LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MAKROFITŲ TYRIMŲ UPĖSE METODIKOS PATVIRTINIMO
2021 m. lapkričio 3 d. Nr. D1-641
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, 13 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-641
MAKROFITŲ TYRIMŲ UPĖSE METODIKA
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Makrofitų tyrimų upėse metodika (toliau – Metodika) nustato upių makrofitų tyrimų, atliekamų paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei vertinti, tvarką.
3. Metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. helofitai – vandens telkinių pakrantėse ir šlapynėse augantys augalai, kurių apatinė dalis yra vandenyje arba vandens užlietame dirvožemyje, o didesnioji dalis stiebų iškilusi virš vandens;
3.2. lemnidai – vandens paviršiuje plūduriuojantys arba vandens storymėje plaukiojantys smulkūs bešakniai arba šaknis turintys, bet jomis neįsitvirtinantys augalai;
3.3. limneidai − visiškai panirę vandens augalai, įsišaknijantys vandens telkinio dugne ir visą vystymosi ciklą praleidžiantys po vandeniu;
3.4. makrofitai – stambūs vandens telkinių ir atabrado zonoje augantys augalai, morfologiškai ir fiziologiškai prisitaikę augti vandens telkinių buveinėse;
3.5. nimfeidai – vandens augalai, įsišaknijantys vandens telkinio dugne, bet turintys vandens paviršiuje plūduriuojančius lapus;
3.6. potameidai – vandens augalai, kurių lapai ir stiebai panirę vandenyje, o į vandens paviršių išnyra žiedai arba žiedynai ir kai kurie viršutiniai lapai;
3.7. kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.
II skyrius
MAKROFITŲ TYRIMAI Upėse
4. Atliekant lauko ir laboratorinius makrofitų tyrimus, turi būti vadovaujamasi bendraisiais darbų saugos reikalavimais.
5. Tyrimų metu įvertinama makrofitų rūšinė sudėtis ir kiekvienos rūšies augalų gausumas; įvertinama tiriamo upės ruožo vidutinis plotis ir gylis, vyraujantys substratai, vandens lygis, apšviestumas, pakrantės augalija ir žemės naudojimo būdas, upės vingiuotumas, profilis, tėkmės greitis.
7. Tyrimų vieta (upės ruožas) parenkama įvertinus upės ruožo vientisumą pagal tėkmės greitį, apšviestumą ir dugno sudėtį, kad būtų išvengta atsitiktinių natūralių veiksnių poveikio tyrimų rezultatui; tiriamas upės ruožas turi būti be intakų.
8. Tyrimų vietos pradžios ir pabaigos vietos nustatomos naudojant globalios padėties nustatymo sistemos imtuvą, prireikus pažymimos žemėlapyje.
10. Tyrimų vietos aprašyme nurodoma:
10.6. vyraujantys substratai (%): akmenys, rieduliai (> 60 mm), žvirgždas–gargždas (2–60 mm), smėlis (0,2–2 mm), molžemis, dumblas, organinis substratas ir (ar) durpės;
10.8. upės ruožo vingiuotumas, kuris įvertinamas balais: 0 – tiesi, 1 – mažai vingiuota, 2 – vingiuota, 3 – labai vingiuota;
10.10. tėkmės greičio lygis: I – nepastebima tėkmė (vanduo beveik stovintis), II – vos pastebima tėkmė (srovė labai silpna, bet pastebima), III – lėta tėkmė (srovė pastebima, vandens paviršius beveik lygus), IV – greita tėkmė (srovė vidutiniškai sūkuriuojanti (turbulentinė)), V – labai greita tėkmė (sūkuriuojanti tėkmė), VI – srauni (labai sūkuriuojanti, šniokščianti);
10.11. tyrimų vietos apšviestumo laipsnis, kuris vertinamas pagal 5 balų skalę: 1 – visiškai apšviesta (nuo saulėtekio iki saulėlydžio), 2 – apšviesta (daugiausia nuo saulėtekio iki saulėlydžio, bet visada saulėje šilčiausiomis dienos valandomis), 3 – iš dalies apšviesta (daugiausia saulėje, bet šešėlyje šilčiausiomis dienos valandomis), 4 – pusiau šešėlyje (šešėlyje didesnę pusę dienos ir visada – vidurdienį), 5 – visiškai šešėlyje;
10.12. pakrančių augalija (paupio miškai, medžių ir (ar) krūmų juosta, pavieniai medžiai ir (ar) krūmai, natūrali pieva, pelkė, aukštieji žolynai, kultūriniai ir (ar) svetimžemiai augalai, plantacijos, kita);
11. Tyrimai atliekami brendant upės vaga prieš srovę, zigzagu. Jeigu upės ruožas yra gilus, tyrimas atliekamas nuo kranto, panaudojant kablį, kuriuo makrofitai užkabinami ir partempiami į krantą. Kai vanduo nepakankamai skaidrus ir upės vagoje nematyti dugno, povandeninei augalijai stebėti naudojamas akvaskopas.
12. Brendant upės vaga (arba nuo kranto) turi būti nustatomos visos plūduriuojančios, povandeninės ar iškylančios virš vandens paviršiaus makrofitų rūšys, augančios upės vagoje. Pakrančių augalai gali būti klasifikuojami iki aukštesnio negu rūšis taksonominio vieneto arba priskiriami tam tikrai augalų ekologinei – morfologinei grupei.
13. Maurabragūnai, samanos ir induočiai augalai identifikuojami iki rūšies. Kiekviena identifikuota makrofitų rūšis priskiriama vienai iš šių ekologinių – morfologinių grupių: panirę (potameidai ir limneidai), plūdurlapiai (nimfeidai), laisvai plūduriuojantys augalai (lemnidai, dažniausiai priskiriami prie plūdurlapių grupės) ir helofitai.
14. Tyrimų vietoje paimami neatpažintų augalų rūšių pavyzdžiai, herbarizuojami ir apibūdinami laboratorijoje.
15. Remiantis vizualiniais stebėjimais, naudojant akvaskopą arba kablį augalams išgriebti, įvertinamas kiekvienos rūšies gausumas kiekvienoje gylio zonoje pagal 5 balų skalę (1 – labai reta, 2 – reta, 3 – nereta, 4 – dažna, 5 – labai dažna ir (ar) vyraujanti). Jeigu vaga ištisai užaugusi helofitais, pažymimos dominuojančios rūšys.
16. Tyrimų rezultatų ataskaitoje turi būti pateikta tirto upės ruožo:
16.2. detalūs makrofitų duomenys (nustatytų rūšių sąrašas, rūšių gausumas, rūšių priskyrimas ekologinėms – morfologinėms grupėms);