Administracinė byla Nr. A-2304-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00096-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusiam asmeniui, jo atstovui advokatui R. K..

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui L. N.,

vertėjaujant Y. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S64376 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir pritaikytos alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)  140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

2. Užsienietis skunde nurodė, kad jam gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

4.2. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba
(toliau – ir Tarnyba) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo
140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis.

4.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Užsienietis iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Taigi, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jo neteisėtu ar nepagrįstu.

II.

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje; nepateikė dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje; prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento, tikėtina, siekdamas apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą, originalaus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos dienos, nesistengė atskleisti tikrų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų, nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė bendro pobūdžio informaciją. Apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai, negalėjo įvardinti konkrečių grėsmių ar persekiotojų. Užsieniečio papasakota istorija, galbūt, sukurta tikslu gauti prieglobstį, yra nenuosekli, paremta interpretacijomis, nepatikima ir klaidinanti. Teismo manymu, Užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, nelinkęs bendradarbiauti, nepatikimas. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra jo tikslas.

7. Teismo vertinimu vien teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas sprendė, kad skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, o taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo apribojimų), nėra teisinio pagrindo.

III.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Sprendimu keliamą tikslą būtų galima pasiekti Užsieniečiui pritaikius Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvenimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos teritorijoje, taip pat jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai nevaržyti Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir adekvati.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

11. Migracijos departamentas pažymi, kad jis turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė kai buvo sulaikytas pareigūnų. Be to, Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad Užsienietis nėra sulaikytas, todėl šiuo atveju negali būti taikomas Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Be to, iš savo kilmės valstybės Užsienietis teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo manymu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Taigi, Užsieniečio apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

12.  Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas Užsieniečio skundas dėl Migracijos Departamento Sprendimo panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Skundžiamu Sprendimu Užsienietis buvo: 1) įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per
6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendintas Įstatymo
140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Būtent su
2 Sprendimo dalimi pareiškėjas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl jis turėtų būti apgyvendintas Tarnyboje be judėjimo apribojimų.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Minėta, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, be kita ko, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis.

16. Įstatymo  113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

17. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo
140⁸ straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo
140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Taigi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Išdėstyto reguliavimo kontekste alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas.

21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių Užsieniečio padėtį svarstant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022). Paminėtų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2021 m. liepos 30 d., t. y. Lietuvoje yra laikomas, bemaž, 9 mėnesius, per šį laikotarpį Užsienietis laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų.

23. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Sprendime nurodytas aplinkybes laikyti pakankamomis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimams nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas byloje dėl prieglobsčio prašymo, taigi tikrieji pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai nėra nustatyti. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina ir Užsienietis Sprendimu apgyvendintinas (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre netaikant laisvės judėjimo apribojimų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Sprendimo dalį dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimų apgyvendinant jį (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre, pareiškėjo apgyvendinimo klausimas netaikant laisvės judėjimo apribojimų jau yra išspręstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S64376 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančiam asmeniui nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė