Administracinė byla Nr. eA-2226-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03026-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. I. L. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34366 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1643 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog:
2.1. Iš savo kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) – išvyko ir negali į ją grįžti dėl joje veikiančių nacionalinio saugumo tarnybų grasinimų ir persekiojimo už dalyvavimą opozicijos protestuose, informacijos apie vyksiančius protestus skleidimą, kvartalo jaunimo kvietimo juose dalyvauti.
2.2. Pareiškėjas su broliu po 2019 metais vykusių rinkimų buvo sulaikyti Nacionalinės saugumo tarnybos, pareiškėjas buvo stipriai sumuštas ir buvo patekęs į ligoninę. Vėliau pareiškėjas iš brolio sužinojo, kad dingo jų motina, buvo nusiaubti jų namai, todėl jie su broliu nebeturėjo vietos, į kurią galėtų grįžti.
2.3. Departamentas apsiribojo bendra informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) bei nesurinko informacijos apie ginkluotų konfliktų poveikį pareiškėjui, pavojaus jo gyvybei tikrumą.
2.4. Dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo pabrėžtina, kad teisė į tiesioginį ir rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, todėl jis prašė, kad Sprendimo nagrinėjimo procedūra būtų organizuota taip, jog būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Pareiškėjo teigimu, nepaisant to, jog skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam ir teikti paaiškinimus negali būti paneigta.
2.5. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį, t. y. karo ir politines kovas, galimą pavojų jo gyvybei dėl vykstančių šalyje kovų. Jo pasakojimą pagrindžia kilmės valstybės informacija apie paplitusius nužudymus dėl politinių motyvų, vykstančias kovas ir dėl to kylančią realią grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.
2.6. Aplinkybė, jog pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tai, kad tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės ir grėsmės realumo.
2.7. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o apibendrintai pasisakė, jog sprendimai teisėti, nes prieglobsčio prašytojas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien Lietuvos Respublikos sienos kirtimas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, kadangi jis sieną kirto, siekdamas pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
4. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, jog:
4.1. Teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas tyrimas ir Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio „a“ dalies nuostatų.
4.2. Pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas kaip turintis trūkumų, nes jis nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, buvo abstraktus, neišsamus ir bendro pobūdžio. Be to, surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, todėl jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
4.3. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
4.4. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių nenurodė, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės nebuvo nustatyta, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos kriterijų, o atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo gyvenamojoje vietovėje, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) sostinėje, ginkluotas konfliktas nevyksta, pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4.5. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punktą skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtinius atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėjas.
4.6. Pareiškėjo pasakojimas, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jis ir jo brolis dalyvavo opozicijos protestuose, todėl tapo Nacionalinės saugumo tarnybos taikiniais, nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais, nes buvo nedetalus, nenuoseklus bei prieštaringas. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija leido vertinti, kad (duomenys neskelbtini) represijos vyko prieš 2018 metais vykusius rinkimus, tačiau nuo šių įvykių jau praėjo keleri metai, pareiškėjas tam tikrą laikotarpį net nebuvo kilmės valstybėje, nes studijavo (duomenys neskelbtini).
4.7. Atsižvelgus į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, o jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
4.8. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, pagal administracinių teismų praktiką persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, o grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
4.9. Aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, detaliai išdėstytos ir įvertintos. Įvertinus, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, vertintina, kad šių aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius ateityje nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvės valstybėse, bei pagrindė prielaidą, jog prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.
4.10. Dėl draudimo atvykti termino, pabrėžtina, kad buvo vadovaujamasi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui A. I. L. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui A. I. L. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.
6.2. Pareiškėjas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. I. L., gim. 2003 m. kovo 25 d.
6.3. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. buvo apklaustas dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.
6.4. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. spalio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
6.5. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 10 d. padavė skundą dėl Departamento Sprendimo. Departamento Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 6K‑1643 jį atmetė, konstatavęs, kad nenustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą.
6.6. Departamentas Sprendimą grindė tokiais motyvais: pareiškėjo pasakojimas ir atsakymai į papildomus klausimus sudaro pagrindą abejoti prieglobsčio prašytojo bendru patikimumu ir nuoširdumu, jo pastangos pagrįsti prieglobsčio prašymą nelaikytos nuoširdžiomis ir kelia pagrįstų abejonių dėl pateiktų faktų patikimumo; remiantis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui netaikė abejonės privilegijos ir atmetė rašytiniais įrodymais nepatvirtintus jo nurodytus duomenis bei konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos paneigti pareiškėjo pasakojimo, atmesto dėl patikimumo stokos, objektyviais įrodymais ir įrodyti priešingai; pareiškėjui nepateikus ir tyrimo metu nenustačius kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pasakojimo, bei nustačius, kad pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų, pareiškėjo pasakojimas savaime nelaikomas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu faktų tikrumą, o pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) veikiančios Nacionalinės saugumo tarnybos persekiojimus savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo; remiantis pareiškėjo pateikta informacija, kad kilmės valstybėje jis nepriklausė jokiai politinei partijai ar judėjimui, ir tyrimo metu nustatytais duomenimis, jog pagrindinės represijos (duomenys neskelbtini) vyko prieš 2018 metų rinkimus, bei aplinkybėmis, kad nuo šių įvykių yra praėję daugiau nei dveji metai ir kad pareiškėjas tam tikrą laiką nebuvo kilmės valstybėje, nes buvo išvykęs studijuoti į (duomenys neskelbtini), konstatavus, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, bei aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl pareiškėjo išsakyta baimė nelaikyta visiškai pagrįsta; pareiškėjui nenurodžius kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, jo pasakojime nurodytos aplinkybės vertinamos kaip nepagrindžiančios prielaidos, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė.
7. Teismas sprendė, kad 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu Departamentas išsamiai išsiaiškino su pareiškėju susijusias individualias ir konkrečias faktines aplinkybes, būtinas sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priimti.
8. Išanalizavus 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu pareiškėjo pateiktą pasakojimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas išvykimą iš kilmės valstybės ir negalėjimą grįžti į ją grindė bendro pobūdžio teiginiais apie (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų grasinimus ir persekiojimus, vykdomus prieš pareiškėją už jo dalyvavimą opozicijos protestuose, informacijos apie procesus skleidimą, savo gyvenamojo kvartalo jaunimo skatinimą dalyvauti protesto akcijose. Teismo vertinimu, pareiškėjo, gyvenusio (duomenys neskelbtini) sostinėje (duomenys neskelbtini), pasakojimas apie jo dalyvavimą opozicijos protestuose yra nekonkretus: pareiškėjas, nurodęs, kad domėjosi politika, negalėjo nurodyti konkrečių protestų, kuriuose jis dalyvavo, tikslų; nurodęs, kad nepritarė 2019 metais vykusių rinkimų rezultatams ir dėl to protestavo, negalėjo nurodyti šių rinkimų rezultatų ir ar po jų pasikeitė politinė valdžia; negalėjo nurodyti, kokiais būdais skatindavo savo gyvenamojo kvartalo jaunimą dalyvauti protestuose, negalėjo nurodyti, kokio judėjimo nariu buvo jo brolis, kuriam jo veikloje padėdavo pareiškėjas, koks asmuo buvo šio judėjimo vadovas. Be to, kaip nekonkretus ir nenuoseklus vertinamas pareiškėjo pasakojimas apie prieš jį vykdytą persekiojimą: pareiškėjas nenurodė konkretaus laiko momento, kada jis buvo sulaikytas ir sumuštas saugumo tarnybos pareigūnų, negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių apie gydymąsi ligoninėje; nurodęs apie minėtą savo sumušimą, teigė, kad jis ir brolis buvo sulaikyti, tačiau brolis pabėgo, o pareiškėjas pas praeivį pasiprašė pagalbos, kad galėtų susisiekti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu dėde, kurio neįvardino; negalėjo išsamiai nurodyti aplinkybių, susijusių su išvykimu į (duomenys neskelbtini) (kiek laiko po sumušimo dar praleido (duomenys neskelbtini), kada tiksliai išvyko).
9. Teismas vertino, jog Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nevertino kaip patikimo įrodymo, galinčio patvirtinti esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Bylos duomenimis, Departamentas pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu pateiktą pasakojimą vertino kartu su informacija apie kilmės valstybę. Atsakovas Sprendime nurodė, kad ginkluoti konfliktai visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje nevyksta, kad nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) vykstančius konfliktus, galinčius kelti grėsmę asmens gyvybei. Departamentas, remdamasis tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos Amnesty International parengta ir viešai paskelbta 2020-2021 m. ataskaita, ACCORD (Austrijos Kilmės šalies ir prieglobsčio tyrimų ir dokumentacijos centras) paskelbtais 2021 metų duomenimis, nurodė, kad ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs (duomenys neskelbtini) rytuose ir centrinėje dalyje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose, kad būtent šios provincijos išlieka pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi, o (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas per savo atstovą kitokios informacijos iš viešai prieinamų informacijos šaltinių apie kilmės valstybę nepateikė.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu ir teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, neleidžia pareiškėjo veiklos protesto judėjime vertinti kaip itin aktyvios – nenustatyta, kad jis būtų buvęs kokios nors (duomenys neskelbtini) politinės organizacijos, buvusios opozicijoje, narys, pareiškėjas pripažino, kad jis tik padėjo savo broliui, protesto akcijoje dalyvavo vieną kartą. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiams apie saugumo tarnybų persekiojimą prieštarauja faktas, kad jis be trukdžių gavo (duomenys neskelbtini) vizą, įsigijo skrydžiui bilietą ir išvyko iš kilmės valstybės.
11. Teismas vertino, kad Departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta, tačiau įvertinus tai, kad nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, sprendžiama, kad Sprendimu nustatytas draudimas 5 metams atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcinga priemonė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui taikomos Tvarkos 44.3.1 punkto nuostatos ir nustatomas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Nustačius pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, nustatoma, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip neužtikrindama teisės būti išklausytam principo taikymo ir teisingo skundo išnagrinėjimo, teismas nurodė, jog vadovaujamasi Tvarkos aprašo 222 punkte nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Komisija neturėjo pareigos pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog Komisijoje pareiškėjo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo būtinas. Pareiškėjas buvo išklausytas 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu, jis dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė savo pasakojimą apie išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis ir kitas aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad šių procedūrų metu pareiškėjui buvo suteikta visapusiška galimybė pasinaudoti teise būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus apie aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 21 d. priimti naują sprendimą: panaikinti Departamento Sprendimą, Komisijos sprendimą, įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, taip pat užtikrinti galimybę pareiškėjui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad:
14.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.
14.2. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, nustatytas reikalavimas kompetentingai institucijai –Departamentui, atliekant tyrimą dėl prieglobsčio prašymo surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius. Tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Atsakovas neįvertino, jog situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys, pvz. Jungtinių Tautų Humanitarinės pagalbos biuro ataskaita, parengta 2021 m. lapkričio 7 d.
14.3. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta.
14.4. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.
14.5. Skundžiamu Sprendimu Atsakovas, nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti. Sprendimai yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.
17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
18. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; taip pat sumažino C.SIS II perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
23. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
26. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose. Anot pareiškėjo, kilmės valstybėje jis buvo stipriai sumuštas, dėl ko jam iki šiol kartais sutrinka atmintis.
27. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, be kita ko, įvertinęs ir tai, kad pasakodamas ir atsakinėdamas į papildomus klausimus prieglobsčio prašytojas teigė, kad neprisimena, todėl yra pagrindas abejoti prieglobsčio prašytojo bendru patikimumu ir nuoširdumu.
28. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog prieglobsčio prašytojas nurodė turįs problemų su atmintimi, kurias sukėlė jo sumušimas kilmės valstybėje. Departamentas sprendė, jog pareiškėjas nedėjo nuoširdžių pastangų pagrįsti savo prašymą suteikti prieglobstį, nes prieglobsčio prašytojas nurodė kai ko neprisimenąs. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo sveikata, Departamentas netyrė, Sprendime konstatavęs jog prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (išrašo, kitų dokumentų). Departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, turi trūkumų, tačiau konkrečių prieštaravimų tarp pareiškėjo pateiktų duomenų neįvardijo. Departamentas rėmėsi Įstatymo 83 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodydamas, jog dėl prieglobsčio prašytojo bandymo klaidinti tyrimą, sukčiauti ir dėl nustatytų prieštaravimų tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, jam netaikoma abejonės privilegija, todėl atmetė duomenis nepagrįstus rašytiniais įrodymais. Vis dėlto, Sprendime nenurodyti jokie faktai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie minėtą pareiškėjo elgesį. Pabrėžtina, jog pareiškėjo negalėjimas atsiminti tam tikrų įvykių, paskatinusių jį palikti kilmės valstybę, detalių gali būti susijęs su jo minėtu atminties sutrikimu. Departamentas, kaip jau minėta, šios aplinkybės netyrė.
29. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas ir gero administravimo principo. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-309-502/2022).
30. Gero administravimo aspektu pažymėtina, jog Departamentas prieidamas išvadą, jog pareiškėjas nededa nuoširdžių pastangų padėti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui, bei remdamasis tuo, kad pareiškėjas neatsimena kai kurių detalių, neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento išvados negali būti pagrįstos vien jo paties pateiktomis prielaidomis, kurios Sprendime nėra niekaip pagrįstos. Vien rašytinių įrodymų stoka negali savaime būti pagrindas preziumuoti, jog pareiškėjo nurodyti duomenys neatitinka realių aplinkybių. Taigi, konstatuotina, jog Departamentas iš byloje esančių duomenų negalėjo spręsti, kad pareiškėjo elgesys prašymo suteikti prieglobstį tyrimo metu buvo nenuoširdus ir dėl to jo pateikti duomenys vertintini kaip nepatikimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, jog būtų pagrįsta aptariama išvada, reikalingi objektyvūs duomenys apie pareiškėjo sveikatą, kurie patvirtintų jį neturint sutrikimų, galinčių sukelti problemų su atmintimi.
31. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog Departamentas nagrinėjamu atveju neatliko rūpestingo ir atidaus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimo, taip pat niekaip nepagrindė Sprendimo išvados, kad pareiškėjui prieglobstis nesuteiktinas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o Sprendimas naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 3 dalies (skundžiamas teisės aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą) pagrindu. Kadangi Komisija ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, jų sprendimai taip pat yra naikinami. Atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas panaikinamas, Departamentas yra įpareigojamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. I. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. I. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34366 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1643.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. I. L. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.