Administracinė byla Nr. R-3-552/2017
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00028-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Julijai Krinickienei,
dalyvaujant pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovams advokatams Egidijui Losiui ir Raimundui Jurkai,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovėms Laurai Matjošaitytei pagal pareigas ir Linai Petronienei pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. spalio 26 d. gautas pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau – ir LRLS, pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodo, kad prieš LRLS vyksta neteisingas procesas, pažeidžiantis LRLS teisę į nekaltumo prezumpciją, nes prokuratūra perdavė VRK nagrinėti ikiteisminio tyrimo duomenis, šiuo atveju buvo galbūt neteisėtai išviešinti neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys. VRK vykdytas informacijos reikalavimas iš ikiteisminiame tyrime įtariamojo statusą turinčio LRLS bei kitų įtariamųjų vertintinas kaip vertimas duoti parodymus prieš save ir teisės į gynybą pažeidimas. Iš VRK darbo grupės 2017 m. spalio 18 d. išvados Nr. 3-86 (1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ (toliau – ir 2017 m. spalio 18 d. išvada) matyti, kad ji iš esmės grindžiama išimtinai ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pareiškėjo teigimu, prokuratūra ir VRK elgiasi neteisėtai, nes LRLS baudžiamosios atsakomybės įrodinėjimo dalyką sudarančius klausimus sprendžia neteisminėje institucijoje. VRK veiksmai, kai ji vertina ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pasisako dėl ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų pagrįstumo, de facto (faktiškai; iš tikrųjų) vertintini kaip teisingumo vykdymas. Sprendimas, kad ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog LRLS (juridinis asmuo) gavo naudą (45 336,86 Eur vertės nepiniginę auką), reiškia, jog LRLS de facto pripažintas kaltu ne teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, o VRK sprendimu, nes nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų pateiktas LRLS pateiktų įtarimų (kaltinimų) ir juos pagrindžiančių duomenų teisinis įvertinimas, t. y. ar turėjo / neturėjo LRLS, kaip juridinis asmuo, naudos iš neteisėtų veiksmų.
3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 29 straipsnyje nustatytą tvarką atliktas LRLS tyrimas yra neteisėtas, nes prokuroras, siekdamas atlikti partijos veiklos tyrimą, privalėjo ne pateikti užduotį VRK specialistams atlikti objektų tyrimą, tačiau kreiptis į teismą, prašydamas paskirti ekspertus LRLS veiklos tyrimui. Todėl 2017 m. spalio 18 d. išvada ir Sprendimas negali būti grindžiamas VRK darbo grupės 2017 m. birželio 8 d. išvada Nr. 4-89 (1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16“ (toliau – ir 2017 m. birželio 8 d. išvada). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau tekste – ir Finansavimo įstatymas) 19 straipsnyje nustatyta tvarka nešališkas tyrimas atliktas nebuvo, nes tai buvo pavesta padaryti VRK specialistams. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas nešališkumo principas, kadangi VRK, ikiteisminiame tyrime teikdama 2017 m. birželio 8 d. išvadą, jau pasisakė dėl tariamo LRLS finansavimo neteisėtumo. Pareiškėjui nėra žinomi 2017 m. birželio 8 d. išvadą ikiteisminiame tyrime teikę asmenys, todėl LRLS negali įvertinti, ar Sprendimo priėmimo procese nedalyvavo tie patys asmenys, bei pareikšti tokiems asmenims nušalinimą.
4. Pareiškėjas pažymi, kad žiniasklaidoje buvo skelbta informacija, jog VRK disponuojami duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotos „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos (45 336,86 Eur), galbūt yra klaidingi, nes 2017 m. spalio 18 d. išvadoje minima lektorė J. T. tvirtina, jog nurodoma jos gauta suma yra dvigubai didesnė už realiai gautą sumą. Šie faktai kelia pagrįstų abejonių dėl VRK atlikto tyrimo išsamumo arba duomenų, kuriais disponuoja VRK, atitikimo tikrovei, o ši aplinkybė yra itin reikšminga dėl LRLS tariamai gautos nepiniginės aukos apskaičiavimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas susipažinti su VRK medžiaga (ar jos dalimi) buvo atmestas, todėl LRLS neturėjo galimybės įvertinti VRK medžiagą.
5. Pareiškėjas akcentuoja, kad VRK ir VRK darbo grupė netinkamai aiškina ir taiko Politinių partijų įstatymą, Finansavimo įstatymą, įskaitant šiuose įstatymuose įtvirtintas sąvokas ir jų turinį. VRK netinkamai aiškina politinės kampanijos išlaidų, patirtų ne politinės kampanijos metu, sąvoką, nes Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies analizė patvirtina, kad politinės kampanijos išlaidomis tokios išlaidos pripažįstamos tik tuo atveju, jei: 1) išlaidos atitinka 4 dalyje numatytą paskirtį ir 2) daiktai ir kitas turtas skirti politinei kampanijai arba paslaugos gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Tai reiškia, kad ne politinės kampanijos laikotarpiu gautos paslaugos negali būti pripažintos politinės kampanijos išlaidomis. VRK darbo grupė išvadą, kad dalis projekto „Ready to Win“ mokymų vyko 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, padarė vertindama tik išankstinę mokymų programą, tačiau nepateikė duomenų apie projekto „Ready to Win“ renginių (mokymų) faktinį vyksmą prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai. LRLS nėra žinoma, ar „Ready to Win“ renginiai realiai vyko Seimo rinkimų kampanijos metu. Kadangi ši aplinkybė iš esmės nebuvo tirta, pagrįsta prielaidomis ir laikytina neįrodyta, todėl viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Taikomosios politikos institutas“ patirtos išlaidos negali būti pripažintos politinės kampanijos išlaidomis.
6. Pareiškėjo teigimu, VRK neįvertino politinių partijų statuso ir jų egzistavimo (veiklos) tikslo, nepagrindė šių išlaidų priskyrimo politinės kampanijos, o ne politinės partijos veiklos finansavimui (Politinių partijų įstatymo 19 str.), taip pat neįvertino LRLS 2017 m. spalio 11 d. pateikto atsakymo, kad LRLS nebuvo sudariusi sutarties su VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ dėl mokymų „Ready to Win“, neinicijavo bei nekontroliavo šių mokymų. VRK teiginys, kad LRLS vykdė atrankas į projektą, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad projekto metu savavališkai buvo naudojami ne tik VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, bet ir LRLS logotipai, nepaneigia LRLS paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Tai, kad LRLS argumentai, patvirtinantys LRLS atsiribojimą nuo VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ rengtų mokymų „Ready to Win“, yra ignoruojami, rodo šališką procesą VRK. VRK nevertino, kad LRLS pagal Politinių partijų įstatymo 28 straipsnį negali būti atsakinga už atskirų LRLS narių asmenines iniciatyvas ir veiklas (teisėtas ar neteisėtas), o šiuo atveju tiek Š. G. vykdytas projekto organizavimas, tiek kitų asmenų dalyvavimas projekte vertintini kaip asmeninė iniciatyva.
7. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VRK, pripažindama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) nepinigine auka LRLS, netinkamai aiškina ir aukos sąvoką, nes pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžimą auka gali būti pripažįstami: 1) tik konkrečios Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos aukos formos (objektai); 2) šie objektai turi būti perduoti savarankiškam politinės kampanijos dalyviui; 3) šie objektai skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti. Iš 2017 m. spalio 18 d. išvados ir Sprendimo nėra aišku, kokiai aukos rūšiai (objektui) priskiriama tariamai iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ gauta nepiniginė auka. Šiuo atveju nebuvo įvertinta, kad nėra jokio iš aukos sampratą atitinkančių objektų priėmimo–perdavimo aktų tarp LRLS ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ projekto išlaidos negali būti laikoma auka, kadangi ji nebuvo skirta politinei kampanijai finansuoti, o Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme pateikta aukos samprata neapima lėšų, skirtų pasirengti rinkimams ir kt. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paslaugos turi būti gautos tik politinės kampanijos laikotarpiu.
8. Pareiškėjas tvirtina, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ projekto išlaidų pripažinimas auka LRLS prieštarauja ir tiesiogiai politinėms partijoms taikomų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatoms. Nors VRK teigia, kad būtent vadovaujantis Taisyklėmis LRLS turėjo apskaityti iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ gautus mokymus, tačiau VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ išlaidos neatitiko nematerialaus turto apibrėžimo ir negalėjo būti apskaitytos (Taisyklių 7, 8 p.). Nematerialaus turto samprata patvirtina VRK sprendimo pripažinti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ projekto išlaidas nematerialiu turtu nepagrįstumą, nes LRLS negalėjo „gautu turtu“ disponuoti, jo kontroliuoti ar apriboti teisę juo naudotis. Kadangi šios VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ projekto išlaidos negali būti pripažintos finansavimu, tai jos ne tik negalėjo būti vertinamos kaip nepiniginė auka, tačiau tuo pačiu jos negali būti pripažįstamos ir kaip LRLS politinės kampanijos finansavimas.
9. Dėl nepagrįsto VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ išlaidų pripažinimo LRLS politinės kampanijos išlaidomis pareiškėjas paaiškina, kad nėra pagrindo šių išlaidų pripažinti būtent LRLS politinės kampanijos išlaidomis, t. y. VRK nepagrįstai tariamos nematerialios aukos gavėju pripažino LRLS. 2016 m. Seimo rinkimuose savarankiškais politinės kampanijos dalyviais buvo registruotas 61 LRLS atstovas, tokie asmenys politinės kampanijos metu pagal Finansavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį laikomi savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, tačiau VRK net netikrino, ar už mokymus nemokėjo kiti politinės kampanijos savarankiški dalyviai, t. y. kandidatais įsiregistravę LRLS nariai, ir net nesvarstė klausimo, ar VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ projekto išlaidas pripažinti savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams, kurie dalyvavo projekte, suteikta auka. Kadangi LRLS, kaip politinė partija, neužsakė, neorganizavo, nederino, nekontroliavo ir pan. projekto, jei ir pripažinti išlaidas projektui nepinigine auka, tai jos gavėju galėtų turi būti laikomas ne LRLS, tačiau konkretūs savarankiškais politinės kampanijos dalyviais buvę kandidatai.
II.
12. Atsakovas nurodo, kad jis, nagrinėdamas gautą informaciją ir priimdamas Sprendimą, netyrė ir nevertino pareiškėjo ir / ar kitų LRLS narių atliktų veiksmų vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu kontekste. Atsakovas savo praktikoje dažnai vadovaujasi ir savo sprendimus grindžia ikiteisminio tyrimo byloje esančiais ir prokurorų pateiktais tyrimo duomenimis. Atsakovas jokiu teisės aktu neįpareigojamas laukti teismo nuosprendžio, jeigu pirminė informacija apie galimus politinių partijų ir jų vykdomų politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančius teisės aktų pažeidimus yra gaunama iš ikiteisminį tyrimą vykdančių institucijų. Pareiškėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra nepagrįsti, vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės dėl atsakovo konstatuotų šiurkščių teisės aktų pažeidimų.
13. Dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save atsakovas paaiškina, kad jis, kreipdamasis į pareiškėją bei kitus asmenis, nereikalavo pateikti kokią nors informaciją dėl pareiškėjo ir / ar kitų asmenų galbūt įvykdytų nusikalstamų veikų (kyšininkavimo ir prekybos poveikiu). Atsakovas į pareiškėją kreipėsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta teise gauti duomenis ir dokumentus, reikalingus atsakovui įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas funkcijas. Atsakovas vykdė tyrimą pagal savo kompetenciją ir netyrė galimo kyšininkavimo ir / ar prekybos poveikiu aplinkybių.
14. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis 2017 m. spalio 18 d. išvada. Darbo grupė, atlikusi tyrimą ir parengusi minėtą išvadą, vadovavosi 2017 m. birželio 8 d. išvadoje nurodyta informacija bei atliko papildomą tyrimą. Atsakovas, gavęs tam tikrą informaciją, atliko tyrimą vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtinta pareiga kontroliuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo tam tikrus pareiškėjo padarytus pažeidimus, įvardydamas juos kaip šiurkščius. Teisės aktuose nėra įtvirtinta politinių partijų, kurių veiklos ir vykdomų politinių kampanijų finansavimo kontrolę vykdo atsakovas, teisė reikšti nušalinimus atsakovo nariams bei darbuotojams, vykdantiems tyrimą. Atsakovas, tyręs pareiškėjo įvykdytus teisės aktų pažeidimus, nevykdė pareiškėjo veiklos tyrimo pagal Politinių partijų įstatymo 29 straipsnį.
15. Atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo abejoti duomenimis, nurodytais atsakovo dokumentuose (2017 m. spalio 18 d. išvadoje, Sprendime ir kt.), t. y. pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovas disponuoja galimai klaidingais duomenimis, yra nepagrįsti.
16. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis tinkamai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais aiškino politinės kampanijos išlaidų, patirtų ne politinės kampanijos metu sąvoką, ir ne politinės kampanijos metu patirtas išlaidas pripažino politinės kampanijos išlaidomis. Atsakovo nuomone, projekto „Ready to Win“ mokymai buvo skirti LRLS reikmėms, nes: 1) didžiausią projekto „Ready to Win“ mokymų dalyvių dalį sudarė LRLS nariai; 2) pagrindinis projekto „Ready to Win“ mokymų iniciatorius, turinio formuotojas ir koordinatorius, atlikęs kai kuriuose organizacinius darbus, buvo LRLS narys; 3) dalis projekto „Ready to Win“ mokymų lektorių yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su LRLS; 4) dalyje projekto „Ready to Win“ mokymų dokumentų (anketa, programa) ir mokymų renginių metu buvo naudojami ne tik VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, bet ir LRLS logotipai; 5) projekto „Ready to Win“ mokymų metu buvo naudojami su LRLS susiję arba į LRLS orientuoti praktiniai pavyzdžiai, praktinės užduotys; 6) pagal turimą informaciją, dalis tuometinės LRLS vadovybės ir lyderių žinojo apie vykdomus projekto „Ready to Win“ mokymus ir juose dalinosi patirtimi. Todėl šių mokymų organizavimo išlaidos turėjo būti apmokėtos LRLS lėšomis. Projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos laikytinos LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, nepriklausomai nuo to, kas ir kada jas faktiškai patyrė.
17. Atsakovas pažymi, kad draudžiama finansuoti politines kampanijas juridinių asmenų lėšomis. Projekto „Ready to Win“ mokymai vyko nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., t. y. dalis projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidų patirta iki 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžios, o dalis – 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, tačiau paslaugų gavimas politinės kampanijos laikotarpiu neturėtų būti suprantamas siaurai. Priešingu atveju, politinės partijos, kandidatai, siekdami išvengti politinės kampanijos išlaidų (yra nustatyti išlaidų limitai), atskleisti politinės kampanijos finansavimo šaltinius, galėtų didžiąją dalį išlaidų, susijusių su pasirengimu politinei kampanijai, perkelti iki politinės kampanijos pradžios ir taip įgyti pranašumą prieš kitus politinės kampanijos dalyvius, kurie preciziškai laikosi teisės aktų nuostatų. Sistemiškai aiškinant Finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis bei Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 9 dalis, politinės partijos finansavimas juridinių asmenų aukomis laikytinas neteisėtu (iš neleistinų finansavimo šaltinių) tiek politinių kampanijų laikotarpiu, tiek ir tarp politinių kampanijų.
18. Atsakovas tvirtina, kad projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos turėjo būti nurodytos LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje. LRLS, kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, turėjo pranešti VRK apie šias išlaidas ir pateikti VRK tai patvirtinančių dokumentų kopijas, tačiau to nepadarė. Nepiniginės aukos, kaip ir piniginės, taip pat turi būti apskaitomos kaip politinės kampanijos pajamos. Kadangi nenustatyta, jog LRLS būtų apmokėjęs projekto „Ready to Win“ mokymų išlaidas, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ apmokėtos projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos, įskaitant jų metu suteiktas mokamas ir nemokamas intelektinės veiklos paslaugas ir produktus, laikytinos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepinigine auka LRLS ir tuo pačiu LRLS pajamomis natūra. Nustatant projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo, t. y. nepiniginės aukos vertę, turi būti atsižvelgiama į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ patirtas išlaidas, kurios sudaro 45 336, 86 Eur.
19. Atsakovas akcentuoja, kad jis, nustatęs, jog LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepinigine juridinio asmens auka, t. y. iš neteisėto finansavimo šaltinio, ir ši auka bei išlaidos mokymams nebuvo nurodytos politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio nuostatas pripažino tai šiurkščiu pažeidimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
20. Byloje ginčas kilo dėl VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. VRK darbo grupė, remdamasi VRK darbo grupės 2017 m. birželio 8 d. išvada Nr. 4-89 (1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16“, VRK darbo grupei pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais atsakymais, priėmė išvadą Nr. 3-86 (1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“.
22. VRK, vadovaudamasi Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 7 straipsnio 1 ir 3 dalių, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 4 dalies 7 punkto ir 5 dalies, 17 straipsnio 6 ir 7 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis, Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, atsižvelgusi į VRK darbo grupės 2017 m. spalio 18 d. išvadą Nr. 3-86 (1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“, 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 nusprendė: 1) pripažinti LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur); 2) pripažinti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) nepinigine auka LRLS; 3) pavesti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, nurodant 1 ir 2 punktuose nurodytas politinės kampanijos išlaidas ir nepiniginę auką; 4) pripažinti, kad LRLS šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios politikos institutas“) auka; 5) pripažinti, kad LRLS šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė žinomai klaidingus duomenis, tai yra nenurodė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepiniginės aukos ir mokymų „Ready to Win“ išlaidų.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, pirmiausia pažymi, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra susiję su keliais pagrindiniais aspektais: kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ rengtų mokymų išlaidos nepagrįstai pripažintos būtent politinės kampanijos išlaidomis; kad šios išlaidos nepagrįstai pripažintos nepinigine auka Finansavimo įstatymo prasme; kad ginčo išlaidos nepagrįstai pripažintos nepinigine auka būtent LRLS; bei kad procesas VRK buvo neteisėtas, neišsamus ir nesąžiningas, pažeidžiant LRLS, kaip įtariamojo statusą baudžiamajame procese turinčio juridinio asmens, garantuojamas teises.
24. Dėl politinių partijų finansavimo ir politinių kampanijų finansavimo atribojimo akcentuotina, kad Politinių partijų įstatymas, be kita ko, reglamentuoja ir politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką (Politinių partijų įstatymo 1 str. 1 d.), o Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 1 str.). Politinių partijų finansavimo šaltiniai yra reglamentuoti Politinių partijų įstatymo 19 straipsnyje, o politinių partijų politinių kampanijų finansavimo šaltiniai – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnyje. Taigi, sprendžiant dėl politinių partijų vykdomų politinių kampanijų finansavimo, Finansavimo įstatymas yra specialioji norma Politinių partijų įstatymo atžvilgiu.
25. Iš Sprendimo turinio matyti, kad VRK pripažino pareiškėją šiurkščiai pažeidusiu būtent Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, nes nustatė politinės kampanijos dalyvio (LRLS) finansavimą šio įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis (Finansavimo įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.) ir žinomai neteisingų duomenų pateikimą politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje (Finansavimo įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.).
26. Politinė kampanija pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį yra Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos išlaidos – šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną.
27. Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas (Finansavimo įstatymo 7 str. 1 d.). Finansuoti politinių partijų politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (Finansavimo įstatymo 7 str. 3 d.).
28. Politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija (Finansavimo įstatymo 14 str. 4 d. 7 p.). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu; politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti VRK ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; prireikus VRK gali pareikalauti papildomos informacijos.
29. Nurodyto Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia teigti, kad ne tik politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos gali būti pripažintos politinės kampanijos išlaidomis, t. y. įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai plačią politinės kampanijos išlaidų sampratą, o svarbiausias kriterijus sprendžiant dėl išlaidų priskyrimo politinės kampanijos išlaidoms yra jų tikslas – šios išlaidos, nors ir patirtos ne rinkiminės kampanijos laikotarpiu, turi būti skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti. Aplinkybė, ar išlaidos yra skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, yra fakto klausimas, todėl vertintini šiuo klausimu byloje surinkti įrodymai.
30. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2016 m. balandžio 9 d. Kaip nurodė atsakovas Sprendime, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuoti mokymai „Ready to Win“ vyko 2016 m. sausio 16 d. – 2016 m. balandžio 24 d., t. y. tiek iki politinės kampanijos pradžios, tiek ir politinės kampanijos metu. Šią aplinkybę VRK nustatė įvertinusi ne tik išankstinę mokymų programą, kaip teigia pareiškėjas, tačiau ir kitus duomenis, su kuriais VRK turėjo galimybę susipažinti: 2017 m. birželio 8 d. išvadą, su mokymų organizavimu susijusius elektroninius laiškus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2017 m. spalio 12 d. pateiktą medžiagą, įskaitant projekto aprašymą, nuotraukas, išlaidas patvirtinančius dokumentus, ir kt. Pareiškėjai nurodo, kad jie negali nei patvirtinti, nei paneigti mokymų vykdymo. Teisėjų kolegija nenustatė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų abejoti VRK padaryta išvada, kad mokymai „Ready to Win“ realiai vyko tiek iki politinės kampanijos pradžios, tiek ir politinės kampanijos metu. Su minėtų mokymų organizavimu susijusių elektroninių laiškų turinys, mokymų programa, anketos klausimai ir kiti netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad šie mokymai buvo skirti pasirengti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams bei aktyviems pagalbininkams dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus ir nurodytą teisinį reglamentavimą, atmeta skundo argumentus, kad ginčo išlaidos negalėjo būti vertinamos kaip politinės kampanijos organizavimo finansavimas, t. y. pripažįsta, kad Sprendimo 1 punktas yra pagrįstas.
32. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad ginčo išlaidos nepagrįstai pripažintos nepinigine auka, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį aukomis laikomi aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti. Taigi į šį sąrašą patenka ir tokie intelektualios veiklos rezultatai ir veiksmai, kaip mokymas, kvalifikacijos kėlimas, papildomų žinių neatlygintinas suteikimas asmenims, kurie įvairiomis formomis tiesiogiai dalyvauja ar vėliau dalyvaus politinėje kampanijoje. Ši aukos samprata netapatintina su Taisyklių 7–8 punktuose reglamentuotu nematerialiuoju turtu, nes šios Taisyklės skirtos buhalterinei apskaitai ir finansinių ataskaitų sudarymui.
33. Politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra leidžiamojo ir draudžiamojo pobūdžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R662-4/2012). Politinių partijų politinės kampanijos gali būti finansuojamos iš politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai (Finansavimo kontrolės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p.), tačiau draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų (Finansavimo įstatymo 12 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo atsakovas, finansuoti politines kampanijas juridinių asmenų lėšomis yra draudžiama, t. y. politinės kampanijos finansavimas juridinių asmenų aukomis laikomas neteisėtu.
34. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 ir 11 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad auka gali būti piniginė ir nepiniginė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygų neatlygintinai pasinaudoti aukos apibrėžime nurodytomis vertybėmis (kilnojamaisiais, nekilnojamaisiais daiktais, informacija, turtinėmis teisėmis, intelektinės veiklos rezultatais, turtinėmis, neturtinėmis vertybėmis, neatlygintinai atliktais veiksmais ir savanoriškais darbais, veiksmų rezultatais) sudarymas laikytinas nepinigine auka, o pasinaudojimas tokiomis vertybėmis traktuotinas kaip nepiniginės aukos priėmimas. Nagrinėjamu atveju VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ neatlygintinai organizavo ir vykdė mokymus (neatlygintinai atliko veiksmus). Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad šiuo atveju nėra jokio iš aukos sampratą atitinkančių objektų priėmimo–perdavimo akto tarp LRLS ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, pati savaime nepaneigia nepiniginės aukos perdavimo ir priėmimo fakto, nes priėmimo–perdavimo aktas nėra vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti aukojimą, ši aplinkybė kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma pagal surinktų įrodymų visumą, o šioje administracinėje byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad LRLS priėmė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ atliktus veiksmus.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK pagrįstai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ patirtas mokymų „Ready to Win“ organizavimo išlaidas pripažino nepinigine auka Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo prasme.
36. Nagrinėdama pareiškėjo argumentus, kad duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotos „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos (45 336,86 Eur), galbūt yra klaidingi, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjas šį argumentą sieja su abejonėmis dėl 2017 m. spalio 18 d. išvadoje minimos lektorės J. T. gauto atlygio dydžio, kurias grindžia žiniasklaidoje paskelbta informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad tiek 2017 m. birželio 8 d. išvadoje, tiek 2017 m. spalio 18 d. išvadoje buvo nustatyta ta pati bendra projekto „Ready to Win“ mokymų vykdymo išlaidų suma, kuri yra nurodyta ir Sprendime (45 336,86 Eur). VRK darbo grupės, rengusios šias išvadas, rėmėsi ikiteisminiame tyrime surinktais išlaidas patvirtinančiais dokumentais (118 lapų), kurie buvo pateikti ir VRK darbo grupėms susipažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo žiniasklaidoje paskelbta informacija grindžiamos abejonės dėl dalies išlaidų nepagrįstumo nepagrindžia, kad VRK 2017 m. spalio 18 d. išvada ir Sprendimas grindžiami tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas neapibrėžia kokios nors kiekybinės ribos, iki kurios gautos aukos neturėtų būti laikomos politinės kampanijos išlaidomis.
37. Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad nepagrįstai ginčo išlaidos pripažintos auka būtent Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kuris, kaip teigia pareiškėjas, neužsakė, neorganizavo, nederino, nekontroliavo mokymų projekto ir dėl to negalėtų būti laikomas aukos gavėju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog formalus mokymų užsakymas, organizavimas, derinimas ar kontroliavimas nėra privaloma sąlyga tam, kad subjektas būtų pripažintas aukos gavėju, šiuo aspektu teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, ar politinės kampanijos dalyvis priima jam skirtą auką. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pareiškėjo pozicija, kad aukos gavėju turėtų būti laikomas ne LRLS, o konkretūs savarankiškais politinės kampanijos dalyviais buvę kandidatai, pabrėžia, jog nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių mokymų organizavimą LRLS reikmėms (pvz., mokymų užsakymą patvirtinančių dokumentų), nėra, tačiau VRK nustatytų aplinkybių visuma (mokymų dalyvių personalinė sudėtis, mokymų dalyvių atrankos būdas, kurį patvirtina elektroniniai laiškai, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ steigėjų ir dalininkų ryšys su LRLS, LRLS vadovybės ir lyderių pozicija mokymų atžvilgiu (neatsiribojo nuo mokymų, dalinosi patirtimi juose), LRLS logotipo naudojimas mokymuose, mokymų temų pavadinimai) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nematerialios aukos gavėjas yra būtent LRLS, kaip politinės kampanijos dalyvis, o ne kiti savarankiški politinės kampanijos dalyviai (atskiri kandidatai). Be to, mokymų dalyviai dalyvavo 2016 metų Seimo rinkimuose ne kaip nepriklausomi kandidatai, bet kaip LRLS kandidatai, ši politinė partija teikė jiems visokeriopą paramą politinės kampanijos metu. Nors pagal Politinių partijų įstatymo 28 straipsnį politinė partija neatsako pagal savo narių prievoles, o nariai neatsako pagal politinės partijos prievoles, tačiau šiuo atveju LRLS, kaip politinė partija, kurios nariai ir rėmėjai dalyvavo rengtuose mokymuose ir sudarė absoliučią daugumą šių mokymų dalyvių, priėmė neteisėtą nepiniginę auką, nes nenustatyta, jog LRLS būtų apmokėjęs projekto „Ready to Win“ mokymų išlaidas. Taigi konstatuotina, kad Sprendimo 2 punktas yra taip pat pagrįstas.
38. Pagal Finansavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį visos politinės kampanijos pajamos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių gautos iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų šaltinių, ir politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai registruojami politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje. Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintu Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, nurodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai (pagal išlaidų grupes); atskirai pateikiamas aukų ir jų aukotojų sąrašas ar aukų sumos pagal aukotojų grupes (Finansavimo įstatymo 17 str. 7 d.). Pagrindinius politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio užpildymo ir pateikimo VRK reikalavimus nustato Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos žiniaraščio užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio iki 2016 m. gegužės 26 d. galiojusi redakcija buvo patvirtinta VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-63, o nuo 2016 m. gegužės 26 d. galiojanti redakcija – VRK 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. Sp-51.
39. Kadangi VRK iš esmės pagrįstai pripažino LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) nepinigine auka LRLS, šios išlaidos ir nepiniginė auka turėjo atsispindėti ir politinės kampanijos dalyvio (LRLS) finansų apskaitoje, t. y. politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi Sprendimo 3 punktu pagrįstai buvo pavesta VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti LRLS 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, nurodant Sprendimo 1 ir 2 punktuose nurodytas politinės kampanijos išlaidas ir nepiniginę auką.
40. Vertindama nustatytus pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodytas aplinkybių, kurios yra laikomos šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais, sąrašas. Šiuo atveju nustatyti LRLS padaryti pažeidimai atitinka Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 (politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis) ir 4 (žinomai neteisingų duomenų pateikimas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje) punktuose įtvirtintas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas ir buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Pareiškėjas šioje byloje iš esmės įrodinėjo, kad jis nepadarė VRK Sprendime nurodytų pažeidimų, tačiau neteikė argumentų, jog VRK, nustačiusi Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, galėjo ir turėjo priimti sprendimą, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus (tokia VRK teisė įtvirtinta Finansavimo įstatymo 23 str. 3 d.). Taigi Sprendimo 4 ir 5 punktai pripažintini pagrįstais.
41. Atsakydama į skundo argumentus, kad procesas VRK buvo neteisėtas, neišsamus ir nesąžiningas, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas be teisėto pagrindo savo poziciją grindžia aplinkybe, kad šiuo atveju turėjo būti atliktas Politinių partijų įstatymo 29 straipsnyje nustatytas politinės partijos veiklos tyrimas, nes nagrinėjamu atveju VRK tyrė, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimą, ir pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą šiuo klausimu (Finansavimo įstatymo 23 str. 2 d.). Tokio tyrimo metu Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę gauti informaciją tiek iš kitų valstybės institucijų, tiek iš privačių asmenų, tiek ir pati rinkti įrodymus. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad VRK, priimdama sprendimą, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ir pati rinko Sprendimui priimti reikalingus duomenis. LRLS buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir kitą informaciją raštu, taip pat buvo sudarytos galimybės LRLS atstovams pasisakyti sprendžiamu klausimu VRK posėdyje. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, VRK nariai, prieš priimdami Sprendimą, buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria grindžiama 2017 m. spalio 18 d. išvada, VRK turėjo prokuroro leidimą naudoti reikalingus ikiteisminio tyrimo duomenis. Nors pareiškėjas teigia, kad jo atstovų VRK posėdyje pareikštas prašymas susipažinti su VRK medžiaga (ar jos dalimi) buvo nepagrįstai atmestas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina Sprendimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, nes nesukliudė pareiškėjui ginti savo teises ir apskųsti, jo manymu, nepagrįstą VRK sprendimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nenustatė, kad priimant skundžiamą teisės aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).
42. Dėl pareiškėjo akcentuojamo LRLS, kaip įtariamojo statusą baudžiamajame procese turinčiam juridiniam asmeniui, baudžiamajame procese garantuojamų teisių pažeidimo aspekto teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju procedūra, kurios metu buvo priimtas Sprendimas, vyko ne baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamame ikiteisminiame tyrime byloje, o politinių kampanijų finansavimo kontrolės srityje. Jau minėta, kad VRK, gavusi tam tikrą informaciją, atliko tyrimą vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtinta pareiga kontroliuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo tam tikrus pareiškėjo padarytus pažeidimus, įvardydamas juos kaip šiurkščius. VRK kompetencija spręsti, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimą, nepriklauso nuo tiriamo subjekto statuso baudžiamajame procese, net jeigu VRK tyrimo dalykas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tiriamos aplinkybės yra susijusios. Pareiškėjas jam baudžiamajame procese suteiktas teises turėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog VRK rėmėsi, be kita ko, ikiteisminio tyrimo duomenimis, nereiškia, jog Sprendime yra pateiktas LRLS veiksmų (neveikimo) vertinimas baudžiamosios teisės prasme, kad konstatuotas šios partijos kaltumas ar nekaltumas kriminalinių veikų aspektu.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais argumentais, todėl skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas