Administracinė byla Nr. eA-1340-261/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00134-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. GT-17(15)-S dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo (toliau – Sprendimas), 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl pareiškėjo veiksmų rengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 26065 VAT_2014 TJO VHAN (toliau – Ataskaita). Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, manė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai bei neteisėtai, o nagrinėjant drausmės bylą buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Garbės teismo nuostatų 27-29 punktai. Be to nurodė, kad nesutiko su aplinkybe, kad vertinimo metu netinkamai pasirinko palyginamuosius objektus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. liepos 28 d. sutarties su vertinimo užsakovu AB „Lesto“ pagrindu įvykdė užsakymą ir įvertino pastatą – Transformatorinę, kurios naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,59 m2, adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transformatorinė) bei Ataskaitą. Turtas buvo vertinamas rinkos vertės pagrindu, kuris atitinka vertinimo tikslą – turto rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimo tikslu. Buvo 2014 m. gruodžio 15 d. nustatyta Transformatorinės rinkos vertė – 26 000 Lt (7 530,12 Eur). Pareiškėjas nurodė, kad Ataskaitą parengė vadovaudamasis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Turto vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, Tarptautiniais turto vertinimo standartais (toliau – ir TVS 2013), Europos turto vertinimo standartais (toliau – ir EVS), Turto vertinimo priežiūros tarnybos nurodymais, universaliais teisės principais, nusistovėjusia tarptautine vertinimo praktika, tarptautiniais šaltiniais bei kitais verslo vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Ataskaita buvo perduota užsakovui AB „Lesto“, kuris ją priėmė, pretenzijų nereiškė. Transformatorinė buvo vertinama kaip pastatas be įrangos. Ši aplinkybė nebuvo ginčijama, ji patvirtinta Užsakovo bei konstatuota Garbės teismo posėdžio metu (garso įrašo 3.50 min 3.59 min).
4. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. liepos 3 d. gavo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų paklausimą, kuriuo buvo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tarnyba teikė paklausimus pareiškėjui, vertinimo įmonei, VĮ „Registrų centras“ dėl atsakymų pateikimo ir, gavusi atsakymus, kartu su Tarnybos išvada Nr. GT-26(15)-I dėl pareiškėjo veiksmų rengiant Ataskaitą, Garbės teismui 2015 m. spalio 21 d. pateikė teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Garbės teismo 2015 m. spalio 29 d. parengiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta iškelti pareiškėjui drausmės bylą. Garbės teismo posėdyje 2015 m. lapkričio 26 d., kuriame pareiškėją atstovavo jo įgaliotas atstovas S. V., buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
5. Pagrindinis kaltinimas pareiškėjui buvo – netinkamas palyginamųjų objektų parinkimas vertinant Transformatorinę. Tuo pačiu iš posėdžio eigos pareiškėjui susidarė įspūdis, kad, siekiant sumenkinti pareiškėjo kvalifikaciją bei pagrįsti drausminės nuobaudos paskyrimą, buvo kelti klausimai, visiškai nesusiję su Ataskaita, vertinimo procesu, t. y. „egzaminuojant“ pareiškėjo atstovą dėl mokestinės vertės, dėl statybos žinių ir pan. Pareiškėjas Transformatorinę (be įrangos) lygino su garažais (paskirtis – garažų) bei boilerinėmis (paskirtis – gamybos, pramonės), laikydamas vienarūšiais objektais, kuriuos lengva palyginti tarpusavyje, nes jie vienodai atitinka potencialių pirkėjų poreikius ir juos nesunku pritaikyti tiek pagal esamą paskirtį, tiek ir alternatyviai veiklai. Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismas neatsižvelgė į paaiškinimus ir nusprendė, kad pareiškėjo pasirinkti palyginamieji objektai nelaikytini analogiškais ir/arba panašiais vertinamam turtui.
6. Pareiškėjas teigė nepadaręs nurodyto pažeidimo, kadangi palyginamuosius objektus pasirinko pagal teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu teigė, kad nagrinėjant jo drausmės bylą ir priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje be Garbės teismo narių taip pat dalyvavo ir Tarnybos atstovai, t. y. I. V. ir S. D., kurie nėra Garbės teismo nariai. Nuostatų 27 punkte aiškiai nurodyta, jog kiti asmenys, dalyvaujantys garbės teismo posėdyje, turi teisę tik teikti informaciją, dokumentus ar kitus įrodymus, bet ne uždavinėti klausimus. Pagal Nuostatų 29 punktą teisę užduoti klausimus tiek vertintojui, tiek kitiems procese dalyvaujantiems asmenims turi tik Garbės teismo nariai. Pareiškėjas teigė, kad iš Garbės teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog aktyviausias Garbės teismo posėdžio dalyvis, klausimų uždavinėtojas bei asmuo, labiausiai suinteresuotas pareiškėjo nubaudimu drausmine tvarka buvo Tarnybos atstovas S. D.. Jis drausmės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovui uždavinėjo klausimus, reiškė savo neigiamą požiūrį į atsakymus, menkino pareiškėjo kvalifikaciją, įžeidinėjo, pertraukinėjo net ir Garbės teismo narių pasisakymus, jo klausimų bei pasisakymų tonas atrodė žeminantis, menkinantis pareiškėją, jo atstovą bei rodantis išankstinį nusistatymą, neigiamą požiūrį tiek į teikiamus atsakymus, tiek į patį pareiškėją, t. y. pagal S. D. pasisakymus buvo aišku, kad jais nebuvo siekiama išsiaiškinti situacijos.
7. Pareiškėjo nuomone, toks aktyvus, tačiau neleistinas ir neteisėtas Tarnybos atstovo dalyvavimas drausmės bylos posėdyje ženkliai įtakojo priimtą Sprendimą. S. D. užduodamų klausimų tonas, pobūdis, intensyvumas ir turinys galėjo sudaryti pareiškėjo atstovui S. V. ar bet kuriam pašaliniam Garbės posėdyje dalyvavusiam asmeniui įspūdį, jog atsakovės atstovas prisiima Garbės teismo narių funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinasi pažeidimų padarymo aplinkybes, kadangi tikriesiems Garbės teismo nariams S. D. net neleido iki galo pasakyti minties. Pareiškėjas teigė, kad toks Tarnybos atstovo dalyvavimas rodė jo šališkumą bei pažeidė Nuostatuose įtvirtintas taisykles – garbės teismo posėdžio procedūrą. Nei Garbės teismo posėdžio pirmininkė, nei posėdyje dalyvavę nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė ir tokį elgesį toleravo, kas leido manyti, jog į jo išreikštas mintis bus išimtinai atsižvelgta priimant galutinį sprendimą pareiškėjo drausmės byloje. Pareiškėjo teigimu, neteisėtas S. D. Garbės teismo nario funkcijų vykdymas lėmė drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimą.
8. Pareiškėjas nurodė, kad rašytiniame Garbės teismo posėdžio protokole S. D. pasisakymų, klausimų bei pareiškėjo atsakymų beveik nebuvo, nors būtent tai užėmė didžiąją dalį drausmės bylos nagrinėjimo iš esmės laiko: pareiškėjo atstovo atsakymai į S. D. klausimus bei pasisakymus užėmė apie 7 minutes (t. y. nuo maždaug 09:00 min iki maždaug 14:40 min, nuo maždaug 16:30 min iki maždaug 17:50 min) viso Garbės teismo posėdžio, kuris, neskaitant įžanginės (maždaug iki 2:55 min) ir rezoliucinės (nuo maždaug 17:50 min) dalių, truko apie 15 minučių. Pareiškėjas nurodė, kad apie 09:30 min Tarnybos atstovas S. D. menkino pareiškėjo statybos žinias; apie 13:20 min Tarnybos atstovas S. D. pats pradėjo diskusiją apie mokestinę vertę, nepaisant to, jog mokestinė vertė visiškai nesusijusi su drausmės byla. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtino tai, jog buvo siekiama egzaminuoti, įžeisti pareiškėją bei sumenkinti jo žinias; apie 13:46 min Tarnybos atstovas S. D. pertraukė pareiškėjo atstovo pasisakymą, menkindamas, jog pastarasis nežino, ką kalba, nors pats yra pradėjęs diskusiją apie mokestinę vertę, kuri su drausmės byla neturėjo jokio ryšio ir egzaminavimas apie tokią vertę jokiais būdais negalėjo atskleisti vertinimo rengimo aplinkybių; apie 14:23 min Tarnybos atstovas S. D. pertraukė Garbės teismo pirmininkės pasisakymą, pakartotinai įžeidinėdamas pareiškėją, konstatuodamas, jog „šioje vietoje reiktų konstatuoti, jog jūs jau nežinote nei kaip mokestinė vertė nustatoma“, nors pats ir yra pradėjęs diskusiją apie mokestinę vertę, kuris su drausmės byla neturėjo jokio ryšio; apie 16:40 min Tarnybos atstovas S. D. pertraukė Garbės teismo narį K. K., primygtinai siūlydamas savo nuomonę, akivaizdžiai besiskiriančią nuo Garbės teismo nario nuomonės.
9. Tuo pačiu pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos atstovo S. D. pasisakymai Garbės teismo posėdyje iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, kad pareiškėjas neva kažko neįvertino, tačiau atstovas taip ir nenurodė, kokį konkrečiai pažeidimą padarė pareiškėjas vertindamas Turtą ir nustatydamas jo rinkos vertę, kuri aktuali ne specialiajam subjektui (tokiam kaip AB „Lesto“), tačiau bet kuriam potencialiam pirkėjui. Pareiškėjui buvo neaišku, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu S. D. nusprendė, kad pareiškėjas turėjo įvertinti turtą tik tokia verte, kuri būtų aktuali specialiajam subjektui.
10. Posėdžio pradžioje buvo aiškiai konstatuota ir patvirtinta tiek AB „Lesto“, tiek (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, kad vertinamas turėjo būti pastatas, nustatant jo rinkos vertę (Metodikos 56 p.), o ne atkuriamąja verte, kuriai nustatyti būtų taikomas išlaidų (kaštų) metodas. Teigė, kad nebuvo ginčo dėl to, kad buvo pasirinktas netinkamas vertinimo metodas, todėl tvirtino, kad šie Tarnybos atstovo kaltinimai buvo pagrįsti tik jo subjektyvia nuomone, tačiau negalėjo būti pagrindu baudimui. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant jo drausmės bylą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Garbės teismo nuostatų 27-29 punktai, kas neleidžia laikyti Garbės teismo procedūros nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą nešališka objektyviąja prasme.
11. Pareiškėjas teigė, kad vertindamas Transformatorinę kaip pastatą be įrangos ir nustatydamas rinkos vertę pagrįstai palyginamaisiais objektais pasirinko objektus pagal galimą potencialų geriausią panaudojimą, kuriuos laiko analogiškais ir/ar panašiais. Tuo atveju, jeigu vertė būtų buvusi nustatinėjama specialiajam subjektui (pvz. AB „Lesto“), tuomet įranga būtų aktuali ir ji galėtų sukurti pridėtinę vertę, tačiau kiti potencialūs pirkėjai pastatą gali naudoti ne tik transformatorinės veiklai, tačiau ir gamybai, garažams, sandėliavimui, pramonei ir pan., todėl tokiu atveju, šie potencialūs pirkėjai neturėtų „permokėti“ už atviroje rinkoje parduodamą turtą vien todėl, kad AB „Lesto“ yra pasirengęs mokėti daugiau už specifines turto savybes. Pareiškėjas nurodė, kad sąmoningai nesirinko transformatorinių pardavimo sandorių iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės turto rinkos vertei nustatyti, kadangi iš joje pateikiamos informacijos nėra galimybės nustatyti, ar šiais sandoriais transformatorinės parduotos su įranga, ar be jos, o nuo šio fakto sandorių kaina skirtųsi, todėl šių sandorių nelaikė patikimais šaltiniais.
12. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktai nenumato analogiško ar panašaus turto apibrėžimo, todėl analogiškų objektų palyginimui parinkimas yra kiekvieno vertintojo diskrecija. Todėl Sprendime buvo nepagrįstai susiaurintos pareiškėjo galimybės rinktis palyginamuosius objektus, t. y. konstatuojama, kad vertintojas turi teisę palyginamuosius objektus rinktis išimtinai tik pagal tipą, paskirtį, vidaus įrangą, kadangi niekur tokia pareiga vertintojui nenustatyta.
13. Pareiškėjas teigė, kad drausminė nuobauda jam buvo pritaikyta pasiremiant atsakovės prielaidomis bei deklaratyvia nuomone, neparemta teisės aktų reikalavimais, taip ir nepaneigiant vertintojo paaiškinimų, kodėl nebuvo lyginama su Transformatorinėmis (t. y. kad iš duomenų bazės neaišku, ar buvo parduota su įranga, ar be jos).
14. Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigė, kad Tarnybos atstovas S. D. nepažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – Nuostatai) 27 punkto, nes užduodamas klausimus pareiškėjui tarnybos atstovas Garbės teismui pateikė informaciją, susijusią su nagrinėjama drausmės byla. Nurodė, kad Nuostatų 27 punkte nenumatyta forma, kaip kiti asmenys, dalyvaudami garbės teismo posėdyje, turi teisę teikti informaciją, kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas, ir dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla. Nurodė, kad Tarnybos atstovui paklausus Garbės teismo narių, ar jis galėtų pareiškėjo atstovui užduoti klausimus, garbės teismo nariai tai daryti leido. Tuo pačiu teigė, kad Tarnyba yra subjektas, atliekantis išsamų vertintojų veiksmų, rengiant vertinimo ataskaitą, tyrimą, o esant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnio 2 dalies pagrindui, inicijuojantis kreipimąsi į Garbės teismą, todėl teigė, kad Tarnybos atstovų dalyvavimas Garbės teismo posėdyje ir klausimų pateikimas vertintojui Garbės teismo posėdžio metu padeda Garbės teismui visapusiškai išanalizuoti visas drausmės bylos aplinkybes ir priimti objektyvų sprendimą. Be to, nurodė, kad Tarnybos atstovas turi vertintojo kvalifikaciją, kuri leidžia vertintojo atstovui suformuluoti su vertintojo veiksmais rengiant ataskaitą susijusius pagrįstus klausimus. Teigė, kad Tarnybos atstovas inicijavo kreipimąsi į Garbės teismą dėl pareiškėjo veiksmų, rengiant Ataskaitą, palaikė Tarnybos išvadoje Nr. GT-26(15)-I nustatytus ir pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus bei uždavinėjo klausimus, susijusius su galimais Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimų pažeidimais, kurie ir buvo nurodyti minėtoje išvadoje.
15. Nurodė, kad Garbės teismo posėdyje vyko diskusija tarp visų posėdyje dalyvavusių asmenų, t. y. Garbės teismo narių, pareiškėjo atstovo ir Tarnybos atstovo. Pareiškėjo atstovui buvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimus, o galutinį sprendimą dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos priėmė Garbės teismo nariai, paskirdami pačią švelniausią Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – pastabą. Teigė, kad pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta laikantis visų Garbės teismo veiklos principų ir nepažeidžiant Garbės teismo procedūros priimant galutinį sprendimą dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos dydžio.
16. Tuo pačiu nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Transformatorinės vertinimui pasirinktų lyginamųjų objektų analogiškumo. Teigė, kad vertinamas turtas yra gamybos, pramonės paskirties transformatorinės pastatas, kuriame vertės nustatymo dieną – 2014 m. gruodžio 15 d. – buvo sumontuota aparatinė įranga, todėl pagal pastato tipą, paskirtį bei vidaus įrangą pasirinkti lyginamieji objektai ir vertinamas turtas nėra lygintini tarpusavyje. Nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju pasirinkti lyginamieji objektai nuo vertinamo objekto skyrėsi net trimis savybėmis, t. y. paskirtimi, pastato tipu ir vidaus įranga, todėl jų nebuvo galima laikyti analogiškais ir panašiais vertinamam turtui. Sprendimo 2 psl. aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Ataskaitoje pareiškėjas pasirinkdamas lyginamuosius objektus, kurie nelaikytini analogiškais ir (arba) panašiais vertinama objektui, nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 57 ir 58.1 punkto reikalavimų. Sprendime nurodytas faktinis ir teisinis pareiškėjo padarytų pažeidimų pagrindas.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. GT-17(15)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo“.
19. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. GT- 17(15)-S, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda (pastabos) teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Nagrinėjant bylą, teismas nustatė, kad pareiškėjas, veikdamas kaip UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto vertintojas 2014 m. gruodžio 15 d. parengė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, vertinimo ataskaitą Nr. 26065 VAT_2014 TJO VHAN. Tarnyba 2015 m. liepos 3 d. gavo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų raštą, kuriame buvo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atlikusi tyrimą ir gavusi papildomus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, Tarnyba 2015 m. spalio 21 d. perdavė Garbės teismui išvadą dėl vertintojo veiksmų rengiant Ataskaitą ir teikimą iškelti drausmės bylą. Drausmės byla pareiškėjui buvo iškelta Garbės teismo 2015 m. spalio 29 d. parengiamajame posėdyje. Drausmės byla buvo išnagrinėta ir nuobauda paskirta Garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje, apie kurį pareiškėjui buvo iš anksto pranešta ir kuriame pareiškėjas nedalyvavo, tačiau dalyvavo pareiškėjo atstovas S. V.. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs Garbės teismo posėdžio garso įrašą bei susipažinęs su posėdžio protokolu, nustatė, kad posėdyje nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, dalyvavo Tarnybos atstovai S. D., I. V., jie buvo pristatyti Garbės teismo posėdyje dalyvavusiam pareiškėjo atstovui.
21. Teismas pasisakė, kad keliamoje byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą Garbės teismo posėdyje jam klausimus be Garbės teismo narių uždavinėjo ir posėdyje dalyvavęs Tarnybos atstovas S. D.. Tai patvirtino ir byloje esantis garso įrašas, iš kurio girdėti, kad Garbės teismo posėdyje dalyvavęs Tarnybos atstovas drausmės bylos nagrinėjimo metu uždavinėjo klausimus pareiškėjo atstovui, išreikšdavo savo požiūrį į pareiškėjo atstovo atsakymus, net jų nesulaukęs, teikė savo samprotavimus ir nuomonę.
22. Teismas vadovaudamasis nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis, darė išvadą, kad klausimus posėdžio metu užduoti turi teisę tik Garbės teismo nariai. Sprendė, kad jokiems kitiems Garbės teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims teisė užduoti klausimus nebuvo suteikta. Todėl, atsakovo argumentus, kad užduodamų klausimų forma Tarnybos atstovas siekė pateikti Garbės teismui informaciją nagrinėjamoje drausmės byloje, teismas atmetė. Sprendė, kad tuo atveju, jeigu Garbės teismo nariams būtų reikėję tam tikros informacijos, jie turėjo teisę ją sužinoti patys užduodami klausimus Tarnybos atstovams. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tarnybos atstovo užduodamų klausimų tonas, pobūdis intensyvumas, galėjo sudaryti pareiškėjo atstovui ir bet kuriam Garbės teismo posėdyje dalyvavusiam asmeniui įspūdį, kad Tarnybos atstovas prisiėmė Garbės teismo nario funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinosi pažeidimo padarymo aplinkybes. Garbės teismo posėdyje dalyvavę nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė, tokį jo elgesį toleravo.
23. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Nuostatų 27 ir 29 punktai, pažeista pareiškėjo teisė į nešališką ir objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad ginčijamas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. GT-17(15)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo“ naikintinas. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų Sprendime vertinant pareiškėjo Ataskaitą teisėjų kolegija nepasisakė.
III.
24. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu prašo jį panaikinti ir Garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. GT-17(15)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo“ palikti galioti.
25. Nurodo, kad Tarnyba nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad aiškinant Garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Garbės teismo nuostatai), 27 ir 29 punktus, teisę užduoti klausimus vertintojui turi tik Garbės teismo nariai; jeigu Garbės teismo nariams reikia tam tikros informacijos – jie turi teisę sužinoti tokią informaciją patys užduodami klausimus Tarnybos atstovams.
26. Atsakovė vadovaudamasi Garbės teismo nuostatų 27 punktu teigia, Tarnybos atstovas S. D., turintis kito asmens, dalyvaujančio Garbės teismo posėdyje, statusą, Garbės teismo posėdyje turėjo teisę teikti informaciją (užduoti klausimus), kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas, ir dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla. Pažymi, kad 2015 m. lapkričio 26 d. Garbės teismo posėdžio įraše girdėti, kad Tarnybos atstovas paklausė Garbės teismo narių, ar jis galėtų Vertintojo atstovui užduoti klausimus.
27. Teigia, kad teismo sprendime neteisingai interpretuojamas Garbės teismo nuostatų 29 punktas, kadangi jis nereglamentuoja kitų asmenų, dalyvaujančių Garbės teismo posėdyje (Tarnybos atstovų), teisių. Garbės teismo nuostatų 27 punktas, reglamentuojantis minėtų asmenų teisių apimtį Garbės teismo proceso metu, aiškiai įtvirtina, kad Tarnybos atstovai turi teisę teikti informaciją, kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas. Tai reiškia, kad Tarnybos atstovai neprivalo visą posėdį tik tylėti ir klausytis, o Tarnybos atstovų klausimų, susijusių su nagrinėjama drausmės byla, kuriais siekiama gauti vertintojo paaiškinimus aktualiais drausmės bylai klausimais, uždavimas negali būti vertinamas kaip esminių Garbės teismo procedūrų pažeidimas.
28. Remiasi LVAT byla A-1039-552/2015, teigia, kad joje Garbės teismas įvardintas kaip kvaziteisminė institucija, kas pasak atsakovės reiškia, jog kvaziteisminių institucijų procesas negali skirtis nuo administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų procesų, kur šalys viena kitai gali užduoti klausimus.
29. Tarnyba nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad Tarnybos atstovo užduodamų klausimų tonas, pobūdis intensyvumas galėjo sudaryti Vertintojo atstovui ir bet kuriam kitam asmeniui įspūdį, kad Tarnybos atstovas prisiėmė Garbės teismo nario funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinosi pažeidimo padarymo aplinkybes, o Garbės teismo nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė, tokį jo elgesį toleravo. Taip pat nesutinka, kad buvo pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai.
30. Pareiškėjas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.
31. Nurodo, kad Garbės teismas yra institucija, veikianti viešosios teisės srityje. Viešojoje teisėje galioja taisyklė – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Tai yra vienas iš viešosios teisės principų, kuris yra pamatinis aiškinant šiai bylai aktualią ir taikytiną teisę.
32. Akcentuoja, kad Profesinio garbės teismo procese galioja tyrimo arba tardomojo proceso principas. Juo apibūdinamas šalių ir teismo vaidmuo tokio pobūdžio administraciniame procese, ypač bylos aplinkybių ir įrodymų tyrimo etapu. Garbės teismo nuostatuose gana aiškiai įtvirtinta teisėjo pareiga ex officio (pagal pareigas) nustatyti ir ištirti objektyviai ir visapusiškai visas svarbias bylai aplinkybes ir su jomis susijusius įrodymus, nes nuostatose nėra nustatyta nė vienam kitam proceso dalyviui įrodinėjimo našta. Teigia, jog šis procesas vienašalis, t. y. jame dalyvauja tik viena šalis – turto vertintojas, t.y. šiame procese nėra rungtyniškumo principo, nes nėra dviejų šalių, o visą įrodymų tyrimą ir rinkimą atlieka pats garbės teismas. Būtent tokia proceso specifika sąlygoja tai, kad įrodymų tyrimą – šalių ar liudytojų apklausą atlieka išimtinai tik pats teismas, o savo funkcijų jis deleguoti kitiems asmenims negali. Su tuo sutinka nuostatų 29 punktas, kuris numato, kad „Garbės teismas išklauso vertintoją ir kitus posėdyje dalyvaujančius asmenis ir užduoda jiems klausimus“.
33. Pareiškėjas mano, jog jo atžvilgiu nagrinėjant drausmės bylą nebuvo užtikrintas nešališkumas bei objektyvumas, taip pat buvo pažeistos Garbės teismo veiklos procedūros, kas lemia skundžiamo sprendimo naikintinumą. 2015 m. lapkričio 26 d. Garbės posėdyje be Garbės teismo narių taip pat dalyvavo ir Tarnybos atstovai, t. y. I. V. ir S. D.. Šie asmenys nėra Garbės teismo nariai, todėl yra priskirtini „kitų asmenų“ kategorijai. Atitinkamai, Garbės teismo posėdžio metu jų teisės yra griežtai reglamentuotos Nuostatuose (Nuostatų 27 p.) bei jie neturėjo teisių, kurios priskirtinos tik Garbės teismo nariams, negalėjo lygiomis teisėmis dalyvauti posėdyje, t. y. neturėjo teisės uždavinėti klausimų Vertintojo atstovui. Tačiau šis reikalavimas buvo pažeistas iš esmės.
34. Atkreipia dėmesį, kad perklausius Garbės teismo posėdžio garso įrašą, matyti, jog aktyviausias Garbės teismo posėdžio dalyvis, klausimų uždavinėtojas bei asmuo, labiausiai suinteresuotas Vertintojo nubaudimu drausmine tvarka, buvo Tarnybos atstovas S. D.. Jis drausmės bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjo atstovui uždavinėjo klausimus bei išreikšdavo savo neigiamą požiūrį į atsakymus, menkino Vertintojo kvalifikaciją, įžeidinėjo, pertraukinėjo net ir Garbės teismo narių pasisakymus, jo klausimų bei pasisakymų tonas rodė jo nusistatymą, neigiamą požiūrį tiek į teikiamus atsakymus, tiek į patį Vertintoją. Pareiškėjo nuomone toks aktyvus, tačiau neleistinas ir neteisėtas Tarnybos atstovo dalyvavimas drausmės bylos posėdyje, ženkliai įtakojo priimtą sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. S. D. užduodamų klausimų tonas, pobūdis, intensyvumas ir turinys galėjo sudaryti pareiškėjo atstovui S. V. ar bet kuriam pašaliniam Garbės posėdyje dalyvavusiam asmeniui įspūdį, jog atsakovo atstovas prisiima Garbės teismo narių funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinasi pažeidimų padarymo aplinkybes, kadangi tikriesiems Garbės teismo nariams S. D. net neleido iki galo pasakyti minties. Toks Tarnybos atstovo dalyvavimas rodo jo šališkumą bei pažeidžia Nuostatuose įtvirtintas taisykles – garbės teismo posėdžio procedūrą.
35. Akcentavo, kad nei Garbės teismo posėdžio pirmininkė, nei posėdyje dalyvavę nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė ir tokį elgesį toleravo, kas leidžia manyti, jog Tarnybos atstovui buvo parodyta pagarba (nesudrausminant ir nesustabdant jo dėl veiksmų, kurių jis negalėjo atlikti), t. y. buvo sudaryta regimybė, kad teismas prioritetiškai vertins tarnybos, kuri buvo suinteresuota bylos baigtimi, poziciją bei į jos išreikštas mintis bus išimtinai atsižvelgta priimant galutinį sprendimą Vertintojo drausmės byloje.
36. Nesutinka, su atsakovės argumentu, jog siekiant pateikti teismui informaciją buvo būtina atlikti turto vertintojo apklausą – tardymą. Pareiškėjo nuomone Garbės teismo nuostatai aiškiai nurodo, kad tik teismas renka informaciją ir užduoda klausimus visiems asmenims, t. y. teismas nusprendžia kokios informacijos bylai reikia bei pasirenka asmenį, kuris ją turi pateikti. Kiti asmenys turi pareigą tik atsakyti į teismo klausimus ar užklausas, o ne patys jas atlikti. Tarnybos procesinė padėtis yra aiški bylos inicijavimo stadijoje, tačiau tarnybos atstovai prasidėjus garbės teismo procesui nebedalyvauja įrodymų rinkime. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
37. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime išdėstytus argumentus ir mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė teisės normas nagrinėjamam ginčui. Atsižvelgiant į tai, tretysis suinteresuotas asmuo mano, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apeliacinio skundo ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
39. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. GT- 17(15)-S, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda (pastabos) teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Iš esmės atsakovė kreipdamasi į apeliacinį teismą, siekia įrodyti kad Garbės teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas galėjo užduoti jo atstovui klausimų, komentuoti, teigia, kad toks elgesys posėdžio metu turi būti vertintinas kaip informacijos teikimas Garbės teismo nariams.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
42. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovė apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
43. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, veikdamas kaip UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto vertintojas parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, dėl kurios Tarnyba gavo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų raštą, kuriame buvo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atlikusi tyrimą ir gavusi papildomus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, Tarnyba perdavė Garbės teismui išvadą dėl vertintojo veiksmų rengiant Ataskaitą ir teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Drausmės byla pareiškėjui buvo iškelta Garbės teismo 2015 m. spalio 29 d. parengiamajame posėdyje. Drausmės byla buvo išnagrinėta ir nuobauda paskirta Garbės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas S. V..
44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi Garbės teismo posėdžio garso įrašą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, Tarnybos atstovas S. D. aktyviai dalyvavo posėdyje, uždavinėjo klausimus, samprotavo, komentavo bei vertino pareiškėjo atstovo atsakymus.
45. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Garbės teismo posėdžio pradžioje pareiškėjo atstovui bei kitiems dalyvaujantiems asmenims, nebuvo išaiškintos jų turimos teisės, Garbės teismas tik nurodė, kur jos yra išdėstytos, tačiau jų nepagarsino.
46. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 27 punkte nustatyta teisė kitiems Garbės teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims teikti informaciją, kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas, ir dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla. Tuo pačiu pagal Nuostatų 29 punkte numatyta, kad Garbės teismas išklauso vertintoją ir kitus posėdyje dalyvaujančius asmenis ir užduoda jiems klausimus.
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aiškinat šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad klausimus užduoti turi teisę tik Garbės teismo nariai. Tuo atveju, jeigu jiems reikalinga kitų dalyvaujančių Garbės teismo posėdyje asmenų turima informacija, Garbės teismo nariai ją gali sužinoti taip pat užduodami klausimus kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jokiems kitiems Garbės teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims teisė užduoti klausimus nėra suteikta.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje byla Nr. A-1039-552/2015). Šioje byloje LVAT pasisakė, kad nuostatų 27 punktas asmenims, dalyvaujantiems Garbės teismo posėdyje suteikia teisę tik teikti informaciją, dokumentus ar kitus įrodymus, bet ne uždavinėti klausimus. Pagal Nuostatų 29 punktą teisę užduoti klausimus tiek vertintojui, tiek kitiems procese dalyvaujantiems asmenims turi tik Garbės teismo nariai.
49. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo posėdyje dalyvavusios Tarnybos atstovas bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui uždavinėjo klausimus bei išreikšdavo savo požiūrį į pareiškėjo atsakymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Tarnybos atstovo užduodamų klausimų tonas, pobūdis, intensyvumas ir turinys galėjo sudaryti pareiškėjo atstovui ar bet kuriam pašaliniam Garbės posėdyje dalyvavusiam asmeniui įspūdį, jog atsakovo atstovas prisiima Garbės teismo narių funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinasi pažeidimų padarymo aplinkybes. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Garbės teismo posėdžio pirmininkė, nei posėdyje dalyvavę nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė ir tokį elgesį toleravo.
50. Įvertinus visą su byla susijusią medžiagą darytina išvada, kad nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Garbės teismo nuostatų 27-29 punktai. Minėtų pažeidimų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tai galėjo daryti įtaką Garbės teismo apsisprendimui priimant sprendimą ir neleidžia laikyti Garbės teismo procedūros, nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, nešališka objektyviąja prasme.
51. Nustačiusi, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą suponuoja skundžiamo akto panaikinimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nebepasisakys dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Garbės teismo Sprendime išdėstytų Įstatymo ir Metodikos nuostatų pažeidimų vertinimu, skirtos nuobaudos proporcingumu.
52. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai jas ištyrė, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
53. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, susijusių su prašomų išlaidų dydžiu ir realumu nepateikė. Kadangi, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, suinteresuota šalis turi teisę teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtinas, jam pasiūlant pateikti detalizuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius