PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d.
įsakymu Nr. V-1822
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO IR INFRASTRUKTŪROS PRITAIKYMO EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS MODERNIZAVIMO
2022–2029 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo 2022–2029 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – nustatyti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (toliau – VSPĮ) infrastruktūros atsparumą ir personalo parengtį labai didelės ir didelės rizikos pavojams, nustatytiems Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ir jos kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizėje (toliau – rizikos analizė), ASPĮ ir VSPĮ efektyvų bendradarbiavimą, kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais.
2. Veiksmų plano tikslas – gerinant ASPĮ ir VSPĮ pasirengimą potencialiems galimiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ar situacijoms mažinti galimų pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijų ir (ar) pandemijų, kitų pavojų žalą, ekstremaliųjų situacijų padarinius, atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, 96.7 ir 96.10 papunkčių nuostatas.
II SKYRIUS
SITUACIJOS APŽVALGA IR LAUKIAMI REZULTATAI
3. COVID-19 pandemijos valdymas atskleidė sveikatos sistemos turimos infrastruktūros bei specialistų kompetencijų ir pasirengimo greitai ir efektyviai reaguoti į kylančius pavojus ir ekstremaliuosius įvykius ar situacijas stiprinimo poreikį. Siekiant stiprinti sveikatos sistemos parengtį galimiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ar situacijoms, 2022 m. atlikta rizikos analizė (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/ekstremaliuju-situaciju- prevencija-ir-valdymas), kurioje nustatyti didelės ir labai didėlės rizikos galimi pavojai, kuriems sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – SPĮ), tiek infrastruktūros, tiek specialistų kompetencijų požiūriu, turi tinkamai pasirengti. Remiantis atlikta rizikos analize, labai didelės rizikos pavojams priskiriamos pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijos ir (ar) pandemijos, branduolinė avarija Baltarusijos atominėje elektrinėje (toliau – BAE). Didelės rizikos pavojams priskiriama užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, cheminė avarija, didelė pramoninė avarija, pavojus valstybės saugumui, stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai, didelės tikimybės potvynis, teroristiniai išpuoliai, masiniai neramumai, masinis užsieniečių antplūdis, kibernetinės atakos, miškų, durpynų gaisrai, įvykiai jūroje. Atsižvelgiant į nustatytus pavojus, kurių rizikos lygis didelis arba labai didelis, identifikuoti šie sveikatos sistemai aktualūs galimi pavojai ir ekstremalieji įvykiai ar situacijos: biologinės kilmės ekstremalioji situacija, branduolinė avarija BAE, užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, užterštumas cheminės kilmės medžiagomis, teroristiniai išpuoliai.
4. Siekiant užtikrinti VSPĮ infrastruktūros ir personalo tinkamą pasirengimą potencialiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ar situacijoms, turi būti peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą ekstremaliųjų situacijų atvejais. Šiuo metu VSPĮ, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 28 straipsnio 13 dalimi, turi būti pasirengusios organizuoti savo veiklą susidarius ekstremaliajai situacijai pagal įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (toliau – ESVP), parengtą pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomendacijas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas. VSPĮ rengia ESVP vadovaudamosi Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), kurias būtina atnaujinti, detalizuojant VSPĮ ESVP rengimo, tvirtinimo, derinimo ir atnaujinimo procedūras, pateikiant išsamesnes rekomendacijas dėl plano turinio, jame pateikiamos informacijos ir duomenų. Rekomendacijos Radiacinės saugos centrui netaikomos.
Atitinkamai būtų kaupiami ir periodiškai atnaujinami šie duomenys:
4.1. įstaigos kontaktiniai duomenys (adresas, telefonas, el. paštas ir kt.);
4.2. struktūrinių padalinių (filialų) sąrašas, adresai, telefonai;
4.3. bendras dirbančių asmenų skaičius pagal struktūrinius padalinius ir pagal pareigybes;
4.4. automobilių sąrašas (lengvieji, specialiosios paskirties ir kiti automobiliai);
4.5. ryšio priemonių sąrašas;
4.6. asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių (pvz., paviršinės taršos, dozės galios matuokliai ir pan.) kiekiai;
4.7. informacija apie kolektyvinės apsaugos priemones (nurodyta vieta, patekimo keliai ir kt.);
4.8. informacija apie esamas apsaugos nuo cheminių, biologinių, užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis, branduolinių pavojų priemones;
4.9. duomenys apie personalo mokymus;
4.10. duomenys apie numatytus įstaigos veiklos tęstinumo užtikrinimui reikalingus alternatyvius elektros energijos, šviesos, šilumos, vėdinimo, geriamojo vandens, maisto, vaistinių preparatų, tvarsliavos ir medicinos priemonių ir kt. šaltinius bei nustatytą tiekimo tvarką;
4.11. duomenys apie laboratorijų pajėgumus.
5. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau – SAM ESSC), vykdydamas SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną, šiuo metu duomenis iš SPĮ apie turimus resursus ir pasirengimą reaguoti į įvairios kilmės įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas gauna epizodiškai SAM ESSC vykdomų planinių kompleksinių ar planinių dalinių įvertinimų metu arba pateikęs SPĮ paklausimą / klausimyną dėl atitinkamos informacijos pateikimo apie SPĮ pajėgumus, turimus resursus, galimybes teikti medicinos pagalbą ir pan. tuo atveju, jei tokio pobūdžio informaciją reikia pateikti SAM, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Europos Sąjungos institucijoms, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (angl. NATO), Pasaulio sveikatos organizacijai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad SPĮ turimi resursai nuolatos keičiasi (priemonės išnaudojamos arba papildomos), ši informacija nuolat keičiasi ir tampa nebeaktuali.
Vykdant SPĮ infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimą, skaitmenizuoto SPĮ duomenų rinkimo proceso naujo modulio Ekstremalių situacijų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – modulis) sukūrimas užtikrintų galimybę stebėti SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms aktualią informaciją, SPĮ duomenis apie infrastruktūrą, resursus. Šiame modulyje SPĮ būtų įpareigotos pateikti parengties ekstremalioms sveikatai situacijoms reikalingą informaciją bei bendrą įstaigos informaciją, kurios užtikrintų sisteminį požiūrį į sveikatos apsaugos sistemos pajėgas bei jų parengtį ekstremaliosioms situacijoms. Atitinkamai būtų kaupiami ir periodiškai atnaujinami šie duomenys:
5.1. įstaigos kontaktiniai duomenys (adresas, telefonas, el. paštas ir kt.);
5.2. duomenys (vardas, pavardė, pareigos, kontaktiniai duomenys) apie atsakingus už darbo organizavimą asmenis valdant ekstremaliąsias situacijas krizės metu;
5.3. struktūrinių padalinių (pastočių, filialų) sąrašas, adresai, telefonai;
5.4. bendras dirbančių asmenų skaičius ir pagal pareigybes, etatų komplektacija (atsižvelgiant į sveikatos priežiūros personalo darbo santykius, kai dirbama ne vienoje SPĮ);
5.5. bendras lovų skaičius ir lovų skaičius pagal struktūrinius padalinius, esančių laisvų atitinkamo profilio lovų skaičius, galimų įrengti papildomų lovų skaičius;
5.6. operacinių ir operacinių stalų skaičius;
5.7. turimos gyvybės palaikymo įrangos kiekis (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, barokameros), deguonies taškų skaičius ir kt.;
5.8. vietų šaldytuvuose, skirtų mirusiųjų kūnams laikyti, skaičius;
5.9. apie mobilios specializuotos medicinos pagalbos komandas (gydytojų chirurgų, ortopedų traumatologų, anesteziologų reanimatologų, toksikologų, nefrologų, infekcinių ligų gydytojų ir kt.), kurios užtikrintų operatyvų komandinį sveikatos priežiūros specialistų darbą įvairios kilmės įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais;
5.10. greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos (toliau – GMP) dispečerinės tarnybos telefono numeris;
5.11. ryšio priemonių sąrašas;
5.12. GMP brigadų skaičius, tipas (dienos ir nakties metu);
5.13. nuolat naudojamų GMP automobilių skaičius, rezervinių GMP automobilių skaičius;
5.14. SPĮ veiklos galimų rizikų vertinimas;
5.15. informacija apie įstaigos galimybes teikti medicinos pagalbą, numatytą medicinos pagalbos teikimo skyriuose mastą (kokio profilio medicinos pagalbą skyriai gali teikti bei kokiam nukentėjusių skaičiui per parą);
5.16. informacija apie alternatyvias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietas (kituose pastatuose), jei sveikatos priežiūros pastatai būtų nefunkcionalūs dėl techninių kliūčių (pvz., būtų sugriauti);
5.17. duomenys apie SPĮ laboratorijos pajėgumus, teikiamas paslaugas;
5.18. informacija apie galimybes išplėsti SPĮ ar laboratorijų pajėgumus esant poreikiui;
5.19. duomenys apie turimas specialių vaistinių preparatų (antibiotikų, priešnuodžių, stabiliojo jodo preparatų, vakcinų, serumų, kraujo vaistinių preparatų ir kt.), kraujo komponentų, tvarsliavos ir medicinos priemonių atsargas;
5.20. asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių (pvz., paviršinės taršos, dozės galios matuokliai ir pan.) kiekiai;
5.21. duomenys apie numatytus įstaigos veiklos tęstinumo užtikrinimui alternatyvius elektros energijos, šviesos, šilumos, vėdinimo, geriamojo vandens, maisto, vaistinių preparatų, tvarsliavos ir medicinos priemonių ir kt. šaltinius bei nustatytą tiekimo tvarką;
5.22. duomenys apie sanitarinio švarinimo, intensyviosios pagalbos teikimo ir izoliacijos galimybes;
5.23. duomenys apie esamas apsaugos nuo cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių pavojų priemones;
5.24. duomenys apie transportą ir evakuacijos pajėgumus;
5.25. duomenys apie alternatyvias pacientų transportavimo priemones (kai nepakanka esamų transportavimo priemonių ar galimybių);
5.26. duomenys apie personalo mokymus.
6. SAM ESSC vykdo SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1110 „Dėl Informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veiklai ekstremaliųjų situacijų atvejais teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais. Planiniai kompleksiniai įvertinimai vykdomi SAM ESSC specialistams vykstant į SPĮ, tai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir materialinių išteklių (automobilių nuoma, kuras) sąnaudų. Be to, kiekvienas vizitas yra didelė administracinė našta SPĮ, ypač pandemijos laikotarpiu.
Vykdant SPĮ infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo procesą, ESVP įvertinimai, kurie atliekami per duomenų surinkimą, bus perkelti į parengties įvertinimą e. erdvėje, parengiant Skaitmenizuoto SPĮ ekstremaliųjų situacijų valdymo planų vertinimo proceso modulį. Atsiras galimybė nesukeliant SPĮ papildomos administracinės naštos operatyviai įvertinti SPĮ parengtį ekstremaliosioms situacijoms bei pateikti įvertinimo rezultatus (ataskaitas apie SPĮ įvertinimą, ESVP trūkumus, įvertinimo metu nustatytas rizikas ir t. t.) automatizuotai per informacinę sistemą. SPĮ operatyviai ir be didelių laiko sąnaudų pateiks informaciją apie atliktus korekcinius veiksmus ESVP. Rizikos veiksnių švieslentė rodys visų SPĮ / atskirų rizikų švieslentes, kuriose atsispindėtų, kur užfiksuotos pavienės ir sisteminės spragos ar trūkumai.
7. Mokymų poreikių analizė atliekama arba koreguojama kas 1–2 m. Šiuo metu mokymų poreikiai nustatomi vykdant SPĮ apklausas, planinių kompleksinių ir dalinių įvertinimų metu. SPĮ mokymų organizavimas reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų (seminaro programos sudarymas, klausytojų auditorijos parinkimas, paskaitų parengimas) ir materialinių išteklių (salės nuoma, kviestiniai lektoriai ir pan.) sąnaudų. Anksčiau sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimo jų metu žinių lygio vertinimo anketos buvo siunčiamos SPĮ elektroniniu paštu. Nuo 2022 m. SPĮ specialistų, pasirengusių kompetentingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, žinių lygio vertinimo anketos skelbiamos „Mano apklausa.lt“ elektroninėje erdvėje sukurtoje nuorodoje.
Vykdant SPĮ infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo procesą dėl SPĮ darbuotojų mokymų ir žinių patikros:
7.1. atsiras mokymo poreikių analizės realizavimo sąveikiuoju būdu (skaitmeninės priemonės mokymų poreikio surinkimui ir analizei) galimybė, tai bus žymiai efektyviau ir operatyviau. Atsiras galimybė mokymų programas kurti pagal identifikuotus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovų bei atsakingų specialistų poreikius ir mokymo medžiagą parengti bei ją skelbti interaktyvioje aplinkoje (programų ir mokymo medžiagos (vaizdo paskaitų)), internete. Mokymai galės apimti ir simuliacines pratybas nuotoliniu būdu. SPĮ turės galimybę racionaliau planuoti savo užimtumą, o SPĮ personalas tinkamu ir patogiu laiku skirti laiką mokymams;
7.2. bus organizuojami mokymai tikslinėms grupėms taikant hibridinį mokymų modelį (kontaktinis mokymas bei nuotolinis mokymas interaktyvioje aplinkoje). Planuojama mokymų tema – parengtis reaguoti į ekstremaliąją situaciją. Tikslinė grupė – SAM pavaldžių ligoninių, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų, savivaldybių ASPĮ, ASPĮ, turinčių įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, privačių ASPĮ, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir gauna finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL), SAM ESSC specialistai. Mokymų trukmė – 16 val. Planuojamas apmokyti SPĮ darbuotojų skaičius – 765 asmenys;
7.3. bus vykdomas mokymų kokybės vertinimas bei mokymo rezultatyvumo vertinimas skaitmeninimo priemonėmis. SPĮ turės prieigą prie skaitmenizuotame modulyje internete skelbiamų anketų. Bus operatyviai įvertintos SPĮ pateiktos sveikatos priežiūros specialistų, pasirengusių kompetentingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, žinių lygio vertinimo anketos ir atlikta surinktų duomenų analizė (t. y. įvertintas sveikatos priežiūros specialistų, pasirengusių kompetentingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, žinių lygis).
8. ASPĮ infrastruktūra nepritaikyta arba tik iš dalies pritaikyta potencialiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ir situacijoms (branduolinė avarija BAE, epidemijos ir (ar) pandemijos, cheminės avarijos, didelės pramoninės avarijos ir kt.).
9. COVID-19 ligos pandemija parodė, kad Lietuvoje trūksta ypač pavojingoms infekcinėms ligoms gydyti tinkamos infrastruktūros:
9.1. daugumoje Lietuvos ligoninių nėra sumažinto slėgio palatų, kurios reikalingos COVID-19 ir kitoms aerozoliais plintančioms infekcijoms gydyti;
9.2. ligoninių architektūriniai sprendimai (patalpų ir koridorių išdėstymas bei dydis, durų plotis ir kt.), bendros ventiliavimo sistemos neatitinka šiuolaikinių pacientų, sergančių ypač pavojingomis infekcijomis, izoliavimo, logistikos reikalavimų, neužtikrina saugių darbo sąlygų sveikatos priežiūros specialistams.
10. Traumų centrų funkcijas vykdančių ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių infrastruktūra neatitinka arba tik iš dalies atitinka šiuolaikinių reikalavimų patalpoms ir medicinos priemonėms.
11. Teisės aktai, kuriais, siekiant užtikrinti ASPĮ infrastruktūros parengimą darbui ekstremaliųjų situacijų ir krizių metu, pacientų ir personalo saugą, nustatyti reikalavimai patalpoms, medicinos priemonėms, asmens sveikatos priežiūros specialistams:
11.1. Suaugusiųjų infekcinių ligų antrinio ir tretinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašas (įsigalioja 2024 m.), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-2834 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-303 „Dėl Infektologijos antrinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-2834).
Įsakyme Nr. V-2834 išdėstyti atnaujinti reikalavimai ASPĮ, turinčioms licenciją teikti antrinio ir (ar) tretinio lygio infekcinių ligų stacionarines paslaugas, asmens sveikatos priežiūros specialistams, sugriežtinti reikalavimai patalpoms ir medicinos priemonėms, infekcinių ligų stacionarinių paslaugų teikimo tvarka;
11.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ (2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-2131 redakcija) (toliau – įsakymas Nr. V-1073).
Įsakyme Nr. V-1073 nustatyti:
11.2.1. skubiosios medicinos pagalbos skyriuje ir skubiosios medicinos pagalbos kabinete dirbančių sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos, ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai (nauji reikalavimai įsigalioja 2023 m.);
11.2.2. reikalavimai medicinos priemonėms;
11.2.3. skubiosios medicinos pagalbos skyrių patalpoms ir teritorijai (nauji reikalavimai įsigalioja 2024 m.);
11.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V‑465 „Dėl Intensyvios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų ir Intensyviosios priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-465).
Įsakyme Nr. V-465 nustatyti reikalavimai intensyviosios terapijos paslaugas teikiančiai ASPĮ, reikalavimai patalpoms ir medicinos priemonėms, asmens sveikatos priežiūros specialistams, intensyviosios terapijos paslaugų teikimo organizavimo ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės reikalavimai;
11.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. vasario 25 d. įsakymas
Nr. V-429 „Dėl Anestezijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-429).
Įsakyme Nr. V-429 nustatytos anestezijos paslaugos teikimo sąlygos ir būtinos priemonės, užtikrinančios saugios anestezijos paslaugos teikimą, reikiamą personalą, ir nustatyti šių paslaugų kokybės rodikliai;
11.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymas
Nr. V-824 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“
Šiuo įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų sunkių traumų atvejais, kokybės vertinimo rodikliai;
12. Sukūrus teisines prielaidas, laiduojančias ASPĮ ir jų personalo pasirengimą veiklai ekstremaliomis situacijomis, numatoma:
12.1. iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (toliau – RRF) lėšų modernizuoti infekcinių ligų klasterio centrų infrastruktūrą pagal Veiksmų plano 11 punkte išdėstytų teisės aktų reikalavimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL KK), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose (toliau – VULSK), VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – KUL), VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (toliau – RPL), VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (toliau – RŠL);
12.2. LSMUL KK ir VULSK aukščiausio lygio infekcinių ligų klasterio centruose vykdyti metodinio vadovavimo infekcinių ligų klasteriui veiklą infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje – rengti metodinio vadovavimo dokumentus, metodikas, algoritmus;
12.3. organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymus ūminių ligų, traumų ar kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių paskelbta ekstremalioji situacija, diagnostikos, gydymo ir valdymo klausimais;
12.4. siekiant efektyviai teikti skubios medicinos paslaugas dideliam skaičiui pacientų vienu metu dėl didelės ir labai didėlės rizikos pavojaus įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai (cheminė tarša, užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, branduolinė avarija BAE, terorizmas ir kt.) iš RRF lėšų numatoma modernizuoti septynių (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (toliau – LSMUKL), VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau – RVUL), VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Tauragės ligoninė) regioninio lygmens ASPĮ, vykdančių traumų centrų funkcijas, skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius pagal įsakymuose Nr.V-1073, Nr. V-465, Nr. V-429 nustatytus reikalavimus patalpoms ir medicinos priemonėms;
12.5. atsižvelgiant į gerąją COVID-19 pandemijos valdymo patirtį, stiprinti SPĮ bendradarbiavimą nacionalinėje ir regioninėse platformose, infekcinių ligų klasteryje, intensyviosios terapijos, traumų klasteriuose:
12.5.1. vykdyti greitą aktualios informacijos, ekstremalios situacijos valdymui skirtų sprendimų sklaidą visų nuosavybės formų ir pavaldumų ASPĮ atstovams;
12.5.2. ekstremalios situacijos metu koordinuoti funkcijų ir žmogiškųjų išteklių pasiskirstymą tarp ASPĮ;
12.5.3. prireikus koordinuoti pacientų srautų valdymą;
12.5.4. teikti metodinę pagalbą.
