LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2019 M. LAPKRIČIO 18 D. ĮSAKYMO NR. V-1317 „DĖL BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2021 m. rugpjūčio 6 d. Nr. V-1468

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-1317 „Dėl Bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Įgyvendindamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.4 veiksmą,“.

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Bendrųjų programų atnaujinimo gaires:

2.1. pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Bendrųjų programų atnaujinimo gairių (toliau – Gairės) paskirtis – nurodyti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų (toliau – Bendrosios programos) atnaujinimo kryptis, siekiant užtikrinti aukštesnę priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę.“;

2.2. pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. Bendrosios programos – nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis dokumentas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytų priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tikslų. Bendrosiose programose apibrėžiami siektini ugdymosi rezultatai, nusakomos mokymo ir mokymosi turinio apimtys, detalizuojami ugdymo rezultatų pasiekimų lygių požymiai. Priešmokyklinio ugdymo turinys padeda siekti numatytų kompetencijų.“;

2.3. pakeičiu 22.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„22.3. Priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui keliamas uždavinys ugdyti mokinius pagal jų gebėjimus, tačiau tai mokykloms vis dar tebėra nemenkas iššūkis. Išorinio bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo duomenimis, orientavimasis į mokinių poreikius ir ugdymo organizavimas (suasmeninimas ir kt.) gerai įvertintas mažiau nei dešimtadalyje 2011–2017 m. vertintų mokyklų. Ugdymo diferencijavimas ir kiekvieno mokinio pažanga – du veiklos aspektai, kuriuos ne vienus metus silpna vieta laiko ir išoriniai vertintojai, ir pačios mokyklos. 2018 m. išorinio mokyklų vertinimo duomenų analizė atskleidė, kad šiuolaikiškomis pamokomis, kuriose vyksta darbas grupėse, diskutuojama, atliekami bandymai, pristatomi parengti darbai, veiklos vyksta ne klasėje ir pan., laikytina 60 procentų pamokų, kitose pamokose aktyviausiai veikė mokytojas, o mokiniai vykdė jo nurodymus (Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2019. Mokinių pasiekimų atotrūkis. Vilnius, 2019).“;

2.4. pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

„26. Atnaujinant Bendrąsias programas numatoma: stiprinti asmens vertybinių nuostatų, socialinių ir emocinių gebėjimų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ugdymą; sistemiškai įtraukti pasitikėjimo, pagarbos ir tolerancijos kitokiai nuomonei, kultūrų įvairovei, tautinės savimonės, pilietiškumo, demokratinio dialogo kultūros ir darnaus vystymosi nuostatų ugdymą; sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnių pasiekimų, suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus; mokomųjų dalykų turiniu ugdyti kompetencijas; prasmingai įtraukti aktualų turinį, skirtą mokinių kompetencijoms ugdyti; numatyti ugdymo(si) galimybes įvairiuose kontekstuose; įtvirtinti sąsajas tarp ugdymo programų ir dalykų; užtikrinti ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo dermę.“;

2.5. pakeičiu 28 punkto pirmąją pastraipą  ir ją išdėstau taip:

„28. Atnaujinant Bendrąsias programas toliau laikomasi Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos), apibrėžto į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties. Tikslinant kompetencijos sampratą, detalizuojami kompetenciją sudarantys sandai:“;

2.6. pakeičiu 28.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„28.1. žinios: dalykinės, tarpdalykinės, procedūrinės ir episteminės. Dalykinės žinios apima sąvokas, išsamų turinį, kurio mokomasi konkretaus dalyko, pavyzdžiui, matematikos, lietuvių kalbos, pamokose. Tarpdalykinės žinios sieja vieno dalyko turinį su kitų dalykų turiniu. Procedūrinės žinios apima supratimą, kaip atlikti veiksmą tam tikra seka. Procedūrinės žinios gali būti susijusios su viena sritimi arba gali apimti daugiau sričių. Episteminės žinios – tai supratimas, kaip mąsto ir dirba tam tikros srities ekspertai ir tyrėjai (matematikai, istorikai, gamtininkai ir kt.). Jos leidžia mokiniui praplėsti srities arba dalyko žinias, padeda jam suprasti, kodėl reikia mokytis dalyko, kur ir kaip galima pritaikyti tos srities žinias. Priešmokyklinio ugdymo programa nėra struktūruojama atskirais dalykais – žinios įgijamos integraliai, ugdant visas vaikų kompetencijas;“;

2.7. pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

„29. Siekiant išugdyti kompetencijas svarbu užtikrinti jų ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą, remtis mokinio individualia pažanga ir orientuotis į jo gabumus ir stiprybes. Kompetencijos yra ugdomos dalykų turiniu. Atnaujintose dalykų bendrosiose programose atskleidžiama, kaip dalyko turinys augina mokinio kompetencijas. Priešmokyklinio ugdymo programoje pateikiamas turinys (ugdomoji veikla) padeda siekti ugdymo rezultatų – kompetencijų.“;

2.8. pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

„30. Ugdomos vertybinės nuostatos, ypač daug dėmesio skiriant šioms vertybėms: demokratijai, empatijai, orumui, atsakomybei, pasitikėjimui; ugdomos šios kompetencijos: socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinė, kultūrinė, komunikavimo, skaitmeninė.“;

2.9. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

„31. Išskiriant kompetencijas atsižvelgta į švietimo būklės tyrimus, ugdymo mokslų tendencijas, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir užtikrinant kompetencijų, apibrėžtų Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, ugdymo tęstinumą.“;

2.10. papildau 371 punktu:

„371. Skaitmeninė kompetencija – tai asmens gebėjimas pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotis jomis mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Tai – kompiuterinio, informacinio, medijų, duomenų raštingumo, žinių, įgūdžių, gebėjimų bendrauti ir bendradarbiauti šiuolaikiniame pasaulyje ir moderniomis priemonėmis spręsti problemas, skaitmeninio turinio kūrimo (įskaitant programavimą ir intelektinės nuosavybės klausimus), saugumo (įskaitant skaitmeninę gerovę), kritinio mąstymo ir vertybinių nuostatų visuma. Skaitmeninė kompetencija grindžiama Europos Komisijos parengtu „Digcomp“ modeliu (anglų k. Digital Competence Framework). Įgijęs skaitmeninę kompetenciją mokinys: sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis siekdamas veiksmingo ir konstruktyvaus visų dalykų mokymosi, spręsdamas įvairias problemas, dalyvaudamas bendruomenių veiklose; suvokia informacijos apdorojimo procesus, jų svarbą, esminius skaitmeninių paslaugų taikymo, plėtros principus, intelektinės veiklos formalizavimo ir automatizavimo kryptis; puoselėja savo informacinę vertybių kultūrą; atranda savyje kūrybinių galių sumaniai valdyti skaitmenines technologijas ir sistemingai ugdytis, įsitraukti į įvairias inžinerines veiklas; atsakingai, saugiai ir etiškai veikia, bendrauja ir bendradarbiauja skaitmeninėje erdvėje.“;

2.11. pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:

„38. Dalyvaudami priešmokyklinio ugdymo programos veiklose mokiniai įgyja kompetencijų pradmenis (žinias, gebėjimus ir nuostatas). Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų pamokose mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų, jų pagrindu mokiniams formuojamos Gairių 32–37 ir 371 punktuose apibrėžtos kompetencijos.“;

2.12. pakeičiu 40 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„40. Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kiekvieno dalyko turinys sudaro sąlygas ugdytis kompetencijas, Bendrojoje programoje jis pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų. Rengiant Bendrąsias programas vadovaujamasi šiais kokybės kriterijais:“;

2.13. pakeičiu 40.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„40.8. dermė – ugdymo tikslai, uždaviniai, mokymosi turinys, ugdomosios veiklos ir rezultatų vertinimas suderinti tarpusavyje. Užtikrinama įvairių dalykų mokymosi turinio tarpusavio (horizontali) ir tarp skirtingų mokymosi metų / koncentrų (vertikali) dermė.“;

2.14. pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

„41. Atnaujinant Bendrąsias programas, išskiriamas: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, visuomeninis ugdymas, matematinis ugdymas, gamtos mokslų ir technologinis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas, meninis ugdymas.“;

2.15. pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

„42. Siekiant ugdytis kompetencijas, ugdymo(si) procese svarbu užtikrinti daugialypius ryšius tarp įvairių dalykų ir realaus pasaulio. Tarpdalykinė integracija padeda mokiniui susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą. Tarpdalykinė integracija negali pakeisti atskirų dalykų mokymosi. Ji atskleidžia platesnį dalyko kontekstą, padeda nagrinėti mokiniams kylančius klausimus, kurie dažnai išeina už vieno dalyko ribų. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, tačiau pagrindinė sąlyga integracijai yra mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas.“;

2.16. pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

„43. Atnaujinant Bendrąsias programas tarpdalykinė integracija įgyvendinama šiais būdais:

43.1. nacionaliniu lygmeniu parengiant Gamtamokslinio ugdymo bendrąją programą 1–8 klasėms, kur atskirų gamtos mokslų dalykų mokomasi integruotai (šią programą 7–8 klasėse bus galima rinktis kaip alternatyvą atskiroms biologijos, fizikos ir chemijos dalykų bendrosioms programoms);

43.2. rengiamos priešmokyklinio ugdymo bendroji programa ir dalykų bendosios programos papildomos šiuolaikiniam gyvenimui svarbių gebėjimų ugdymui reikalingu turiniu, pavyzdžiui, medijų ir skaitmeninio raštingumo, pilietiškumo, finansinio raštingumo, sveikatos raštingumo, žmogaus saugos, ES aktualijų ir kt.;

43.3. rengiant Bendrąsias programas, siekiama užtikrinti, kad turinys derėtų tarpusavyje. Programų rengėjai turi numatyti galimus programų integracinius ryšius, juos prasmingai atskleisti nagrinėdami siūlomas tarpdalykines temas: asmens galios (idėjos, asmenybės); kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas (gimtoji kalba; etninė kultūra (tradicijos ir papročiai, etnografiniai regionai); kultūros paveldas; kultūrų įvairovė, daugiakalbystė; kultūros raida; istorinė savimonė (šalies nacionalinis saugumas, pasipriešinimo istorija); pilietinės visuomenės savikūra (ekstremalios situacijos, antikorupcija, intelektinė nuosavybė); darnus vystymasis (socialinė ir ekonominė plėtra (pasaulis be skurdo ir bado, žiedinė ekonomika, pažangios technologijos ir inovacijos); migracija, geopolitiniai konfliktų sprendimai; žmogaus teisės, lygios galimybės; sveikata, sveika gyvensena (asmens savybių ugdymas, streso įveika, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, saugus elgesys, žalingų įpročių prevencija); mokymasis visą gyvenimą; aplinkos tvarumas (aplinkos apsauga, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos prevencija, tvarūs miestai ir gyvenvietės, tausojantis žemės ūkis, atsakingas vartojimas); finansinis raštingumas (žinios apie finansus, finansų planavimas ir valdymas, rizika ir grąža); ugdymas karjerai). Išvardytos tarpdalykinės temos yra parinktos atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai;

43.4. mokytojų bendras pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinio įgyvendinimo planavimas yra būtinas sėkmingai tarpdalykinei integracijai. Tarpdalykinė integracija galima teminiu pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar jų grupes arba organizuojant bendras veiklas. Rengiamose Bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose bus pateikta tarpdalykinės integracijos įgyvendinimo praktinių pavyzdžių.“;

2.17. pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:

„44. Atnaujinant Bendrąsias programas, integruojamosios programos, rekomendacijos ir kitas aktualus turinys: Gyvenimo įgūdžių ugdymo, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, Finansinio raštingumo, Antikorupcinio ugdymo, Globalaus švietimo, Intelektinės nuosavybės, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, Žmogaus saugos, Etninės kultūros, Pasipriešinimo istorijos, Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, Ugdymo karjerai, Europos Sąjungos aktualijos, yra integruojamas į turiniu susijusias Bendrąsias programas.“;

2.18. pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:

„45. Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Medijų ir informacinio raštingumo integruojamosiose programose numatyti mokinių pasiekimai siejami su kompetencijomis, apibrėžtomis Gairių 32–37 ir 371 punktuose, ir pateikiami ugdymo rezultatų aprašuose.“;

2.19. pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:

„47. Bendrąsias ugdymo programas sudaro visoms ugdymo programoms bendra įvadinė dalis ir dalykų bendrosios programos.

47.1. Įvadinėje dalyje pateikiama: bendrosios nuostatos, apimančios ugdymo tikslus, uždavinius; ugdymo turinio įgyvendinimas; siekiami ugdymo(si) rezultatai – išsiugdytos bendražmogiškos vertybės ir kompetencijos; kompetencijų raida kas dvejus ugdymo metus, o priešmokyklinio ugdymo programoje – metams; mokinių pasiekimų vertinimo nuostatos.

47.2. Dalykų programose apibrėžiama: dalyko tikslas ir uždaviniai; mokinių pasiekimų raida kas dvejus mokymosi metus; keturių lygių pasiekimų požymiai; mokymosi turinio apimtys pateikiamos išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais. Pastarosios nuostatos įgyvendinimas ir proporcijos dydis gali skirtis priklausomai nuo ugdymo programos, dalyko logikos, tikslų, mokymo tradicijos. Klausimai, susiję su privalomo ir pasirenkamo dalyko turinio realizavimo būdais, bus aptariami su dalykinių asociacijų mokytojais, ekspertais ir aprašomi Bendrosiose programose ir jų įgyvendinimo rekomendacijose. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa neskirstoma į dalykus, jai pritaikoma šiame punkte apibrėžta struktūra.“;

2.20. pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:

„49. Atnaujinamos priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos trukmė – vieni metai. Atnaujinamos šios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos:

 

Eil. Nr.

Atnaujinamos

bendrosios programos

 

Ugdymo programos ir klasės

Pradinis ugdymas

 

Pagrindinis ugdymas

Vidurinis ugdymas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1. 

Dorinis ugdymas (etika)

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

2. 

Dorinis ugdymas (tikyba)

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

3. 

Filosofija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

4. 

Lietuvių kalba ir literatūra

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

5. 

Lietuvių gestų kalba

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

6. 

Lietuvių kalba (pagal kalbos mokėjimo lygius)

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

7. 

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

8. 

Užsienio kalba (pirmoji)

 

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

9. 

Užsienio kalba (antroji)

 

 

 

 

*

*

*

*

*

*

*

*

10. 

Matematika

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

11. 

Gamtamokslinis ugdymas

*

*

*

*

*

*

*

*

 

 

 

 

12. 

Biologija

 

 

*

*

*

*

*

*

13. 

Chemija

 

 

 

*

*

*

*

*

14. 

Fizika

 

 

*

*

*

*

*

*

15. 

Socialinis ugdymas

*

*

*

*

 

 

 

 

 

 

 

 

16. 

Istorija

 

 

 

 

*

*

*

*

*

*

*

*

17. 

Geografija

 

 

 

 

*

*

*

*

*

*

*

*

18. 

Pilietiškumo pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

 

 

19. 

Ekonomika ir verslumas

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

*

20. 

Teisė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

21. 

Psichologija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

22. 

Dailė

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

23. 

Muzika

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

24. 

Teatras

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

25. 

Šokis

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

26. 

Medijų menas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

27. 

Menų istorija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

*

28. 

Informatika

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

29. 

Technologijos

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

30. 

Fizinis ugdymas

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

31. 

Gyvenimo įgūdžiai

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

 

 

32. 

Etninė kultūra

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

2.21. pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:

„50. Ne visos Gairių 49 punkte nurodytos Bendrosios programos yra skirtos atskiriems dalykams. Informatikos 1–4 klasėse programa yra rengiama integruojant pasiekimų aprašus į kitų dalykų programas. Tik dalis išvardytų programų yra privalomos kiekvienam mokiniui, kitas programas kaip pasirenkamuosius dalykus renkasi mokiniai. Programų, kurios sudarytos iš įvairių dalių (pvz., Informatikos moduliai), atskirų dalių pavadinimai lentelėje nėra įvardijami. Šios dalys bus detalizuojamos Bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose. Programų pavadinimai gali būti koreguojami.“;

2.22. pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:

„51. Rengiamos Bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos, kuriose numatoma: pasiekimų lygius iliustruoti pavyzdžiais; atskleisti tarpdalykinių temų jungtis su dalykais (priešmokyklinio ugdymo programoje atskleisti kompetencijų – ugdymo turinio – integralumą); pateikti mokinio veiklos pavyzdžių, siejant su ugdymo(si) rezultatais – kompetencijų raiškos požymiais; pateikti siūlymų dėl darbo su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, įskaitant gabių vaikų ugdymą, atvykusių iš užsienio vaikų ugdymą, mokinių, turinčių įvairių kalbinių poreikių, ugdymą ir kt.“;

2.23. pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:

„52. Atnaujintos Bendrosios programos bus taikomos ugdymo procesui organizuoti, vertinti mokinių pažangą ir pasiekimus, taip pat įvertinti mokinio mokymosi pasiekimus baigiant priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą. Bendrosiose programose aprašytos vertybės ir kompetencijos taip pat gali būti orientyru rengiant ir įgyvendinant neformaliojo švietimo programas.“;

2.24. pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:

„53. Kiekvienai ugdymo programai baigti (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programos baigimą) numatomi ilgalaikiai asmeniniai ir / ar grupiniai projektiniai darbai. Projektinių darbų rengimo aprašai bus pateikiami Bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose.“;

2.25. pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:

„54. Mokinių įvairiais būdais įgytų kompetencijų įrodymai kaupiami asmeniniame ugdymosi rezultatų aplanke, o priešmokyklinio ugdymo programos – pasiekimų apraše. Kartu su atnaujintomis Bendrosiomis programomis pateikiamos rekomendacijos, kaip vertinti pasiekimų įrodymus ir sudaryti ugdymosi rezultatų aplanką ar pasiekimų aprašą.“;

2.26. pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:

„55. Atsižvelgiant į Gairėse numatytas nuostatas atitinkamai bus koreguojamas priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo turinys, jo įgyvendinimą ir pasiekimų vertinimą reglamentuojantys dokumentai: Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Aprašas; Bendrieji formaliojo švietimo programų reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“, ir kt. Atsisakoma PUPP ir brandos egzaminų programų, vertinant mokinių pasiekimus vadovaujamasi Bendrosiomis programomis.“;

2.27. pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

„56. Už ugdymo turinio atnaujinimą atsakingos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra. Bendrosios programos atnaujinamos naudojant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšas. Atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa bus pradėta įgyvendinti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos pradedamos įgyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 (I gimnazijos) klasėse – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., o 2, 4, 6, 8, 10 (II gimnazijos) klasėse – nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.“

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                    Jurgita Šiugždinienė