HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SAUGOMŲ TERITORIJŲ (IŠSKYRUS KULTŪRINIUS REZERVATUS (REZERVATUS-MUZIEJUS), KULTŪRINIUS DRAUSTINIUS, ISTORINIUS VALSTYBINIUS PARKUS) STEIGIMO KRITERIJŲ PATVIRTINIMO

 

2020 m. gruodžio 3 d. Nr. D1-736

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.5 papunkčiu,

t v i r t i n u Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijus (pridedama).

 

 

 

Laikinai einantis aplinkos

ministro pareigas                                                                                                       Kęstutis Mažeika

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2020 m. gruodžio 3 d. d. įsakymu Nr. D1-736

 

 

SAUGOMŲ TERITORIJŲ (IŠSKYRUS KULTŪRINIUS REZERVATUS (REZERVATUS-MUZIEJUS), KULTŪRINIUS DRAUSTINIUS, ISTORINIUS VALSTYBINIUS PARKUS)  STEIGIMO KRITERIJAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijai (toliau – kriterijai) nustato saugomų teritorijų (toliau – saugomos teritorijos) ir gamtos paveldo objektų steigimo kriterijus ir steigimo kriterijus atitinkančių saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų atranką.

2. Teritorijos, kuri atrenkama saugomos teritorijos steigimui (toliau – teritorija) ir objekto, kuris atrenkamas skelbti gamtos paveldo objektu (toliau – objektas), atitiktis steigimo kriterijams turi būti pagrįsta (pateikiama analizė, nurodomi tyrėjai, tyrimų metodikos, jei buvo skelbta – tyrimų publikavimo šaltiniai).

3. Kriterijuose vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – STĮ) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

 

II SKYRIUS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO KRITERIJAI

 

4. Teritorija turi atitikti šiuos saugomos teritorijos steigimo kriterijus:

4.1. Teritorija atitinka saugomos teritorijos steigimo tikslus, nustatytus STĮ 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje;

4.2. Teritorijoje nustatytos gamtos vertybės ir (ar) nekilnojamosios kultūros vertybės;

4.3. Teritorijoje nustatytos rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašo patvirtinimo“;

4.4. Teritorijoje nustatytos rūšys ir buveinės, dėl kurių teritorija atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo“ ir (ar) buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4.5. Teritorija atitinka Konvencijos dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai nustatytus kriterijus.

5. Atrenkant teritoriją, privalomas Kriterijų 4.1 papunktyje nustatytas steigimo kriterijus ir vienas steigimo kriterijus pasirinktinai iš 4.2-4.5 papunkčiuose nustatytų steigimo kriterijų.

6. Pagrindus teritorijos atitiktį steigimo kriterijams pagal Kriterijų 5 punkto reikalavimus, turi būti vertybių tyrimo, vietos analizės pagrindu įvertinta:

6.1. Teritorijos reikšmingumas siekiant STĮ 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, vertinant ją jau įsteigtų šio tipo saugomų teritorijų atžvilgiu;

6.2. Teritorijos išskirtinumas vertinant ją kitų, STĮ 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti tinkamų, panašių požymių turinčių įvertintų saugomų teritorijų aspektu;

6.3. Teritorijos ploto pakankamumas siekiant, kad leidžiama veikla už teritorijos ribų nepablogintų saugomų objektų būklės ir ilgalaikio išlikimo;

7. Saugomos teritorijos steigimo būtinybė turi būti pagrįsta kriterijų 6.1-6.3 papunkčiuose nurodytais vertinimo aspektais.

8. Miško medžių genetiniai draustiniai ir genetiniai medynai steigiami juos atrinkus pagal Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodiką, tvirtinamą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu.

 

III SKYRIUS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ STEIGIMO KRITERIJAI

 

9. Objektas turi atitikti objekto skelbimo tikslus, nustatytus STĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kiekybinius ir kokybinius kriterijus (toliau – objektų kriterijai) (pasirinktinai), kurių parametrai ir (ar) savybės pateikti Kriterijų priede:

9.1. kiekybiniai objektų kriterijai – ilgis, plotis, aukštis, apimtis, skersmuo, gylis, debitas, mineralizacija, amžius, kiekis;

9.2. kokybiniai objektų kriterijai – genezė, forma, estetinės savybės, sudėtis (petrografinė, mineraloginė, cheminė), skaidrumas, organoleptinės savybės, gamtos objekto ir jo aplinkos natūralumas.

10. Objekto kriterijus atitinkančio gamtos paveldo objekto vertingumas, atsižvelgiant į atitinkamų objekto kriterijų parametrų (savybių) visumą, nustatomas vadovaujantis šiais kriterijais:

10.1. natūralumas – kriterijus, kuriuo apibūdinamas gamtos objekto ir jo artimos aplinkos natūralumas, žmogaus veiklos, mažinančios gamtos objekto vertę, požymių nebuvimas;

10.2. svarbumas – kriterijus, rodantį gamtinę, mokslinę, pažintinę, estetinę reikšmę;

10.3. retumas – kriterijus, kuriuo apibūdinamas unikalus, negausiai išlikęs ar retai pasitaikantis gamtos objektas.

11. Kad gamtos objektas būtų atrenkamas skelbti gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu, jis turi atitikti ne mažiau kaip du 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

12. Objektas, atrenkamas skelbti gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu, turi būti vertinamas neatsiejamai nuo gamtinės aplinkos ir atsižvelgiama į realias objekto išsaugojimo galimybes.

13. Objektas, atitinkantis objektų kriterijus, atrenkamas skelbti gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu remiantis Kriterijų priede nustatytomis minimaliomis kiekybinių parametrų reikšmėmis.

 

_________________

 

Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų priedas

 

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ ATRANKOS

KIEKYBINIŲ IR KOKYBINIŲ KRITERIJŲ PARAMETRAI IR (AR) SAVYBĖS

 

1. Geologinių:

1.1. riedulių:

Vertinami kokybiniai parametrai:

1.1.1. objekto ir jo aplinkos natūralumas;

1.1.2. forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas);

1.1.3. mokslinė ir (arba) pažintinė vertė (genezė, petrografinė sudėtis ir kt.);

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiami rieduliai, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiami rieduliai, kurių:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiami rieduliai, kurių:

matomos dalies tūris ne mažesnis kaip 20 m3

matomos dalies tūris ne mažesnis kaip 10 m3

matomos dalies tūris ne mažesnis kaip 5 m3.

 

1.2. atodangų, uolų, konglomeratų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

1.2.1. objekto ir jo aplinkos natūralumas;

1.2.2. mokslinė ir (arba) pažintinė vertė (stratigrafinio vieneto, ribos stratotipinis pjūvis, atskleidžiantis geologinių darinių genezę, procesus, charakterizuojantis darinius, formas, geologinius procesus);

1.2.3. atodangoms papildomai – statumas (laipsniais), atidengtumas;

1.2.4. estetinė vertė (vieta kraštovaizdyje, buvimas kraštovaizdžio formantu).

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiamos atodangos, uolos, konglomeratai, kurie:

Valstybės saugomais objektais skelbiamos atodangos, uolos, konglomeratai, kurie:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiamos atodangos, uolos, konglomeratai, kurie:

ne mažesni kaip 30 m arba ne trumpesni kaip 500 m.

ne mažesni kaip 5 m, arba ne trumpesni kaip 25 m.

ne mažesni kaip 2 m arba ne trumpesni kaip 10 m

 

1.3. smegduobių ir olų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

1.3.1. objekto ir jo aplinkos natūralumas;

1.3.2. mokslinė ir (arba) pažintinė vertė.

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiamos smegduobės ir olos, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiamos smegduobės ir olos, kurių:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiamos smegduobės ir olos, kurių:

gylis ne mažiau kaip 7 m arba skersmuo ne mažesnis kaip 10 m

gylis ne mažiau kaip 3 m arba skersmuo ne mažesnis kaip 5 m

gylis ne mažiau kaip 2 m arba skersmuo ne mažesnis kaip 3 m

 

1.4. fosilijų ir mineralų radviečių:

1.4.1. mokslinė vertė (apytikris radinių tankis ir unikalumas, savitumas, tipiškumas).

2. Geomorfologinių:

2.1. kalvų, gūbrių, atragių ir kitų teigiamų reljefo formų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

2.1.1. reljefo formos natūralumas;

2.1.2. pažintinė ir (arba) mokslinė vertė (formos tipiškumas ir (arba) etaloniškumas);

2.1.3. šlaitų pobūdis;

2.1.4. estetinė vertė (vieta kraštovaizdyje, buvimas kraštovaizdžio formantu), forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas).

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiamos kalvos, gūbriai, atragiai ir kitos teigiamos reljefo formos, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiamos kalvos, gūbriai, atragiai ir kitos teigiamos reljefo formos, kurių:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiamos kalvos, gūbriai, atragiai ir kitos teigiamos reljefo formos, kurių:

santykinis aukštis ne mažesnis kaip 30 m, šlaito polinkio kampas ne mažesnis kaip 20º

Santykinis aukštis ne mažesnis kaip 15 m, šlaito polinkio kampas ne mažesnis kaip 10º

Santykinis aukštis ne mažesnis kaip 5 m ir/arba šlaito polinkio kampas ne mažesnis kaip 5º

 

2.2. daubų, raguvų, dubaklonių ir kitų neigiamų reljefo formų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

2.2.1. reljefo formos natūralumas;

2.2.2. pažintinė ir (arba) mokslinė vertė (formos tipiškumas ir (arba) etaloniškumas);

2.2.3. estetinė vertė (vieta kraštovaizdyje, buvimas kraštovaizdžio formantu), forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas).

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiamos daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos neigiamos reljefo formos, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiamos daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos neigiamos reljefo formos, kurių:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiamos daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos neigiamos reljefo formos, kurių:

gylis ne mažesnis kaip 20 m, šlaito polinkio kampas ne mažesnis kaip 15º

gylis ne mažesnis kaip 10 m, šlaito polinkio kampas ne mažesnis kaip 10º

gylis ne mažesnis kaip 5 m ir (arba) šlaito polinkio kampas ne mažesnis kaip 5º

 

3. Hidrogeologinių (šaltinių, versmių):

Vertinami kokybiniai parametrai:

3.1. objekto ir jo aplinkos natūralumas;

3.2. tipas;

3.3. savybės (skaidrumas, temperatūra, organoleptinės savybės – skonis, kvapas, spalva);

3.4. pažintinė ir (ar) mokslinė vertė.

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiami šaltiniai, versmės, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiami šaltiniai, versmės, kurių:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiami šaltiniai, versmės, kurių:

debitas yra didesnis kaip 10 l/s arba kurių vandens mineralizacija yra didesnė kaip 2 g/l, kurie yra išlaikę natūralumą

debitas yra didesnis kaip 2 l/s arba kurių vandens mineralizacija yra didesnė kaip 1 g/l, kurie yra išlaikę natūralumą

debitas yra didesnis kaip 0,5 l/s arba kurių vandens mineralizacija yra didesnė kaip 1 g/l

 

4. Hidrografinių:

4.1. ežerų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

4.1.1. forma;

4.1.2. kilmė,

4.1.3. bendra išvaizda (natūralumas, krantų raiškumas, salų kiekis ir kt.);

4.1.4. vandens spalva, skaidrumas;

4.1.5. mokslinė vertė.

Vertinami kiekybiniai parametrai

Gamtos paminklais skelbiami ežerai, kurie:

Valstybės saugomais objektais skelbiami ežerai, kurie:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiami ežerai, kurie:

ne mažiau kaip pagal du kokybinius parametrus unikalūs valstybės mastu

pagal vieną kokybinį parametrą unikalūs valstybės mastu

pagal vieną kokybinį parametrą unikalūs savivaldybės mastu

 

4.2. rėvų, salų, pusiasalių, senvagių:

Vertinami kokybiniai parametrai:

4.2.1. raiška aplinkoje;

4.2.2. forma, neįprastumas, įdomumas, specifiškumas;

4.2.3. vandens spalva, skaidrumas;

4.2.4. mokslinė ir (ar) pažintinė vertė.

Vertinami kiekybiniai parametrai:

Gamtos paminklais skelbiamos rėvos, salos, pusiasaliai, senvagės, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiamos rėvos, salos, pusiasaliai, senvagės, kurių:

Savivaldybės saugomais objektasi skelbiamos rėvos, salos, pusiasaliai, senvagės, kurių:

plotas ne mažesnis kaip 5 ha

plotas ne mažesnis kaip 0,05 ha

nenustatomi

 

5. Botaninių:

5.1. medžių, krūmų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

 

Vertinami kiekybiniai parametrai:

 

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Gamtos paminklais skelbiami medžiai, kurių:

Valstybės saugomais objektais skelbiami medžiai, kurių:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiami medžiai, kurių:

kamieno apimtis (m) 1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip

aukštis (m) yra ne mažesnis kaip

kamieno apimtis (m) 1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip

aukštis (m) yra ne mažesnis kaip

kamieno apimtis (m) 1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip

aukštis (m) yra ne mažesnis kaip

5.1.1. matmenys (medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje, aukštis);

5.1.2. estetinė vertė, forma, neįprastumas, įdomumas, specifiškumas;

5.1.3. mokslinė, dendrologinė vertė.

 

Pušūnai

Europinis kukmedis

Taxus baccata L.

1,5

11,0

1,2

9

1,0

7

Europinis kėnis

Abies alba Mill.

3,0

35

2,8

30

2,5

25

Paprastoji eglė*

Picea abies (L.) H.Karst.

3,5

40–45

3,0

35–40

2,5

30–35

Serbinė eglė

Picea omorica (Pančič) Purk.

3,0

40

2,5

35

2,0

30

Europinis maumedis

Larix decidua Mill.

3,0

40

2,5

35

2,0

30

Lenkinis maumedis

Larix polonica Racib.

3,0

45

2,5

40

2,0

35

Rusinis maumedis (sin. Sukačiovo maumedis)

Larix archangelica Lawson

3,0

25

2,5

20

2,0

15

Kurilinis maumedis

Larix kamtschatica (Rupr.) Carr.

1,8

12

1,6

10

1,4

8

Paprastoji pušis*

Pinus sylvestris L.

4,0

40

2,5–3,0

20–30

2,0–2,5

15–20

Veimutinė pušis

Pinus strobus L.

3,2

40

2,2

30

1,8

25

Kedrinė pušis

Pinus Cembra L.

1,2

15

1,0

12

0,8

10

Vakarinė tuja

Thuja occidentalis L.

2,0

20

1,5

15

1,3

12

Didžioji tuja

Thuja plicata Donn ex D.Don

3,0

20

2,5

18

2,0

15

Paprastasis kadagys*

Juniperus communis L.

0,8

12

0,6

10

0,5

8

Virgininis kadagys

Juniperus virginiana L.

1,1

15

0,8

12

0,6

10

Magnolijūnai

Gelsvažiedis tulpmedis

Liriodendron tulipifera L.

2,7

20

2,4

18

2,0

15

Paprastasis bukas

Fagus sylvatica L.

3,0

20

2,5

15

2,0

15

Paprastasis ąžuolas*

Quercus robur L.

6,0

25–30

4,0–4,5

20–25

3,0–3,5

15–20

Raudonasis ąžuolas

Quercus rubra L.

5,0

25

4,0

22

3,0

18

Karpotasis beržas*

Betula pendula Roth

3,5–4,0

35

3,0

30

2,5

25

Juodalksnis*

Alnus glutinosa (L.) Gaertn.

4,0

30

3,0–3,5

25

2,5–3,0

22

Baltalksnis*

Alnus incana (L.) Moench

2,5

25

2,0

20

1,5

15

Paprastasis skroblas*

Carpinus betulus L.

3,0

30

2,5

25

2,0

20

Turkinis lazdynas

Corylus colurna L.

1,2

14

1,0

12

0,8

10

Pilkasis riešutmedis

Juglans cinerea L.

3,0

18

2,5

12

2,0

10

Graikinis riešutmedis

Juglans regia L.

4,0

20

3,0

15

2,5

12

Drebulė*

Populus tremula L.

3,3

35

3,0

30

2,7

25

Baltoji tuopa

Populus alba L.

7,0

30

5,5–6,0

30

4,0–4,5

25

Pilkoji tuopa

Populus x canescens (Aiton) Sm.

7,0

30

5,5–6,0

30

4,0–4,5

25

Kanadinė tuopa

Populus x canadensis Moench

3,5

30

3,0

25

2,5

20

Baltasis gluosnis*

Salix alba L.

6,0

25

5,0

20

4,0

17

Trapusis gluosnis*

Salix fragilis L.

3,2

25

3,0

20

2,5

17

Blindė*

Salix caprea L.

2,5

22

2,0

18

1,6

15

Mažalapė liepa*

Tilia cordata Mill.

6,0

30–35

3,5–4,0

25–30

3,0

20

Didžialapė liepa

Tilia platyphyllos Scop.

6,5

35

4,5

32

3,5

28

Paprastoji liepa

Tilia x vulgaris Hayne

5,0

30

4,0

25

3,0

20

Kalninė guoba*

Ulmus glabra Huds.

5,5–6,0

30

4,5

25

3,5

20

Paprastasis skirpstas*

Ulmus minor Mill.

4,0

30

2,3

25

2,0

20

Paprastoji vinkšna*

Ulmus laevis Pall.

5,5

30

4,5

25

3,5

20

Miškinė kriaušė*

Pyrus pyraster (L.) Burgsd.

3,5–4,0

16

3,0

14

2,5

12

Miškinė obelis*

Malus sylvestris (L.) Mill.

3,5

15

3,0

12

2,5

10

Paprastasis šermukšnis*

Sorbus aucuparia L.

2,0

20

1,8

18

1,6

15

Paprastoji ieva*

Padus avium Mill.

2,0

22

1,8

18

1,5

15

Paprastasis klevas*

Acer platanoides L.

4,5

28

3,5

25

2,5

20

Platanalapis klevas

Acer pseudoplatanus L.

4,5

30

3,8

25

3,0

20

Sidabrinis klevas

Acer saccharinum L.

4,0

25

3,5

20

2,7

18

Paprastasis kaštonas

Aesculus hippocastanum L.

4,5–5,0

25

3,5–4,0

20

3,0

15

Paprastasis uosis*

Fraxinus excelsior L.

5,5–6,0

30

4,0–4,5

25

3,0–3,5

20

Amerikinis uosis

Fraxinus americana L.

4,0

20

3,0

15

2,5

12

* Lietuvoje auga savaime

5.2. saugomų augalų ir grybų rūšių augaviečių (buveinių), unikalių ir nykstančių augalų bendrijų:

5.2.1. mokslinė vertė.

5.3. dendrologinių rinkinių, dendrologinę vertę turinčių parkų ir skverų:

Vertinami kokybiniai parametrai:

 

Vertinami kiekybiniai parametrai:

Rodikliai

Gamtos paminklais skelbiami:

Valstybės saugomais objektais skelbiami:

Savivaldybės saugomais objektais skelbiami:

5.3.1. medžių ir krūmų (tarp jų introdukuotų) taksonų skaičius;

5.3.2. ypatingai retų rūšių skaičius;

5.3.3. amžius (tik dendrologiniams rinkiniams);

5.3.4. medžių ir krūmų, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, skaičius;

5.3.5. mokslinė ir (ar) pažintinė vertė.

Dendrologiniai rinkiniai:

Medžių ir krūmų rūšių, porūšių varietetų ar formų skaičius*

Ne mažiau kaip 300 introdukuotų sumedėjusių augalų

Ne mažiau kaip 100 introdukuotų sumedėjusių augalų

Ne mažiau kaip 70 introdukuotų sumedėjusių augalų

Dendrologinio rinkinio amžius

Ne mažiau kaip 50 proc. augalų vyresni kaip 20 metų

Ne mažiau kaip 50 proc. augalų vyresni kaip 12 metų

Ne mažiau kaip 50 proc. augalų vyresni kaip 10 metų

Dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai:

Medžių ir krūmų rūšių, porūšių varietetų ar formų skaičius

40

20

10

Plotas (tik dendrologinę vertę turintiems parkams), ha

Ne mažesnis kaip 4 ha

Ne mažesnis kaip 3 ha

nenustatomi

* Šis skaičius gali būti 30 proc. mažesnis, jei dendrologiniame rinkinyje auga rūšys: dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.), kininė (tikroji) metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu et W. C. Cheng), dvieilis taksodis (Taxodium distichum (L.) Rich.), gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.)

6. Zoologinių (saugomų gyvūnų rūšių radviečių (veisimosi ir maitinimosi vietų), gyvūnų kolonijų, paukščių lizdų, kitų gyvūnų veiklą liudijančių objektų):

6.1. mokslinė vertė.