VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS
DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS
POTVARKIS
DĖL 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO
PROGRAMOS „KULTŪRA“ KVIETIMO „KULTŪROS PRIEINAMUMO PLĖTOJIMAS IR KULTŪRINIO ŠVIETIMO STIPRINIMAS“ GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PATVIRTINIMO
2020 m. vasario 25 d. Nr. DR-20-2-2020-16
Vilnius
Vadovaudamasi Institucijų, atsakingų už 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę Lietuvoje, funkcijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“, 20.19 punktu ir CPVA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2009/8-112 „Dėl dokumentų pasirašymo“ (2020-01-02 įsakymo Nr. 2020/8-1 redakcija),
tvirtinu pridedamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ kvietimo „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ gaires pareiškėjams.
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos
Centrinės projektų valdymo agentūros
direktoriaus pavaduotojo 2020 m. vasario 25 d.
potvarkiu Nr. DR-20-2-2020-16
KVIETIMO „KULTŪROS PRIEINAMUMO PLĖTOJIMAS IR KULTŪRINIO ŠVIETIMO STIPRINIMAS“
PAGAL 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROGRAMĄ „KULTŪRA“
GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ atviro kvietimo „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas.
2. Gairės pareiškėjams yra parengtos vadovaujantis:
2.1. Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės 2018 m. balandžio 24 d. susitarimo memorandumu dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo (toliau – Memorandumas);
2.2. 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamentu (toliau – Reglamentas), patvirtintu 2016 m. rugsėjo 8 d. EEE finansinio mechanizmo komiteto;
2.3. 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“;
2.4. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo komiteto 2019 m. birželio 19 d. sutartimi dėl 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ finansavimo;
3. Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šiose Gairėse nurodytuose teisės aktuose bei Institucijų, atsakingų už 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę, funkcijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“.
4. Kitos Gairėse naudojamos sąvokos ir sutrumpinimai:
4.1. Bendrojo finansavimo lėšos - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų programoms finansuoti;
4.2. Bendruomenė – bendruomeninė organizacija, juridinis asmuo, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje;
4.4. Donoro projekto partneris - Valstybėje donorėje (Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Norvegijos Karalystė) registruotas juridinis asmuo ir/arba fizinis asmuo, turintis teisę legaliai gyventi Lichtenšteino Kunigaikštystėje, kuris aktyviai dalyvauja rengiant projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie projekto įgyvendinimo.
4.7. Kultūrinis švietimas - įtraukios veiklos su auditorija, skirtos ugdyti dalyvių kultūrines kompetencijas;
4.8. MAFT - 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“;
4.10. Pareiškėjas - Lietuvoje registruotas juridinis asmuo pateikęs projekto paraišką. Pasirašius projekto įgyvendinimo sutartį „Pareiškėjas“ tampa „Projekto vykdytoju“;
4.11. Procesų darbo grupė - EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo procesų sukūrimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-109 „Dėl darbo grupės sudarymo“;
4.12. Projekto partneris – Lietuvoje ar vienoje iš valstybių donorių registruotas juridinis asmuo ir/arba fizinis asmuo iš Lichtenšteino, kuris aktyviai dalyvauja rengiant projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie projekto įgyvendinimo;
4.13. Projekto vykdytojas – Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kuriam yra skirtos mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos ir kuris su CPVA pasirašytos sutarties pagrindu atsakingas už projekto, atrinkto finansuoti pagal kvietimą „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“, įgyvendinimą;
4.14. Programa – 2014-2021 m. EEE finansinio mechanizmo programa „Kultūra“ (tekste dar vadinama Kultūros programa);
4.15. Regionas – apskritis arba iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių sudaryta Lietuvos teritorija už trijų didžiausių miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) ribų;
4.16. Rinkos tyrimas - kokybinės ir kiekybinės informacijos apie projektui reikalingų prekių, paslaugų pasiūlą, tiekėjus, jų tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas, ir kainas rinkimas, analizė ir apibendrintų išvadų rengimas, skirtas sprendimams dėl projekto pirkimams reikalingų lėšų priimti;
4.17. Socialinė įtrauktis - procesas, kurio metu užtikrinama, kad visiems visuomenės nariams būtų suteikiamos galimybės, būtinos dalyvauti ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime;
4.18. Kūrybinis produktas – originalus meninės ar kultūrinės veiklos rezultatas, kuris yra tokios formos, kad jį galima pristatyti visuomenei;
4.19. Valstybės donorės – Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštytė ir Norvegijos Karalystė;
II. KULTŪROS PROGRAMOS tikslai ir REMIAMOS VEIKLOS
5. Bendras Programos tikslas - socialinės ir ekonominės plėtros stiprinimas per bendradarbiavimą kultūros srityje, kultūrinį verslumą ir kultūros paveldo valdymą.
6. Programos atviru kvietimu „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ bus plėtojamas kultūros prieinamumas ir kultūrinis švietimas. Šiuo kvietimu bus skatinama auditorijos plėtra bei aukštos kokybės profesionalių kultūrinių ir kūrybinių produktų bei paslaugų mobilumas Lietuvos regionuose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas novatoriškiems šių iniciatyvų įgyvendinimo metodams.
7. Programos atviro kvietimo tikslai yra šie:
7.1. pagerinti profesionalių kultūros produktų ir paslaugų sklaidą regionuose ir užtikrinti lygiavertį prieinamumą;
7.2. skatinti vaikų ir jaunimo kūrybingumą, sudarant sąlygas jų dalyvavimui kultūrinio švietimo veiklose;
8. Pagal šį kvietimą finansavimas bus teikiamas šioms veikloms:
8.1. aukštos kokybės profesionalių kultūros ir kūrybinių produktų bei paslaugų sklaidai Lietuvos regionuose;
8.2. kultūros renginiams ir (arba) veikloms, skatinančioms auditorijos plėtrą regioniniu bei vietos lygmeniu ir pritraukiančioms vietos bendruomenes, menininkus ir kultūros veikėjus;
9. Kvietimo „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ projektams įgyvendinti skiriama 1 500 000,00 EUR (iš jų 1 275 000,00 EUR mechanizmų lėšų ir 225 000,00 EUR bendrojo finansavimo lėšų). Kultūros programai iš viso yra skirta 8 235 294,00 EUR (iš jų 7 000 000,00 EUR mechanizmų lėšų ir 1 235 294,00 EUR bendrojo finansavimo lėšų).
III. TINKAMI PAREIŠKĖJAI, PROJEKTŲ PARTNERIAI IR REIKALAVIMAI PARTNERYSTĖS SUTARČIAI
11. Galimi pareiškėjai yra viešieji ir privatūs subjektai, komercinės, nekomercinės, nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje.
12. Pagrindinė pareiškėjų arba jo Lietuvos partnerių veikla privalo būti vykdoma kultūros ir (arba) kūrybiniame sektoriuje, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1295/2013 dėl programos „Kūrybiška Europa“.
13. Projekto partneriai:
13.1. viešieji ir privatūs subjektai, komercinės, nekomercinės bei nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje. Jei pagrindinė Pareiškėjo veikla nėra vykdoma kultūros ir (arba) kūrybiniame sektoriuje, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1295/2013 dėl programos „Kūrybiška Europa“, bent vieno partnerio iš Lietuvos pagrindinė veikla privalo būti įgyvendinama šiuose sektoriuose;
13.2. viešieji ar privatūs subjektai, komercinės, nekomercinės bei nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys vienoje iš Valstybių donorių ir kurių pagrindinė veikla yra vykdoma kultūros ir (arba) kūrybiniame sektoriuje, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1295/2013 dėl programos „Kūrybiška Europa“, ir fiziniai asmenys, kurie turi teisę gyventi Lichtenšteino Kunigaikštystėje;
13.3. viešieji ar privatūs subjektai, komercinės, nekomercinės bei nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys vienoje iš EEE nepriklausančių, bet su Lietuva bendrą sieną turinčių valstybių, taip pat tarptautinės organizacijos, subjektai ar agentūros, kaip tai numatyta Reglamento 7.2.2 punkte.
14. Šiame kvietime ta pati institucija kaip pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Jeigu pareiškėjas pateiks daugiau nei vieną paraišką, vertinama bus tik pirmoji (pagal jos pateikimo datą ir laiką) pateikta paraiška, o visos kitos paraiškos bus atmetamos.
15. Pareiškėjas privalo turėti bent vieną partnerį iš bent vienos Valstybės donorės. Projekto partnerių skaičius neribojamas.
16. Tas pats juridinis asmuo gali dalyvauti kaip partneris keliuose projektuose, tačiau kaip pareiškėjas gali būti tik viename projekte.
17. Partnerio (-ių) dalyvavimas projekte, teikiama nauda ir prisidėjimas prie projekto tikslų įgyvendinimo turi būti pagrįsti projekto paraiškoje. Pareiškėjas partneriais turi pasirinkti tik tuos juridinius ir fizinius (kai taikoma) asmenis, kurie įneš realų indėlį vykdant projekto veiklas ir (arba) aktyviai naudosis projekto metu sukurtais rezultatais. Pareiškėjas privalo įvertinti partnerio (-ių) būtinumą projekte ir su tuo susijusius valdymo sunkumus.
18. Kartu su paraiška turi būti pateikta partnerystės sutarties projektas (jei partnerystės sutartis iki paraiškos pateikimo yra pasirašyta – pasirašytos sutarties kopija) ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas. Su visais projekto partneriais gali būti sudaroma viena partnerystės sutartis arba su atskiru (-ais) partneriu (-iais) sudaroma atskira (-os) partnerystės sutartys. Partnerystės sutarties projektas ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas turi būti teikiamas anglų kalba, jei bent viena iš partnerystės sutarties ar ketinimų sudaryti tokią sutartį protokolo šalių yra partneris iš Valstybės donorės.
19. Partnerystės sutarties anglų kalbą šablonas yra pateiktas adresu: https://eeagrants.org/resources/2014-2021-bilateral-guideline-annex-6-partnership-agreement-template.
20. Su paraiška teikiamame partnerystės sutarties projekte arba pasirašytoje partnerystės sutartyje turi būti aptartos šios sąlygos:
20.1. sutarties tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių);
20.2. išsamus projekto biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių), partnerio (-ių) išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant nuostatas dėl taikomo valiutos keitimo kurso, jei išlaidos patiriamos kita valiuta nei euras (bet kokiu atveju nuostoliai dėl valiutos keitimo yra projekto lėšomis netinkamos finansuoti išlaidos);
20.3. nuostatos dėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodo (galimi metodai nustatyti MAFT 276 p.) ir didžiausia galima netiesioginių išlaidų suma;
20.4. nuostatos, reglamentuojančios iš Valstybės donorės projekto partnerio (-ių) atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarką. Vadovaujantis MAFT 290 ir 292 punktais, iš Valstybės donorės projekto partneris, atsiskaitydamas už savo išlaidas, projekto vykdytojui galės pateikti vieną iš šių dokumentų:
20.4.2. jei iš Valstybės donorės projekto partneris yra valstybės institucija ar įstaiga, turinti kompetentingą pareigūną, kuris turi teisę atlikti atitinkamo subjekto auditą ir kurio nepriklausomumas rengiant finansines ataskaitas yra užtikrintas, toks projekto partneris su kiekvienu mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos jo patirtos išlaidos, gali teikti minėto kompetentingo pareigūno pasirašytą išvadą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą), kurioje patvirtinama, kad išvadoje dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nurodytos išlaidos patirtos pagal Reglamentą, nacionalinius teisės aktus ir apskaitos praktiką projekto partnerio valstybėje;
20.4.3. jei iš Valstybės donorės projekto partneris nėra valstybės institucija ar įstaiga ir (arba) neturi kompetentingo pareigūno, kuris turi teisę atlikti atitinkamo subjekto auditą ir (arba) kurio nepriklausomumas rengiant finansines ataskaitas nėra užtikrintas, toks projekto partneris su kiekvienu mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos jo patirtos išlaidos, gali teikti partnerio išlaidų deklaraciją (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą), kurioje patvirtinama, kad išlaidų deklaracijoje nurodytos išlaidos patirtos pagal Reglamentą, nacionalinius teisės aktus ir apskaitos praktiką projekto partnerio valstybėje. Tokią projekto partnerio išlaidų deklaraciją papildomai turi pasirašyti projekto vykdytojo atstovas, patvirtindamas, kad projekto partneris įvykdė veiklas, suteikė paslaugas ir projekto vykdytoją tenkina rezultatas, o patirtos išlaidos atitinka projekto biudžetą. Jei bendros projekto partnerio iš Valstybės donorės per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį patirtos išlaidos viršija 10 000 eurų (išskyrus išlaidas, kurios buvo apmokėtos supaprastintai, taikant fiksuotąjį įkainį ir (ar) fiksuotojo dydžio normą), kartu su galutiniu mokėjimo prašymu dėl visų projekto partnerio patirtų išlaidų pateikiama nepriklausomo auditoriaus pasirašyta išvada dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą). Tokiu atveju partnerystės sutarties projekte (pasirašytoje partnerystės sutartyje) taip pat turi būti nurodyta, kuri partnerystės sutarties šalis (Pareiškėjas ar Donoro projekto partneris) yra projekto partnerio iš Valstybės donorės išlaidų audito paslaugų pirkėja ir mokėtoja, užtikrinant, kad auditą atliekantis paslaugos teikėjas bus kompetentingas atlikti tokių išlaidų auditą ir patvirtinti, kad Donoro projekto partnerio patirtos išlaidos atitinka Reglamentų, projekto partnerio iš Valstybės donorės valstybėje taikomų teisės aktų reikalavimus bei apskaitos principus;
20.5. nuostata, kad išlaidų deklaracijoje ir (arba) išvadoje dėl išlaidų tinkamumo patirtų išlaidų suma turi būti nurodyta eurais. Jei išlaidos patirtos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį išlaidų deklaracijos ir (ar) išvados dėl išlaidų tinkamumo rengimo dieną;
20.6. nuostata, kad projekto partneris išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus privalo saugoti nepažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatų, tačiau ne trumpiau, nei nurodyta projekto įgyvendinimo sutartyje;
20.7. nuostata, kad projekto partneris privalo sudaryti sąlygas tikrinti ir audituoti projekto ir su projektu susijusius dokumentus institucijoms, turinčioms teisę tai daryti įgyvendinant programą;
20.9. nuostata, kad iki paraiškos teikimo partnerystės sutartyje ar jos projekte nurodytas projekto biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių), nuostatos dėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodo ir didžiausia galima netiesioginių išlaidų suma gali keistis pagal paraiškos vertinimo metu nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų dydį, o pasikeitus projekto biudžetui partnerystės sutartis turės būti pakeista.
21. Jei su paraiška teikiamas ketinimų sudaryti partnerystės sutartį dokumentas, jame turi būti aptartos bent šios sąlygos:
21.1. dokumento tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių);
22. Jei su paraiška teikiamas partnerystės sutarties projektas ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas, pasirašytos partnerystės sutarties kopija programos operatoriui turės būti pateikta iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo.
23. Nors partneris (-iai) dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais, tačiau už tinkamą projekto įgyvendinimą, koordinavimą ir lėšų panaudojimą atsako pareiškėjas. Jei projektui skiriamos mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, projekto įgyvendinimo sutartis sudaroma su pareiškėju, kuris nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos tampa projekto vykdytoju. Mechanizmų lėšas ir bendrojo finansavimo lėšas, skirtas visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna projekto vykdytojas, kuris atsiskaito su partneriu (-iais).
IV. TINKAMI FINANSUOTI PROJEKTAI
24. Finansavimas bus skiriamas projektams, prisidedantiems prie Programos ir šio atviro kvietimo tikslų siekimo bei atitinkantiems šiuos specialiuosius projektų atitikties kriterijus (visi žemiau išvardinti kriterijai yra privalomi visiems projektams):
24.1. projektas įtraukia vaikus ir jaunimą (iki 29 metų amžiaus) į renginius ir / ar veiklas regioniniu ar vietos lygiu;
24.2. projektas apima inovatyvias kultūrinės edukacijos formas, tokias kaip bendra kūryba, jungtiniai pasirodymai, įtraukus ugdymas, interaktyvūs metodai naudojant naująsias medijas ir kt.;
24.3. projekto metu sukuriamas naujas, plėtojamas ar platinamas esamas kultūrinis - meninis – kūrybinis produktas ar paslauga;
24.4. sukurtas produktas turi būti pristatytas ne mažiau kaip 3 kartus skirtinguose Lietuvos teritorijos lygiuose (skirtingose vietovėse):
24.4.2. ne mažiau nei 1 kartą savivaldybės lygmeniu (savivaldybės centre pagal Lietuvos teritorijos administracinį suskirstymą, išskyrus kai savivaldybė yra ir apskrities centras);
25. Įgyvendindami projektus Pareiškėjai turi siekti projektu prisidėti prie šių Programos stebėsenos rodiklių įgyvendinimo:
| Rezultato rodiklis |
| 25.1. Programos finansuotų renginių dalyvių skaičius (privalomas); |
| 25.2. vietos naudos gavėjų, dalyvaujančių projektų veiklose, dalis (privalomas); |
| 25.3. asmenų, pranešančių apie geresnes galimybes dalyvauti kultūrinėje veikloje, dalis (privalomas). |
| Produkto rodiklis |
| 25.4. Programos finansuotų veiklų skaičius; |
| 25.5. Į veiklas ir renginius regioniniu ar vietos lygiu įtrauktų vaikų ir jaunimo skaičius (privalomas); |
| 25.6. Vietos suinteresuotųjų šalių, įtrauktų į renginius ir veiklas regioniniu ar vietos lygiu, skaičius (privalomas); |
| 25.7. Projektų, skatinančių visuomenės sąmoningumą apie socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, skaičius (pasirenkamas); |
| 25.8. Projektų, įgyvendinamų partnerystėje tarp skirtingų sektorių, skaičius (pasirenkamas); |
| 25.9. Kultūrinės edukacijos veiklose dalyvavusių asmenų skaičius (pasirenkamas). |
26. Pareiškėjai turi siekti projektu prisidėti prie Programos produkto „Sustiprinti kultūros veikėjų gebėjimai per dvišalį bendradarbiavimą“ stebėsenos rodiklių, jei projekte numatomos su šiais rodikliais susijusios veiklos:
| Rodiklis |
| 26.1. įgyvendintų bendrų kultūrinių veiklų skaičius; |
| 26.2. darbuotojų iš Valstybių donorių, dalyvaujančių mainuose, skaičius (išskaidyta pagal lytį, Valstybę donorę); |
| 26.3. darbuotojų iš valstybių paramos gavėjų, dalyvaujančių mainuose, skaičius (išskaidyta pagal lytį, Valstybę donorę). |
28. Projekte numatytoms veikloms įgyvendinti turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 24 mėnesių laikotarpis. Dėl pagrįstų priežasčių projekto veiklų vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.
29. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į gero valdymo (įgyvendinant projektą užtikrinama atskaitomybė, skaidrumas, dalyvavimas, lygybė, įstatymo viršenybė, gebėjimai ir kompetencija bei jautrumas žmogaus poreikiams), darnaus vystymosi (ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas, atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę ir numatomus įgyvendinimo padarinius) ir lyčių lygybės bei lygių galimybių (moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas ir bet kokios diskriminacijos etninės ar rasinės priklausomybės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar įsitikinimo pagrindu panaikinimas) principus. Projekto poveikis šiems principams negali būti neigiamas.
30. Projektas turi atitikti nustatytus projektų administracinės atitikties kriterijus, bendruosius projektų atrankos kriterijus ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus (tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijai) bei siekti atitikti specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus (naudos ir kokybės vertinimo kriterijai), nustatytus Gairių 2, 3 ir 4 prieduose.
V. REIKALAVIMAI DĖL NEREIKŠMINGOS (DE MINIMIS) PAGALBOS TEIKIMO
32. Pagal Gaires pareiškėjams gali būti teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba, kuri atitinka De minimis reglamento nuostatas. Nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėju yra projekto vykdytojas ir (arba) partneris, kuris projekto lėšomis vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą ir kurio veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos šalių.
33. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos vienai įmonei, kaip ji apibrėžta De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, suma negali viršyti 200 000 eurų per bet kurį 3 finansinių metų laikotarpį. Ši riba taikoma neatsižvelgiant į nereikšmingos (de minimis) pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama ES kilmės ištekliais.
34. Programos operatorius vertina ir nustato, ar pagal Gaires pareiškėjams projektui bus teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba, šia tvarka:
34.1. paraiškos vertinimo metu, atsižvelgdamas į paraiškoje ir Klausimyne dėl valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos buvimo ar nebuvimo (Gairių 6 priedas) pareiškėjo pateiktą informaciją, taip pat pareiškėjo pateiktą papildomą informaciją (jei taikoma), užpildo patikros lapą dėl valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos buvimo ar nebuvimo (Gairių 7 priedas) ir nustato, ar ketinamoms finansuoti projekto veikloms arba daliai veiklų turi būti taikomos nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklės, taip pat ar pareiškėjas ir kiekvienas iš partnerių įgyvendindami projekto veiklas bus nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėju;
34.2. jei projekto veikloms arba daliai veiklų turi būti taikomos nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklės, paprašo pareiškėjo per programos operatorius nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti kiekvieno nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėjo užpildytą Vienos įmonės deklaraciją (deklaracijos forma skelbiama interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt, skiltyje „Dokumentai“ (dokumento tipas: „Kitos formos“, dokumento kategorija: „Administruojančių institucijų formos“, dokumento pavadinimas: „Vienos įmonės“ deklaracija pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013“), reikalingą vienos įmonės, kaip nurodyta De minimis reglamente, apimčiai nustatyti, taip pat kitą informaciją ir (arba) dokumentus, reikalingus nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimui įvertinti;
34.3. patikrina kiekvieno nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėjo teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą nereikšmingą (de minimis) pagalbą (programos operatorius patikrina visas su pareiškėju (partneriu) susijusias įmones, nurodytas pateiktoje Vienos įmonės deklaracijoje), taip pat Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Registras) patikrina, ar teikiama pagalba (t. y. pagal Gaires pareiškėjams skiriamas finansavimas iš EEE finansinio mechanizmo ir bendrojo finansavimo lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžeto lėšos ir (ar) kitos viešosios lėšos, kuriomis, kaip pareiškėjo (partnerio) nuosavu įnašu, prisidedama prie projekto finansavimo), neviršys leidžiamo nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydžio, nurodyto šių gairių 20 punkte, ir užpildo Projekto atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą, kurio forma pateikta Gairių 8 priede.
35. Programos operatorius, paraiškos vertinimo metu patikrinęs pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą nereikšmingą (de minimis) pagalbą ir įsitikinęs, kad teikiama pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, ir atlikęs projekto naudos ir kokybės vertinimą (kai suteikiama 50 balų ar daugiau), vadovaudamasis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1S-120/2015 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, rezervuoja planuojamą suteikti de minimis pagalbos sumą Registre.
36. Sprendimą suteikti nereikšmingą (de minimis) pagalbą priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija per 5 darbo dienas, gavusi iš programos operatoriaus sprendimą skirti projektui finansavimą, kuris pagal programos operatoriaus atliktą vertinimą yra nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimas.
37. Kultūros ministerija informuoja programos operatorių apie priimtą sprendimą suteikti nereikšmingą (de minimis) pagalbą per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kultūros ministerija taip pat raštu arba elektroniniu paštu informuoja nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėjus apie priimtą sprendimą dėl nereikšmingos (de minimis) pagalbos suteikimo, nurodydama nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydį ir pateikdama aiškią nuorodą į De minimis reglamentą (nurodydama reglamento pavadinimą bei skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį).
38. Programos operatorius, gavęs informaciją iš Kultūros ministerijos apie priimtą sprendimą suteikti nereikšmingą (de minimis) pagalbą, teikia informaciją apie suteiktą nereikšmingą (de minimis) pagalbą Registrui, vadovaudamasis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
VI. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
39. Projekto išlaidos turi atitikti MAFT XIX skyriuje nurodytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus ir Reglamento 8 skyriuje nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus.
40. Galima prašyti mažiausia mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų suma pagal šį Kvietimą – 50 000,00 (penkiasdešimt tūkstančių eurų), didžiausia – 200 000,00 (du šimtai tūkstančių eurų).
41. Didžiausia galima projekto iš mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojama dalis nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų yra 90 proc. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie projekto (nuosavu įnašu) ne mažiau nei 10 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų, tarp jų ir projekto įgyvendinimo metu nustatytų kaip netinkamų finansuoti, apmokėjimą.
42. Jei projekto vykdytojas atitinka nevyriausybinės organizacijos, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 1.6 (n) punkte, arba socialinio partnerio apibrėžimą, kaip ji apibrėžta Reglamento 1.6 (y) punkte, iki 50 procentų nuosavo įnašo gali būti padengta įnašu natūra. Dengiamas natūra nuosavas įnašas turi atitikti sąlygas ir būti pagrįstas vadovaujantis CPVA patvirtintos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų projektų nuosavo įnašo padengimo įnašu natūra apskaičiavimo ir taikymo metodikos, kuri skelbiama www.cpva.lt, nuostatomis.
43. Pareiškėjas ir (arba) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne nei reikalaujama suma.
44. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu ir būtinos projekto tikslui ir numatytiems rezultatams pasiekti. Planuojant projekto biudžetą būtina laikytis ekonomiškumo, efektyvumo ir našumo principų.
45. Mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos už įgyvendintas nuo sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo dienos veiklas. Tam tikrų išlaidų įtraukimas į projekto biudžetą, negali būti laikomas išankstiniu patvirtinimu, kad tos išlaidos projekto įgyvendinimo metu bus patvirtintos tinkamomis finansuoti. Visos projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ir išlaidos turi būti patirtos bei apmokėtos projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu iki projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos datos, nurodytos projekto įgyvendinimo sutartyje, išskyrus išlaidas, kurioms sąskaita buvo išrašyta paskutinį projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio mėnesį ir kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti, jei projekto išlaidas pagrindžianti sąskaita apmokama per 30 dienų nuo projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. Galutinė tinkamų išlaidų data yra 2024 m. balandžio 30 d.
46. Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos bei teikiamos finansuoti iš kitų programų (jau suteikus finansavimą), finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, kitų fondų ar finansinių mechanizmų (Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Šveicarijos Konfederacijos ir kita) bei kitų EEE finansinio mechanizmo programų, jei dėl to projekto ar jo dalies tinkamos finansuoti išlaidos gali būti finansuotos kelis kartus, įskaitant de minimis pagalbą.
47. Kartu su planuojamu projekto biudžetu būtina pateikti projekto išlaidų apskaičiavimą (pagrindimą). Tuo atveju, kai išlaidos bus patiriamos atliekant (viešuosius) pirkimus (išskyrus išlaidas, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai), planuojamos išlaidos turi būti pagrįstos atliktais rinkos tyrimais. Rekomenduojama rinkos tyrimo suvestinės forma ir paaiškinimai dėl jos pildymo yra pateikti Gairių 9 priede.
48. Pagal šį Kvietimą tinkamų arba netinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios:
| Išlaidų katego-rijos Nr. |
Išlaidų kategorijos pavadinimas |
Reikalavimai ir paaiškinimai |
| Tiesioginės projekto išlaidos |
||
| 1. |
Žemė ir nekilnojamas turtas |
Netinkami finansuoti. |
| 2. |
Ranga (statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai) |
Netinkama finansuoti. |
| 3. |
Ilgalaikis turtas |
Projektui įgyvendinti, jo tikslams bei rodikliams pasiekti bei projektui administruoti ir viešinti būtinos projekto įgyvendinimo laikotarpiui tenkančios projekte naudojamos naujos arba naudotos įrangos arba įrenginių (toliau kartu – įranga), nusidėvėjimo išlaidos, su sąlyga, kad įranga yra nudėvima pagal projekto vykdytojui ar partneriui ir apskritai panašiai įrangai taikomus bendrai priimtus apskaitos principus, gali būti finansuojamos. Jei įranga yra neatskiriama ir būtina projekto įgyvendinimo rezultatų dalis, visa ši įrangos įsigijimo kaina gali būti pripažįstama kaip tinkamos finansuoti išlaidos (netaikoma projekto administravimui ir viešinimui). Tokiu atveju turi būti užtikrinta, kad projekto vykdytojas bent 5 metus po projekto pabaigos išlaikys įrangos nuosavybę ir naudos įrangą projekto tikslams, užtikrins tinkamą įrangos draudimą nuo nuostolių, tokių kaip gaisras, vagystės ir kiti paprastai draudžiami įvykiai, tiek viso projekto įgyvendinimo metu, tiek bent 5 metus po projekto pabaigos bei tinkamą įrangos priežiūrą bent 5 metus po projekto pabaigos, jei projekto įgyvendinimo sutartyje nebus nustatyta kitaip (draudimo išlaidos projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali būti tinkamos finansuoti projekto lėšomis). Jei įrangą įsigyja partneris, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad paminėtų nuostatų laikysis ir partneris. Įranga laikomas naudojamas tiesiogiai projekto veiklai vykdyti kilnojamasis materialusis turtas, kurio įsigijimo vertė yra 1000 eurų ir daugiau (nepriklausomai nuo vertės, nuo kurios projekto vykdytojas ar partneris priskiria įsigytą turtą ilgalaikio turto kategorijai pagal savo apskaitos politiką), toks kaip kilnojami ar stacionarūs daiktai, kūrybiniam darbui reikalingi įrankiai, mechanizmai, aparatūra ar prietaisų komplektas, kai tenkinamos šios sąlygos: naudojant pagal paskirtį turto naudingo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei 1 metai; naudojamas turtas išlaiko savo pradinę formą ir išvaizdą; turtą sugadinus, jo dalis pametus ar joms susidėvėjus, turtą tikslingiau taisyti, nei keisti nauju; turtas nepraranda savo tapatumo (galimybės atlikti funkcijas) net ir sujungtas į kitą sudėtingesnį vienetą. Tuo atveju, jei turtas gali būti ar yra naudojama kitais nei projekto tikslais, įrangos nusidėvėjimo arba įsigijimo išlaidos (jei taikoma) projekto lėšomis finansuojamos taikant pro-rata principą (atsižvelgiant į įrangos naudojimo projekto ir kitais tikslais proporciją). Išlaidos ilgalaikiam turtui negali viršyti 30 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. |
| 4. |
Prekės (trumpalaikis turtas) ir paslaugos |
Projektui įgyvendinti, jo tikslams bei rodikliams pasiekti bei projektui administruoti ir viešinti būtinų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos gali būti finansuojamos. Tuo atveju, jei gali būti ar yra naudojamos kitais nei projekto tikslais, prekių įsigijimo projekto lėšomis išlaidos finansuojamos taikant pro-rata principą (atsižvelgiant į prekių naudojimo projekto ir kitais tikslais proporciją). |
| 5. |
Komandiruotės ir kelionės |
Projekto veiklas vykdančių ir administruojančių bei viešinimo veiklas vykdančių darbuotojų bei projekto veiklų dalyvių, kelionių ir komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, išlaidos gali būti finansuojamos. Visiems projektų vykdytojams ir (arba) partneriams iš Lietuvos, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nuostatos (išskyrus kai išlaidos deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai). Komandiruočių ir kelionių į užsienio valstybę (kai jų trukmė ilgesnė nei 1 diena) išlaidos (išskyrus kelionės į užsienio valstybę ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidas) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant Europos Komisijos dienpinigių („per diems“, kurie apima kelionių draudimo, apgyvendinimo, maitinimo, vietinių kelionių ir kitas būtinas kelionės išlaidas užsienio valstybėse) normas (fiksuotuosius įkainius), kurios taip pat yra skelbiamos interneto svetainėje https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2020/01/europos-komisijos-skelbiamos-dienpinigiu-normos-perdiems-2017-03-17_en.pdf. Projekto įgyvendinimo metu taikomos dienpinigių normos („per diems“) nekeičiamos. Komandiruočių ir kelionių metu Lietuvos Respublikos teritorijoje patiriamos transporto išlaidos (kuro ar susisiekimo viešuoju transportu) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kuro ir viešojo transporto išlaidų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FĮ-005 (2015 m. balandžio 24 d. redakcija), skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus 1 km fiksuotuosius įkainius (0,07 Eur / km be PVM arba 0,08 Eur / km su PVM). Projekto įgyvendinimo metu taikomi fiksuotieji įkainiai nekeičiami, išskyrus atvejus, kai keičiasi kuro ir (ar) susisiekimo viešuoju transportu išlaidoms taikomas PVM tarifas ir (arba) kai vadovaujamasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams taikomoms fiksuotųjų įkainių nustatymo metodikomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančiajai arba audito institucijoms nustačius, kad fiksuotojo įkainio dydis ar jo taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (tais atvejais, kai fiksuotojo įkainio dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas, patikslintas dydis ar jo taikymo sąlygos taikomi supaprastintai apmokamoms Projekto išlaidoms, patirtoms nuo dydžio ar jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, apmokėti). |
| 6. |
Darbo užmokestis |
Darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos už personalo, pasamdyto ar priskirto išskirtinai projekto veikloms vykdyti ir administruoti projektą bei vykdyti projekto viešinimo veiklas, faktiškai projekte dirbtą laiką (darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai, taip pat kitos pagal teisės aktus numatytos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos, jeigu jos atitinka įprastą projekto vykdyto ir partnerio darbo užmokesčio politiką) gali būti finansuojamos. Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą projekte. Valstybinių institucijų darbuotojų darbo užmokesčio atitinkamos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tokia apimtimi, kiek jos yra susijusios su veikla, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jeigu toks projektas nebūtų vykdomas. Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis, pareiškėjo ir (arba) partnerio pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (arba) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 6 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar pan.). Paraiškoje turi būti pateikiama informacija apie kiekvienai pareigybei (funkcijoms) ar jų grupei planuojamą darbo valandų (dienų, mėnesių) įgyvendinant projektą skaičių ir planuojamą darbo valandos (dienos, mėnesio) vidutinį įkainį ir paaiškinama, kokiu pagrindu ir (arba) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis darbo valandos (dienos, mėnesio) įkainis bei pridedami (kai reikalinga) tai įrodantys dokumentai. Atostogų ir papildomų poilsio dienų darbo užmokesčio išlaidos priskaičiuojamos ir bus deklaruojamos bei apmokamos supaprastintai taikant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų fiksuotųjų normų nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FN-005 (2017 m. liepos 20 d. redakcija), skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų koeficientus (fiksuotąsias normas). Projekto įgyvendinimo metu taikomos fiksuotosios normos nekeičiamos, išskyrus atvejus, kai vadovaujamasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams taikomoms fiksuotųjų normų nustatymo metodikomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančiajai arba audito institucijoms nustačius, kad fiksuotosios normos dydis ar jos taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (tais atvejais, kai fiksuotosios normos dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas, patikslintas dydis ar jo taikymo sąlygos taikomi supaprastintai apmokamoms Projekto išlaidoms, patirtoms nuo dydžio ar jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, apmokėti). |
| Netiesioginės projekto išlaidos |
||
| 7. |
Netiesioginės išlaidos |
Tinkamos finansuoti projekto netiesioginės išlaidos yra tokios išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti, tačiau yra būtinos projektui įgyvendinti ir galima nustatyti jų ryšį su tiesioginėmis projekto išlaidomis. Į netiesiogines išlaidas negali būti įtrauktos jokios tiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos. Netiesioginių išlaidų nustatymo metodas turi būti pasirinktas (ir kai reikalinga pagrįstas) ir nurodytas paraiškoje. Metodai, kuriuos naudojant galima nustatyti projekto netiesiogines išlaidas, numatyti MAFT 276 punkte: remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis (MAFT 276.1 ir 276.2. papunkčiai) arba taikant fiksuotojo dydžio normą (MAFT 276.3.1., 276.3.2. ir 276.3.3 papunkčiai). Jei projekto netiesioginėms išlaidoms nustatyti pasirenkamas MAFT 276.3.1. papunktyje numatytas metodas, projekto netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos vadovaujantis CPVA patvirtintos Netiesioginių išlaidų fiksuotojo dydžio normos nustatymo ir taikymo metodikos, kuri skelbiama www.cpva.lt (aktuali redakcija: https://www.cpva.lt/eee-ir-norvegijos-finansiniai-mechanizmai-2014-2021-m./dokumentai/682/act719?sqid=994b3627fada2d63b94793688db3b709c08413e2), nuostatomis. Netiesioginių išlaidų pavyzdžiai: bendrų organizacijos išlaidų, susijusių su infrastruktūra (pvz. elektros energijos, gamtinių dujų, šildymo, vandens, valymo, apsaugos, patalpų priežiūros, ryšių ir kitos išlaidos), smulkiosios biuro įrangos bei kanceliarinių išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su horizontaliomis organizacijos veiklomis, tokiomis kaip administracinis ir finansų valdymas, žmogiškieji ištekliai, mokymai, teisinės konsultacijos ir kt., dalis, tenkanti projekto įgyvendinimui. |
49. Išlaidos, būtinos projektui administruoti, numatytos 48 punkte 3-6 išlaidų kategorijose, (pvz. projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant projektą, su projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos, projekto administravimo paslaugų išlaidos, partnerių iš Valstybių donorių išlaidų patikrinimo (audito) išlaidos (kai taikoma), kitos su projekto administravimu susijusios išlaidos), yra laikomos tiesioginėmis projekto išlaidomis. Bendra išlaidų, būtinų projektui administruoti, suma negali viršyti 10 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
50. Išlaidos projekto viešinimui, numatytos 48 punkte 3-6 išlaidų kategorijose, yra laikomos tiesioginėmis projekto išlaidomis ir yra tinkamos finansuoti, kai yra patiriamos atliekant MAFT 260-264 p. numatytus būtinus informavimo apie projektą veiksmus.
51. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir (arba) partneris pagal teisės aktus negalės įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti, yra tinkamas finansuoti iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų.
52. Visais atvejais netinkamos finansuoti išlaidos nurodytos MAFT XIX skyriaus trečiajame skirsnyje.
53. Projekto išlaidos pagal projekto vykdytojo pateiktą mokėjimo prašymą galės būti apmokamos taikant išlaidų kompensavimo su avansu ar be avanso ir (arba) sąskaitų apmokėjimo būdą. Išlaidų apmokėjimo tvarka ir išlaidų apmokėjimo būdas (-ai) bus nustatyti projekto įgyvendinimo sutartyje.
54. Viso projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas galės prašyti avanso, neviršijančio 30 procentų projektui skirtų mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų sumos (jei avanso išmokėjimas bus numatytas projekto įgyvendinimo sutartyje), kuri vėliau bus įskaitoma pripažinus tinkamomis finansuoti deklaruotas išlaidas pagal MAFT 300 punkto nuostatas. Kartu su avanso mokėjimo prašymu (jei bus teikiamas), turės būti pateiktas avanso draudimo dokumentas (kai taikoma pagal MAFT 289.2. papunkčio nuostatas). Jei projektui bus išmokamas avansas, projekto vykdytojas privalės kredito įstaigoje turėti atskirą sąskaitą projektui skiriamoms finansavimo lėšoms tvarkyti.
55. Projekto partneris (-iai) iš Valstybės donorės ir (arba) projekto dalyvis (-iai) iš Valstybės donorės už projekto įgyvendinimo metu patirtas išlaidas galės atsiskaityti MAFT 292-294 punktuose nustatyta tvarka bei vadovaujantis Procesų darbo grupės parengta atmintine, skelbiama https://www.cpva.lt/eee-ir-norvegijos-finansiniai-mechanizmai-2014-2021-m./dokumentai/682/act690?sqid=994b3627fada2d63b94793688db3b709c08413e2.
VII. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PRIĖMIMAS, PROJEKTŲ VERTINIMAS IR ATRANKA
56. Mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos šio atviro kvietimo projektams bus skiriamos konkurso būdu.
57. Atviras kvietimas teikti paraiškas „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ skelbiamas interneto svetainėje www.eeagrants.lt ir www.cpva.lt.
58. Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas per DMS tiesioginiu būdu (online) turi užpildyti Procesų darbo grupės parengtą nustatytos formos paraišką (tipinė forma pateikta šių Gairių 1 priede) ir kartu su priedais pateikti per DMS iki kvietime teikti paraiškas nurodytos datos. Pateikusiam paraišką pareiškėjui per DMS nedelsiant išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimo pranešimas, kuriame nurodomas paraiškai suteiktas unikalus kodas. Jei DMS/NORIS funkcionalumai nėra užtikrinami, pareiškėjas apie užregistruotą paraišką ir jai suteiktą unikalų kodą informuojamas raštu, kuris siunčiamas nurodytu kontaktinio asmens el. pašto adresu.
59. Kitais nei per DMS būdais ir priemonėmis pateikta paraiška nebus priimta ir bus grąžinama pareiškėjui. Jei laikinai nėra užtikrintos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negali pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, CPVA paraiškų pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu bei apie tai informuoja pareiškėjus per DMS arba raštu, jei nėra įdiegtos arba neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės.
60. Pareiškėjas kvietime nurodytais CPVA telefonais, raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu gali pateikti klausimus dėl finansavimo skyrimo sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu bei kitų su finansavimo skyrimu susijusius klausimus.
61. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus:
61.2. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (tuo atveju, kai išlaidos bus patiriamos atliekant (viešuosius) pirkimus (išskyrus išlaidas, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai), planuojamos išlaidos turi būti pagrįstos atliktais rinkos tyrimais);
61.3. šių Gairių reikalavimus atitinkančią partnerystės sutarties projektą (jei partnerystės sutartis iki paraiškos pateikimo yra pasirašyta – pasirašytos sutarties kopiją) ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentą;
61.4. įsipareigojimą prie projekto įgyvendinimo prisidėti nuosavomis lėšomis įrodančius dokumentus, nurodant nuosavo indėlio dydį, procentą bei lėšų šaltinį (pvz. savivaldybės tarybos sprendimo kopija, paskolos sutarties kopija, privataus investuotojo lėšas pagrindžiantys dokumentai, įstaigos (organizacijos), prisidedančios nuosavu įnašu, vadovo pasirašytas įsipareigojimas ar kt.);
61.6. dokumentus ir (arba) informaciją, kuri įrodo, kad pareiškėjas arba bent vienas Lietuvos partneris veikia kultūros ir kūrybiniame sektoriuje;
61.7. dokumentus ir (arba) informaciją, įrodančią, kad pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) atitinka NVO sąvoką, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 1.6 (n) punkte arba socialinio partnerio sąvoką, kaip ji apibrėžta Reglamento 1.6 (y) punkte, jei numatoma dalį nuosavo įnašo dengti įnašu natūra;
62. Paraiškų vertinimą vadovaudamasi MAFT XVII skyriaus nuostatomis organizuos CPVA. Vertinimas atliekamas vertintojams pildant Gairių 2, 3 ir 4 prieduose nustatytos formos vertinimo lenteles.
63. Paraiškos vertinimo metu CPVA gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus. Pareiškėjas privalo pateikti šią informaciją ir (arba) dokumentus per CPVA nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 3 d. d. Susirašinėjimas tarp CPVA ir pareiškėjo vertinimo metu vyksta per DMS.
64. Naudos ir kokybės vertinimą atliks mažiausia du nepriklausomi ekspertai. Paraiškos bus vertinamos balais, vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais, kurie projektų vertinimo metu negali būti keičiami. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Gairių 4 priede. Didžiausia projektui pagal visus projekto naudos ir kokybės vertinimo kriterijus galima skirti balų suma yra 100 balų. Privaloma surinkti mažiausia balų suma šio kvietimo projektams yra 50 balų. Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių ir visiems finansuoti nepakanka kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšų sumos, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį prioritetinį projektų atrankos kriterijų, o jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį kriterijų, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų. Jei pagal visus prioritetinius projektų atrankos kriterijus tokie projektai įvertinti vienodai ir jeigu kvietimo lėšų sumos neužtenka visiems iš jų finansuoti, tuomet projektai išdėstomi pagal paraiškos gavimo DMS laiką (pirmiau įrašoma anksčiau pateikta paraiška). Jeigu dviejų vertintojų projektui suteikti vertinimo balai skiriasi daugiau kaip 30 procentų, kurie skaičiuojami dviejų vertintojų balų skirtumą lyginant su mažesniu skirtu balu, CPVA paskirs trečią nepriklausomą vertintoją. Tokiu atveju projektui suteikiamas balas yra artimiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis.
65. Paraiškos vertinamos ne ilgiau kaip 90 dienų nuo kvietimo teikti paraiškas skelbime nurodytos paraiškų pateikimo paskutinės dienos.
66. Vertinimo terminas gali būti pratęstas CPVA sprendimu, jei:
66.2. jei atliekant paraiškų vertinimą dėl tam tikrų vertinimo nuostatų išaiškinimo buvo kreiptasi į Finansinių mechanizmų valdybą, Programos partnerį, Koordinavimo instituciją ar kitas susijusias institucijas. Tokiu atveju vertinimo terminas pratęsiamas tam terminui, kuris praėjo nuo kreipimosi dienos iki atsakymo gavimo dienos.
67. Sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektams, kuriems pritarė projektų atrankos komitetas ir kurie atitinka projektų naudos ir kokybės, projektų tinkamumo finansuoti ir administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, priima CPVA.
68. Paraiška atmetama ir kiti kriterijai nevertinami, jei nustatoma:
68.1. tas pats pareiškėjas pateikė daugiau nei vieną paraišką (atmetamos visos to paties pareiškėjo pateiktos paraiškos, išskyrus pirmąją);
68.2. paraiška neatitinka bent vieno bendrojo ar specialaus projektų atitikties kriterijaus (tinkamumo), nurodyto Gairių 3 priede;
68.3. pareiškėjas neatitinka bent vieno administracinės atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 2 priede;
68.4. kad pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją arba pareiškėjas ar su paraiška (planuojamu įgyvendinti projektu) susiję asmenys siekia gauti informaciją, kurią CPVA laiko konfidencialia, arba neteisėtai bando daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams;
69. Su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų, CPVA sudarys dvišalę projekto įgyvendinimo sutartį. Projekto įgyvendinimo sutartį sudaro bendrosios sąlygos ir specialiosios sąlygos. Bendrosios sąlygos yra patvirtintos CPVA direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 2019/20-3-1 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo arba 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties bendrųjų sąlygų patvirtinimo“ ir paskelbtos Teisės aktų registre. Specialiųjų sąlygų projektas pateiktas Gairių 10 priede.
70. Jei pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto sutartį arba jos nepasirašo per CPVA nustatytą terminą arba per nustatytą terminą neįvykdo iki projekto sutarties sudarymo numatytų įvykdyti sąlygų (neįvykdo išlygos ar nepateikia informacijos ir dokumentų, kuriais įrodomas išlygos įvykdymas), sprendimas dėl projekto finansavimo laikomas negaliojančiu.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) CPVA sprendimus gali apskųsti MAFT 429 punkte nustatyta tvarka.
73. Gairių priedai: