Administracinė byla Nr. eA-2178-520/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02019-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plokštinių pamatų meistrai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2016 m. balandžio 21 d. raštą Nr. SD-37-5072 dėl UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ skundo; 3) įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 16 val. 30 min. statybvietėje šalia statomo privataus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ dirbęs A. P. nukrito nuo pastolių ir vėliau mirė. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo tyrimą, Akte nurodė pagrindines nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse; 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 3) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P.. Pareiškėjas iš karto po naujų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių paaiškėjimo, t. y. kad A. P. įvykio metu buvo neblaivus, nesutikdamas su Aktu, padavė skundą VDI, kuriame prašė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kad būtų išsiaiškintos ir įvardytos tikrosios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys, tačiau VDI pareiškėjo skundo netenkino.
Pareiškėjas paaiškino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko būtent dėl to, jog A. P., būdamas neblaivus, savavališkai nusprendė dirbti ant pastolių, tačiau A. P. neblaivumas Akte nenurodytas kaip viena iš priežasčių, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Akte abstrakčiai paminėta, kad A. P. darbe buvo neblaivus, tačiau neblaivumo aplinkybės ir priežastys visiškai netirtos, nors nukentėjusiojo kraujyje rastas didelis kiekis etilo alkoholio neabejotinai buvo tiesioginė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo padarytą išvadą, kad VDI nelaimingo atsitikimo darbe nustatyti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimai (netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto darbininko) patys savaime nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis (nenulėmė A. P. sužalojimų, lėmusių mirtį), nes A. P. vykdant pareiškėjo direktoriaus ir brigadininko nurodymus nedirbti aukštyje ant pastolių, nesant apsauginių aptvarų, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi Nr. 1 (netinkamu pavojingų darbų organizavimu, vykdymu statybvietėse), t. y. kad darbuotojui buvo leista dirbti nuo techniškai netvarkingų pastolių, akcentavo, jog pareiškėjo direktorius 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo atvykęs į statybvietę, tačiau nenurodė darbuotojams statyti pastolių, nes trūko jų komplektuojamųjų dalių, be to, darbuotojams nebuvo liepta kalti fasadinių dailylenčių, kol nebus pastatyti pastoliai. Akte šias aplinkybes patvirtino ir vyriausiasis darbo inspektorius, tačiau šios aplinkybės, nors ir buvo nurodytos, nebuvo išnagrinėtos ir ištirtos. Pareiškėjas nurodė, kad nukentėjusysis, savavališkai lipdamas ant pastolių po to, kai jis kelis kartus buvo įspėtas to nedaryti, pažeidė įmonės teisės aktus ir dėl savo paties neatsargumo nuo jų nukrito.
Dėl Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties Nr. 2 (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas), t. y. kad neblaivus darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo, pareiškėjas pažymėjo, jog įmonės direktorius, ryte atvykęs į statybvietę, nepastebėjo, kad statybos darbininkas A. P. yra apsvaigęs nuo alkoholio, o su juo kartu dirbę brigadininkas ir kitas statybos darbininkas iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe jokios informacijos apie nukentėjusiojo neblaivumą nepateikė. Darbų vadovų leidimas ar neleidimas pradėti darbus neturi jokios tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, kadangi pagrindine priežastimi, kodėl buvo imtasi darbo ant nebaigtų statyti pastolių, laikytinas A. P. neblaivumas.
Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties Nr. 3 (darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P.) aspektu pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įmonės direktorius žodžiu instruktavo darbuotojus, tačiau tik per klaidą darbuotojai pasirašė ne visuose žurnaluose. Vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, Akte konstatavo, kad galima teigti, jog A. P. buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, saugos duomenų lapais, jam buvo pravestas darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinis instruktavimas ir gaisrinės saugos įvadinis instruktavimas. Todėl vien formalus nepasirašymas žurnaluose, negali būti priskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.
Pareiškėjo nuomone, VDI Kauno teritorinis skyrius nelaimingo atsitikimo darbe tinkamai ir išsamiai neištyrė, nenurodė tikrųjų nelaimingo atsitikimo aplinkybių bei netinkamai įvardijo nelaimingo atsitikimo priežastis, o Inspekcija, nepagrįstai neatnaujinusi praleisto termino, pareiškėjo skundo visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į naujai paaiškėjusias nelaimingo atsitikimo aplinkybes.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, o VDI 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. SD-37-5072 palikti galioti.
Atsakovas paaiškino, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis įvykio metu darbe buvo neblaivus, pareiškėjui buvo žinoma tiek nelaimingo atsitikimo tyrimo metu (tai rodo įmonės direktoriaus paaiškinimai VDI), tiek ir iš Akto, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė šią aplinkybę kvalifikuoti esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui tiriant įvykį darbe, ir dėl to sudarančia pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės (statybvietėje, nesant paskirto statybos vadovo, UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui pasirodant epizodiškai, trūkstant pastolių elementų, brigadininkas, kuris turėjo darbdavio suteiktus įgalinimus bei pareigą kontroliuoti, kaip brigados darbuotojai laikosi norminiais bei lokaliaisiais teisės aktais nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tiek organizavo pavojingus darbus, tiek ir pats juos dirbo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus) patvirtina VDI inspektoriaus išvadą, kad netinkamas pavojingų darbų organizavimas lėmė nelaimingą atsitikimą darbe.
Atsakovas pažymėjo, kad VDI inspektoriui rašytame paaiškinime brigadininkas A. S. nurodė, jog įtarė, kad A. P. yra neblaivus. Analogiškus paaiškinimus A. S. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad buvo pastebėjęs, jog A. P. yra neblaivus, tačiau įmonės direktoriaus neinformavo, nes nukentėjusysis buvo jo draugas. Todėl VDI inspektorius, įvertinęs tiek norminių, tiek ir lokaliųjų teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad būtent neblaivaus darbuotojo, kurio neblaivumą darbdavio įgaliotas asmuo brigadininkas A. S. buvo pastebėjęs, nenušalinimas nuo darbo buvo viena iš priežasčių, lėmusių nelaimingą atsitikimą darbe.
Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nors VDI tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. P. buvo pasirašytinai supažindintas su kai kuriais jo darbą reglamentuojančiais dokumentais, tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodyti saugos reikalavimai montuojant pastolius ar dirbant ant jų, t. y. įrodymų, kad nukentėjęs darbuotojas būtų buvęs supažindintas su saugiais darbo metodais, atliekant darbus aukštyje, nepateikta, o pareiškėjo atstovų paaiškinimai, kad A. P. buvo žodžiu supažindintas su instrukcijomis, vertintini kritiškai. Būtent darbuotojo supažindinimas su konkrečiais rizikos veiksniais jo darbo vietoje bei informavimas apie saugius darbo metodus yra viena iš veiksmingų ir efektyvių priemonių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai užtikrinti, todėl Akte pagrįstai viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių buvo įvardytas darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P..
Atsakovas Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad jis visiškai sutinka su VDI atsiliepime į skundą išdėstytomis aplinkybėmis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo Akto gavimo nepadavė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skundo dėl Akto pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo vertinimu, VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skundžiamame rašte pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Tyrimo nuostatai), 80 punkte nustatytą terminą skundui paduoti, ir todėl analizavo, ar pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrą, t. y. skirti papildomą įvykio darbe tyrimą įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams Akte patikslinti.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turėjo būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, sutiko su Inspekcijos 2016 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. SD-37-5072 pateiktu šių aplinkybių, kaip nesudarančių pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, vertinimu. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad aplinkybės, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, jog brigadininkas įtarė, kad nukentėjusysis yra neblaivus, tačiau apie tai nepranešė įmonės direktoriui, buvo žinomos įvykio tyrimo metu ir šios aplinkybės nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo įvertintos kitų įvykio aplinkybių kontekste.
Teismo vertinimu, jokių naujų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių nei pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde, nei prie jo pridėtuose 2016 m. kovo 14 d. A. S. ir S. S. paaiškinimuose nėra nurodyta. Teismas konstatavo, kad faktas, jog apie nukentėjusiojo neblaivumą nebuvo pranešta įmonės direktoriui, nesudaro pagrindo spręsti, kad reikia tikslinti Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nes, kaip teisingai nustatė VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, šiuo atveju įmonės vadovas dalį darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės srityje buvo pavedęs atlikti brigadininkui A. S., kuris ir buvo atsakingas už pareigos neleisti neblaiviam nukentėjusiajam dirbti vykdymą. Teismas pažymėjo, kad jeigu A. S., kuris pagal įvykio aplinkybes turėjo objektyvias galimybes neleisti nukentėjusiajam dirbti neblaiviam ir patekti ant pastolių, būtų tinkamai įvykdęs šias pareigas, neigiamos pasekmės nebūtų kilusios.
Nors teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad darbuotojo neblaivumas tam tikrais atvejais gali būti tiesiogine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, tačiau šiuo atveju neblaiviam darbuotojui tokios pasekmės nebūtų kilusios, jeigu darbdavys būtų tinkamai įvykdęs pareigas darbuotojų saugos srityje. Teismo vertinimu, A. S. nurodomą faktą, kad jis net kelis kartus liepė nukentėjusiajam nelipti ant pastolių, paneigia kitos nustatytos aplinkybės, t. y. kad pats brigadininkas A. S. su nukentėjusiuoju montavo pastolius ir vėliau tokiais nesaugiais pastoliais naudojosi dirbdami, kad įvykio dieną jie kartu pastatė trečią pastolių aukštą, nuo kurio ir nukrito nukentėjusysis, ir kad dailylentėmis buvo apkalta didžioji dalis fasado. Šiuo atveju techniškai netvarkingi pastoliai nebuvo pažymėti ir aptverti, kaip tai nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 4.3.5 punktas. Teismas sprendė, kad nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės patvirtina, jog kilusias pasekmes nulėmė ne nukentėjusiojo neblaivumas pats savaime, tačiau nustatytų darbdavio pareigų tinkamas nevykdymas, t. y. neužtikrinimas, kad nukentėjusysis nedirbtų nuo techniškai netvarkingų pastolių, nukentėjusiojo patekimas ant techniškai netvarkingų pastolių.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad VDI skundžiamame rašte tinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skundo argumentus dėl nukentėjusiojo neblaivumo teisinės reikšmės tyrimo metu nustatytoms nelaimingo atsitikimo priežastims. Teismo vertinimu, tyrimo atnaujinimas vien tuo pagrindu, kad šiuo metu yra pasikeitusi pareiškėjo pozicija dėl įvykio priežasčių, nebūtų suderinamas su būtinybe per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą darbuotojų darbo saugumo srityje. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos kilusių pasekmių priežastys nėra privalomos šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui, nes tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Padaręs išvadą, kad VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skundą, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo reikalavimų.
III.
Pareiškėjas UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas sužinojo ne tik, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau ir tai, kad nukentėjusysis vartotojo alkoholinius gėrimus darbo metu, nors tai yra griežtai draudžiama pagal teisės aktus. Naujai paaiškėjusios aplinkybės (ne tik pats neblaivumo faktas, tačiau ir neblaivumą sukėlusios aplinkybės), kurios buvo išsamiai ištirtos tik ikiteisminio tyrimo metu, kai darbuotojai A. S. ir S. S. pateikė paaiškinimus apie nukentėjusiojo neblaivumo priežastis ir aplinkybes, turėtų būti pakankamos papildomam tyrimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlikti ir tikrosioms nelaimingo atsitikimo darbe priežastims išsiaiškinti, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nukentėjusiojo neblaivumo priežastys ne tik, kad nebuvo tirtos, tačiau taip pat jos visiškai nebuvo susietos su kitomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, t. y. nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo iki galo, tinkamai ir išsamiai ištirtas.
2. Tyrimo atnaujinimą lemia ne pasikeitusi pareiškėjo pozicija, kaip nurodė teismas, tačiau paaiškėję nauji duomenys. Be to, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo tikslas yra ne kuo greičiau ir skubiau baigti tyrimą, kaip nurodė teismas, tačiau jį baigti teisingai ir išsamiai, t. y. tikslas yra nustatyti tikrąsias nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas yra reikalingas siekiant tinkamai išaiškinti tikrąsias nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Tyrimo neatnaujinimas dėl formalaus termino praleidimo, nesant duomenų, jog nelaimingo atsitikimo tikrai nelėmė neblaivumas, paneigtų viešąjį interesą, nes jeigu nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi būtų pripažintas neblaivumas, nukentėjusiajam įvykęs nelaimingas atsitikimas, kaip draudiminis įvykis, būtų kvestionuojamas, kartu kvestionuojant ir visas su tokio įvykio pripažinimo nedraudiminiu susijusias pasekmes.
3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškintos visos su nelaimingu atsitikimu darbe susijusios aplinkybės ir patvirtintos A. S. bei S. S. nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo duomenys turėtų būti laikomi tam tikra sudėtine nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dalimi. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos vienokios aplinkybės, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, o VDI atliktame patikrinime – visai kitos nelaimingo atsitikimo priežastys. Negali tokią pačią ar panašią juridinę reikšmę turintys tyrimai dėl tų pačių aplinkybių pasibaigti skirtingu rezultatu. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas net du kartus ir abiem atvejais buvo nustatyta ta pati pagrindinė įvykio priežastis – nukentėjusiojo neblaivumas. Teismas privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir joje nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vykdytų darbų neatitikimai darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams patys savaime nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. t. y. nenulėmė A. P. nukritimo, susižalojimo ir mirties. Jeigu statybos darbininkas A. P. būtų vykdęs įmonės direktoriaus ir brigadininko A. S. reikalavimus nedirbti aukštyje ant pastolių be įrengtų apsauginių aptvarų, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo antrą kartą nutrauktas, taip pat nustatyta, kad paties A. P. veiksmai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe įvykti.
4. Aplinkybė, kad A. P. darbe buvo neblaivus ir pervertinęs savo galimybes bei nepaisydamas kolegų draudimų užlipo dirbti ant pastolių ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito, neabejotinai yra pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat teismas nevertino aplinkybės, ar nukentėjusysis būtų nukritęs ir mirtinai susižeidęs, jeigu jis būtų buvęs blaivus.
5. Teismas, neanalizuodamas įrodymų visumos, sprendime pritarė VDI pozicijai, kad darbuotojui buvo leista dirbti nuo techniškai netvarkingų pastolių, nors byloje yra duomenys, jog įmonės direktorius darbuotojams nenurodė statyti pastolių ir neliepė kalti fasadinių dailylenčių, kol nebus pastatyti pastoliai. Nėra aišku, kodėl teismas nesiaiškino ir išsamiai nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, nevertino paties pastolių montavimo fakto. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – netinkamas pavojingų darbų organizavimas – Akte nustatyta nepagrįstai ir neištyrus visų esminių bylos aplinkybių, todėl teismas turėjo pripažinti šią priežastį neteisėta.
6. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo metu nelaimingo atsitikimo darbe liudytojai nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. kad jie liepė nukentėjusiam nelipti dirbti ant pastolių, nes jie nebuvo iki galo sumontuoti ir nebuvo tinkami ant jų dirbti. A. S. neturėjo nei pareigos, nei realios galimybės sutrukdyti nukentėjusiajam A. P. dirbti ant pastolių, nes jis nebuvo nukentėjusiojo vadovas ir neturėjo jokių įgaliojimų duoti nurodymus darbuotojams, tačiau A. S., siekdamas užtikrinti saugias darbo sąlygas, vis tiek stengėsi imtis visų priemonių, kad nukentėjusysis nedirbtų ant pastolių. Tai, jog A. S. įtarė, kad nukentėjusysis gali būti neblaivus, nereiškia, jog A. S. kilo pareiga nušalinti darbuotoją, nes jis tokių įgaliojimų neturėjo. Iš nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo duomenų nėra neaišku, kiek pagrįstas buvo A. S. įtarimas, ar buvo vertinamas nukentėjusiojo neblaivumo faktas, t. y. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nebuvo išsamiai tirtos visos nenušalinimo nuo darbo aplinkybės. Teismas visiškai neanalizavo šios nelaimingo atsitikimo darbe priežasties ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
7. Teismas, spręsdamas bylą, labai formaliai vertino Akte nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį, susijusią su tuo, kad statybos darbininko A. P. pirminis instruktavimas darbo vietoje nebuvo įformintas žurnale, nors nukentėjusysis žodžiu buvo instruktuotas. Vien tik formalus nepasirašymas visuose žurnaluose nereiškia, kad nukentėjusysis nebuvo instruktuotas.
8. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas tinkamai neanalizavo visų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių, neatsižvelgė ir neanalizavo visų faktinių bylos aplinkybių ir nesirėmė kitų kompetentingų institucijų atliktu tyrimu. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nors nelaimingas atsitikimas darbe VDI buvo ištirtas neišsamiai, netinkamai ir dėl to buvo nurodytos neteisingos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 rugsėjo 19 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime nuosekliai, išsamiai ir objektyviai pasisakė dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo instituto taikymo teisinių ir faktinių aplinkybių, todėl pareiškėjo mėginimai subjektyviai ir tendencingai interpretuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo instituto taikymo teismų praktiką vertintini kritiškai. Nukentėjusiojo neblaivumo faktas vienareikšmiškai buvo nustatytas įvykio darbe tyrimo metu bei buvo analizuojama, ar ši teisiškai reikšminga aplinkybė lėmė įvykį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jam buvo žinomas nukentėjusiojo neblaivumo faktas. Neblaivumo atsiradimo aplinkybės (kada nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, kaip, kokius, kur) negalėjo turėti ir neturėjo įtakos šiam įvykiui darbe įvykti, todėl nėra reikšmingos (esminės) identifikuojant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. VDI, tirdama įvykius darbe, neprivalo nustatyti visų įmanomų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių, jeigu jos iš esmės nėra reikšmingos tyrimo dalykui.
2. Įvykio darbe tyrimo ir ikiteisminio tyrimo dokumentų sisteminis įvertinimas leidžia teigti, jog abiem atvejais nustatytos aplinkybės turinio aspektu yra ne skirtingos, kaip tvirtina pareiškėjas, o adekvačios, t. y. Akte ir nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nepateikiama prieštaringų aplinkybių. Skiriasi tik po šių aplinkybių įvertinimo formuluojamos išvados – įvykio priežastys. Nustatytų įvykio aplinkybių (darbuotojas kartu su brigadininku ir / ar jam leidus visą laiką rizikuodamas nukristi iš aukščio dirbo nuo neatitinkančių darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams pastolių) vertinimas nesuteikia pagrindo konstatuoti kokius nors A. P. elgsenos pakitimus darbo dienos eigoje ir tuo pačiu teigti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas lėmė A. P. neadekvatų elgesį, sumažėjusią savikontrolę, per didelį pasitikėjimą savimi. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad objektyvių duomenų ar įrodymų, jog A. P. nukrito dėl sutrikusios koordinacijos, nepateikiama. Ginčo statybvietėje nebuvo numatytos ir įgyvendintos alkoholio vartojimo prevencijos priemonės, todėl viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių buvo įvardyta kaip saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.
3. Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas du kartus, nes ikiteisminis tyrimas dėl nustatytų ikiteisminio tyrimo trūkumų buvo atnaujintas. Pareiškėjo teiginys, kad teismas privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir joje nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atmestinas. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau – ir LTEC) buvo paskirta užduotis atlikti darbų saugos tyrimą, kurį atlikęs LTEC konstatavo, jog vykdyti darbai neatitiko Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktuose nurodyto darbų saugos reikalavimo, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines ar / ir asmenines apsaugos priemones, apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio; tiriamuoju atveju, tai, jog A. P. darbo vietoje nelaimingo atsitikimo metu pastolių apsaugos, saugančios nuo kritimo iš aukščio, nebuvo įrengtos ir nebuvo naudojamos kitos lygiavertės techninės priemonės, apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tai leidžia teigti, kad dviejų specialistų (VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus ir LTEC specialisto) išvados dėl pagrindinės nelaimingo atsitikimo darbe priežasties turinio prasme yra adekvačios, t. y. įvykį darbe lėmė neįgyvendintos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų normos, įtvirtinančios darbdavio pareigą užtikrinti, kad darbai aukštyje būtų atliekami tik įgyvendinus tam tikras kritimo iš aukščio prevencijos priemones.
4. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktorius, neskyręs ginčo statinio statybos vadovo, pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą lokaliuoju teisės aktu (brigadininko pareiginiais nuostatais, su kuriais brigadininkas A. S. buvo supažindintas pasirašytinai) pavedė brigadininku įdarbintam asmeniui. Todėl nesant paskirto statybos vadovo, būtent brigadininkas A. S. buvo darbdavio įgaliotu asmeniu ir turėjo užtikrinti, kad statybvietėje atliekami pavojingi darbai būtų tinkamai organizuoti ir vykdomi laikantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, A. S. pagal brigadininko pareiginius nuostatus turėjo informuoti įmonės administraciją (direktorių) apie darbuotojų neblaivumą darbe.
5. Tai, kad darbuotojo instruktavimas darbo vietoje yra svarbus nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos veiksnys, patvirtinama ir nurodytoje LTEC Techninių ekspertizių skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1602(16), kurioje nurodyta, jog jeigu nebuvo parengtas Statybos darbų technologijos projektas, o darbuotojai nesupažindinti su Pastolių naudojimo ir surinkimo instrukcija bei neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, saugančiomis nuo kritimo iš aukščio, tai šios aplinkybės turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normas.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Plokštinių pamatų meistrai“, kurio darbuotojas A. P. mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skundo reikalavimai panaikinti Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir VDI 2016 m. balandžio 21 d. raštą Nr. SD-37-5072 dėl UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ skundo bei įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti Aktą
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pasisako dėl kilusio ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme ribų. Jau minėta, kad vienas iš skundo, kurį pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi priėmė nagrinėti ir išnagrinėjęs iš esmės atmetė, reikalavimų yra panaikinti VDI Kauno teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Šis reikalavimas skunde yra suformuluotas kaip savarankiškas teismui adresuotas reikalavimas.
Pagal ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 26 straipsnio 1 dalį (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 25 str. 1 d.) viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai prieš kreipiantis į administracinį teismą gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 103 str. 10 p.; ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 str. 8 p.).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui; vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimas yra detalizuotas Tyrimo nuostatų X skyriuje, kurio nuostatos nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. nesikeitė.
Tyrimo nuostatų 77 punkte įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo (Tyrimo nuostatų 80 p.). Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Tyrimo nuostatų 81 p.). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Tyrimo nuostatų 83 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-672-146/2016 nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kaip specialiajame įstatyme, expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatęs, kad darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe aktu, galėtų jį apskųsti teismui tiesiogiai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 16 val. 30 min. statybvietėje šalia statomo privataus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ dirbęs A. P. nukrito nuo pastolių ir patyrė daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių po kelių valandų ligoninėje mirė. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. atlikęs nelaimingo atsitikimo tyrimą, 2015 m. lapkričio 19 d. surašė Aktą, kuriame aprašė nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir nurodė nelaimingo atsitikimo priežastis (II t., b. l. 11–16). Akte įvardytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse; 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 3) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P.. Akte, be kita ko, buvo nurodyta, kad įvykio metu A. P. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,84 promilės etilo alkoholio.
Pareiškėjas padavė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui 2016 m. kovo 23 d. skundą, kuriame prašė skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kad būtų išsiaiškintos ir išvardytos tikrosios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys (I t., b. l. 9–13). Šiame skunde nurodyta ir tai, kad skundas teikiamas dėl Akto, kurį pareiškėjas gavo 2015 m. lapkričio 25 d., ir kad nors skundo padavimo terminas yra praleistas, tačiau paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, todėl būtina atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. skunde išdėstė nesutikimo su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis argumentus ir nurodė, kad Akte nebuvo tirtos A. P. neblaivumo aplinkybės ir atsiradimo priežastys. Pareiškėjo teigimu, nelaimingas atsitikimas darbe buvo netinkamai ir neišsamiai ištirtas, neišsamiai nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei netinkamai įvardytos nelaimingo atsitikimo priežastys, todėl būtina skirti pakartotinį ar papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Taigi nors 2016 m. kovo 23 d. skunde buvo nurodyta, kad skundas teikiamas dėl Akto, tačiau jame buvo suformuluotas reikalavimas skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Prie 2016 m. kovo 23 d. skundo pareiškėjas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pridėjo UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui adresuotus A. S. ir S. S. 2016 m. kovo 14 d. paaiškinimus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.
VDI, išnagrinėjusi šį pareiškėjo skundą ir prie jo pridėtus A. S. ir S. S. 2016 m. kovo 14 d. paaiškinimus, 2016 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. SD-37-5072 nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotojui A. P., tyrimą (I t., b. l. 18–20). Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skundą, taip pat konstatavo, kad buvo praleistas Tyrimo nuostatų 80 punkte nustatytas terminas skundui dėl Akto paduoti ir teisės aktai nenustato jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, ir, atsižvelgęs į pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde suformuluotą reikalavimą, 2016 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. SD-37-5072 vertino tik, ar yra pagrindas skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotojui A. P., tyrimą, t. y. vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ginčo dėl Akto pagrįstumo ir teisėtumo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nenagrinėjo. VDI nuomone, pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes jie jau buvo žinomi ir buvo įvertinti įvykio darbe tyrimo metu.
Šiuo atveju pareiškėjas neginčija Inspekcijos 2016 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. SD-37-5072 ir pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas per Tyrimo nuostatų 80 punkte nustatytą terminą Akto neapskundė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir atsižvelgusi į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra nustatyta privaloma ginčo dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kurios pareiškėjas šiuo atveju nesilaikė. Pareiškėjas nei 2016 m. kovo 23 d. skunde vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, nei skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas paduoti skundą dėl Akto ir kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atnaujintas praleistas terminas skundui dėl Akto paduoti tam, jog ginčas dėl Akto būtų išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nenurodė, kad šiuo atveju ginčas dėl Akto buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme ginčas dėl Akto pagrįstumo ir teisėtumo negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės.
Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, pažymėjo, kad pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo Akto gavimo nepadavė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skundo dėl Akto panaikinimo, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo Akto pagrįstumą ir teisėtumą iš esmės. Kadangi pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas turėjo bylos dalį dėl Akto panaikinimo nutraukti pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 straipsnio 8 punktą, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nagrinėjo skundo reikalavimą panaikinti Aktą iš esmės, t. y. vertino Akte nurodytas mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Dėl to yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas panaikinti Aktą, ir šią bylos dalį nutraukti (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 103 str. 10 p. ir 144 str. 1 d. 5 p).
Dėl skundo reikalavimų panaikinti VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. SD-37-5072 ir įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą
Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. SD-37-5072 yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas, 2016 m. kovo 23 d. skunde prašydamas skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, iš esmės siekė atnaujinti baigtą mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimą, kurį užbaigus buvo surašytas Aktas, dėl to, kad po tyrimo atlikimo naujai paaiškėjo esminės įvykio aplinkybės. Šiuo atveju vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pagrįstai 2016 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. SD-37-5072 analizavo, ar pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios ir sudaro pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo patikrinti, ar VDI atsisakymas skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotojui A. P., tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas.
Pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. skunde tvirtino, kad aplinkybė, jog A. P. darbe buvo neblaivus, UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui nebuvo žinoma, nelaimingo atsitikimo tyrimo metu visiškai neatsižvelgta į darbuotojo neblaivumo aplinkybes, A. P. neblaivumo priežastis yra ypatingai svarbi, tačiau VDI jos visiškai netyrė. Pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodė, kad UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktorius, tik gavęs 2016 m. kovo 14 d. A. S. ir S. S. paaiškinimus, sužinojo, jog A. P. įvykio dieną prašė bendradarbio atvežti jam alaus, vėliau (apie 13 val.) pas A. P. buvo atvykę du draugai, kurie išbuvo kelias valandas, darbininkai įtarė, kad A. P. yra neblaivus, tačiau UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui apie tai nepranešė.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotą skundą grindė tuo, kad būtų tinkamai išaiškintos Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, yra būtinas pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas; aplinkybė, jog A. P. darbe buvo neblaivus, neabejotinai yra pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; VDI Kauno teritorinis skyrius nelaimingo atsitikimo darbe tinkamai ir išsamiai neištyrė, nenurodė tikrųjų nelaimingo atsitikimo aplinkybių bei netinkamai įvardijo nelaimingo atsitikimo priežastis; VDI visiškai neanalizavo 2016 m. kovo 23 d. skundo ir neatsižvelgė į visas naujai paaiškėjusias nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skundo argumentus dėl darbuotojo neblaivumo (šis faktas buvo žinomas tyrimo metu) teisinės reikšmės tyrimo metu nustatytoms nelaimingo atsitikimo priežastims, t. y. tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skundą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jokių naujų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių nei pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde, nei prie jo pridėtuose A. S. ir S. S. 2016 m. kovo 14 d. paaiškinimuose nėra nurodyta.
Naujai paaiškėjusių esminių įvykio aplinkybių aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad VDI, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe papildomą tyrimą (Tyrimo nuostatų 78 p.). Nagrinėjamu atveju Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodytas aplinkybes ir prie šio skundo pridėtus dokumentus, nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotojui A. P., tyrimą, pažymėdama, jog pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes jie jau buvo žinomi ir buvo įvertinti įvykio darbe tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jokių naujai paaiškėjusių esminių nelaimingo atsitikimo aplinkybių nei pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde, nei prie jo pridėtuose 2016 m. kovo 14 d. A. S. ir S. S. paaiškinimuose nėra nurodyta.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (Tyrimo nuostatų 29 p.). Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Tyrimo nuostatų 30 p.).
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu faktas, jog A. P. įvykio metu buvo neblaivus, pareiškėjui buvo žinomas, Akte ši nelaimingo atsitikimo aplinkybė yra nurodyta, Akte taip pat įvardytas konkretus nukentėjusiojo kraujyje rastas etilo alkoholio kiekis (2,84 promilės). Iš Akto turinio matyti, kad buvo nustatytos trys nelaimingo atsitikimo priežastys, susijusios su darbdaviui tenkančiomis pareigomis, tačiau nukentėjusiojo neblaivumas nebuvo įvardytas kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas galėjo teisės aktų nustatyta tvarka Aktą skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tai reiškia, kad jeigu pareiškėjas, susipažinęs su Aktu, manė, jog Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad nelaimingas atsitikimas darbe buvo netinkamai ir neišsamiai ištirtas, jame neišsamiai nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei netinkamai įvardytos nelaimingo atsitikimo priežastys, pareiškėjas turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti Aktą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
Nors Akte nurodyta, kad alkoholio vartojimo laiko ir asmenų, su kuriais nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, tyrimo metu nustatyti nepavyko, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo akcentuojamos alkoholio vartojimo aplinkybės (ar tai buvo daroma darbo metu, darbo vietoje, iš kur nukentėjusysis gavo alkoholinių gėrimų, su kuo juos vartojo ir pan.) pačios savaime negalėjo turėti įtakos įvykiui arba jį lemti. Nukentėjusiojo neblaivumo atsiradimo aplinkybės nėra esminės identifikuojant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, todėl jos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl to, ar VDI, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytus argumentus ir pateiktus dokumentus, turėjo skirti įvykio darbe papildomą tyrimą. Taigi pareiškėjo pateikti A. S. ir S. S. paaiškinimai apie nukentėjusiojo neblaivumo atsiradimo priežastis ir aplinkybes pagrįstai Inspekcijos nebuvo įvertinti kaip sudarantys pagrindą skirti įvykio darbe papildomą tyrimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo įsitikinimas, kad nelaimingą atsitikimą lėmė nukentėjusiojo neblaivumas, apeliacinio skundo argumentai, susiję su viešojo intereso pažeidimu, nesudaro pagrindo teigti, jog VDI, 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. SD-37-5072 atsisakydama skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, kad A. S. jau tyrimo metu nurodė, jog jis įtarė, kad A. P. yra neblaivus, tačiau apie tai UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriaus neinformavo, be to, A. S. 2015 m. spalio 5 d. paaiškinime nurodė, jog buvo perspėjęs A. P., kad jis neliptų ant pastolių (II t., b. l. 173–176). Taigi prie pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skundo pridėtuose A. S. ir S. S. paaiškinimuose nėra nurodyta naujai paaiškėjusių esminių įvykio aplinkybių. Apeliaciniame skunde nėra pateikta teisiškai pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SD-37-5072 pagrįstumo ir teisėtumo, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir joje nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, t. y. darbuotojo neblaivumas turėjo būti pripažintas pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotame skunde akcentavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 31 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, o apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad šios bylos ginčo dalykas yra VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. SD-37-5072, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo iki nurodytų Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimų priėmimo pateiktą 2016 m. kovo 23 d. skundą, kuris nebuvo grindžiamas tokiomis naujai paaiškėjusiomis įvykio aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tik ikiteisminio tyrimo metu.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SD-37-5072 priėmimo pateikė Inspekcijai Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 31 d. nutarimą ir būtent juo grindė naujai paaiškėjusias esmines įvykio aplinkybes. Be to, po Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 31 d. nutarimo priėmimo ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir po to buvo priimtas Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SD-37-5072 pagrįstumą ir teisėtumą tikrino vertindamas šio sprendimo priėmimo metu buvusią padėtį, t. y. ar pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodė tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą skirti įvykio darbe papildomą tyrimą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos VDI atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014 pažymėjo, kad VDI vykdomo nelaimingo atitikimo darbe tyrimo ir dėl to paties įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu sprendžiami skirtingi klausimai, todėl aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nebuvo ir nėra pagrindas pripažinti VDI sprendimą neteisėtu. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. skunde nurodytus argumentus ir prie jo pridėtus dokumentus, 2016 m. balandžio 21 d. priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą. Pripažinęs, kad VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. SD-37-5072 yra teisėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti VDI 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. SD-37-5072 ir įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo iš esmės ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Aktą, nes ši bylos dalis nutrauktina. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra gautas pareiškėjo prašymas priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 103 straipsnio 10 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, ir bylos dalį dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 nutraukti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.