Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo koncepcijOS patvirtinimo

 

2022 m. kovo 30 d. Nr. 288

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyvendindama Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 19 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo koncepciją (pridedama).

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                        Ingrida Šimonytė

 

 

 

Finansų ministrė                                                                              Gintarė Skaistė

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 288

 

 

VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS „LIETUVA 2050“ RENGIMO KONCEPCIJA

 

I SKYRIUS

VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS „LIETUVA 2050“ RENGIMO TIKSLAS

 

 

1Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ (toliau – Strategija LT2050) projektas bus rengiamas siekiant sukurti su Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, suderintą ilgesnės nei 20 metų trukmės valstybės strategiją, nustatančią valstybės pažangos viziją ir jai įgyvendinti skirtas valstybės vystymosi kryptis bei siekiamus poveikio rodiklius, atspindinčius socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius.

2. Pirmasis valstybės žingsnis siekiant susitarimo dėl valstybės ilgalaikės raidos buvo Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX‑1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“. Ši strategija sudarė prielaidas kryptingesnei valstybės raidai ir efektyvesniam ribotų šalies išteklių panaudojimui, paspartino tuometinių prioritetinių ūkio sričių vystymąsi. Šiuo žingsniu taip pat buvo baigta kurti strateginio planavimo sistema. Valstybės ilgalaikės raidos strategija reiškė valdžios institucijų lygmens susitarimą, joje buvo įtvirtinta Lietuvos valstybės vizija – narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje (toliau – ES), perėjimas prie rinkos ekonomikos.

3. Šiuo metu galiojančią Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau – Strategija LT2030) Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ patvirtino kaip visuomenės susitarimu pagrįstą Lietuvos ateities viziją, apimančią valstybės raidos prioritetus ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 m. Strategijoje LT2030 numatytos trijų sričių (ekonomikos, valdymo, visuomenės) pokyčių iniciatyvos (iš viso 9), jų įgyvendinimą matuojantis 31 rodiklis ir šių rodiklių siektinos reikšmės 2020 ir 2030 m. Tarpiniai Strategijos LT2030 įgyvendinimo rezultatai (pažangos rodiklių 2020 m. reikšmės) rodo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitos, pateiktos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, priedas „Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ įgyvendinimo rodiklių apžvalga“), kad Lietuvai pavyko padaryti didesnę nei užsibrėžta pažangą tokiose srityse kaip: gyvenimo kokybės indeksas, 30–34 metų asmenų, baigusių aukštąjį ar jam prilygintiną mokslą, dalis, verslo aplinkos indeksas, valdymo efektyvumo indeksas, e. valdžios išvystymo indeksas, korupcijos suvokimo indeksas (5 iš 31 Strategijos LT2030 pažangos rodiklių).

4. Pažymėtina, kad Strategija LT2030 buvo svarbus postūmis valstybės strateginio planavimo sistemos ir ateities strateginio projektavimo vystymuisi Lietuvoje. Lyginant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir Strategiją LT2030, matyti, kad Valstybės ilgalaikės raidos strategija apima iš esmės visas valstybės veiklos sritis, nors ir mėginta jas sujungti į tris pagrindines raidos kryptis, o Strategijoje LT2030 aiškiai išskirti tikslai ir prioritetai. Be to, neabejotina Strategijos LT2030 stiprybe reikėtų laikyti platų visuomenės ir suinteresuotų šalių įtraukimą į jos rengimą. Kita vertus, įtrauktis nebuvo pakankama: į rengimo procesą nepakankamai įsijungė Seimo opozicija, o tai buvo viena iš priežasčių, kodėl, pasikeitus vyriausybėms, pritrūko lyderystės ir savininkiškumo siekiant įgyvendinti Strategiją LT2030. 

5. Lietuvos strateginio valdymo sistema yra gerai institucionalizuota, tačiau vis dar tebėra pernelyg sudėtinga, kaip nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertai 2021 m. vertinime „Mobilising Evidence at the Centre of Government in Lithuania“. Ekspertai pažymi ir tam tikrą susiformavusią strateginio valdymo sistemos rutiną, gana formalų jos pobūdį, strateginės drausmės siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus stoką. UAB „ESTEP Vilnius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ ekspertų nuomone (Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimas, galutinė ataskaita, 2019), pagrindinė metodologinė strateginio planavimo problema Lietuvoje yra ta, kad per mažai dėmesio procese skiriama pokyčio technologijoms, būdams, kaip pasiekti ilgalaikius tikslus, ir tendencijų, rodančių, ar intervencijos pasiteisina, analizei bei vertinimui. Strateginio planavimo metu dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama tikslų ir (geriausiu atveju) jų pasiekimo rodiklių nustatymui, bet nebūtinai visi tikslai yra pasiekiami, dažnai neaišku, kaip juos pasiekti, todėl neretai keičiasi tik tikslai ir rodikliai, o priemonės lieka tos pačios.

6. Strategijos LT2030 įgyvendinimo tarpinis vertinimas, kurį parengė Vyriausybės strateginės analizės centras, rodo, kad Lietuvos situaciją, (retrospektyviai) vertinant per nepriklausomybės laikotarpį pasiektą pažangą, apskritai reikėtų laikyti gera: jau daugiau nei 15 metų Lietuva yra ES ir NATO narė, o 2018 m. tapo EBPO nare. Bertelsmano fondo sudarytame Transformacijos 2020 m. indekse (BTI) Lietuva vertinama kaip konsoliduota demokratija su labai pažangia ekonomika ir labai gera valdysena. Per beveik dešimtmetį pasiekta pažanga pagrindinėse Strategijoje LT2030 išskirtose raidos kryptyse – sumani visuomenė, sumani ekonomika, sumani valdysena, tačiau, kita vertus, daugumos iš 2020 m. užsibrėžtų konkrečių rodiklių reikšmių pasiekti nepavyko. Vertinant Lietuvos pažangą integruojantis į Šiaurės Europos regioną, pažymėtina, kad atotrūkis vis dar didelis: Šiaurės šalys yra skandinaviškos gerovės valstybės ir jų ekonominė-socialinė politika labai skiriasi nuo kur kas labiau ekonomiškai neoliberalių Baltijos valstybių. Tačiau simboliniu ženklu laikytina tai, kad Jungtinių Tautų Organizacijos šalių ir regionų klasifikacijoje Lietuva neseniai buvo priskirta Šiaurės Europos regionui, nes, vertinant globaliai, Lietuvos išsivystymas po truputį tampa artimesnis Šiaurės Europos išsivystymo lygiui.

Analizuojant Strategijos LT2030 vizijos įgyvendinimo rodiklius, pagal gyvenimo kokybės indeksą pasiekta didesnė nei planuota pažanga: Lietuva per dešimtmetį šoktelėjo iš 23 į 12 vietą ES (siekta 15 vietos). Pagal Economist Intelligence Unit skaičiuojamą demokratijos indeksą Lietuvos pozicija išliko tokia pat (22 vieta ES, planuota 15 vieta). Pagal laimės indeksą (20 vieta ES 2010 m.) ir globalizacijos indeksą (25 vieta ES 2010 m.) pažanga atsiliko nuo planuotos: pasiektos atitinkamai 18 ir 20 vietos, o siekta 15 vietos. Pagal pasaulio konkurencingumo indeksą Lietuva iš 17 vietos (2010 m.) nukrito į 20 (2020 m.) tarp ES valstybių narių (siekta 13 vietos).

Iš dešimties sumanios visuomenės tikslų pažangą matuojančių rodiklių pasiektas tik vienas – 30–34 metų asmenų, baigusių aukštąjį ar jam prilygintiną mokslą, dalis; dar du rodikliai nebeskaičiuojami. Pagal mokymosi visą gyvenimą indeksą 2010 m. Lietuva užėmė 22 vietą, 2020 m. planuota 18, bet pasiekta 20 vieta tarp ES valstybių narių. Visuomenės narių, kurie linkę dalyvauti vykdant kultūrinę meninę veiklą, dalis per dešimtmetį išaugo nuo 46 iki 57,4 proc., tačiau tikėtasi pasiekti 60 proc. Pilietinės galios indeksas 2010 m. siekė 35,5 balo, 2020 m. tikėtasi 50 balų, pasiekta 41,3 balo. Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) mokymosi pasiekimų lygį pagal Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą (PISA), dalis išaugo, tačiau nepasiekė užsibrėžtų 50 proc. Nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į geriausiųjų pasaulio universitetų 500-uką pagal Akademinį pasaulio universitetų reitingą (ARWU).

Toliausiai nuo užsibrėžto tikslo pagal rezultatus yra pajamų pasiskirstymo koeficiento ir vidutinės sveikos gyvenimo trukmės indeksai. Pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą 2019 m. Lietuva užėmė 25 vietą ES (2010 m. 27 vieta, o užsibrėžtas tikslas 2020 m. – 15 vieta). Pagal vidutinę sveiko gyvenimo trukmę Lietuva nukrito keliomis pozicijomis žemiau, nei fiksuota Strategijos LT2030 įgyvendinimo pradžioje, ir, 2019 m. duomenimis, užima 19 vietą tarp ES šalių pagal moterų ir vos 24 vietą pagal vyrų vidutinę sveiko gyvenimo trukmę (2020 m. planuota pasiekti 15 vietą abiejose kategorijose).

Įgyvendindama sumanios ekonomikos tarpinius tikslus, Lietuva pasiekė ir pranoko vieną rodiklį: pagal verslo aplinkos indeksą tarp ES valstybių narių užėmė 4 vietą (siekis – 5 vieta), o 2010 m. buvo 9 vietoje. Lietuvai tereikia nedaug pastangų, kad pasiektų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui indekso rodiklį: 2020 m. buvo 16 vietoje (tikėjosi 15 vietos), o 2010 m. užėmė tik 24 vietą. Nedaug trūko pasiekti ir planuotą universitetų bei verslo bendradarbiavimo rodiklį: prieš dešimtmetį Lietuva buvo 14 pozicijoje, dabar – 13, o siekė 12 pozicijos ES. Pagal išduotų patentų skaičių 100 tūkst. gyventojų pozicija nežymiai pasikeitė iš 26 į 25 vietą ES (tikėtasi 15 vietos). Integracijos į užsienio rinkas indeksas nepakito – Lietuva išliko toje pačioje 23 pozicijoje tarp ES valstybių narių (tikėtasi 15 vietos). Skaičiuojant, kokią bendro įmonių skaičiaus dalį procentais sudaro naujos įmonės, nustatyta, kad per dešimtmetį Lietuva nukrito iš 18 į 22 vietą. Taip pat didelis neigiamas šuolis iš 20 į 24 vietą fiksuotas skaičiuojant verslo išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Pagal išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio indeksą Lietuva taip pat nukrito iš 12 į 15 vietą tarp ES valstybių narių.

Sumanaus valdymo srityje pasiekti trys tikslai iš penkių; vienas rodiklis nebeskaičiuojamas. Pagal valdymo efektyvumo indeksą Lietuva šoktelėjo iš 21 į 15 vietą, e. valdžios išvystymo indeksą – iš 15 į 11 vietą, korupcijos suvokimo indeksą – iš 19 į 14 vietą ES. Lietuvai nepavyko užtikrinti aukštesnės reglamentavimo kokybės: pakilo tik per vieną poziciją iš 17 į 16 vietą, tikėtasi 13 vietos.

7. Strategija LT2030 buvo pirmasis Lietuvos istorijoje visuomenės susitarimu parengtas pagrindinis ilgalaikis strateginio lygmens planavimo dokumentas, tačiau jį rengiant labiau orientuotasi į Lietuvos visuomenės, ekonomikos ir valdymo problemas, o ne į tarptautinį kontekstą ir neskirta dėmesio galimoms ateities tendencijoms bei valstybės pažangos strategijos santykio su jomis analizei.

8. Strategijos LT2050 rengimą skatina ne tik įstatymu nustatytas įpareigojimas Vyriausybei, jos pačios valia tai padaryti ir su laiku išryškėjęs poreikis tobulinti galiojančios Strategijos LT2030 turinį ir rengimo procesą, bet ir keletas kitų svarbių priežasčių.

Pirma, dabartinis greitai kintantis, sudėtingas ir neapibrėžtas pasaulis kasdien pateikia naujų iššūkių, prie kurių tenka prisitaikyti. Teigiama, kad pasibaigus COVID-19 pandemijai atsidursime „naujojoje realybėje“ – visiškai kitokiame pasaulyje. Pandemija iš esmės paspartino skaitmeninės transformacijos tendencijas verslo, valdymo, švietimo ir kitose gyvenimo srityse. Be to, Europos Komisijos vertinimu, pandemija padidino nelygybę, paspartino hipersusietumo ir demografinio disbalanso tendencijas, aktualizavo atsparumo klausimus. Šiomis dienomis stipriai keičiasi ir geopolitinis kontekstas: Rusijos karinis įsiveržimas į Ukrainą kelia grėsmę ne tik regiono, bet ir visos Europos saugumui.

Antra, užsienio valstybių (Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Airijos, Suomijos ir kitų) vyriausybės nuolat seka didžiąsias – megatendencijas (angl. megatrends) technologijų, inovacijų ir kitose srityse ir atitinkamai pritaiko savo viešąją politiką. Pavyzdžiui, EBPO ekspertų teigimu (Policy Brief on The Future Work, 2018), ateityje net 32 šalyse kas antrą darbuotoją reikšmingai paveiks darbų automatizacija, ir Lietuva patenka tarp didelės rizikos šalių. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro analitikai susistemino ir išskyrė visos Europos ateičiai reikšmingų 14 megatendencijų – kai kurias iš jų sustiprino COVID-19 pandemija, aktualizavusi atsparumo problemą kaip vieną iš pagrindinių ES politikos kelrodžių.

Vyriausybės strateginės analizės centro organizuotų ekspertinių dirbtuvių diskusijose 8 iš nurodytų 14 megatendencijų (spartėjantys technologiniai pokyčiai ir hipersusietumas, klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas, didėjantis demografinis disbalansas, įvairėjanti nelygybė, švietimo ir mokymosi įvairėjimas bei kintantys sveikatos iššūkiai) nurodytos kaip turinčios didžiausią įtaką Lietuvos valstybės pažangai 2020 m. pabaigoje. Šiose diskusijose atkreiptas dėmesys ir į augančią globalią Rytų bei Pietų ekonominę ir politinę galią, naujus saugumo iššūkius ir kintančią saugumo paradigmą, kuri matoma kaip kitų pasaulyje vykstančių procesų ir tendencijų išvestinė. Visuomenės ir valstybės atsparumas ateityje daug priklausys nuo to, kaip skirtingos piliečių grupės bus įtrauktos į valdysenos procesus.

Trečia, nors Strategija LT2030 parengta pagal darnaus vystymosi principus, joje nepakankamai atsižvelgiama į globalius ir spartesnius, nei manyta, klimato kaitos pokyčius, taip pat tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų Organizacijos, EBPO, ES ir kitų), kurių narė yra Lietuva, keliamus prioritetus ir ilgalaikius įpareigojimus (siekiančius 2050 m.) savo narėms, kuriems įgyvendinti Lietuvai kartais stinga sisteminio strateginio pagrindo. Pavyzdžiui, dabartinė Europos Komisijos žaliojo kurso (angl. Green Deal) politika yra vienas iš esminių jos ir ES prioritetų. Pažymėtina, kad Strategija LT2030 yra senstelėjusi, nes neatsako į klausimą, kaip Lietuvai pasiekti 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslus ir taip įgyvendinti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

Šios priežastys verčia permąstyti Valstybės pažangos strategijos turinį ir parengimo
prieigą – įvertinant Lietuvai įtaką darančius pasaulinės raidos ir kaitos procesus, reikia numatyti Lietuvos ateities bei galimybių įvairovę, kurią galėtų kurti jos piliečiai.

 

II SKYRIUS

STRATEGIJOS LT2050 PLANAVIMO LAIKOTARPIS IR JOS PROJEKTO RENGIMO ETAPAI

 

9. Numatoma Strategijos LT2050 trukmė – daugiau nei 20 metų (2024–2050 m.).

10. Strategijos LT2050 projekto rengimo etapai:

10.1. organizacinis (parengiamasis) etapas – iki 2022 m. kovo 31 d.;

10.2. aplinkos analizė – iki 2022 m. kovo 31 d.;

10.3. viešosios konsultacijos su ekspertais, suinteresuotomis šalimis ir visuomene – iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

10.4. valstybės pažangos scenarijų parengimas ir testavimas, veiksmų planų parengimas – iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

10.5. Strategijos LT2050 projekto parengimas – iki 2023 m. kovo 10 d.

11. Strategijos LT2050 projekto rengimo etapai detalizuoti priede „Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekto rengimo planas“.

 

––––––––––––––––––––