Administracinė byla Nr. eA-1391-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09540-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188145 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“ (toliau – ir 2023 m. spalio 20 d. sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą „Pakeisti leidimą nuolat gyventi“ (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.2. pareiškėjui pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 1993 m. spalio 22 d., ir vėliau – kas penkerius metus pratęstas;
2.3. paskutinio pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7431578 (toliau – ir Leidimas nuolat gyventi) galiojimo terminas baigėsi 2023 m. kovo 26 d. Todėl pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. padavė Departamentui Prašymą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu;
2.4. Departamentas priėmė 2023 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 23S96190 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“ (toliau – ir 2023 m. birželio 11 d. sprendimas, Sprendimas), kuriuo visiškai nepagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023, (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimas) tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriuo, kaip minėta, Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi, ir įpareigojo Departamentą iš naujo spręsti Prašymą;
2.5. pareiškėjui 2023 m. lapkričio 8 d. įteiktas naujas šioje byloje ginčijamas Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas jam išduotas Leidimas nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu;
2.6. Departamentas, priėmęs 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu;
2.7. Departamentas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime teismo tiesiogiai nurodytų prieštaravimų tarp pareiškėjo atsakymų į Departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus, nesurinko tame pačiame teismo sprendime nurodytos konkrečios informacijos dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui;
2.8. nors Departamentas, siekdamas surinkti papildomą informaciją, 2023 m. spalio 6 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurioje pareiškėjas aiškiai pasakė, kad Krymas faktiškai priklauso Rusijos Federacijai, o teisiškai – Ukrainai, pakartojo, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai, tačiau padarė tas pačias išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kurios buvo padarytos ankstesniame Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendime;
2.9. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime teismas nustatė, kad pareiškėjas aiškiai nurodė Departamentui, kad nepritaria bet kokiai karinei agresijai, yra prieš bet kokios formos karą, teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad nepritaria Krymo aneksijai ir kad Krymas teisiškai priklauso Ukrainai, atkreipė dėmesį į tai, kokį laikotarpį pareiškėjas yra pragyvenęs Lietuvos Respublikoje, į jo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikos piliete, kitus socialinius ir ekonominius ryšius, silpną pareiškėjo sveikatą, nurodė, kad Departamentas privalo įvertinti šių ryšių reikšmingumą jo priimamo sprendimo kontekste, ir padarė išvadą, kad Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimas yra neproporcingas;
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad:
3.1. Departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, kurio metu, siekdamas įvertinti pareiškėjo požiūrį ir poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje klausimu, 2023 m. spalio 6 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą;
3.2. Departamentas, pakartotinai įvertinęs visus duomenis, priėmė 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir nusprendė nutraukti pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą;
3.3. atsižvelgiant į pareiškėjo atsakymus, pateiktus pildant Departamento klausimyną, ir į pareiškėjo jo apklausų metu išsakytas mintis, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ (toliau – ir VSD raštas), Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus;
3.4. tai, kad pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o per jo apklausas vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo tiesių ir vienareikšmių atsakymų išsisukti, parodo, kad jis vengia galimos konfrontacijos su savo kilmės valstybe ir pasekmių, kurios jo kilmės valstybėje jam gali kilti;
3.5. pareiškėjas daug metų gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją, todėl šia prasme jis yra pažeidžiamas asmuo, kuris gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais;
3.6. nors pareiškėjas yra garbaus amžiaus, jo kognityviniai gebėjimai yra pakankami, kad jis galėtų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus arba pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai;
3.7. pareiškėjo teiginiai, kad jis yra prieš karą, yra deklaratyvūs ir parodo selektyvią pareiškėjo poziciją;
3.8. Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas atitinka jam keliamus motyvavimo reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimas) bei 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023, (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas) pateiktus išaiškinimus;
3.9. priimant Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, buvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija, jo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė, sūnus Rusijos Federacijos pilietis), socialiniai (gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1970 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikoje, leidimas nuolat gyventi išduotas 1993 m. spalio 22 d.), ekonominiai (nuo 2002 m. birželio 14 d. nedirba) bei kitos aplinkybės (nėra duomenų, kad kreiptųsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, ilgą laiką tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje, gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją);
3.10. priimant Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, tinkamai pritaikytos teisės normos, išsamiai išnagrinėtos faktinės aplinkybės, įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, jo ryšiai su Lietuvos Respublika;
3.11. užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose, kas leidžiama užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai, ypač šiuo jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis pasirengimas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą, laikydamasis VSD rašte išdėstytos pozicijos, prašo atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad:
4.1. Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas priimtas pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus;
4.2. pareiškėjo apklausų metu pateikti atsakymai patvirtina, kad jis vengė aiškių, konkrečių ir vienareikšmių atsakymų į jam užduodamus klausimus. Pareiškėjo bandymas pateikti neutralius, abstrakčius atsakymus, tokiu būdu sąmoningai siekiant nepateikti „neteisingų“ atsakymų į užduodamus klausimus, užuominos apie brangią atsakymų kainą ir teiginiai apie klausimų provokacinį pobūdį patvirtina pareiškėjo palankumą Rusijos Federacijos režimui ir jo akivaizdų pažeidžiamumą;
4.3. pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Rusijos Federacijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje ir jos teritorijos okupacijos pateisinimo visiškai atitinka Rusijos Federacijos režimo propagandą;
4.4. pareiškėjas Rusijos Federacijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje įvardija ukrainiečių pilietiniu karu, kuriame ukrainiečiai kariauja prieš ukrainiečius, tuo implikuodamas, kad ne agresorė Rusijos Federacija be jokios priežasties karinėmis priemonėmis užpuolė suverenią Ukrainos valstybę, o pati Ukrainos valstybė yra dėl visko kalta bei atsakinga;
4.5. pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Vakarų Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, o maišyti nacionalistai – šis teiginys visiškai atitinka vieną iš Rusijos Federacijos Ukrainoje vykdomos „specialiosios karinės operacijos“ tikslų – Ukrainos denacifikacijos;
4.6. pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Rytų Ukrainoje gyvenantiems rusakalbiams ukrainiečiams buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl kilo Ukrainos pilietinis karas tarp Ukrainos nacionalistų ir Ukrainos rusakalbių – ši pozicija patvirtina, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog ne agresorė Rusijos Federacija be jokios priežasties karinėmis priemonėmis užpuolė suverenią Ukrainos valstybę;
4.7. pareiškėjas Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje nepalaiko ne dėl to, kad agresorė Rusijos Federacija be jokios priežasties užpuolė suverenią Ukrainos valstybę, vykdo brutalius karo nusikaltimus, grubius tarptautinės teisės pažeidimus, bet dėl to, kad žūsta paprasti žmonės, tarp jų – ir agresorės Rusijos Federacijos kariai ir piliečiai;
4.8. pareiškėjas neteisėtai įvykdyto referendumo rezultatais pateisina Rusijos Federacijos įvykdytą Krymo okupaciją bei aneksiją ir nemano, kad Krymas – suverenios Ukrainos valstybės integrali dalis, okupuota Rusijos Federacijos;
4.9. nors Rusijos Federacijos vadovui išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis, tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl neįvardytų priežasčių negali vertinti Rusijos Federacijos prezidento sprendimų;
4.10. pareiškėjas, būdamas Rusijos Federacijos pilietis, itin ilgą laiką gyvendamas Lietuvos Respublikoje – valstybėje, kuriai Rusijos Federacija kelia egzistencinę grėsmę, Departamentui išsakė Rusijos Federacijos režimui palankias nuostatas, iš esmės atitinkančias Rusijos Federacijos režimo propagandą;
4.11. nors formaliai pareiškėjas Departamento klausimyne pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau apklausų metu išsakyta jo pozicija akivaizdžiai paneigia tokį atsakymą;
4.12. neatsakymas, vengimas atsakyti ir (ar) Rusijos Federacijos režimui palankių atsakymų pateikimas į Departamento klausimyno klausimus, vertintinas ne tik, kaip pritarimas Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir jos teritorijų okupacijai, bet ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos užsieniečių pareigos pateikti išsamią informaciją pažeidimas.
II.
5. Regionų administracinis teismas (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2024 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, įpareigoti Departamentą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
6. Teismas nustatė:
6.2. pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 1970 metų, o gyvena nuo 1961 metų;
6.3. pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 1993 metais, o vėliau – vis keičiamas;
6.4. pastaruoju metu pareiškėjas turėjo Leidimą nuolat gyventi, kuris galiojo nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2023 m. kovo 26 d.;
6.5. pareiškėjas pateikė Prašymą ir kartu užpildytą Departamento klausimyną, kuriame, atsakydamas į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė „ne“, o atsakydamas į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ – pažymėjo „Rusijos Federacijai“;
6.6. Departamentas gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, kad atsakymai į Departamento klausimyną gali patvirtinti, kad užsienietis reiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra lojalus Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudotas valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Taip pat VSD rašte nurodyta, kad Departamentas turėtų įvertinti visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, prieš priimdamas atitinkamus sprendimus;
6.7. Departamentas, atsižvelgęs į VSD rašte pateiktą informaciją, 2023 m. gegužės 10 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios tikslas buvo – išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų veiksmų Ukrainoje ir patikslinti Departamento klausimyne nurodytą pareiškėjo informaciją;
6.8. pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. apklausoje vangiai ir nekonkrečiai atsakinėjo į užduotus klausimus, uždavus klausimą, ar palaiko karą, atsakė, kad jokio karo nepalaiko, dėl Krymo pareiškėjas nurodė, kad jis priklauso Turkijai, vėliau nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas, nes nėra politikas, taip pat nurodė, kad žinių nežiūri, laikraščių neskaito, jam įdomūs tik filmai ir muzika;
6.9. Departamentas 2023 m. birželio 11 d. sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu;
6.10. pareiškėjas, nesutikęs su Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimą ir įpareigoti Departamento išnagrinėti Prašymą iš naujo;
6.11. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nuspręsta tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimą ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti Prašymą iš naujo, konstatavus, kad Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimas yra formalus, jame nepakankamai motyvuotai įvertinta pareiškėjo situacija, sukeliantis neproporcingus padarinius. Šiam teismo sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:
6.11.1. „<...> pareiškėjas, kaip jau minėta anksčiau, tiek pildydamas klausimyną, tiek apklausoje <...> [D]epartamente yra aiškiai nurodęs, kad nepritaria bet kokia[i] karinei agresijai. Apklausoje pareiškėjas konkrečiai nurodė, kad yra prieš bet kokios formos karą. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad pildydamas klausimyną dėl savo amžiaus gerai nesuprato klausimo, suklydo atsakydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tačiau nurodė, kad nepritaria Krymo aneksijai ir Krymas de jure priklauso Ukrainai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris ilgą laiką (pirmasis leidimas pareiškėjui išduotas 1993 m. spalio 22 d.) gyveno Lietuvos Respublikoje (nuo 1960 m.), yra susaistytas šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublikos piliete, užmezgė Lietuvoje kitus socialinius ir ekonominius ryšius (dirbo, nuo 2022 m. birželio 14 d. įgyta teisė į senatvės pensiją), be to, yra garbaus amžiaus (83 m.) ir silpnos sveikatos (serga įvairiomis ligomis, nebeišeina iš namų), turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, tiek ir jo šeimai, todėl toks sprendimas turi būti ypač argumentuotas bei motyvuotas, proporcingas bei adekvatus. Teismo įsitikinimu, nors <...> [D]epartamentas Sprendime nustatė pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius, tačiau pakankamai neįvertino jų reikšmingumo Sprendimo sukeliamų pasekmių kontekste, todėl priėmė neproporcingą Sprendimą.“;
6.12. Departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, 2023 m. spalio 6 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą, kurio nurodė, kad:
6.12.3. pareiškėjas yra baigęs karinę mokyklą 1961 metais, gavo paskyrimą atvykti dirbti į Panevėžį, kur dirbo techninį darbą ir pilotavo krovininius orlaivius Panevėžio aviacijos karinės transporto bazės dalinyje laikotarpiu nuo 1961 metų iki 1986 metų;
6.12.4. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pasiliko gyventi visam laikui, nes jam patiko čia gyvenantys žmonės ir gamta;
6.12.6. pareiškėjas nesimokė lietuvių kalbos, nes su aplinkiniais susikalbėdavo rusiškai, o jei kur reikėdavo lietuvių kalbos – pagelbėdavo sutuoktinė;
6.12.7. pareiškėjas, išėjęs į pensiją, skaito knygas, mokosi lietuvių kalbos (nurodė, supratęs, kad mokėti kalbą šalies, kurioje gyvena, yra būtina, nors pripažįsta, kad mokytis yra sunku), dirba darže, meistrauja, padeda kaimynams;
6.12.8. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neturi kitų artimųjų, išskyrus sutuoktinę, jo vienintelis sūnus, kuriam dabar jau 60 metų, gyvena Rusijos Federacijoje;
6.12.11. pareiškėjas, vykdydamas pilietinę pareigą, dalyvauja Rusijos Federacijoje vykstančiuose rinkimuose;
6.12.12. paklaustas, kodėl paskutinės apklausos metu, atsakydamas į klausimą dėl Krymo, atsakė, jog Krymas priklauso Turkijai, pareiškėjas nurodė, kad jis pajuokavo ir kad remiantis referendumo rezultatais Krymas faktiškai priklauso Rusijai, o teisiškai – Ukrainai;
6.12.14. tarptautinės teisės atžvilgiu pareiškėjas negali vertinti Rusijos Federacijos prezidento sprendimų (nurodė, kad nėra tarptautinės teisės specialistas);
6.12.15. jei Rusijos Federacijos prezidentas paklaustų pareiškėjo patarimo, pareiškėjas rekomenduotų neįvesti armijos, nes jis prieš bet kokį karą;
6.12.16. pareiškėjas paaiškino, kad, kaip buvęs kariškis, jis gauna karinę pensiją iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, taip pat jis yra užsidirbęs pensiją ir Lietuvos Respublikoje;
6.12.17. karinių veiksmų Ukrainoje pradėti nereikėjo, nes pareiškėjas yra prieš bet kokį karą – nesąžininga, kai žūsta paprasti žmonės;
6.12.18. vakarinėje Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, daugiausiai tai maišyti nacionalistai, kurie yra už savarankišką Ukrainą, o rytinėje Ukrainos dalyje gyvena rusakalbiai ukrainiečiai, kuriems buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl ten kilo pilietinis karas;
6.13. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kuriame:
6.13.1. nurodė, kad pareiškėjas per dvejas apklausas vengė aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo tiesių ir vienareikšmių atsakymų išsisukti;
6.13.2. padarė išvadą, kad pareiškėjas vengia galimos konfrontacijos su savo kilmės valstybe [Rusijos Federacija] ir pasekmių, kurios jo kilmės valstybėje jam gali kilti;
6.13.3. nustatęs, kad pareiškėjas daug metų gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją, padarė išvadą, kad šia prasme pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kuris gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais;
6.13.4. nurodė, kad nors pareiškėjas yra garbaus amžiaus, tačiau jo kognityviniai gebėjimai yra pakankami, kad jis galėtų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus arba pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai;
6.13.5. konstatavo realią tikimybę, kad pareiškėjas remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijos režimui ir gali būgti išnaudotas Rusijos Federacijos institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus;
6.15. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimu, padavė skundą teismui, nurodydamas, kad Departamentas akivaizdžiai nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ir vėl nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (4 str. 3–5 d., 54 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) normomis (104 p., 105 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo ir akivaizdumo, individualaus situacijos vertinimo, įstatymo viršenybės principo, pareigos motyvuoti priimamus individualius administracinius aktus (administracinius sprendimus), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimui, kuria remiasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu.
8. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, priimdamas 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, iš esmės neįsigilino į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime pateiktus teismo argumentus dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo (žr. šios teismo nutarties 6.11.1 p.).
9. Teismas pažymėjo, kad apklausoje, kuri buvo atlikta po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo, pareiškėjas aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria karinei agresijai, pripažįsta, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai.
10. Teismo vertinimu, nors Departamentas 2023 m. spalio 20 d. sprendime nurodo, kad „<...> pareiškėjo kognityviniai gebėjimai yra pakankami, kad jis galėtų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus arba pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai“, tačiau neaišku, kokius kognityvinius pareiškėjo gebėjimus Departamentas įvertino, darydamas tokią išvadą.
11. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra 84 metų amžiaus, jis yra silpnos sveikatos, niekur iš namų neišeinantis, vieninteliai jo užsiėmimai – knygų skaitymas ir filmų žiūrėjimas, padarė išvadą, kad Departamento teiginys, jog pareiškėjas dėl savo gebėjimų gali būti išnaudotas informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmams arba Rusijos Federacijos propagandos skleidimui, nepagrįstas.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausoje nurodė, jog jis tiesiog daug klausimų nesuprato, daugumą problemų laiko jau ne jo problemomis, ir tai, teismo vertinimu, visiškai tikėtina dėl solidaus pareiškėjo amžiaus.
13. Teismas pažymėjo, kad VSD rašte nėra individualizuojama konkrečiai pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, o tik pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į Departamento klausimyno 10 ir (ar) 11 klausimus.
14. Teismo vertinimu, VSD neatliko pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, nes VSD rašte pateikta išvada yra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo duomenys, nėra nurodytos konkrečios išvados, susijusios su būtent pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, nors, pagal Įstatymą, būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valstybės saugumui.
15. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas grindžiamas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, jame atkartoti visi duomenys apie pareiškėją, kurie jau buvo analizuoti ir įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo.
16. Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
17. Teismas konstatavo, kad Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendime dėl taikomos priemonės proporcingumo pateikti tik deklaratyvūs argumentai.
18. Teismo vertinimu, bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.
19. Teismas konstatavo, kad Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas yra formalus, nepakankamai motyvuotas, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, neproporcingas jo sukeliamais padariniais pareiškėjui.
20. Teismas pažymėjo, kad nors Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar uždraudimo į ją atvykti klausimai, tačiau jis sukuria tokių veiksmų prielaidas, o pagal gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, netoleruotina situacija, kai ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas bei jo šeimos nariai ilgą laiką būna teisiškai neapibrėžtoje situacijoje.
III.
21. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
22. Departamentas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo išaiškinimus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
22.1. pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas apklausoje aiškiai išdėstė savo poziciją, jog nepritaria karinei agresijai, pripažįsta, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai, Departamentas neįrodė, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstos;
22.2. pirmosios instancijos teismas atsietai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla;
22.3. pirmojoje apklausoje pareiškėjas vis išsisukinėjo nuo klausimų apie karą, juos įvardinęs, kaip provokacinius, nurodė, kad Krymas priklauso Turkijai. Antroje apklausoje pareiškėjas paaiškino, kad pirmosios apklausos metu pajuokavo, nurodęs, kad Krymas priklauso Turkijai, nurodė, kad vyksta ne karas, o pilietinis karas, kur ukrainiečiai kariauja su ukrainiečiais, vieniems padeda Rusijos Federacija, kitiems padeda kiti. Pareiškėjo apklausų metu pateikti jo atsakymai kartoja Rusijos Federacijos propagandą, patvirtina, kad pareiškėjas nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vėliau – nuo šio klausimo išsisukinėjo ir tik antrosios apklausos metu nurodė, kad Krymas teisiškai priklauso Ukrainai, tačiau atkartodamas Rusijos Federacijos propagandą. Visa tai įrodo Departamento padarytą išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui;
22.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamento argumentas, jog pareiškėjas gali būti išnaudotas informacijos rinkimo ir perdavimo Rusijos Federacijos propagandos skleidimo tikslams, yra nepagrįsta yra nemotyvuota. Tai, kad pareiškėjas yra vyresnio amžiaus savaime nereiškia, kad jis negali atlikti informacijos rinkimo, perdavimo, skleidimo veiksmų. Pareiškėjas yra aktyvus politine prasme, nes, kaip nustatyta, dalyvavo rinkimuose, žiūri televiziją;
22.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas sukuria prielaidas dėl pareiškėjo išsiuntimo ar uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendime nėra sprendžiami pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo klausimai, o tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės;
22.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui išduotas Leidimas nuolat gyventi suteikia ilgalaikio gyventojo statusą;
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
24. VSD apeliaciniame skunde, kartodamas aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatytas bylos aplinkybes, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiomis aplinkybės ir argumentais:
24.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – pareiškėjo apklausų metu pateiktus pareiškėjo atsakymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai, pripažįsta, kad Krymas priklauso Ukrainai, dėl kurių buvo padaryta neteisinga išvada, jog Departamentas nepagrindė, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui;
24.2. pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nepagrįstai pareiškėjui palankių aplinkybių neįvertino pareiškėjo apklausų metu išdėstytų teiginių valstybės saugumo aspektu;
24.3. pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl VSD atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Nors iš pradžių byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, likus vos 2 darbo dienoms iki paskirto teismo posėdžio, teismas, gavęs pareiškėjo 2024 m. sausio 17 d. prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatęs, kad Departamentas atsiliepime į skundą nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau neįvertinęs VSD atsiliepime į skundą pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šis proceso teisės pažeidimas lėmė, kad byla išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui.
25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinius skundus, kuriame kartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatytas bylos aplinkybes, teismo motyvus, kuriems pritaria, prašo palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, Departamento ir VSD apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas buvo išsamiai apklaustas administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 2023 m. rugsėjo 4 d. vykusiame teismo posėdyje. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos analogiškos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos administracinės bylos duomenimis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VSD neatliko pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, Departamentas neįvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime pateiktų teismo argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, dėl ko priėmė ankstesniam neteisėtam ir nepagrįstam Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimui analogišką Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo (kognityvinių) gebėjimų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus, pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai, konstatavo, kad Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas yra formalus, nepakankamai motyvuotas, jo padariniai neproporcingi pareiškėjo individualiai situacijai, todėl pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
28. Apeliacinius skundus padavė atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD. Tiek Departamentas, tiek VSD nesutinka ne tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės, bet ir su teismo atliktu įrodymų vertinimu, o VSD nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia dar ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žodiškumo pažeidimu.
29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiausia nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama Departamento ir VSD apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
31. Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinio skundo argumentą dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žodiškumo pažeidimo, pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundą padavęs asmuo prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant aptartą reglamentavimą, išaiškinta, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2306-602/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023); tik nustačius ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatytas procesines prielaidas, byla pirmosios instancijos teisme gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-296-968/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-547-1188/2024).
33. Šiuo konkrečiu atveju aiškinant ir taikant ABTĮ 78 straipsnio 6 dalį tikslinga pažymėti, kad administracinės bylos „proceso šalys“ yra pareiškėjas (skundą padavęs subjektas), atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio teisės aktai (administraciniai sprendimai) skundžiami) ir tretieji suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.).
34. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad:
34.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė, be kita ko, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti VSD, taip pat nustatyti pareiškėjui terminą pareikšti poziciją raštu dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka;
34.2. pareiškėjas 2023 m. lapkričio 29 d. rašte „Dėl bylos nagrinėjimo formos“ nurodė, kad, jo vertinimu, byloje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas;
34.3. atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom, t. y. žodinio proceso tvarka;
34.4. trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant pareiškėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų išsamiai ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės;
34.5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi, be kita ko, nutarta siūlyti bylą skirti nagrinėti 2024 m. sausio 22 d. 10.30 val. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas – vaizdo konferencijų programą Zoom;
34.6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi, be kita ko, byla paskirta nagrinėti 2024 m. sausio 22 d. 10.30 val. teismo posėdyje;
34.7. pareiškėjas 2024 m. sausio 17 d. rašte „Dėl bylos nagrinėjimo formos administracinėje byloje Nr. eI2-3953-595/2024“ nurodė, kad nors anksčiau išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šiuo metu pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka;
34.8. Regionų administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 6 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Departamentas prieštaravimo atsiliepime į skundą nepareiškė ir nurodė, kad neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi, be kita ko, nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka;
34.9. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. 10.30 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, priėmė 2024 m. sausio 22 d. nutartį, kuria nutarė atidėti teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą ir teismo procesinį sprendimą paskelbti 2024 m. vasario 5 d. 15 val.;
34.10. Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi nutarta pratęsti procesinio teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, procesinį teismo sprendimą paskelbti 2024 m. vasario 12 d. 15 val.;
35. Teisėjų kolegija, nustatytas bylos aplinkybes įvertinusi aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų procesinių prielaidų, kurias nustačius pirmosios instancijos teisme byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
36. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimis. Todėl šiuo atveju pareiškėjui pakeitus procesinę poziciją dėl bylos nagrinėjimo būdo, t. y. prašant bylą nagrinėti nebe žodinio proceso tvarka, o rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 6 dalimi, turėjo nustatyti terminą kitoms proceso šalims, t. y. atsakovui Departamentui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VSD pareikšti prieštaravimus dėl tokio bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas tokio termino nenustatęs ir negavęs šių proceso šalių procesinių pozicijų aptariamu klausimu, nepagrįstai 2024 m. sausio 17 d. nutartimi, be kita ko, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
37. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje neišspręstas trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepime į skundą pateiktas prašymas pripažinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, būtinu.
38. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, padarė proceso teisės pažeidimą, nagrinėjamu atveju netinkamai taikęs ABTĮ 78 straipsnio 6 dalį.
39. Vertinant atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, be kita ko, nustatyto proceso teisės pažeidimo kontekste, pažymėtina, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.); faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.); teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).
40. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėjamu atveju skundžiamą teismo sprendimą, be kita ko, vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023, kurioje buvo sprendžiamas ankstesnio Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo buvo išspręstas tas pats klausimas, kuris išspręstas ir nagrinėjamoje byloje ginčijamu Departamento 2023 m. spalio 20 d., t. y. dėl pareiškėjui išduoto Leidimo nuolat gyventi panaikinimo, ir kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kurie dalyvauja ir nagrinėjamoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau teismas neprijungė administracinės bylos Nr. eI2-10970-983/2023 medžiagos prie nagrinėjamos bylos medžiagos.
41. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 Departamentas pateikė VSD raštą „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuris buvo pateiktas Departamentui ir kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatavęs, kad VSD neatliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Tačiau, kaip matyti, teismas šią išvadą padarė, remdamasis ne minėtu VSD raštu „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriame, priešingai nei konstatavo teismas, yra pateikta VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o į jo nagrinėjamą bylą pateiktu VSD raštu (kuris pateiktas ir administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023; kuriuo remiantis priimtas ir Departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimas, ir Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas), kuriame, kaip matyti, iš tiesų pateikta tik bendro pobūdžio informacija ir nepateikta konkreti VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pats savo sprendime nustatė, jog pareiškėjas pateikė Prašymą, tačiau nagrinėjamos bylos medžiagoje šio Prašymo nėra, jis pateiktas į administracinę bylą Nr. eI2-10970-983/2023. Šiuo atveju, teismas, neprijungęs prie bylos medžiagos administracinės bylos Nr. eI2-10970-983/2023 medžiagos, nagrinėdamas bylą, privalėjo išreikalauti iš Departamento visą medžiagą, kuria jis rėmėsi, priimdamas 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, ypač Prašymą, kuriuo ir prasidėjo administracinė procedūra dėl pareiškėjui išduoto Leidimo nuolat gyventi pakeitimo, pasibaigusi minėto 2023 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą nuolat gyventi, priėmimu (pvz., 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. eA-718-602/2015; 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-443-968/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1358-662/2024).
44. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs aptartų prieštaravimų tarp įrodymų, esančių administracinėse bylose, kuriose sprendžiamas tas pats esminis ginčo klausimas – pareiškėjui išduoto Leidimo nuolat gyventi panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas – ir kuriose dalyvauja tie patys asmenys, pažeidė jam nustatytą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus proceso teisės pažeidimus, daro išvadą, kad dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo Departamento apeliacinį skundą, visiškai tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
46. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl nustatytų proceso teisės pažeidimų, konstatuotina, kad kitų atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų argumentų dėl įrodymų vertinimo bei ginčo esmės ir su tuo susijusių tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvų teisinis vertinimas teisiškai neaktualus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan