VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL MEDŽIŲ PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJŲ VILNIAUS MIESTE TVIRTINIMO
2021 m. rugsėjo 16 d. Nr. 30-2517/21
Vilnius
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2021 m. rugsėjo 16 d.
įsakymu Nr. 30-2517/21
MEDŽIŲ PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios rekomendacijos parengtos vadovaujantis Vokietijos, Čekijos Respublikos medžių priežiūros standartais, Europos medžių priežiūros darbuotojo vadovais, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, gerąja arboristikos praktika ir rekomendacijomis. Šios rekomendacijos yra taikomos visiems kas užsiima medžių priežiūros darbais Vilniaus mieste.
II SKYRIUS
BENDRIEJI ŽELDINIŲPRIEŽIŪROS IR TVARKYMO BŪDAI
1. Genėjimo laikas:
1.1. Medžiai ir krūmai turėtų būti genimi ištisus metus. Nerekomenduojama genėti:
1.1.3. pavasarį medžiui skleidžiant lapus, kai lajoje yra mažiau nei 2/3 lajos dydžio jau išsprogusių lapų;
1.1.4. rudenį medžiui metant lapus, kai lajoje likę daugiau kaip pusė lajos dydžio lapų.
Klevus (Acer), beržus (Betula), skroblus (Carpinus), riešutmedžius (Juglans), guobinius (Ulmus), vynmedžius (Vitis) rekomenduojama genėti išsprogus lapams arba numetus lapus (birželio–sausio mėnesiais).
Išpjaunant didesnį kiekį šakų ar, kai reikalinga stipriai sumažinti lajos apimtį, rekomenduojama šiuos genėjimo darbus atlikti pasibaigus aktyvios vegetacijos laikotarpiui.
2. Genėjimo įrankiai
Medžių priežiūrai rekomenduojami įrankiai ne medienai apdoroti, o skirti šakoms genėti: rankiniai pjūkleliai, sekatoriai, teleskopiniai pjūklai, žirklės šakoms karpyti. Storesnėms šakoms pjauti siūlome naudoti grandininius benzininius ar akumuliatorinius pjūklus, specialiai skirtus genėjimui ir tam pritaikytus – trumpa pjovimo juosta, siaura grandinė, skirta genėjimui (pagal gamintojo rekomendacijas), pjūklo laikymo rankena – ant pjūklo korpuso viršaus. Genėti siūlome aštriais įrankiais, kad būtų lygus žaizdų paviršius. Rekomenduojama sekatoriumi karpyti šakutes ir šakas iki 2–3 cm skersmens, specialiais genėjimui skirtais rankiniais pjūkleliais pjauti šakas iki 10 cm skersmens. Intensyviausiu paukščių perėjimo metu (nuo kovo 15 iki rugpjūčio 31 dienos) rekomenduojama naudoti tik rankinius ir akumuliatorinius grandininius pjūklus.
Kategoriškai nerekomenduojama geninti medžius kopimui naudojant specialias nages – smaigus! Dėl jų paliktų žaizdų žievėje ir medienoje į medį patenka patogenai.
3. Rekomenduojama medžių priežiūros darbus atliekančių darbuotojų kvalifikacija
Medžių priežiūrą siūlome atlikti tik kvalifikuotiems darbuotojams, turintiems tai patvirtinantį pažymėjimą ar sertifikatą. Jeigu techninį darbą atlieka nekvalifikuoti darbuotojai (neįgiję jų kvalifikaciją ar sertifikaciją patvirtinančių pažymėjimų), jų darbo vietoje rekomenduojame, kad būtų ir jų darbui vadovautų bei kontroliuotų bent vienas atitinkamą medžių priežiūros darbuotojo kvalifikaciją turintis darbuotojas.
4. Genėjimas, siūlomi genėjimo būdai ir pavyzdžiai
Netaisyklingas ir netinkamai atliktas genėjimas padidina tikimybę, kad medienoje pjūvių vietose atsiras ir gilyn išplis puvinys. Kai kurios medžių rūšys, pavyzdžiui, kaštonai (Aesculus), beržai (Betula), gluosniai (Salix) ir tuopos (Populus), turi silpnesnę gynybinę (kompartmentalizacijos, angl. sutr. CODIT) sistemą, todėl pjūviai turėtų būti nedideli. Prieš priimdami sprendimą dėl genėjimo, medžio priežiūros darbuotojai turėtų įvertinti įvairialypius medžių skirtumus ir suvokti medžio gynybos sistemos reakciją įvairiose situacijose.
Rekomenduojami saugūs šakų pjūvių skersmenys pjūvio vietoje:
Ø medžiams su stipria gynybine (CODIT) sistema – ne daugiau kaip 10 cm skersmuo;
Ø medžiams su silpna gynybine (CODIT) sistema – ne daugiau kaip 5 cm skersmuo.
Pastaba. Vienu kartu jauniems, einantiems į brandą ir brandiems medžiams galima nugenėti iki 25 proc. medžio lajos ploto. Rekomenduojame neviršyti šių dydžių.
Medžių rūšių gynybinė CODIT sistema
| Rūšies pavadinimas lietuviškai |
Rūšies pavadinimas lotyniškai |
CODIT |
| Trakinis klevas |
Acer campestre |
stiprus |
| Uosialapis klevas |
Acer negundo |
silpnas |
| Paprastasis klevas |
Acer platanoides |
silpnas |
| Platanalapis klevas |
Acer pseudoplatanus |
stiprus |
| Raudonasis klevas |
Acer rubrum |
stiprus |
| Sidabrinis klevas |
Acer saccharinum |
silpnas |
| Kaštoniniai |
Aesculus spp. |
silpnas |
| Alksniai |
Alnus spp. |
silpnas |
| Beržai |
Betula spp. |
silpnas |
| Paprastasis skroblas |
Carpinus betulus |
stiprus |
| Gudobelės |
Crataegus spp. |
stiprus |
| Paprastasis bukas |
Fagus sylvatica |
stiprus |
| Uosiai |
Fraxinus spp. |
silpnas |
| Riešutmedžiai |
Juglans spp |
silpnas |
| Europinis maumedis |
Larix decidua (L. europaea) |
stiprus |
| Obelys |
Malus spp. |
silpnas |
| Eglės |
Picea spp. |
silpnas |
| Pušys |
Pinus spp. |
stiprus |
| Tuopos |
Populus spp. |
silpnas |
| Slyviniai |
Prunus spp. |
silpnas |
| Didžioji pocūgė |
Pseudotsuga menziesii |
stiprus |
| Bekotis ąžuolas |
Quercus petraea |
stiprus |
| Paprastasis ąžuolas |
Quercus robur |
stiprus |
| Raudonasis ąžuolas |
Quercus rubra |
silpnas |
| Baltažiedė robinija |
Robinia pseudoacacia |
stiprus |
| Gluosniniai |
Salix spp. |
silpnas |
| Šermukšniai |
Sorbus spp. |
silpnas |
| Kukmedžiai |
Taxus spp. |
stiprus |
| Tujos |
Thuja spp. |
silpnas |
| Liepos |
Tilia spp. |
stiprus |
| Guobiniai |
Tilia spp. |
stiprus |
1 lentelė. Medžių rūšių gynybinė CODIT sistema
5. Genėjimo pjūviai
Siekiant išvengti kamieno žievės plyšimo nuo šalinamos šakos, jos svoris prieš baigiamąjį genėjimo pjūvį rekomenduojame pašalinanti pjaunamą šaką šalinant ją dalimis. Pirmiausia atliekami 1 ir 2 pjūviai, kaip pavaizduota paveiksle. Po to, kai šaka 2 pjūviu buvo sumažinta iki nedidelio stimburio, galima daryti baigiamąjį – 3 pjūvį. Baigiamojo 3 pjūvio vieta 3 yra kritiškai svarbi. Šakos mediena pjaunama šakos ir šakos apykaklės sandūroje.
|
|
|
||||||
| Svorio sumažinimas ir pjūvių eiliškumas |
Baigiamasis pjūvis ties šakos apykakle |
1 pav. Pjūvio eiliškumas
5.1. Gyva šaka su ryškia šakos apykakle
Didžiąją dalį šakos apykaklės medienos sudaro kamieno mediena. Skirtingų medžių rūšių šakų apykaklių išvaizda skiriasi. Kiekvieną pjūvį siūlome atlikti tik šakos medienoje ties šakos apykakle.
5.2. Gyva šaka be akivaizdžios šakos apykaklės
Pjūvio viršus – už šakos žievės keteros. Pjūvį siūlome atlikti kuo arčiau ir lygiagrečiai kamienui, nepažeidžiant kamieno medienos. Kilus abejonių, pjūvis gali būti šiek tiek nuo kamieno atitrauktas.
|
|
| Baigiamasis gyvos šakos be apykaklės genėjimo pjūvis |
2 pav. Pjūvio eiliškumas
5.3. Sausos arba džiūstančios šakos
Aplink sausų ar džiūstančių šakų pagrindą šakų apykaklės dažnai būna padidėjusios. Pjūvį siūlome atlikti tik šakoje ties apykakle kas neturėtų pažeisti kamieno (apykaklės) medienos arba bet kokių išaugų, kurios galėjo susidaryti aplink mirusią šaką.
|
|
|||
| Baigiamasis negyvos šakos genėjimo pjūvis
|
3 pav. Pjūvio eiliškumas
5.4. Šaka su įaugusia žieve
Pjūvio viršus šakoje, už šakos žievės keteros. Pjūvį rekomenduojame atlikti arti kamieno, bet nepažeidžiant kamieno audinių ir stengiantis žaizdą padaryti kuo mažesnę.
Siūlytina, kad pjūvis būtų šiek tiek nuo kamieno atitrauktas.
|
|
|
Baigiamasis šakos su įaugusia žieve pjūvis |
4 pav. Pjūvio eiliškumas
5.5. Jauno medžio kodominuojančios viršūnės pjūvis
Kodominantiniai kamienai (viršūnės) atsiranda, kai vienas kamienas išsivysto į du ar daugiau toje pat vietoje išsišakojančių stiebų. Kodominavimas gali būti mažai skalus, kai žievė yra suspausta aukštyn šakos žievės griovelyje, arba gali būti skalus, jei žievė tarp stiebų įauga.
Kodominantinės viršūnės arba didelės šakos pašalinimas rekomenduotina, kad būtų atliekamas dviem ar daugiau etapų. Iš pradžių pašalinus dalį kodominantinio kamieno arba nepageidaujamą šaką, likęs taps dominuojantis. Tada po kelių metų baigiamojo pjūvio žaizdos dydis bus proporcingai mažesnis.
|
|
|||
|
Baigiamasis pjūvis, pašalinant kodominantinį kamieną |
5 pav. Pjūvio eiliškumas
5.6. Redukciniai pjūviai
Redukciniai pjūviai naudojami kai reikia sumažinti lają arba šaką. Atliekami nupjaunant tam tinkamas šonines šakas. Jei įmanoma, likusios šakos skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1/3 pašalintos šakos skersmens. Palikta šoninė šaka turėtų būti virš žaizdos. Pjūvis rekomenduotina, kad būtų atliekamas netoli likusios šakos.
Didelės žaizdos gali tapti drevėmis, o epikorminės ataugos (stresiniai ūgliai, vilkūgliai) gali atsirasti tiek prie pat žaizdos, tiek ir toliau nuo jos. Šį tikėtiną nepageidaujamą šalutinį poveikį reikia apsvarstyti prieš atliekant pjūvį.
|
|
|||
|
Redukcinis pjūvis |
6 pav. Pjūvio eiliškumas
5.7. Viršūnės trumpinimo pjūvis
Viršūnės trumpinimo pjūvis yra pjūvis kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų. Įprastai toks pjūvis sukelia medžio puvinius ir negali būti taikomas, išskyrus aukščio sumažinimą dėl saugumo ar dėl ekologinių priežasčių. Viršūnės trumpinimo pjūviai neturėtų būti naudojami mažinant lają.
|
|
|||
| Viršūnės trumpinimo pjūvis |
7 pav. Negalimas pjūvis
6. Genėjimo būdai
6.1. Formuojantis genėjimas
Formuojančio genėjimo tikslas yra padėti jaunam medžiui išvystyti stiprią ir gerai suformuotą natūralios formos lają. Lajos struktūrą galima pagerinti genint taip, kad būtų užtikrinta gera šakų struktūra.
Silpnai prisitvirtinusias šakas siūlome pašalinti. Taip pat siūlome pašalinti susikryžiavusias, besitrinančias, mirštančias, mirusias ar pažeistas šakas.
|
čia prieš čia po |
8 pav. Formuojantis genėjimas
6.2. Lajos pakėlimas
Lajos pakėlimas yra žemutinių ardų (aukštų) šakų pašalinimas. Tai daroma per keletą metų, o ne iškart. Yra daug priežasčių pakelti lają, pavyzdžiui, siekiant suteikti daugiau šviesos, pagerinti vaizdą, palengvinti pėsčiųjų ir eismą.
Reikia pažymėti, kad norint išlaikyti subalansuotą medį, laja turėtų užimti 2/3 viso medžio aukščio.
|
|
|
|||
| Prieš genėjimą |
Lajos pakėlimas |
9 pav. Lajos pakėlimas
6.3. Lajos priežiūros genėjimas (sanavimas, valymas)
Lajos priežiūros genėjimo tikslas – išlaikyti saugius ir sveikus medžius.
Lajos priežiūros genėjimas – tai sausų, džiūstančių, ligotų, besikryžiuojančių, kabančių, silpnai prisitvirtinusių ir kartais silpnai augančių šakų pašalinimas. Taip pat gali būti pašalinami pašaliniai daiktai ir laipiojantys augalai (vijokliai).
6.4. Lajos retinimas (prašviesinimas)
Lajų retinimas – dalies mažų antrinių ir mažo gyvybingumo šakų pašalinimas visoje lajoje. Dažniausiai pasiekti norimiems tikslams pakanka 5 proc. arba 10 proc. lajos išgenėjimo. Lajos retinimas neturėtų viršyti 15 proc. lajos.
Lajos retinimas turėtų suformuoti tolygią šakų struktūrą, vienodą lapų tankį visoje lajoje. Dauguma atvejų genima šakų galuose. Reikia vengti vidinių šakų pašalinimo, skeletines šakas nepaversti „liūto uodegomis“. Šis teiginys ypač aktualus plačialapių medžių rūšimis.
Kai kurie medžiai nepakankamai gerai reaguoja į retinimą, pavyzdžiui, plonos žievės medžiai, tokie kaip bukai (Fagus), skroblai (Carpinus) ir beržai (Betula). Jei bus per daug išretinti, juos gali nudeginti saulė.
Lajos retinimas apima lajos priežiūrą (sanavimą) – tai neturi įtakos medžio dydžiui ar formai. Lajų retinimą galima taikyti siekiant, kad per medžio lają sklistų daugiau šviesos, jis būtų atsparesnis vėjui arba sumažėtų sunkiųjų šakų galų svoris.
Kai kurių rūšių, jei medžiai per daug retinami, lajoje formuojasi nepageidaujami (stresiniai) ūgliai.
|
|
|
|||
| Prieš genėjimą |
Lajos retinimas (prašviesinimas) |
10 pav. Lajos retinimas
6.5. Lajos redukcija
Lajos redukcija atliekama medžio lajos dydžiui sumažinti, išlaikant kuo natūralesnę jos formą. Šakų viršūnėlės pašalinamos iki vidinių šoninių šakų ar kamieno.
Siūlome netaikyti viršūnės trumpinimo pjūvių.
Pasirenkant šalinamą šaką ir pjūvio vietą, paliekamos šakos skersmuo silome, kad būtų bent 1/3 šalinamos šakos skersmens. Paliekama šoninė šaka rekomenduojama, kad būtų pasirinkta taip, kad būtų palaikomas skysčių tekėjimas jos audiniais. Rekomenduojama pašalinti ne daugiau kaip 20 proc. visos lapijos.
|
|
11 pav. Redukcinis pjūvis
6.6. Lajos dalių redukcija
Lajos dalių redukcija atliekama tada, kai besiplečiančią lają riboja pastatai ir kiti objektai, arba kai netoli medžio statomi nauji statiniai. Dalį lajos gali prireikti redukuoti, jei dėl šalia sklypo ribų augančių medžių kyla nepatogumų kaimynams.
|
|
|
||||||
| Prieš genėjimą |
Lajos retinimas (prašviesinimas) |
12 pav. Dalinė lajos redukcija
7. Medžio senolio lajos priežiūra – atstatomasis genėjimas
Medžio senolio lajos priežiūra atliekama vertingiems seniems medžiams, kurie prarado savo natūralią lajos formą ir struktūrą dėl sumažėjusio gyvybingumo, dėl vėjo, netinkamo genėjimo, ligų ir kitų veiksnių. Daugelio medžių rūšių senolių lajas galima redukuoti, nors kai kurios rūšys, pavyzdžiui: bukai (Fagus) ir robinijos (Robinia), netoleruoja šio sumažinimo ir gali nebeatsigauti.
Atstatomojo genėjimo metodo tikslas – geros ir stabilios lajos ir atskirų šakų būklės užtikrinimas ir palaikymas. Pažeistas ir džiūstančias šakas rekomenduotina pašalinti arba sutvirtinti. Paprastai natūralus lajos džiūvimas ar ūglius leidžiančios šakos nurodo genėjimo taškus – kurioje vietoje atlikti pjūvius. Taip pat siūlytina išsaugoti lają su kuo daugiau sveikų ir stabilių šakų. Pažeistoms ar pavojingoms šakoms turėtų būti pastatyti ramsčiai arba jos turėtų būti pašalintos. Genėjimo būdas pasirenkamas įvertinus natūralų lajos mažėjimą ir retėjimą bei esamą kartotinį žėlimą (epikorminį, antrinį žėlimą, žėlimą iš miegančių pumpurų). Atliekamas lajos mažinimas primena natūralų lajos dydžio mažėjimą, derinamą su kartotiniu žėlimu. Įprastai medžių senolių priežiūra neatliekama staiga, bet trunka ilgesnį laikotarpį. Medžiai senoliai turi būti reguliariai tikrinami ir vertinama jų būklė.
Jei medžiai buvo smarkiai pažeisti arba netinkamai genėti, šalia atlikto pjūvio dažnai išauga daug epikorminių ūglių. Daugeliu atvejų šie ūgliai silpnai prisitvirtinę prie senos medienos ir įprasta juos šalinti kas 3–5 metus (priklausomai nuo rūšies / formos), pjaunant arti senojo pjūvio vietos. Tačiau, jei medžio gyvybingumas ir augimo sąlygos optimalios, ūgliai gali būti šalinami selektyviai ir iš paliekamų formuojama nauja (antrinė) laja.
8. Genėjimo pavyzdžiai
8.1. Sodinimo metu
Medžiai iš medelyno turėtų turėti gerai subalansuotą lają ir būti be šviežių genėjimo ar kitų žaizdų. Po sodinimo reikėtų pašalinti tik transportavimo metu pažeistas šakas.
Medžiai neturėtų būti genimi siekiant subalansuoti patirtus šaknų nuostolius – medis pats susikurs savo pusiausvyrą.
Šio genėjimo tikslas – iš karto po sodinimo pašalinti pažeistas šakas.
Rekomenduojami genėjimo būdai – formuojantis genėjimas.
8.2. Jaunas medis
Ankstyvas jaunų medžių genėjimas yra svarbus jų ateičiai. Tokio genėjimo tikslas – sukurti stiprią ir gerai subalansuotą, įprastai vieno kamieno lajos struktūrą, pakelti lają iki nustatyto aukščio. Paliekamos šakos turėtų būti būdingos medžio rūšies skeletinei struktūrai.
Rekomenduojami genėjimo būdai: formuojantis genėjimas, lajos pakėlimas, lajos priežiūros genėjimas, lajos retinimas ir lajos redukcija.
8.3. Brandus medis
Brandus medis jau beveik pasiekęs galutinį aukštį, turi gerai subalansuotą šakų struktūrą arba yra paruoštas tolesniam lajos pakėlimui. Medžiui bręstant, reikėtų mažiau genėti gyvas šakas. Šiame etape dažnai yra per vėlu pakeisti lajos formą arba pašalinti kodominuojančius stiebus ir dideles šakas. Genint tokį medį siekiama išlaikyti arba pagerinti medžio saugumą, būklę, struktūrą ar išvaizdą.
Rekomenduojami galimi genėjimo būdai: lajos pakėlimas, lajos priežiūros genėjimas, lajos retinimas ir lajos redukcija.
8.4. Medžiai senoliai
Medžius senolius siūlytina genėti tik kompetentingam specialistui įvertinus būtinybę jį genėti ar taikyti kitas priežiūros priemones.
Miesto sąlygomis medis senolis gali būti genimas siekiant pagerinti jo stabilumą ir saugumą. Pavojingos sausos ir džiūstančios šakos turėtų būti pašalintos. Kadangi medis yra vėlyvojoje brandoje (senatvėje), rekomenduotina šalinti kuo mažiau gyvų šakų.
Primigtinai rekomenduotina atsižvelgti į ekologinius aspektus.
Siekiama šių tikslų: išlaikyti medžius senolius kuo saugesnėje būklėje, išsaugant lajos natūralumą, atsižvelgiant į estetiką ir aplinkosauginius aspektus. Mažai gyvybingi, džiūstantys bei nudžiūvę medžiai gali būti išsaugoti dėl ekologinių ir istorinių priežasčių, formuojant iš jų „gyvąjį stuobrį“.
Galimi genėjimo būdai: lajos priežiūros genėjimas, lajos redukcija ir lajos atstatomasis genėjimas.
8.5. Medžių, augančių po elektros laidais, genėjimas
Netinkamai nugenėtus po elektros perdavimo linijomis augančius ankstyvos brandos ar brandžius medžius primigtinai rekomenduotina genėti tik tokiu būdu: taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą, kai sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos. Šiuo atveju trumpinamos išsišovusios 1–3 metų šakelės lajos išorėje. Nerekomenduotina nustuobrinti medžius, paliekant tik stiebą arba tik paliekant stambiąsias šakas nupjaustant smulkiąsias šakas.
Siūlomi kiti būdai:
taikyti formuojantį genėjimą, kai yra galimybė suformuoti vieną viršūnę ir suteikti tai medžio rūšiai būdingą formą. Šis metodas siūlytinas tik jauniems medžiams, kurie dar nepasiekę gamtinės brandos;
taikyti formuojamąjį polardavimo metodą, kada iš likusių iki 5 cm skersmens šakų arba iš epikorminių ūglių išaugusių šakų galuose formuojami gumbai. Gumbus suformuos reguliarus šakų pjovimas toje pačioje vietoje. Šis metodas siūlomas taikyti tik jauniems medžiams, kurie dar nepasiekę gamtinės brandos. Didesnio skersmens vietose polardavimo metodas nerekomenduojamas. Suformuoti gumbai turėtų būti genimos anksti pavasarį kasmet arba ne rečiau kaip kartą per 3 metus, kad būtų išlaikoma forma. Šį formavimo būdą rekomenduotina taikyti šioms rūšims: bukams (Fagus), ąžuolams (Quercus), klevams (Acer), baltažiedei robinijai (Robinia pseudoacacia), skroblams (Carpinus), liepoms (Tilia), kaštonams (Aesculus) (tik jauniems medeliams), gluosniams (Salex), uosiams (Sraxinus), guoboms, skirpstams, vinkšnoms (Ulmus), šeivamedžiams (Sambucus).
|
|
|
||||||
| Polardo ūgliai |
Polardo galvos (gumbai) |
13 pav. Polardo galvos (gumbai)
8.6. Medžių, augančių prie / tarp daugiaaukščių, genėjimas
Šio genėjimo tikslas – padidinti šviesos pralaidumą į daugiaaukščių namų butus maksimaliai išsaugant medžių rūšims būdingą ir subalansuotą formą, sutrumpinti šakas, augančias į namo fasado pusę, subalansuoti lają.
Siūlomi naudoti genėjimo būdai – lajos pakėlimas (genint būtina laikytis principo, kad laja turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 medžio aukščio), lajos priežiūros genėjimas, lajos retinimo genėjimas, lajos dalies redukcinis genėjimas.
Jeigu medžiai jau nugenėti, pažeidžiant 2/3 lajos aukščio normą, siūlytina užauginti apatinio ardo šakas. Tokiems medžiams rekomenduotina atlikti viršutinės lajos dalies praretinimą ir dalinę redukciją, laikantis rekomenduojamo šakų išgenėjimo procento.
8.7. Medžių, augančių prie gatvių ir pėsčiųjų / dviratininkų takų, genėjimas
Medžiai, augantys prie gatvės važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų / dviratininkų takų turėtų būti formuojami ir genimi taip, kad, jiems pasiekus brandą, aukštis nuo važiuojamosios dalies paviršiaus iki pirmųjų skeletinių šakų būtų 4,5 m, o nuo pėsčiųjų / dviratininkų tako paviršiaus iki pirmųjų skeletinių šakų būtų 2,5 m.
Siūlytini šie genėjimo būdai: lajos pakėlimas, lajos priežiūros, lajos redukcijos.
14 pav. Pjūviai gatvėje (1)
15 pav. Pjūviai gatvėje (2)
8.8. Spygliuočių medžių genėjimas
Kai spygliuočiai auginami kaip pavieniai medžiai arba grupėmis, genėjimas turėtų apsiriboti formuojačiuoju genėjimu. Kai kurie spygliuočiai, ypač pušys (Pinus spp.), gana anksti praranda savo apatines šakas, negyvų šakų pašalinimas pagerina jų išvaizdą ir sveikatą.
Dekoratyviniai spygliuočių medžiai, tokie kaip lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana), toleruoja mažo skersmens šakų genėjimą, kaip ir spygliuočių gyvatvorės ar specialios formos medžiai.
Tačiau dauguma spygliuočių medžių toleruoja tik lengvą genėjimą.
Spygliuočiai, auginami kaip gyvatvorės arba specialios formos medžiai, turėtų būti genimi nuo gegužės mėnesio pabaigos iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Jei per metus atliekamas tik vienas genėjimas, geriausia tai daryti liepos arba rugpjūčio mėnesį. Toks genėjimas sumažins jaunų ūglių skaičių, kurie yra itin jautrūs šalčiui.
Pažymėtina, kad visų spygliuočių šakų genėjimo būdai yra tokie patys, kaip ir lapuočių medžių.
9. Šakų genėjimo ir mechaninio pobūdžio žaizdų priežiūra
Genėjimo žaizdų nereikia tepti nei įvairiais tepalais, nei uždažyti dažais. Medžiai turi savo gynybinę sistemą nuo infekcijos patekimo: atskiri biocheminiai procesai sunaikina patekusias į žaizdą grybų sporas, sukeliančias puvinį, arba sėkmingai jas atriboja sudarydami gynybinį barjerą. Tepalas arba dažai tik trukdo medžiui apauginti žaizdą.
Tinkamai atliktas genėjimas sumažina puvinio patekimo tikimybę.
Mechaninio pobūdžio žievės ir brazdo pažeidimų priežiūra siūlytina tik neseniai padarytoms pažaidoms – iki dviejų savaičių senumo. Senesniems pažeidimams jokia priežiūra nerekomenduojama.
Pažeidus kamieną iki medienos, žaizdą siūloma nuplauti vandeniu ir uždengti specialia šviesos nepraleidžiančia plėvele (kaip parodyta paveikslėlyje). Speciali plėvelė gali būti pakeičiama aliuminio folija, tačiau foliją siūlytina uždengti tamsia medžiaga. Plėvelė prisegama kabėmis prie žievės. Po plėvele formuojasi paviršinis brazdas, kuris padengia pažeisto ploto paviršių. Plėvelė nuimama pasibaigus vegetacijos periodui (jeigu uždengta vegetacijos pradžioje) arba po metų, priklausomai nuo situacijos.
 |
16 pav. Pažaidos uždengimas spec. plėvele
10. Drevių priežiūra
Šiuolaikinė arboristika rekomenduoja dreves ir kitas ertmes, kurios seniau buvo užpildytos betonu, užmūrytos ar kitaip uždengtos, atidengti ir išvalyti nuo jų betono, mūro ar kitų medžiagų, kuriomis buvo užpildytos. Tuo atveju, jeigu mūro dalys ar likučiai stipriai apauginti mediena ir jų išėmimas paliktų dideles žaizdas, rekomenduojama tas dalis palikti. Medžio drevė turi vėdintis. Drevės viduje esanti negyva mediena ir jos liekanos turėtų būti visa palikta. To reikalauja medžio, kaip atskiros ekosistemos, principas. Negyva mediena reikalinga kitų rūšių organizmų, mikroorganizmų, saprofitinių grybų mitybai. Rekomenduotina išimti tik buitines šiukšles, jeigu jų ten yra. Drevių dengti nesiūloma. Jų susiformavimas ir naujų ertmių atsivėrimas (išlūžus šakai ar kamieno daliai) yra natūrali medžio gyvavimo dalis. Atsivėrus ertmei, natūraliomis sąlygomis niekas jokio stogelio nesudaro. Gera ventiliacija atlieka džiovinimo funkciją. Medžio kamienas nėra metalinis vamzdis: uždengus ertmę, drėgmė vis tiek pateks į vidų, o nesant ventiliacijos tai tik pagreitins puvinio plitimą. Kita vertus, medžio ertmės yra kaip būstas tiek paukščiams, tiek smulkiesiems žinduoliams, tad palikti jas atviras yra tiesiog būtina sąlyga šių rūšių egzistavimui.
11. Lajos stabilizavimas ir sutvirtinimas specialiomis jungtimis
Medžių lajos su V formos liemeniniu išsišakojimu ir įaugusia žieve, trūkiu išsišakojimo vietoje ir panašiai, netinkamai suformuotos lajos ( svorio centras perkeltas į viršutinę medžio dalį, išbalansuota laja) kelia grėsmę aplinkai ir žmonėms dėl lūžimo ar skilimo pavojaus. Siekiant to išvengti, siūlytinas lajos stabilizavimas derinant redukcinį genėjimą su dinaminėmis ar statinėmis lajos surišimo sistemomis, sudarytomis iš specialių lynų ar diržų. Reikiamos kvalifikacijos specialistai patys pasirenka surišimo sistemą (Cobra, Gefa, Boa, Tree Save, Arbo Line ar kt. ). Reikia atminti, kad lajos sutvirtinimo sistema yra svetimkūnis medyje. Ypatingai statinė jungtis pakeičia viso medžio biomechaninį stabilumą, visą medžio statiką. Todėl tai daroma tik labai gerai įvertinus situaciją ir būtinybę tokias jungtis instaliuoti. Lajų sutvirtinimo jungčių reikalingumą, tipą, kiekį ir vietą nustato tik kompetentingas arboristikos specialistas.
Atliekant lajos sutvirtinimus dinaminėmis ar statinėmis jungtimis ir taikant skirtingų gamintojų sutvirtinimo sistemas, vadovautis gamintojo pateikiama jungties instaliavimo instrukcija, naudojant tik gamintojo rekomenduojamas instaliavimo detales.
Dinamines jungtis sudaro:
juosiantys diržai su kilpomis, savo paviršiumi nežalojantys, netrinantys medžio žievės. Vienas iš jungties diržų gali turėti viršijančios apkrovos indikatorių, kuris aktyvuojamas, kai sistemos apkrova viršija 75 proc. gamintojo numatytą atsparumo (trūkimo tempiant jėgos smūgiu) apkrovą. Raudona indikatoriaus spalva stebėtojui nuo žemės paviršiaus nurodo sistemos perkrovą.
1.1. Juosmenis diržas įvairaus pločio, ilgio, įvairių trūkimo apkrovų,
atsparus UV:
1.2. Tuščiavidurio pynimo lynas, įvairaus pločio, įvairių trūkimo apkrovų, atsparus UV, matuojamas metrais:
1.2.1. statinis – pailgėjimas iki 5 proc.; naudojamas jungtims iki 20 m;
plotis 14 / 18 / 26 mm, atitinkamai trūkimo apkrova 20 / 40 / 80 kN; sudėtis: poliesteris;
1.3. Juosianti tuščiavidurė apsauginė savo paviršiumi nežalojanti, netrinanti medžio žievės juosta 50/60/80 mm pločio.
 |
|||||||
 |
|||||||
 |
|||||||
 |
|||||||
Lajos sutvirtinimo schema:
1.1. diržas + tuščiaviduris lynas (1.2.1 arba 1.2.2 pagal poreikį) + 1.1. Diržas su indikatoriumi arba be indikatoriaus. Diržu apjuosiamas medžio kamienas, per diržo kilpas perkišamas lynas. Lyno galas perveriamas skersai lyną mažiausiai du kartus ir sukišamas į lyno vidų 20 -50 cm, priklausomai nuo lyno storio.
1.2. tuščiavidurė apsauginė juosta + tuščiaviduris lynas (1.2.1. arba 1.2.2. pagal poreikį)+ tuščiavidurė apsauginė juosta. Per juostos ilgį perkišamas lynas, juosta, per kurią pervertas lynas, apjuosiamas medžio kamienas. Lyno galas perveriamas skersai lyną mažiausiai du kartus ir sukišamas į lyno vidų 20–50 cm, priklausomai nuo lyno storio.
Diržo ar juostos ilgis turi būti ne mažesnis kaip visiškai apjuosiamas kamienas ar šaka. Vieno stropo vienoje jungtyje pakanka, jei kampas tarp jungčių yra ne didesnis nei 90 laipsnių. Tas pats stropas gali būti naudojamas dviejose jungtyse, jei kampas tarp jų yra mažesnis nei 90 laipsnių.
17 pav. Diržo apjuosimas
Dinaminė lajos sutvirtinimo sistema įrengiama 2/3 aukštyje, matuojant nuo išsišakojimo vietos iki viršūnės.
18 pav. Dinaminės lajos sutvirtinimo sistema
12. Dinaminės jungties instaliavimo aukščio rekomendacijos
Dinaminės jungties pagalba galima sutvirtinti ir stabilizuoti pavojingas skeletines šakas, išėjusias virš pastatų, kelio, pėsčiųjų takų ir pan. Tokiu atveju šaka tvirtinama dvejomis jungtimis: lūžio atveju ji ne nukristų ant žemės, o pakibtų ant lynų.
19 pav. Dinaminės jungties instaliavimas
Statinę jungtį sudaro:
juosiantys diržai su kilpomis savo paviršiumi nežalojantys, netrinantys medžio žievės. Vienas iš jungties diržų gali turėti viršijančios apkrovos indikatorių, kuris aktyvuojamas, kai sistemos apkrova viršija 75 proc. gamintojo numatytą atsparumo (trūkimo tempiant jėgos smūgiu) apkrovą. Raudona indikatoriaus spalva stebėtojui nuo žemės paviršiaus nurodo sistemos perkrovą.
1.1. Juosmenis diržas įvairaus pločio, ilgio, įvairių trūkimo apkrovų,
atsparus UV:
1.1.4. plotis 100 mm, trūkimo apkrova 120 kN, ilgis nuo 100 iki 300 cm.
Plieninis 8–15 mm (priklausomai nuo tvirtinamų medžių dydžio) skersmens lynas.
Plieninės U formos lyno sutvirtinimo jungtys (priklausomai nuo lyno storio). Gali būti įkomponuojamas ir lyno įtempėjas, kuriuo būtų galima reguliuoti lyno įtempimo lygį.
 |
|||||||
 |
|||||||
 |
|||||||
 |
|||||||
Instaliavimo schema:
1.1. diržas + plieninis lynas + lyno įtempėjas (nebūtinai) +1.1. diržas su indikatoriumi arba be indikatoriaus. Diržu apjuosiamas medžio kamienas, per diržo kilpas perkišamas lynas. Lyno galai sutvirtinami plieninėmis U formos lyno tvirtinimo jungtimis.
 |
|||||
 |
|||||
 |
|||||
Statinę jungtį galima įrengti ir naudojant vien tik specialius diržus, kuriais kamienai apjuosiami gulsčios aštuoniukės forma. Diržų kilpos tarpusavyje sujungiamos specialiomis plieninėmis jungtimis arba lyno įtempikliu.
 |
Statinė lajos sutvirtinimo sistema įrengiama 1/3 aukštyje, matuojant nuo išsišakojimo vietos iki viršūnės.
20 pav. Sutvirtinimo sistema
Įrengiant statinę lajos sutvirtinimo sistemą be specialiųjų diržų, plieninis lynas negali liestis prie medžio ar šakos paviršiaus. Po lynu rekomenduotina pakišti iš medinės ar iš kitos medžiagos pagamintass trinkeles.
Dinaminių lajos tvirtinimo sistemų matmenų vertės
| Šakos ar kamieno skersmuo instaliacijos metu prie tvirtinamų dalių pagrindo |
Mažiausia sistemos, instaliuotos 2/3 aukštyje nuo išsišakojimo vietos, trūkio jėga |
| 40 cm |
2 t |
| 40–60 cm |
4 t |
| 60–80 cm |
8 t |
| 80 cm |
specialūs matavimai priklausomai nuo atvejo |
2 lentelė
Rekomenduojamos šakos atraminės / pririšimo sistemos apkrovos
| Šakos ar kamieno skersmuo instaliacijos metu prie tvirtinamų dalių pagrindo |
Mažiausia sistemos trūkio jėga garantiniam laikotarpiui |
| 30 cm |
2 t |
| 30–40 cm |
4 t |
| 40–60 cm |
8 t |
| 60–80 cm |
16 t |
| 80 cm |
specialūs matavimai priklausomai nuo atvejo |
3 lentelė
Standartinės statinės lajos tvirtinimo sistemos matmenų vertės
| Šakos ar kamieno skersmuo instaliacijos metu prie tvirtinamų dalių pagrindo |
Plieninio lyno storis |
| 20–30 cm |
8 mm |
| 30–50 cm |
10 mm |
| 50–90 cm |
12 mm |
4 lentelė
12.1. Efektyvus tarnavimo laikas
Surišimo sistemos komponentai yra nuolat veikiami ultravioletinių spindulių, rūgštaus lietaus, suodžių, sąnašų, tokių kaip smėlis ir panašiai, temperatūros svyravimų. Keisti visą sistemą rekomenduojama ne rečiau kaip kas 8 metai.
Kontrolė:
Surišimo sistema tikrinama reguliariai (kasmet, net jei perkrovos indikatorius nėra rodomas) ir po kiekvienos didelės audros.
Matomas raudonas perkrovos indikatorius rodo, kad sistema sugėrė smūginį tempimą, didesnį kaip 75 proc. savo trūkimo apkrovos. Visa sistema pilnai keičiama, kai koks nors jos sudedamasis komponentas buvo sugadintas.
13. Atramos
Atraminės konstrukcijos paskirtis – apsaugoti medį ar jo dalis nuo išlūžimo ar išvirtimo, tai taip pat ir nelaimingų atsitikimų prevencija.
Atramų statymas galimas tiek šakoms, tiek kamienams paremti. Jos būna įvairiausių tipų: nuo pačio paprasčiausio kuolo su išsišakojimu iki sudėtingų inžinerinių statinių. Atramos statomos norint išvengti stipriai išėjusios šakos atplyšimo nuo kamieno ar jos lūžio arba pačio medžio išvirtimo, kada kamienas pasviręs, atraminė jo dalis silpna ar pažeista puvinio. Statant atramas būtina atminti, kad dalis, kuri remsis į kamieną, turi būti paminkštinta; dalis, kuri remiasi į grunto paviršių ar montuojama įkasant į gruntą, turi būti apsaugota nuo puvinio. Įleidžiant atramos pagrindą į gruntą, siūlytina naudoti du būdus: betonavimas arba betoninio ruošinio įkasimas; įsukamų polių montavimas. Pastarasis būdas naudingesnis šaknyno atžvilgiu, nes taip minimaliai pažeidžiama šaknų zona. Betonuojant rekomenduojama iškastos duobės dugną ir kraštus iškloti šaknų barjero medžiagomis ir tik tada lieti betoną. Tačiau kasimo metu pažeidžiamas šaknynas, išimamas nemažas kiekis grunto.
Kitas būdas: atramos padas – plati metalinė plokštė, kuri remiasi į grunto paviršių.
Paprasčiausias būdas paremti medį ar jo dalį – pastatyti medines atramas ar kuolus. Tačiau tai priskirtina prie laikinų priemonių, kurias būtina pakeisti patvaresne ir tvirtesne konstrukcija.
Čia pateikiama tik keletas pavyzdžių, kaip reikia statyti atramas.
Rekomenduojama, kad medžio ar šakos visai neatsigultų ant viršutinės atramos dalies, vadinamojo balno, paliekamas 1–2 cm plyšys. Tokiu būdu medis ir toliau stiprins probleminę kamieno vietą, augindamas reakcinę medieną, t. y bus aktyvus. Probleminę vietą atrėmus iš karto, medis neaugins reakcinės medienos probleminėje vietoje. Tuo tarpu, kad ir ne visai atsirėmusi į šaką ar kamieną, atrama atliks savo funkciją – kritiniu atveju medis atsirems į atramą ir neišvirs.
21 pav. Atrama 22 pav. Atrama
23 pav. Atrama
14. Medžio šaknyno apsauga
Įprasta teigti, kad medžio šaknys užima ne mažesnį nei lajos projekcija plotą. Mokslininkai patvirtina šį faktą teigdami, kad šaknyno užimamas plotas gali būti dvigubai didesnis nei medžio lajos projekcijos plotas. Priimta medžio šaknų sistemos plotą apskaičiuoti pagal medžio kamieno skersmenį (žr. 1 lentelę).
Medžių šaknų augimo plotas priklausomai nuo medžio kamieno diametras
 |
|
|
Minimalus šaknų sistemos skersmuo |
|
|
|
| Medžio skersmuo (cm) |
(m) |
|
Minimalus šaknų sistemos plotas (m²) |
|
|
|
|
|
|
|
| 5 |
0,75 |
|
1,5 |
|
|
|
|
|
|
|
| 10 |
1,5 |
|
7 |
|
|
|
|
|
|
|
| 15 |
2,3 |
|
15 |
|
|
|
|
|
|
|
| 20 |
3 |
|
30 |
|
|
|
|
|
|
|
| 25 |
3,8 |
|
45 |
|
|
|
|
|
|
|
| 30 |
4,6 |
|
65 |
|
|
|
|
|
|
|
| 35 |
5,3 |
|
90 |
|
|
|
|
|
|
|
| 40 |
6,1 |
|
115 |
|
|
|
|
|
|
|
| 45 |
6,8 |
|
145 |
|
|
|
|
|
|
|
| 50 |
7,6 |
|
180 |
|
|
|
|
|
|
|
| 55 |
8,4 |
|
220 |
|
|
|
|
|
|
|
| 60 |
9,1 |
|
260 |
|
|
|
|
|
|
|
| 65 |
9,9 |
|
310 |
|
|
|
|
|
|
|
| 70 |
10,7 |
|
355 |
|
|
|
|
|
|
|
| 75 |
11,4 |
|
410 |
|
|
|
|
|
|
|
| 80 |
12,2 |
|
465 |
|
|
|
|
|
|
|
| 85 |
12,9 |
|
525 |
|
|
|
|
|
|
|
| 90 |
13,7 |
|
590 |
|
|
|
|
|
|
|
| 95 |
14,5 |
|
660 |
|
|
|
|
|
|
|
| 100 |
15,2 |
|
730 |
|
5 lentelė
Pagrindinės medžių šaknų sistemų (struktūros) funkcijos: mechaninis medžių laikymas; sumedėjusių ir nesumedėjusių šaknų santykio palaikymas; vandens ir maisto medžiagų asimiliacija ir transportavimas į medį; maisto medžiagų saugykla; augimo hormonų kaupimas ir pan. Miesto gatvių medžiai patiria dirvos vibraciją, drėgmės ir deguonies trūkumą po kietomis ir vandeniui nelaidžiomis dangomis, žiemą barstomų druskų perteklių dirvožemyje ir kitas nepalankias augimo ir šaknų funkcionavimo sąlygas.
Dažniausiai pasitaikančios miesto, o ypač miesto gatvių medžių, šaknims nepalankios sąlygos yra: šaknų nukirtimas, dirvožemio suplūkimas ir aeracijos sąlygų pabloginimas, dirvožemio lygio pakėlimas arba pažeminimas, mikroklimato pasikeitimas dėl artimiausių medžių žūties arba pašalinimo.
Vykstant kasimo darbams, zonos aplink želdinius rekomenduotina išskirti į tris dalis: 1) neliečiama zona (1 m nuo kamieno); 2) apsaugos zona (4× kamieno skersmens atstumas); 3) galima darbų zona (už apsaugos zonos). Neliečiamoje zonoje kasimo darbai nerekomenduotimi; jei kasimas apsaugos zonoje yra būtinas, siūlytina taikyti šaknų apsaugos priemones ir netaikyti mechanizuotojo kasimo. Visose zonose rekomenduotina taikyti šaknų apsaugos priemones, betranšėjines technologijas. Jeigu tranšėjų nekasti neįmanoma, jos turėtų būti neištisinės.
Medžiagų sandėliavimo ar sunkiosios technikos judėjimo keliai medžių polajuose nerekomenduotini. Jei nėra galimybės sunkiajai technikai judėti kitais keliais, medžių polajus siūlytina padengti specialiais skydais ar plokštėmis ar kitomis priemonėmis, sumažinančiomis grunto suslėgimą.
Gatvių lovių formavimas turėtų būti atliekamas oro kastuvu, išsaugant skeletines ir smulkias šaknis. Medžių šaknų išsaugojimas užtikrina gatvės želdinio ilgaamžiškumą ir ekologinę (o tuo pačiu ir estetinę) jo funkciją.
24 pav. Atkastos šaknys 25 pav. Aprištos šaknys
Esamus želdinius reikia stengtis išsaugoti kaip estetinę ir ekologinę vertybę. Todėl grunto kasimo vietoje pasirodžius didesnėms ne 5 cm skersmens šaknims, visus kasinėjimus su sunkiąja technika rekomenduotina nedelsiant stabdyti ir tęsti arba naudojant oro kastuvą, arba rankiniu būdu apkasant šaknis jų nepažeidžiant.
Rengiant pagrindą apie atkastas šaknis smėlis turėtų būti sutankinamas nepažeidžiant šaknų išorinės dalies. Jeigu ruošiamasi sukelti gruntą arba kloti nelaidžias dangas, šaknų lygyje siūlytina išvedžioti 10 cm skersmens drenažinius vamzdžius, skirtus šaknynui vėdinti, kurie kartu su šaknimis turėtų būti apdėti labai stambia skalda, kad, tankinant sluoksnį ir dangos paviršių, išvengtų suspaudimo. Vamzdžių galai turėtų būti išvesti į paviršių ir užpildyti stambios frakcijos skalda arba uždengti dangteliais su ertmėmis. Esant pakankamai aeracijai medžių šaknys neturėtų kilti į paviršių ir iškiloti dangos.
Nusprendus pakirsti dalį šaknų, tai turėtų būti atliekama aštriais pjovimo arba kirtimo įrankiais, paliekant kuo mažiau išdraskytas pjūvio vietas.
26 pav. Atstumai iki šaknų
4. Pastatas, kelias, takas ir kt.
Visais atvejais, jeigu atkasamos medžių šaknys ir turi atviroje vietoje išbūti ilgiau kaip kelias valandas, jas siūlytina pridengti ir nuolat laistyti. Pridengti galima drėgna medžiaga, nestoru dirvožemio sluoksniu arba užpurškiama specialia medžiaga, neleidžiančia šaknynui išdžiūti. Tai svarbiausia šaknų apsaugos sąlyga.
Formuojant dangų ir natūralaus grunto nuolydžius bei lietaus vandens nuvedimo sistemą, reikėtų sukurti medžių šaknų natūralaus drėkinimo (laistymo, t. y lietaus vandens įsigėrimo) galimybę ir sąlygas. Rekomenduotina suformuoti gerai aeruojamą ir drėkinamą grunto dangos su veja užstatymo žaliąją juostą (kaip numatyta statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014181. 1 papunktyje) prie statinių ar takų su kieta danga profilio. Tai leis užtikrinti patenkinamas esamų medžių šaknų aeracijos ir drėkinimo sąlygas.
Nuo vykdomų rekonstrukcijos ir statybos projekto darbų medžių šaknų zona ir šaknynai patirs pokyčius, šaknys bus redukuotos, susilpnės jų funkcijos, todėl efektyvu taikytyi išsaugotų medžių lajų arboristinio tvarkymo (redukcinio genėjimo) ir kitas arboristines priemones.
Rekomendacijos, kaip išvengti neigiamo poveikio šaknims ir kaip apsaugoti medžių šaknų sistemas darbų metu:
surinkti tikslią informaciją apie medžių šaknims gresiančią žalą dėl transporto apkrovų statybų metu, kasimo darbų ar kitų pomedžio plotą įtakojančių veiksnių;
darbų metu aptverti medžių ir jų grupes 5 kamieno kaklelio skersmenų atstumu arba 12 kamieno kaklelio skersmenų atstumu (saugotiniems), priklausomai nuo situacijos; nesuplūkti dirvožemio;
nekeisti susiformavusio dirvos paviršiaus lygio, nesukelti dirvos lygio ir nenukasti tarp medžių (ir ant šaknų) esančio dirvožemio 5x kamieno kaklelio diametras plote;
genėti medžių, kurių šaknų sistemos buvo pažeistos, lajas;
vykdant kasimo darbus, naudoti šaknis saugančias technologijas, tokias kaip rankinis kasimo būdas, oro kastuvas tunelių kasimas po šaknimis arba kitas šaknų nepažeidžiančias technologijas;
po kasimo darbų, gerinti šaknų augimo sąlygas, įterpiant biostimuliatorius, įrengiant drėkinimo ir vėdinimo (aeracijos) šulinėlius.
15. Polajo priežiūra
Seniau pasodintiems brandiems medžiams dažnai būna palikta labai nedidelis neuždengto grunto plotas. Tokiu atveju rekomenduotina įrengti vertikalius maitinimo šulinėlius, kad laistymo ar tręšimo metu per šiuos šulinėlius vanduo ar trąšos patektų tiesiai prie maitinančių šaknų. Taip pat jie atlieka ir dirvožemio aeravimo funkciją. Maitinimo – laistymo šulinėliai įrengiami naudojant 10 arba 13 cm skersmens drenažinius vamzdžius, padengtus tekstile arba kokoso plaušais (nebūtinai). Polajyje, nepažeidžiant storesnių nei 5cm apimties šaknų šaknų, išgręžiamos 10–20 cm gylio atitinkamo skersmens skylės, į kurias įleidžiamas vamzdis. Nupjaunamas sulig dirvos paviršiumi ir uždengiamas plastikiniu dangteliu ir pripildomas stambios frakcijos skalda. Kuo didesnis šulinėlių skersmuo, tuo mažiau jų reikia plote. Rekomenduojama du 13 cm skersmens šulinėliai 4 kv. m2 plote. Per šiuos šulinėlius medžiai turėtų būti laistomi vandeniu ir skystomis trąšomis per visą vegetacijos laikotarpį. Vanduo ir trąšos tiesiogiai patenka prie maitinančių šaknų.
Medžius rekomenduotina tręšti tik skystais mikrobiologiniais biohumuso preparatais su dideliu kiekiu huminių ir amino rūgščių. Šios medžiagos naudojamos dirvožemio derlingumui gerinti, medžio gyvybingumui atstatyti. Jos atstato ir palaiko dirvos fizines-struktūrines, chemines, biologines savybes. Trejopas poveikis teigiamai veikia šaknų vystymąsi, didina maisto medžiagų sorbciją (įsisavinimą), sumažina azoto nuostolius, skatina spartesnį augalo vegetatyvinių dalių vystymąsi. Preparatai atstato dirvožemio struktūrą, išlaiko jo vientisumą, stabilumą, poringumą, pralaidumą; padeda susidaryti dirvos molio ir humuso dalelių kompleksams, nuo kurių priklauso geresnis maisto medžiagų prieinamumas ir pasisavinimas; didina dirvožemio gyvybingumą, gausina mikroorganizmų populiaciją, skatina jų veiklos aktyvumą dirvodaros, humuso susidarymo procesuose.
Medžių polajus, išskyrus kamieno kaklelio plotą 15 cm atstumu, rekomenduojama padengti ne plonesniu kaip 10 cm sluoksniu lapuočių medžių skiedrų mulčiu. Mulčias atlieka keletą funkcijų: irdamas turtina dirvožemį, tolygiai paskirsto mindžiojimo apkrovas, polajis neplūkiamas. Svarbiausia funkcija – prilaiko dirvožemyje drėgmę, todėl geriausia jį kloti būtent ten, kur dirvožemyje numatomas didelis drėgmės stygius – urbanizuotoje aplinkoje, kurioje daug lietaus vandeniui nepralaidžių kietųjų dangų ir šviesą atspindinčių ekraninių paviršių. Mulčiavimui nerekomenduotina naudoti tik ką susmulkintų žalių šakų: jis turi pastovėti mažiausiai tris mėnesius, perrūgti. Priešingu atveju rūgdamas mulčias išskirs didelį kiekį šilumos, kuri gali sunaikinti aktyviąją šaknų zoną. Žalių šakų skiedras naudoti galima, tačiau tik labai plonu sluoksniu. Mulčiuoti reiktų 10 cm sluoksniu ant gryno dirvos paviršiaus, nenaudojant geotekstilės. Mulčiuojant pomedžius mulčo nerekomenduotina kloti prie pat šaknų kaklelio – būtina išlaikyti bent 15 cm ilgio tarpą su atviru juodžemiu nuo kamieno kaklelio krašto.
16. Medžių laistymas
Jeigu nėra numatytas automatinis kapiliarinis laistymas, medžių laistymui siūlytina įrengti 15–20 cm gylio laistymo šulinėlius arba laistymo žiedus, o kur nėra galimybės tvariai eksploatuoti laistymo šulinėlius, vieną vegetacinį sezoną po medžių pasodinimo arba iki kol nuimami mediniai kuolai, naudoti medžių drėkinimo / laistymo maišus kaip alternatyvą laistymui iš cisternos.
Jei medžio kamieno skersmuo didesnis kaip 18 cm, siūlytina kamieną apjuosti keliais tarpusavyje susegtais laistymo maišais, kurie neturėtų liestis prie kamieno paliekant kelių cm oro tarpą.
Esant ilgalaikiams vasaros karščiams, ypatingos svarbos medžių papildomam laistymui ir vėsinimui siūlytina naudoti dulksnos sistemas medžiui ir jo augavietei.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS