis remontas atliekamas, kai taisomos kelio statinio konstrukcijų pažaidos ir (arba) keičiami kelio statinio konstrukcijų elementai, nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų.
14. Geležinkelio statinių statybos rūšys nustatomos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 [7.14].
15. Projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus statinius būtina atsižvelgti į perspektyvinį kelių ir geležinkelių tinklą, inžinerinių komunikacijų ir teritorijų plėtrą.
16. Statinius reikia suprojektuoti taip, kad per numatytą naudojimo laikotarpį jie būtų reikiamo atsparumo, ekonomiški ir atlaikytų visus poveikius ir apkrovas, kurie gali atsirasti vykdant statybą ir juos naudojant. Projekte reikia nurodyti skaičiuotinę naudojimo trukmę.
17. Projektuojant statinius, pagrindžiamas statinio tipas, jų skaičius (pavyzdžiui, vienas ar du tiltai skirtingoms eismo kryptims ar skirtinguose geležinkelio linijos geležinkelio keliuose).
18. Projektuojant statinius turi būti numatyta:
19. Statinių projektams rengti, jeigu tai numatyta projekto techninėje užduotyje, pateikiami konstrukciniai variantai ir pateikiamas techninis bei ekonominis palyginimas statybos, poveikio aplinkai, priežiūros ir naudojimo atžvilgiu pagal šiuos faktorius:
21. Ant kelio tilto ar po juo taikomas toks pat projektinis greitis kaip ir kelyje, kurį sujungia ar skirtingame lygyje kerta kelio tiltas.
22. Tilto dydžiui (didelis, vidutinis, mažas) įvertinti taikomas toks sąlyginis skirstymas pagal tilto ilgį:
22.2. vidutiniai tiltai, kai tilto ilgis didesnis kaip 25 m, tačiau ne didesnis kaip 100 m, o didžiausio tarpatramio ilgis ne didesnis kaip 60 m;
23. Projektuojant statinius inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai atliekami vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.04.02:2011 [7.17].
26. Projektuojant tiltus ir vandens pralaidas, turi būti įvertintas vagos sutvarkymo (gilinimo, stiprinimo ir pan.), teritorijos sutvarkymo, išvalymo ir vandens tėkmės reguliavimo statinių (žemės sankasos, dambos ir pan.) įrengimo poreikis ir prireikus šie statiniai turi būti numatyti projekte.
27. Projektuojant tiltus ir tunelius turi būti įvertinta aplinkos veiksnių sukeliamų statinio konstrukcijų deformacijų tikimybė ir atsižvelgiant į tai turi būti numatyta įrengti šias statinio dalis:
28. Gaisro gesinimo priemonės turi būti numatytos šiais atvejais:
29. Projektuojant statinius rekomenduojama taikyti kartotinius sprendinius ir unifikuotas konstrukcijas.
30. Kelio ženklai ant kelio tiltų projektuojami vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis [7.22].
31. Jeigu ant kelio tilto numatoma eismą reguliuoti šviesoforais, šviesoforų išdėstymo vietos nustatomos pagal Kelių šviesoforų įrengimo taisykles [7.20].
32. Kelio tilto važiuojamosios dalies dangos horizontalusis ženklinimas projektuojamas vadovaujantis Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis [7.21].
33. Vidutiniuose ir dideliuose kelių tiltuose ir visuose geležinkelio tiltuose, kuriais nutiesti inžineriniai tinklai, abiejuose tilto galuose inžinerinių tinklų gedimo atveju turi būti numatytos jų išjungimo priemonės.
34. Tiltų ir tunelių laikančiosiose konstrukcijose turi būti numatytos statinio inžinerinių sistemų tvirtinimo priemonės (metalinės įdėtinės detalės, gembės, tilteliai, pakabos).
35. Kai tiltuose numatomi tiesti inžineriniai tinklai, juos reikia suprojektuoti taip, kad jie nesilpnintų tilto konstrukcijų, neblogintų jo funkcionavimo. Inžineriniams tinklams po tilto perdanga apsaugoti turi būti numatytos priemonės (specialūs apsauginiai vamzdžiai ir pan.).
36. Tiltais draudžiama tiesti:
36.1. naftos vamzdynus ir didesnės kaip 1 000 V įtampos elektros tinklų linijas (išskyrus, kai tai susiję su geležinkelių transporto veikla);
37. Be to, kas išvardyta Reglamento 36 punkte, geležinkelio tiltais draudžiama tiesti:
38. Kelių tiltais leidžiama tiesti:
39. Priešgaisrinės sistemos projektuojamos laikantis tipinių priešgaisrinės saugos taisyklių ir instrukcijų nurodymų.
40. Tiltų elementų mažiausias aukštis virš vandens paviršiaus, atsižvelgiant į patvankos ir bangavimo poveikį didžiausio potvynio metu, ir nuo ledonešio lygio turi būti ne mažesnis kaip nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiltų per vandens telkinius elementų mažiausias aukštis virš vandens paviršiaus ir ledonešio lygio
| Tilto elementas |
Tilto elementų mažiausias aukštis (m) virš |
|||
| vandens paviršiaus, atsižvelgiant į bangavimo poveikį didžiausio potvynio metu |
aukščiausiojo ledonešio lygio |
|||
| Skaičiuojamojo, kai tiltai |
aukščiausiojo |
|||
| geležinkelio linijose |
Kituose geležinkelio ir visuose automobilių keliuose |
|||
| Perdangos apatinis kraštas, kai: |
|
|
|
|
| – patvenkto vandens gylis ≤ 1 m |
0,50 |
0,50 |
0,25 |
– |
| – patvenkto vandens gylis > 1 m |
0,75 |
0,50 |
0,25 |
0,75 |
| – upėje gali susidaryti ledų sangrūda |
1,00 |
0,75 |
0,75 |
1,00 |
| – upėje gali plaukti krūmai ir kelmai |
1,50 |
1,00 |
1,00 |
– |
| Atraminių guolių aikštelės viršus |
0,25 |
0,25 |
– |
0,75 |
| Arkų ir skliautų atramos |
0,25 |
– |
– |
0,25 |
| Medinių tiltų perdangos ar ryšių apatinis kraštas |
0,25 |
0,25 |
– |
0,75 |
41. Didelių kelio tiltų konstrukcijoms saugiai prižiūrėti ir remontuoti ant kelio tiltų reikia suprojektuoti pakabinamuosius takus, numatyti kopėčias ar apžiūros liukus, numatyti įdėtines detales laikiniems pastoliams ar lopšiams tvirtinti. Lipimo zonos turi būti aptveriamos ne žemesniais kaip 1,1 m aukščio turėklais.
42. Statiškai neišsprendžiamose nuosėdžiams jautriose tiltų konstrukcijose, taip pat kitais projekte nurodytais atvejais (pavyzdžiui, esant netipinėms konstrukcijoms) būtina numatyti įrengti žymeklius ar kitus įtaisus poslinkiams matuoti.
43. Projektuojant tiltų perdangas reikia numatyti galimybę atraminiams guoliams reguliuoti, remontuoti ar pakeisti.
V SKYRIUS
STATINIŲ ARCHITEKTŪRA
45. Rengiant statinio architektūrinę projekto dalį turi būti įvertinti šie kriterijai:
45.2. ryšys su gretimais statiniais (kai statoma apgyvendintoje teritorijoje, kurioje yra kultūros paveldo vertybių, arba kultūros paveldo objekto teritorijoje);
46. Kai statinio architektūrinė projekto dalis rengiama rekonstruojamam ar remontuojamam statiniui, apdailos sprendiniai pateikiami, derinant išsaugomus, atstatomus ir naujus statinio elementus.
47. Statinio architektūrinėje projekto dalyje reikia įvertinti šiuos pagrindinius veiksnius:
47.1. statinio funkciją; nuo statinio funkcijos priklauso statinio naudojimas, ją apibrėžia gabaritai, apkrovos dydis ir kitos sąlygos, darančios poveikį konstrukciniams matmenims ir apribojimams;
47.3. proporcijas; proporcijos vertinamos tarp statinio ir kraštovaizdžio arba urbanizuotos teritorijos, tarp atskirų statinio dalių ir viso statinio arba tarp atskirų statinio dalių ir jų elementų; statinio proporcijas nusako šių statinio dalių santykis: tarpatramio ilgis ir angos aukštis, angos aukštis ir perdangos aukštis;
48. Vidutinių ir didelių tiltų nuolatinei patikrai bei priežiūrai suprojektuoti specialūs priežiūros įrenginiai turi derėti su tilto architektūrine išvaizda.
VI SKYRIUS
HIDROLOGINIAI IR HIDRAULINIAI SKAIČIAVIMAI
50. Projektuojant tiltus ar vandens pralaidas per vandens telkinius ir siekiant užtikrinti saugų tilto ar vandens pralaidos naudojimą ir nepakenkti įprastam vandens tekėjimo režimui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, reikia atlikti inžinerinius hidrologinius tyrimus ir skaičiavimus pagal statybos techninį reglamentą STR 2.05.19:2005 [7.16] ir hidraulinius skaičiavimus.
51. Tiltų, vandens pralaidų ir salpų sankasų būtinų matmenų nustatymas atsižvelgiant vandens srauto poveikį atliekamas pagal skaičiuojamųjų potvynių hidrografus ir potvynių vandens matavimo grafikus, kurie sąlyginai vadinami didžiausiais, įvertinus jų viršijimo tikimybę.
52. Kelio tilto ir vandens pralaidos po keliu angos dydžiui apskaičiuoti, naudojant atitinkamą skaičiavimų metodiką, nustatomas skaičiuojamasis maksimalus upės debitas ir vandens lygis.
Skaičiavimams atlikti reikalingų skaičiuojamųjų maksimalių debitų ir vandens lygio tikimybės nustatomos pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 [7.12] 14 lentelę.
53. Geležinkelio tiltams ir vandens pralaidoms po geležinkelio keliu projektuoti skaičiuojamųjų bei didžiausių potvynių debitų viršijimo tikimybė nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė. Skaičiuojamųjų bei didžiausių potvynių debitų viršijimo tikimybė
| Geležinkelio kelio kategorija |
Potvynių maksimalių debitų viršijimo tikimybė, proc. |
|
| skaičiuojamųjų |
didžiausių |
|
| I ir II kategorijos |
1 |
0,33 |
| III ir IV kategorijos |
2 |
1 |
| Privažiuojamųjų kelių IV ir V kategorijos |
2 |
– |
| Pramonės įmonių vidaus keliai |
2 |
– |
54. Atliekant hidrologinius ir hidraulinius skaičiavimus, reikia įvertinti gretimai per tą patį vandens telkinį pastatytų tiltų geometrinius parametrus. Skaičiavimuose imami debitai, kurie, esant reikalaujamai tikimybei, sudaro nepalankiausias tilto darbo sąlygas. Turi būti atsižvelgta į kitų, per vandens telkinį pastatytų arba numatomų statyti statinių eksploatavimo sąlygas ir šių statinių poveikį projektuojamam statiniui.
55. Mažų tiltų ir vandens pralaidų angos dydis nustatomas pagal vidutinį leistiną vandens tėkmės greitį, kuris priklauso nuo vagos dugno grunto (vandens įtekėjimo ir ištekėjimo vietose), vagos dugno ir pylimo šlaito sutvirtinimo.
56. Kai mažų tiltų ir vandens pralaidų angos projektuojamos įvertinus lietaus intensyvumą, reikia apskaičiuoti vandens akumuliaciją. Prie mažo tilto ar vandens pralaidos esančio vandens telkinio debitą leidžiama sumažinti, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, todėl debitą mažinantis koeficientas imamas ne mažesnis kaip 0,35.
57. Nustatant vidutinių ir didelių tiltų angos dydį, reikia įvertinti:
58. Tiltų, projektuojamų gyvenamosiose vietovėse, patiltės angos matmenys nustatomi atsižvelgiant į numatomą upės reguliavimą bei krantinių projektavimo reikalavimus. Bendrasis patiltės vagos išplovimo koeficientas, nustatytas hidrauliniais skaičiavimais, neturi būti didesnis kaip 2. Būtina atsižvelgti į grunto rūšį, tilto atramų konstrukciją ir įgilinimą, tilto suskirstymą į tarpatramius, patvankos lygį, galimą vagos paplatinimą, vandens tekėjimo greitį, leidžiamą laivybai, žuvų migracijai, bei kitas vietovės sąlygas.
59. Jeigu projektuojant tiltą yra numatomas upės vagos siaurinimas, tai toje vandens telkinio vietoje, kurioje vyksta laivyba, srovės greitis gali padidėti ne daugiau kaip 20 proc., kai natūralus srovės greitis iki 2 m/s, ir ne daugiau kaip 10 proc., kai srovės greitis didesnis nei 2,4 m/s. Kai natūralus srovės greitis yra didesnis kaip 2 m/s ir ne didesnis kaip 2,4 m/s, tai leistinas srovės greičio padidėjimas nustatomas tiesinės interpoliacijos būdu.
60. Jeigu vandens tėkmės skerspjūvio plotas po tiltu didinamas numatant iškasti gruntą, tai iškasos turi būti pakankamo ilgio į abi tilto puses ir sklandžiai sujungtos su esama upės vaga.
61. Projektuojant tiltą turi būti įvertinamas patiltės upės vagos dugno, šlaitų ir mažų bei vidutinių tiltų salpų sutvirtinamo poreikis. Sutvirtinamo ruožo ilgis (už ir prieš tiltą) ir sutvirtinimo konstrukcija nustatomi pagal grunto savybes ir didžiausią vandens tėkmės greitį.
VII SKYRIUS
GABARITAS, PLANAS, SKERSINIS IR IŠILGINIS PROFILIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
63. Projektuojant statinių plano, skersinio ir išilginio profilio elementus, būtina atsižvelgti į:
63.1. statinių artumo gabaritą, patiltės konstrukcijų artumo (pločio ir aukščio) gabaritą, tilto pločio gabaritą;
65. Statinio planas, skersinis ir išilginis profiliai turi būti derinami su geležinkelio kelių, kelių ir gatvių atitinkamos kategorijos pagrindiniais parametrais, nurodytais techninio sąveikumo specifikacijose, kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 [7.12], statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 [7.18], statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 [7.15].
66. Rengiant kelio tiltų projektinius sprendinius, rekomenduojama atsižvelgti į šias nuostatas:
66.2. kertant upę parinkti siauriausią jos dalį, kur upė nekeičia savo vagos, kur stipriausi, mažiausiai išplaunami krantai;
67. Rengiant geležinkelio statinių projektinius sprendinius, reikia atsižvelgti į šias nuostatas:
67.1. tiesios kertamos kliūties atkarpos ir projektuojamo statinio ašių susikirtimo kampas turi būti ne smailesnis nei 80°;
68. Tilto išilginis profilis turi būti be lūžių, gali būti su nuolydžiu į vieną pusę arba su nuolydžiu nuo vidurio į abi puses išgaubtos kreivės formos. Rekomenduojama tiltų zonose kelio arba geležinkelio kelio trasą projektuoti su pastoviu išilginiu nuolydžiu.
69. Patiltės gabaritai turi tenkinti po tiltu esančio geležinkelio kelio, kelio, vandens telkinio ir paties tilto saugaus naudojimo reikalavimus.
70. Tilto, projektuojamo vidaus vandenų keliuose, patiltės gabaritų reikalavimai:
70.1. Projektuojant tiltą E kategorijos vidaus vandenų keliuose (įskaitant Lietuvos teritorijoje visą Nemuno upę) arba vidaus vandenų keliuose, kuriems planuojama suteikti E kelio kategoriją, turi būti laikomasi Europos susitarime dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių (AGN) nurodytų rekomendacijų dėl tiltų matmenų.
70.2. Projektuojant naują tiltą kituose vidaus vandenų keliuose, kurie nėra E kategorijos vidaus vandenų keliai, tačiau pagal teisės aktus priskirti valstybinės, vietinės ar perspektyvinės reikšmės vidaus vandenų keliams, tilto aukštis turi būti ne žemesnis už pasroviui ar prieš srovę esančius tiltus. Jeigu pasroviui ar prieš srovę esančius tiltus planuojama rekonstruoti, parenkant tilto aukštį turi būti atsižvelgta į numatomus rekonstravimo sprendinius. Rekomenduojamas tilto aukštis ne mažesnis kaip 5 m, tačiau parenkant tilto matmenis ir aukštį turi būti atsižvelgiama į laivybos sąlygų specifiką ir numatomų laivybai naudoti laivų aukštį.
70.3. Tilto aukštis skaičiuojamas nuo aukščiausio navigacijos laikotarpio vandens lygio iki žemiausios tilto konstrukcijos laivakelyje. Aukščiausio navigacijos laikotarpio vandens lygis atitinka tokį vandens lygį, kuris tęsiasi ne trumpiau kaip 1 proc. navigacijos laikotarpio trukmės. Šis vandens lygis nustatomas pagal trukmių kreivę, sudarytą iš ne mažiau kaip 20 paskutinių metų navigacijos laikotarpio vandens lygio stebėjimo duomenų. Ten, kur nėra vandens lygių stebėjimo duomenų, vandens lygiai iš artimiausios vandens matavimo stoties perkeliami į projektuojamo tilto vietą įvertinant upės nuolydį arba atliekant hidrodinaminį modeliavimą.
Pastaba. Navigacijos laikotarpis – tai laikotarpis nuo ledonešio pabaigos iki ledo dangos formavimosi pradžios (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos metraščiuose kaupiamus duomenis). Tais atvejais, kai pastovi ledo danga nesusiformuoja, navigacijos laikotarpis – tai laikotarpis nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d., jeigu vidaus vandenų kelio valdytojas nenustato kitaip, teikdamas sąlygas projektuoti tiltą.
70.4. Apskaičiuotai tilto aukščio reikšmei turi būti taikomas atsargos koeficientas, kuris turi būti ne mažiau kaip 0,3 m didesnis už apskaičiuotą tilto aukščio reikšmę.
70.5. Tilto atramos turi būti projektuojamos už laivakelio ribų taip, kad būtų užtikrintas saugus laivo plaukimas pro tilto atramas, visu teisės aktų nustatytu vidaus vandenų kelio laivakelio pločiu.
71. Vandens telkiniuose, kuriuose nevyksta laivyba, patiltės gabaritai turi būti nustatyti atlikus hidrologinius ir hidraulinius skaičiavimus, vadovaujantis Reglamento VI skyriuje nustatytais reikalavimais.
72. Projektuojant kelių tiltus ir tunelius, kuriais vyksta pėsčiųjų eismas, ir pėsčiųjų tiltus ir tunelius reikia atsižvelgti į specifinį specialiųjų poreikių turinčių žmonių eismą pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 [7.15] specialiuosius reikalavimus.
73. Tunelių ir vandens pralaidų surenkamųjų konstrukcijų sandūros turi būti sutvirtintos vandeniui nelaidžiomis medžiagomis.
75. Geležinkelio tuneliuose ir geležinkelio tiltuose, kurie ilgesni nei 50 m, turi būti įrengtos saugos aikštelės, skirtos techninę priežiūrą atliekantiems darbuotojams:
75.2. ne rečiau kaip kas 50 m iš abiejų geležinkelio kelio pusių šachmatine tvarka, kai statinys ilgesnis kaip 100 m;
76. Tarnybiniai laiptai, kurių plotis 0,75 m, turi būti numatomi šiuose statiniuose:
76.1. kelių, kurių pylimas aukštesnis kaip 4 m, tiltuose arba esant žemesniam pylimui, kai nurodyta techninėje užduotyje;
ANTRASIS SKIRSNIS
KELIŲ TILTAI
Bendrieji nurodymai
78. Kelių tiltai projektuojami su ne mažesniu kaip 0,5 proc. dangos išilginio profilio nuolydžiu. Dideli tiltai projektuojami su ne mažesniu kaip 0,7 proc. dangos išilginio profilio nuolydžiu. Kelių tiltų važiuojamosios dalies skersinis profilis gali būti projektuojamas vienšlaitis arba dvišlaitis, kurio nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 proc. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus skersinį nuolydį galima sumažinti iki 2,0 proc.
79. Šalitilčių danga projektuojama vienšlaitė su ne mažesniu kaip 2 proc. nuolydžiu į kelio važiuojamąją dalį.
80. Projektuojant kelių tiltus laikomasi patiltės konstrukcijų artumo gabarito (patiltės pločio ir aukščio) reikalavimų:
80.1. Patiltės pločio gabaritas nustatomas įvertinant kelio, vandens telkinio ir paties kelio tilto plotį.
80.2. Patiltės aukščio gabaritas turi būti ne mažesnis kaip 5 m. Atsižvelgiant į galimą poreikį ateityje didinti bendrą dangos konstrukcijos storį, patiltės aukščio gabaritą rekomenduojama numatyti 0,2–0,5 m didesnį.
80.3. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus ir atsižvelgiant į vietovės sąlygas, patiltės aukščio gabaritą galima sumažinti, tačiau kertant valstybinės reikšmės kelią patiltės aukščio gabaritas negali būti mažesnis kaip 4,5 m, o kertant vietinės reikšmės kelią nustatomas individualiai.
81. Kelių tiltų pločio gabaritas nustatomas pagal kelio, kurį jungia tiltas, važiuojamosios dalies matmenis (pagal kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 [7.12] ar statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 [7.18] pateiktą skersinį profilį).
82. Kelio tilto rekonstravimo atveju gali būti numatomas didesnis tilto pločio gabaritas už kelio, kurį jungia kelio tiltas, važiuojamosios dalies matmenis, įvertinant kelio plėtros perspektyvą.
83. Kelių tiltai projektuojami su šalitilčiais, kurių elementų parametrai nurodyti Reglamento priede. Tipiniu atveju šalitilčio plotis yra 2,05 m, kuris skirtas kelio tilto techninei priežiūrai atlikti. Nustačius pėsčiųjų ir (arba) dviračių eismo poreikį, vadovaujantis Reglamento priedu parenkamas didesnio pločio šalitiltis. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus kelio tiltas gali būti projektuojamas be šalitilčių.
84. Keliuose su skiriamąja juosta, rekomenduojama projektuoti du atskirus kelių tiltus, kurių kiekvienas išoriniame krašte turėtų po vieną šalitiltį.
85. Pėsčiųjų ir (arba) dviračių eismui organizuoti projektuojami kelių tiltų šalitilčiai iš vienos ar abiejų tilto važiuojamosios dalies pusių.
86. Šalitilčiai, išskyrus kelio tilto priežiūrai atlikti reikiamą 2,05 m pločio šalitiltį, neprojektuojami magistralinių kelių, kuriuose draudžiamas pėsčiųjų ir (arba) dviračių eismas, tiltuose arba tiltuose, kuriuos projektuojant jų naudojimo laikotarpiu nustatoma, kad nėra prognozuojamo pėsčiųjų ir (arba) dviračių eismo.
87. Kai kelio tilto ir kelio transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemos yra sujungiamos, turi būti užtikrinamas pėsčiųjų patekimas ant šalitilčių ir prireikus projektuojami pertrūkiai.
Tilto paklotas
89. Kelių tilto paklotui įrengti ant perdangos projektuojami konstrukciniai elementai: išlyginamasis sluoksnis, hidroizoliacijos sistemos sluoksniai, apsauginis sluoksnis ir asfalto dangos sluoksniai, pereinamosios plokštės, gulekšniai, deformacinių pjūvių konstrukcijos, transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemos, turėkliniai blokai, turėklai, vandens nuleidimo sistemos ir šalitilčiai.
90. Kelio tilto paklotas turi apsaugoti tilto laikančiąsias konstrukcijas nuo mechaninio, drėgmės ir kitokio neigiamo poveikio, užtikrinti saugų eismą tiltu. Tilto pakloto konstrukcija turi būti projektuojama stipri, kad atlaikytų laikinųjų apkrovų poveikį, atspari šalčiui ir druskos poveikiui, nelaidi vandeniui, nesudėtingai įrengiama ir patogi prižiūrėti.
92. Nevaržomai perdangos deformacijai ir pasislinkimui užtikrinti per kelio tilto pakloto ir perdangos elementus projektuojami deformaciniai pjūviai, kurių vieta ir skaičius priklauso nuo tilto perdangos statinės schemos.
93. Deformacinio pjūvio konstrukcija turi būti parenkama tokia, kad ji nevaržytų kelio tilto perdangos deformacijų, kurios gali atsirasti deformuojantis betonui dėl valkšnumo ir susitraukimo, temperatūros svyravimo, veikiant išorinei apkrovai ir sėdant atramoms.
94. Deformacinio pjūvio konstrukcija turi tenkinti šiuos reikalavimus:
94.3. nelaidumą vandeniui, kad būtų apsaugomi atraminiai guoliai, žemutinė konstrukcija ir kad deformacinio pjūvio konstrukcija turėtų galimybę deformuotis, apsaugodama tilto pakloto sluoksnius nuo pažeidimo;
95. Eismo dalyviams apsaugoti ant kelių tiltų šalitilčių vidinėje pusėje turi būti projektuojamos transporto priemonių ir prireikus pėsčiųjų apsauginių atitvarų sistemos, o šalitilčių išorinėje pusėje – turėklai.
96. Apsauginių barjerų aukštis nuo važiuojamosios dalies paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 0,75 m. Šalitilčio išorinėje pusėje projektuojamų turėklų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m, tačiau jeigu šalitilčiu organizuojamas dviračių eismas – ne mažesnis kaip 1,2 m.
97. Projektuojant reikia parinkti tokius konstrukcinius elementus, kad sugadintus transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų elementus būtų galima lengvai ir greitai suremontuoti arba pakeisti. Kelių tilto ir prietilčio apsauginiai barjerai, taikant jungiamuosius komponentus, tarpusavyje turi būti sujungiami viena linija. Jeigu suprojektuoti apsauginiai barjerai gali tapti kliūtimi pėstiesiems patekti ant šalitilčio, numatomi pertrūkiai.
98. Tarp kelio viaduko atramos ir transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemos turi būti užtikrinamas pakankamas atstumas, kuris negali būti mažesnis už transporto priemonių apsauginių atitvarų veikimo plotį.
99. Kai kelias su skiriamąją juosta ir joje numatytomis transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemomis numatomas sujungti su kelio tiltu, tai ir tilto skiriamojoje juostoje reikia numatyti pratęsti atitinkamus elementus, prireikus apšvietimo ar kontaktinio tinklo stulpus.
101. Gelžbetoniniai šalitilčiai gali būti projektuojami tiek surenkamieji, tiek monolitiniai. Šalitilčių plotis parenkamas pagal Reglamento priedą.
TREČIASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO TILTAI
103. Geležinkelio statinių projektai turi būti rengiami atsižvelgiant į atitinkamų statinių artumo gabaritų reikalavimus.
104. Geležinkelio tiltus, kurių viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija su balastu, leidžiama įrengti bet kokio profilio geležinkelio kelio atkarpoje, atitinkančioje šiam geležinkelio keliui nustatytus reikalavimus.
105. Geležinkelio tiltuose, kuriuose viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija bebalastė, geležinkelio tiltų konstrukcijos išilginio profilio nuolydis turi būti ne didesnis, kaip 0,4 proc.
106. Geležinkelio tiltuose, kuriuose viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija su balastu, geležinkelio tiltų dangos po balastu skersinis nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 3 proc.
107. Tiesiuose geležinkelio kelio ruožuose ant geležinkelio tiltų, kurių viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija bebalastė, geležinkelio kelio ašis negali nukrypti nuo tilto perdangos ašies daugiau kaip 30 mm, kreivėse geležinkelio kelio ašies faktinis nuokrypis nuo projektinio negali būti didesnis kaip 20 mm. Esant geležinkelio keliui ant balasto nuokrypis turi būti ne didesnis kaip 50 mm tiesiuose geležinkelio kelio ruožuose ir 30 mm kreivėse.
108. Geležinkelio tiltų kraštuose turi būti numatyta tilto dalis, skirta tilto priežiūrai atlikti, ir saugos aikštelės pagal Reglamento 75 punkto reikalavimus su 1,1 m aukščio turėklais. Kai ant geležinkelio tilto yra keletas geležinkelio kelių, tai tilto dalis, skirta tilto priežiūrai atlikti, be turėklų turi būti numatyta ir tarpukelėje.
109. Mažų geležinkelio tiltų, stotyse esančių geležinkelio tiltų, horizontaliose kreivėse esančių geležinkelio tiltų arba geležinkelio tiltų, kurių išilginis nuolydis yra didesnis kaip 0,4 proc., viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija turi būti su balastu.
110. Balasto prizmės peties plotis ant geležinkelio tiltų turi būti ne mažesnis kaip 35 cm. Peties plotis gali būti sumažintas iki 25 cm ant tiltų, kurie yra IV ir V kategorijos geležinkelio linijose.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KELIŲ IR GELEŽINKELIO TUNELIAI
112. Tunelių išilginis profilis turi būti projektuojamas su nuolydžiu į vieną pusę arba nuo vidurio į abi puses.
113. Kelio išilginio profilio nuolydis tunelyje turi būti ne mažesnis kaip 0,3 proc. ir ne didesnis kaip 4,0 proc.
114. Geležinkelio kelio išilginio profilio nuolydis tunelyje turi būti ne mažesnis kaip 0,3 proc. ir ne didesnis kaip 1,2 proc., kai geležinkelio tunelio ilgis iki 300 m, o kai geležinkelio tunelio ilgis didesnis kaip 300 m, – ne didesnis kaip 1 proc.
115. Geležinkelio tunelio išilginės ašies horizontalios kreivės spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2000 m.
117. Tuneliuose turi būti numatomas apšvietimas. Trumpesni kaip 50 m kelių tuneliai dienos metu gali būti neapšviesti.
118. Ilgesniuose kaip 400 m tuneliuose, o kai oro apykaita yra mažesnė kaip 3 kartai per valandą, – ir ilgesniuose kaip 150 m tuneliuose turi būti įrengta privalomoji vėdinimo sistema.
PENKTASIS SKIRSNIS
PĖSČIŲJŲ TILTAI IR TUNELIAI
120. Pėsčiųjų ir dviračių eismas organizuojamas:
121. Projektuojant pėsčiųjų tiltus ir pėsčiųjų tunelius reikia atsižvelgti į kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 [7.12], statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 [7.18] ir (ar) reglamento (ES) Nr. 1300/2014 [7.2] nuostatas.
122. Pėsčiųjų ir dviračių saugiam eismui užtikrinti pėsčiųjų tunelio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m.
123. Ant pėsčiųjų tiltų užlipti ir į pėsčiųjų tunelius įeiti projektuojami laiptai ir (arba) nuožulnos. Laiptuose ir aikštelėse reikia projektuoti 1,1 m aukščio turėklus.
124. Kai pėsčiųjų tunelio gylis didesnis kaip 5 m, rekomenduojama numatyti eskalatorių, keltuvą arba liftą. Nuožulnos ir išvardyti kėlimo įrenginiai projektuojami atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 [7.15] ir (arba) reglamento (ES) Nr. 1300/2014 [7.2] reikalavimus.
125. Pėsčiųjų tilto ir pėsčiųjų tunelio mažiausias plotis nustatomas pagal pėsčiųjų ir dviračių tako matmenis, pridedant po 0,5 m šoninėms saugos zonoms iš abiejų tako pusių, bet ne mažesnis kaip 3,0 m.
126. Mažiausias pėsčiųjų tilto ir pėsčiųjų tunelio nuožulnos plotis – 1,2 m. Rekomenduojama, kad laiptų ir nuožulnos pločio suma būtų lygi pėsčiųjų tilto ar pėsčiųjų tunelio pločiui.
127. Pėsčiųjų tilto dangos nuolydis turi būti:
128. Pėsčiųjų tunelio dangos nuolydis turi būti:
129. Laiptų pakopų ir aikštelių nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1,5 proc., o nuožulnų – ne didesnis kaip 8,3 proc.
Atskirais atvejais dangos išilginis nuolydis gali būti mažesnis už 0,4 proc., kai vandeniui tinkamai nuleisti užtenka 1 proc. skersinio nuolydžio.
130. Ant pėsčiųjų tiltų ir pėsčiųjų tuneliuose turi būti numatomas apšvietimas. Ant pėsčiųjų tiltų projektuojamas apšvietimas turi atitikti reikiamą apšvietimo klasę, nustatomą vadovaujantis standartu CEN/TR 13201-1 [7.25]. Trumpesni kaip 30 m pėsčiųjų tuneliai dienos metu gali būti neapšviesti.
131. Pėsčiųjų tuneliuose ne rečiau kaip kas 40 m turi būti įrengiamos temperatūrinės bei sėdimo sandūros.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VANDENS PRALAIDOS
133. Vandens pralaidos projektuojamos atsižvelgiant į hidrologines ir geologines vietovės sąlygas bei kelio, po kuriuo projektuojama pralaida, geometrinius parametrus.
135. Techniniu ir ekonominiu požiūriu turi būti įvertinama, ar projektuoti mažą tiltą, ar vandens pralaidą.
136. Vandens pralaidų geometriniai parametrai nustatomi hidrologiniais ir hidrauliniais skaičiavimais, atsižvelgiant į projektinių debitų viršijimo tikimybes.
137. Tinkamiausias vandens pralaidos susikirtimo kampas su kelio ašimi 90°. Jeigu reikia projektuoti plieninę ar plastikinę gofruotą vandens pralaidą įstrižai kelio, tai susikirtimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 55°.
138. Pagal vandens tekėjimo sąlygas gali būti projektuojamos nepatvenktosios, ne visai patvenktosios arba patvenktosios vandens pralaidos.
Po keliais projektuojamos nepatvenktosios pralaidos, o patvenktosios arba ne visai patvenktosios gali būti projektuojamos tik pagrįstais išimtiniais atvejais, esant maksimaliam vandens debitui.
139. Projektuojant patvenktąsias ar ne visai patvenktąsias vandens pralaidas, būtina numatyti:
140. Metalinių gofruoto profilio vandens pralaidų galai gali būti projektuojami nupjauti vertikaliai arba įstrižai pagal šlaito nuolydį. Metalines gofruotas vandens pralaidas galima įrengti be antgalių, tačiau tokiu atveju vamzdžio apačia iš sankasos turi būti išsikišusi ne mažiau kaip 0,2 m, kai vamzdžio galas vertikalus, ir ne mažiau kaip 0,5 m, kai vamzdžio galas įstrižas.
141. Projektuojant turi būti vertinamas 75 proc. vandens pralaidos užpildymas. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, kai yra ribotas grunto sankasos aukštis, gali būti parenkamas ir didesnis vandens pralaidos užpildymo procentas.
142. Vandens pralaidų angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip:
143. Vandens pralaidos išilginis nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,2 proc. ir ne didesnis kaip 2 proc.
144. Vandens pralaidoms po keliais apsaugoti nuo neigiamo transporto poveikio minimalus užpylimo aukštis, t. y. vertikalus atstumas nuo vandens pralaidos viršutinės dalies iki kelio dangos viršaus, įskaitant ir dangos konstrukcijos sluoksnius, turi būti:
144.1. ne mažesnis kaip 0,8 m – virš gelžbetoninės vandens pralaidos, veikiant nuolatinei ir kintamai apkrovai;
145. Grunto sluoksnio storis nuo vandens pralaidų, pėsčiųjų tunelių ir užpilamų skliautinių tiltų perdangų viršaus po geležinkelio keliais iki geležinkelio kelio bėgio pado apačios turi būti:
145.1. ne mažiau kaip 1,0 m (ne mažiau kaip 0,4 m įmonių vidaus privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose) virš gelžbetoninių vandens pralaidų ir pėsčiųjų tunelių;
145.2. ne mažiau kaip 1,2 m (ne mažiau kaip 1,0 m įmonių vidaus privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose) virš gofruotų metalinių vandens pralaidų;
VIII SKYRIUS
TILTO SUJUNGIMAS SU PRIETILČIAIS
146. Tilto ir prietilčio sąsaja turi būti atspari transporto, savojo svorio, potvynio vandens, ledonešio ir kitam atmosferos poveikiui per visą tilto naudojimo laikotarpį.
147. Prietilčių pylimo viršaus plotis 10 m atstumu nuo ramto galinės briaunos turi būti praplatinamas po 0,5 m iš abiejų kelio ar geležinkelio kelio pusių. Paplatinimą reikia numatyti tolygiai sumažinti 15–25 m atstumu.
148. Siekiant suprojektuoti sklandų tilto sujungimą su prietilčio pylimu, reikia įvykdyti šias sąlygas:
148.1. kai prietilčio pylimo aukštis iki 6 m, tai ramto dalis (kai jo nėra – tilto perdangos gembė) turi būti įleista į prietilčio pylimo užpylimo zoną ne mažiau kaip 0,75 m ilgiu;
148.2. kai prietilčio pylimo aukštis didesnis kaip 6 m, tai ramto dalis (kai jo nėra – tilto perdangos gembė) turi būti įleista į prietilčio pylimo užpylimo zoną ne mažiau kaip 1 m ilgiu;
148.3. tilto perdangos atrėmimo aikštelės turi būti aukščiau pylimo šlaito ne mažiau kaip 0,5 m geležinkelio tiltuose ir ne mažiau kaip 0,4 m kelių tiltuose;
148.4. pylimų šlaitų nuolydis turi būti:
148.5. prie spragotinių, rėminių ir polinių ramtų, taip pat prie visų tiltų, esančių salpoje, pylimo kūgių šlaitai projektuojami ne statesni kaip 1 : 1,5, tačiau kai pylimas aukštesnis kaip 12 m, šlaitų nuolydis turi būti patikrinamas atliekant pylimo pastovumo skaičiavimus;
149. Pylimų kūgius ir prietilčių pylimų šlaitus reikia numatyti sutvirtinti per visą pylimo aukštį iki ribos, esančios už 2 m nuo tilto pradžios (pabaigos). Sustiprinimo būdas turi būti parenkamas įvertinus vandens tekėjimo greitį, atitinkantį maksimalų debitą, šlaitų nuolydį ir kitas sąlygas.
150. Prie didelių ir vidutinių tiltų šlaito sustiprinimo viršus turi būti aukščiau skaičiuojamojo vandens lygio (įvertinus patvanką bei bangavimą) ne mažiau kaip 0,5 m, o prie mažų tiltų ir pralaidų – ne mažiau kaip 0,25 m.
151. Už ramto sankasos kūgio dalies, kurios ilgis viršuje yra lygus sankasos aukščiui, padidintam 2 metrais, o ilgis sankasos apačioje (natūralaus žemės paviršiaus lygyje) ne mažesnis kaip 2 m, įrengimui turi būti naudojamas smėlis arba kitas drenuojantis gruntas, kurio pralaidumas vandeniui turi būti ne mažesnis kaip 2 · 10-5 m/s po grunto sutankinimo.
IX SKYRIUS
VANDENS NULEIDIMAS
152. Statiniai ir jų dalys, ant kurių gali patekti paviršinis ar gruntinis vanduo, turi būti apsaugoti nuo drėgmės. Tuo tikslu projektuojami vandens nuleidimo sistemos įrenginiai, kurie priimtų į juos sutekantį vandenį ir nekenksmingai jį nuleistų, hidroizoliacija ar drenažo sistema ir konstrukcijų paviršius su skersiniu ir išilginiu nuolydžiais.
153. Lietaus ar polaidžio vandens nuleidimui nuo tilto pakloto reikia projektuoti vandens surinkimo šulinėlius. Projektuojant tiltą taip pat turi būti numatyti vandens surinkimo šulinėliai po danga ar viršutine geležinkelio kelio konstrukcija, surenkantys vandenį nuo hidroizoliacijos sluoksnio.
154. Tinkamą vandens surinkimo šulinėlio vamzdžio skersmenį reikia nustatyti pagal vandens nuotėkio dydį atliekant skaičiavimus. Projektuojamų vandens surinkimo šulinėlių vamzdžio skersmuo tiltuose turi būti ne mažesnis kaip 150 mm, o pėsčiųjų tiltuose – ne mažesnis kaip 110 mm.
155. Šulinėlių piltuvėliai turi būti uždengti grotelėmis. Hidroizoliacijos sistemos zonoje piltuvėlių šonai pagal skersmens perimetrą turi būti su angelėmis, per kurias nuo hidroizoliacijos sluoksnio galėtų patekti vanduo, o piltuvėlių apačioje esantys vamzdžiai turi būti žemiau perdangos apačios ne mažiau kaip per 100 mm. Šulinėlio viršų reikia numatyti įleisti ne mažiau kaip per 1 cm žemiau nuo paviršiaus, nuo kurio nuleidžiamas vanduo.
156. Vandens surinkimo šulinėlių vietą perdangoje ir jų ilgį po perdanga reikia parinkti taip, kad vanduo, ištekėdamas 45ο kampu nuo vertikalės, nedrėkintų žemiau esančių konstrukcijų, nesilietų ant kelių, geležinkelio bėgių, pėsčiųjų ar dviračių takų, neužterštų aplinkos.
157. Kai tilto ilgis yra iki 12 m, perdangoje šulinėliai neprojektuojami. Tokiu atveju vandens surinkimo šulinėliai numatomi kelio tilto galuose (prietilčiuose), iš kurių kūgiuose paklotais vamzdžiais vanduo nuleidžiamas į lietaus nuotekų sistemą arba, kai jos nėra, į šlaitų papėdėse įrengtus slopintuvus.
158. Kai tilto ilgis didesnis kaip 12 m, tai perdangoje numatomi vandens surinkimo šulinėliai, tarp kurių atstumas išilgai tilto turi būti ne didesnis kaip 12 m. Tilto perdangoje reikia numatyti ne mažiau kaip po 2 vandens surinkimo šulinėlius abiejose pusėse, kai skersinis nuolydis dvišlaitis, arba ne mažiau kaip 2 vandens surinkimo šulinėlius vienoje pusėje, kai skersinis nuolydis yra vienšlaitis.
159. Tiltų gelžbetoninių konstrukcijų perdangos kraštų, šalitilčio blokų, atramų rėmsijų padui nuo drėkimo apsaugoti būtina projektuoti laštakus.
160. Atramų rėmsijų viršutinio paviršiaus ir atraminių guolių aikštelių, ant kurių gali patekti vanduo, paviršiaus nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 5 proc.
161. Vandens surinkimo šulinėlių po danga vietos prieš deformacinių pjūvių konstrukcijas nustatomos, atsižvelgiant į kelio tilto išilginį ir skersinį profilius. Jeigu kelio tilto išilginis profilis yra vienpusis, o skersinis profilis dvišlaitis, prieš deformacinį pjūvį projektuojama po šulinėlį abiejose tilto važiuojamosios dalies pusėse, jeigu skersinis profilis taip pat vienšlaitis, – šulinėlis vienoje pusėje. Atitinkamai kitais nuolydžių atvejais vandens surinkimo šulinėliai po danga projektuojami žemiausiame taške nuolydžio kryptimi.
162. Tunelyje vanduo nuo dangos nuleidžiamas į išilgai sienų įrengtus latakus, kurių nuolydis sutampa su išilginiu tunelio nuolydžiu. Vandeniui surinkti kelių tuneliuose ne rečiau kaip kas 50 m, o geležinkelio tuneliuose ne rečiau kaip kas 100 m turi būti įrengiami šulinėliai su purvo sėsdintuvais. Pėsčiųjų tuneliuose šulinėliai su purvo sėsdintuvais įrengiami ne rečiau kaip kas 40 m.
163. Vanduo iš tunelių turi būti nuleidžiamas į lietaus nuotekų sistemą. Drenažas turi būti įrengiamas tada, kai gruntinis vanduo yra aukščiau tunelio pamato pado arba po tuneliu yra vandeniui nelaidus gruntas.
164. Projektuojant pėsčiųjų tunelius turi būti numatomi projektiniai sprendiniai vandeniui iš tunelio ir jo prieigų surinkti ir tinkamai nuleisti.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Techninio reglamento TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“
priedas
ŠALITILČIŲ PLOTIS
1 pav. Šalitilčio skersinis profilis, kai transporto priemonių apsauginių atitvarų sistema (TAS) projektuojama 0,50 m atstumu nuo šalitilčio vidinio krašto
2 pav. Šalitilčio skersinis profilis, kai transporto priemonių apsauginių atitvarų sistema (TAS) projektuojama prie šalitilčio vidinio krašto
Pastabos:
1. Skliausteliuose nurodyti ribiniai matmenys (m) taikomi, kai šalitilčio plotis parenkamas atsižvelgiant į pėsčiųjų ir (arba) dviračių eismą.
2. Eismo zona 1) projektuojama pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 [7.12] arba statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 [7.18] prognozuojamą skersinį profilį.
_______________________