LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KELIŲ SAUGUMO AUDITO ATLIKIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2022 m. vasario 17 d. Nr. 3-97

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perkeldamas ir įgyvendindamas 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936, 4 straipsnio 2 ir 5 dalis, II priedą bei siekdamas užtikrinti eismo saugumą:

1. T v i r t i n u Kelių saugumo audito atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. V-123 „Dėl Kelių saugumo audito reikalavimų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. V-130 „Dėl Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3-97

KELIŲ SAUGUMO AUDITO ATLIKIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių saugumo audito atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato kelių saugumo audito (toliau – auditas) organizavimo ir atlikimo reikalavimus ir tvarką.

2. Aprašas skirtas viešajam eismui skirtų valstybinės reikšmės kelių savininkams (valdytojams) ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) savininkams (valdytojams) (toliau – kelių valdytojai), kelių saugumo auditoriams (toliau – auditoriai) ir kitiems audito grupės nariams, statinių projektuotojams (toliau – projektuotojai) ir statinių statybos rangovams (toliau – statybos rangovai).

3. Auditas turi būti atliekamas Aprašo II skyriuje nustatytais atvejais.

4. Auditą turi atlikti ne mažesnė kaip dviejų asmenų grupė, kurios bent vienas narys yra auditorius (toliau – audito grupė). Vienas iš auditą atliekančių asmenų, kuris turi auditoriaus pažymėjimą, turi būti audito grupės vadovas, kuris yra atsakingas už audito atitiktį teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11² straipsnio 2 dalies nuostatomis, auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto (toliau – projektas) rengimo ar įgyvendinimo darbuose, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.

6. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

II skyrius

audito organizavimas

7. Auditą inicijuoja ir audito paslaugos pirkimą atlieka kelio valdytojas arba jo įgaliotas asmuo.

8. Auditas turi būti atliekamas kelio tiesimo, kelio rekonstravimo ir kelio kapitalinio remonto atvejais (išskyrus atvejus, kai rengiamas kelio kapitalinio remonto aprašas) rengiant kelių infrastruktūros projektą (toliau – projektas), prieš pradedant eksploatuoti kelią (prieš pat perduodant kelią statytojui (užsakovui) ir pradiniame kelio eksploatavimo etape. Konkretūs audito atlikimo atvejai pateikti Aprašo 1 lentelėje.

9. Kai auditas atliekamas rengiant projektą, auditui turi būti pateikta kuo išsamesnė projekto informacija apie kelią, kelio elementus, eismo organizavimą, apšvietimą, vandens nuvedimą – aiškinamasis raštas, kelio plano, eismo organizavimo, išilginio profilio, skersinio profilio, apšvietimo, šviesoforų ir vandens nuvedimo išdėstymo brėžiniai. Auditą rekomenduojama atlikti prieš statinio projekto ekspertizę, kai yra visiškai užbaigti eismo organizavimo projektiniai sprendiniai; kiti projektiniai sprendiniai gali būti užbaigti nevisiškai (90 proc.).

10. Kai auditas atliekamas prieš pradedant eksploatuoti kelią, auditas turi būti atliktas visiškai užbaigus kelio darbus ir prieš perduodant kelią statytojui (užsakovui). Jeigu apšvietimas ir šviesoforai yra įrengti, jie jau turi veikti. Kelio valdytojas gali inicijuoti ir išankstinį (papildomą) šio audito atlikimą, jeigu užbaigta 80 proc. kelio darbų, siekiant nustatyti kelių saugumo trūkumus ir pašalinti juos iš anksto.

11. Pradiniame kelio eksploatavimo etape auditas turi būti atliktas praėjus 12–18 mėnesių po kelio darbų užbaigimo.

12. Kai yra atliktas projekto auditas, kelio valdytojui, auditoriui ir projektuotojui rekomenduojama kartu apsvarstyti audito išvadose pateiktus pasiūlymus. Kai auditas atliktas prieš pradedant eksploatuoti kelią arba pradiniame kelio eksploatavimo etape, kelio valdytojui ir auditoriui rekomenduojama kartu apsvarstyti audito išvadose pateiktus pasiūlymus.

1 lentelė. Būtini audito atlikimo atvejai (pažymėti ).

	Rengiant projektą	Prieš pradedant eksploatuoti kelią	Pradiniame kelio eksploatavimo etape
TIESIMAS
Magistralinio kelio
Krašto kelio
Rajoninio kelio
A kategorijos gatvės
B kategorijos gatvės
C kategorijos gatvės
D kategorijos gatvės
E kategorijos gatvės
Vietinės reikšmės kelio
Pėsčiųjų ir (ar) dviračių tako (kai rengiamas tik tako projektas)
REKONSTRAVIMAS
Magistralinio kelio
Krašto kelio
Rajoninio kelio
A kategorijos gatvės
B kategorijos gatvės
C kategorijos gatvės
D kategorijos gatvės
E kategorijos gatvės
Vietinės reikšmės kelio
Pėsčiųjų ir (ar) dviračių tako (kai rengiamas tik tako projektas)
KAPITALINIS REMONTAS
Magistralinio kelio
Krašto kelio
Rajoninio kelio
A kategorijos gatvės
B kategorijos gatvės
C kategorijos gatvės
D kategorijos gatvės
E kategorijos gatvės
Vietinės reikšmės kelio
Pėsčiųjų ir (ar) dviračių tako (kai rengiamas tik tako projektas)

Pastaba. Tais atvejais, kai statoma, rekonstruojama ar kapitališkai remontuojama tik sankryža, audito atlikimo etapai parenkami pagal tą sankryžos kelią, kuriam audito etapų yra numatyta daugiausia.

III skyrius

audito atlikimas rengiant projektą

13. Rengiant projektą auditas atliekamas patikrinant auditui pateiktus projekto dokumentus, siekiant juose aptikti projektuojamo kelio infrastruktūros saugumo trūkumų.

14. Kelių infrastruktūros saugumo trūkumai turi būti nustatyti remiantis teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatomis, Aprašo 1 priede pateiktu klausimynu, gerąja kelių infrastruktūros saugumo praktika ir auditą atliekančių asmenų kompetencija.

15. Audito ataskaitoje turi būti trumpai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdinti nustatyti kelių infrastruktūros saugumo trūkumai, paaiškintas šių trūkumų poveikis eismo saugumui ir pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip šiuos trūkumus pašalinti. Pasiūlymai turi būti aktualūs, techniškai racionalūs (optimalūs) ir neprieštarauti teisės aktams bei normatyviniams statybos techniniams dokumentams (rekomenduojama orientuotis į inžinerines eismo saugumo priemones, kurių projektinius sprendinius galima įgyvendinti kelio sklype, statinyje ar laisvoje valstybinėje žemėje).

16. Audito ataskaitoje kiekvienam kelių infrastruktūros saugumo trūkumui turi būti priskirtas svarbos laipsnis, kuris nustatomas atsižvelgiant į įskaitinio eismo įvykio (toliau – eismo įvykis) tikimybę ir prognozuojamą pasekmių sunkumą pagal Aprašo 4 priede pateiktas reikšmes.

17. Auditas rengiant projektą atliekamas tokia tvarka:

17.1. Audito grupės nariai savarankiškai išnagrinėja auditui pateiktus projekto dokumentus, kad susipažintų su projektu ir pasižymėtų pirminius pastebėjimus dėl kelio infrastruktūros saugumo trūkumų.

17.2. Kelio rekonstravimo ar kelio kapitalinio remonto atveju audito grupės nariai kartu atlieka kelio apžiūrą vietoje, surenka aktualią vaizdo medžiagą ir pasižymi papildomus ar patikslina anksčiau pateiktus pastebėjimus dėl kelio infrastruktūros saugumo trūkumų.

17.3. Audito grupės nariai kartu apsvarsto pastebėjimus dėl kelių infrastruktūros saugumo trūkumų, aptaria, kurie pastebėjimai bus įtraukti į audito ataskaitą, nustato šių trūkumų svarbos laipsnius ir galimas priemones šiems trūkumams pašalinti.

17.4. Audito grupės nariai parengia audito ataskaitą.

17.5. Audito vadovas patikrina audito ataskaitą ir prireikus ją pataiso.

17.6. Visi audito grupės nariai pasirašo audito ataskaitą.

17.7. Audito vadovas pateikia audito ataskaitą audito užsakovui.

17.8. Audito grupės narys arba nariai dalyvauja kelio valdytojo organizuojamame audito aptarimo posėdyje, jeigu kelio valdytojas tokį posėdį organizuoja.

IV skyrius

audito atlikimas prieš pradedant eksploatuoti kelią

18. Prieš pradedant eksploatuoti kelią auditas atliekamas vykdant kelio apžiūrą vietoje šviesiu ir tamsiu paros metu, siekiant aptikti kelio infrastruktūros saugumo trūkumų. Šiame audito etape daugiausia dėmesio skiriama kelio ir eismo dalyvių matomumui, eismo organizavimo priemonėms ir dangų būklei.

19. Kelio infrastruktūros saugumo trūkumai turi būti nustatyti remiantis teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatomis, Aprašo 2 priede pateiktu klausimynu, gerąja kelių infrastruktūros saugumo praktika ir auditą atliekančių asmenų kompetencija.

20. Audito ataskaitoje turi būti trumpai, aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyti nustatyti kelių infrastruktūros saugumo trūkumai, paaiškintas šių trūkumų poveikis eismo saugumui ir pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip šiuos trūkumus pašalinti. Pasiūlymai turi būti aktualūs, techniškai racionalūs ir neprieštarauti teisės aktams bei normatyviniams statybos techniniams dokumentams (rekomenduojama orientuotis į inžinerines eismo saugumo priemones, kurių projektinius sprendinius galima įgyvendinti kelio sklype ar statinyje).

21. Audito ataskaitoje kiekvienam kelių infrastruktūros saugumo trūkumui turi būti priskirtas svarbos laipsnis, kuris nustatomas atsižvelgiant į eismo įvykio tikimybę ir prognozuojamą pasekmių sunkumą pagal Aprašo 4 priede pateiktas reikšmes.

22. Auditas prieš pradedant eksploatuoti kelią atliekamas tokia tvarka:

22.1. Audito grupė atlieka kelio apžiūrą vietoje šviesiu paros metu.

22.2. Vienas audito grupės narys fiksuoja visų audito grupės narių pastebėjimus dėl kelių infrastruktūros saugumo trūkumų.

22.3. Kitas audito grupės narys surenka pastebėtų kelių infrastruktūros saugumo trūkumų vaizdinę medžiagą.

22.4. Baigiant kelio apžiūrą patikrinama, ar visi pastebėjimai yra užfiksuoti.

22.5. Audito grupė tokia pačia tvarka atlieka kelio apžiūrą tamsiu paros metu (vaizdinė medžiaga nėra privaloma dėl tamsos).

22.6. Audito grupės nariai parengia audito ataskaitą.

22.7. Audito vadovas patikrina audito ataskaitą ir prireikus ją pataiso.

22.8. Visi audito grupės nariai pasirašo audito ataskaitą.

22.9. Audito vadovas pateikia audito ataskaitą audito užsakovui.

22.10. Audito grupės narys arba nariai dalyvauja kelio valdytojo organizuojamame audito aptarimo posėdyje, jeigu kelio valdytojas tokį posėdį organizuoja.

V skyrius

audito atlikimas pradiniame kelio eksploatavimo etape

23. Pradiniame kelio eksploatavimo etape auditas atliekamas vykdant kelio apžiūrą vietoje, siekiant aptikti kelio infrastruktūros saugumo trūkumų. Šiame audito etape turi būti įvertinta informacija apie eismo įvykius, kelyje įvykusius per 12 mėnesių po kelio darbų užbaigimo. Šiame audito etape daugiausia dėmesio skiriama šių eismo įvykių aplinkybėms ir faktiniam eismo dalyvių elgesiui.

24. Kelio infrastruktūros saugumo trūkumai turi būti nustatyti remiantis teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatomis, Aprašo 3 priede pateiktu klausimynu, gerąja kelių infrastruktūros saugumo praktika, auditą atliekančių asmenų kompetencija ir per 12 mėnesių po kelio darbų užbaigimo kelyje užregistruotų eismo įvykių duomenimis.

25. Audito ataskaitoje turi būti trumpai, aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyti nustatyti kelio infrastruktūros saugumo trūkumai, paaiškintas šių trūkumų poveikis eismo saugumui ir pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip šiuos trūkumus pašalinti. Pasiūlymai turi būti aktualūs, techniškai racionalūs ir neprieštarauti teisės aktams bei normatyviniams statybos techniniams dokumentams (rekomenduojama orientuotis į inžinerines eismo saugumo priemones, kurių projektinius sprendinius galima įgyvendinti kelio sklype ar statinyje).

26. Audito ataskaitoje kiekvienam kelių infrastruktūros saugumo trūkumui turi būti priskirtas svarbos laipsnis, kuris nustatomas atsižvelgiant į eismo įvykio tikimybę ir prognozuojamą pasekmių sunkumą pagal Aprašo 4 priede pateiktas reikšmes.

27. Auditas pradiniame kelio eksploatavimo etape atliekamas tokia tvarka:

27.1. Audito grupės nariai atlieka eismo įvykių, įvykusių per 12 mėnesių po kelio darbų užbaigimo, duomenų analizę.

27.2. Audito grupė atlieka kelio apžiūrą vietoje šviesiu paros metu.

27.3. Vienas audito grupės narys fiksuoja visus pastebėjimus dėl kelių infrastruktūros saugumo trūkumų.

27.4. Kitas audito grupės narys surenka pastebėtų kelių infrastruktūros saugumo trūkumų vaizdinę medžiagą.

27.5. Baigiant kelio apžiūrą patikrinama, ar visi pastebėjimai yra užfiksuoti.

27.6. Audito grupės nariai parengia audito ataskaitą.

27.7. Audito vadovas patikrina audito ataskaitą ir prireikus ją pataiso.

27.8. Visi audito grupės nariai pasirašo audito ataskaitą.

27.9. Audito vadovas pateikia audito ataskaitą audito užsakovui.

27.10. Audito grupės narys arba nariai dalyvauja kelio valdytojo organizuojamame audito aptarimo posėdyje, jeigu kelio valdytojas tokį posėdį organizuoja.

VI SKYRIUS

Audito ataskaitos sudėtis

28. Audito ataskaitoje, atsižvelgiant į audito etapą, turi būti pateikta ši informacija:

28.1. audituojamo objekto pavadinimas (valstybinės reikšmės kelio numeris ir pavadinimas arba gyvenvietės pavadinimas ir gatvės pavadinimas arba savivaldybės pavadinimas ir vietinės reikšmės kelio numeris ir pavadinimas);

28.2. projekto pavadinimas;

28.3. audito etapas (rengiant projektą; prieš pradedant eksploatuoti kelią; pradiniame kelio eksploatavimo etape);

28.4. audito dalyviai (audito užsakovas, projektuotojas, auditorius);

28.5. audito vadovo vardas, pavardė, auditoriaus pažymėjimo numeris, parašas;

28.6. audito grupės narių vardai, pavardės, parašai (gali būti nurodyti ir auditorių pažymėjimų numeriai);

28.7. audito data;

28.8. kai auditas atliekamas rengiant kelio tiesimo projektą, – pagrindiniai projektiniai sprendiniai (kelio vieta žemėlapyje, pagrindiniai geometriniai ir techniniai rodikliai, svarbūs kelio elementai, eismo organizavimo ypatumai, leistinas važiavimo greitis), aplinkos ypatumai;

28.9. kai auditas atliekamas rengiant kelio rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektą, – bendrieji duomenys apie kelią ir aplinką (kelio vieta žemėlapyje, aplinkos ypatumai, pagrindiniai esamo kelio geometriniai ir techniniai rodikliai bei svarbūs kelio elementai, esamo kelio eismo organizavimo ypatumai, leistinas važiavimo greitis, eismo intensyvumo ir eismo įvykių duomenys); pagrindiniai projektiniai sprendiniai (projektuojami pagrindiniai kelio geometriniai ir techniniai rodikliai bei svarbūs kelio elementai, eismo organizavimo ypatumai, leistinas važiavimo greitis);

28.10. kai auditas atliekamas prieš pradedant eksploatuoti kelią ar pradiniame kelio eksploatavimo etape, – bendrieji duomenys apie kelią ir aplinką (kelio vieta žemėlapyje, aplinkos ypatumai, pagrindiniai kelio geometriniai ir techniniai rodikliai bei svarbūs kelio elementai, kelio eismo organizavimo ypatumai, leistinas važiavimo greitis);

28.11. kelių saugumo audito rezultatai (pateikiami nustatyti kelių infrastruktūros saugumo trūkumai: nurodomas eilės numeris, svarbos laipsnis, vieta, poveikis eismo saugumui, pasiūlymai);

28.12. objekto apžiūros metu padarytos nuotraukos.

29. Audito ataskaitos forma pateikta Aprašo 5 priede.

VII SKYRIUS

Audito dalyvių pareigos

30. Kelio valdytojo pareigos audito procese yra šios:

30.1. inicijuoti auditą Aprašo ‎II skyriuje numatytais atvejais ir etapais;

30.2. koordinuoti projekto dokumentų perdavimą auditui;

30.3. priimti sprendimus dėl audito išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti;

30.4. atsižvelgiant į Aprašo 12 punkto nuostatas, priimti sprendimą dėl audito išvadų svarstymo organizavimo.

31. Projektuotojo pareigos audito procese yra šios:

31.1. kelio valdytojo prašymu teikti auditui aktualius projekto dokumentus ir auditoriaus prašymu teikti papildomus aktualius projekto dokumentus;

31.2. rengiant kelio rekonstravimo ar kelio kapitalinio remonto projektą pateikti auditoriui duomenis apie kelyje užregistruotus eismo įvykius (ne mažiau kaip pastarųjų ketverių kalendorinių metų duomenis);

31.3. rengiant kelio tiesimo ar kelio rekonstravimo projektą pateikti auditoriui informaciją apie prognozuojamą ar esamą eismo intensyvumą (gyvenvietės ribose motorinių transporto priemonių, dviračių ir pėsčiųjų eismo intensyvumą piko valandomis; už gyvenvietės ribų – motorinių transporto priemonių vidutinį metinį paros eismo intensyvumą);

31.4. dalyvauti kelio valdytojo organizuojamame audito išvadų svarstyme.

32. Statybos rangovo pareiga audito procese – sudaryti palankias sąlygas audito grupei atlikti auditą prieš pat užbaigiant kelio darbus.

33. Auditoriaus pareigos audito procese yra šios:

33.1. įvertinti, ar auditui pateiktų projekto dokumentų ir kitų Apraše nurodytų duomenų pakanka, kad auditas būtų atliktas kokybiškai; prireikus paprašyti papildomų Apraše nurodytų projekto dokumentų ar duomenų;

33.2. atlikti auditą vadovaujantis, bet neapsiribojant, Apraše nustatytais reikalavimais;

33.3. dalyvauti kelio valdytojo organizuojamame audito išvadų svarstyme ir pristatyti audito išvadas.

VIII skyrius

baigiamosios nuostatos

34. Audito grupė turi teisę atlikti kelio apžiūrą bet kuriame audito etape.

35. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11¹straipsnio 8 dalies nuostatomis, audito išvados privalomos kelio valdytojui. Jeigu kelio valdytojas nesutinka su audito išvadomis arba jų dalimi, kelio valdytojas pateikia auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio valdytojo protokolu arba raštu ir pridedami prie audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į audito išvadą arba jos dalį.

______________

Kelių saugumo audito atlikimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

1 priedas

AUDITO, ATLIEKAMO RENGIANT PROJEKTĄ, KLAUSIMYNAS

1. Klausimai apie kelio planą, išilginį ir skersinį profilius:

1.1. Ar išlaikomas kelio vientisumas (homogeniškumas)?

1.2. Ar kelio planas ir išilginis profilis tarpusavyje suderinti?

1.3. Ar pasirinktas tinkamas skersinio profilio elementų derinys ir jų matmenys?

1.4. Ar saugiai suprojektuoti eismo juostų ar važiuojamosios dalies pokyčiai?

1.5. Ar užtikrinamas pakankamas lenkimo, sustojimo, sankryžų ir pėsčiųjų perėjų matomumas?

1.6. Ar yra išilginės triukšmo juostos (šoninės, ašinė)?

2. Klausimai apie važiavimo greitį:

2.1. Ar saugus leistinas važiavimo greitis (ne per didelis)?

2.2. Ar racionalus leistinas važiavimo greitis (ne per mažas)?

2.3. Ar leistinas važiavimo greitis nekinta pernelyg dažnai?

2.4. Ar pakanka informacijos apie leistiną važiavimo greitį?

3. Klausimai apie kelio ženklus ir ženklinimą:

3.1. Ar yra reikalingi kelio ženklai, vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas, signaliniai stulpeliai?

3.2. Ar tinkamai parinktos kelio ženklų vietos?

3.3. Ar tinkamai parinktas kelio ženklų dydis?

3.4. Ar kelio ženklai ir ženklinimas neprieštarauja vienas kitam?

3.5. Ar kelio ženklai neribos matomumo?

3.6. Ar kelio ženklai netrukdys pėstiesiems ir dviratininkams?

3.7. Ar informacija maršrutinio orientavimo kelio ženkluose yra nuosekli?

4. Klausimai apie matomumą ir apšvietimą:

4.1. Ar užtikrintas kelio elementų matomumas ir atpažįstamumas (pavyzdžiui, nuovažų, sankryžų, viešojo transporto stotelių, saugumo salelių ir pan.)?

4.2. Ar matomumą gali trikdyti stovintys automobiliai, statiniai, įrenginiai, augalai?

4.3. Ar suprojektuotas apšvietimas? Ar vizualiai tinkamai suprojektuotas apšvietimas?

4.4. Ar reikia įdiegti ekranus nuo akinimo?

4.5. Ar numatyta šviesoforų signalų pritemdymo funkcija?

5. Klausimai apie kelkraščiuose esančius įrenginius, pasyviosios saugos elementus:

5.1. Ar reikia tvoros nuo laukinių gyvūnų? Ar tinkamai suprojektuotos tvoros nuo laukinių gyvūnų?

5.2. Ar reikalingos apsaugos nuo užpustymo priemonės?

5.3. Ar atitvertos pavojingos kliūtys šalikelėje?

5.4. Ar atitverti statūs ir aukšti šlaitai, pavojingi grioviai, pralaidos?

5.5. Ar vizualiai tinkamai parinktos apsauginių atitvarų vietos, jų savybės, pradiniai ir galiniai komponentai?

5.6. Ar reikalingi specialūs atitvarai motociklininkams?

5.7. Ar augalų augimas ateityje gali sukelti eismo saugumo trūkumų (pavyzdžiui, uždengti kelio ženklus, trikdyti matomumui, būti pavojinga kliūtimi šalikelėje ir pan.)?

5.8. Ar yra potenciali rizika nuvažinėti kelkraščius (pavyzdžiui, kelio vingiuose, gyvenvietėse)?

6. Klausimai apie transporto priemonių stovėjimo vietas (toliau – stovėjimo vietos):

6.1. Ar parinktas tinkamas stovėjimo vietų tipas?

6.2. Ar stovėjimo vietos lengvai pasiekiamos? Ar reikia papildomos vietos manevravimui, norint patekti į stovėjimo vietas?

6.3. Ar buvo atsižvelgta į visų transporto priemonių tipų statymo poreikius?

6.4. Ar stovėjimo vietos suprojektuotos taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems ir dviratininkams?

7. Klausimai apie pažeidžiamus eismo dalyvius ir viešąjį transportą:

7.1. Ar atsižvelgta į pažeidžiamų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus ir kt., eismo poreikius?

7.2. Ar pėsčiųjų perėjimo vietos ir dviratininkų pervažos per kelią suprojektuotos ten, kur yra didžiausias poreikis?

7.3. Ar parinktas tinkamas perėjimo per kelią tipas?

7.4. Ar suprojektuotos reikalingos apsauginės tvorelės pėstiesiems?

7.5. Ar viešojo transporto stotelės lengvai pasiekiamos pėstiesiems?

7.6. Ar tinkamai suprojektuotos laukimo vietos pėstiesiems ir dviratininkams prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų, autobusų sustojimo aikštelių?

7.7. Ar saugiai suprojektuoti dviračių takai prie autobusų stotelių?

7.8. Ar tinkamai paženklinti pėsčiųjų ir dviračių takai?

7.9. Ar buvo atsižvelgta į vaikų, senyvo amžiaus žmonių, specialiųjų poreikių turinčių žmonių eismo ypatumus?

7.10. Ar ties pėsčiųjų ir dviratininkų kelio kirtimo vietomis suprojektuoti nužeminti kelio bortai?

7.11. Ar eismo pirmumas aiškus sankryžose ir kelio perėjimo vietose?

8. Klausimai apie sankryžas:

8.1. Ar tinkamai parinktas sankryžos tipas ir jos planas?

8.2. Ar sankryža ir jos elementai suprojektuoti taip, kad ji būtų aiškiai matoma ir laiku atpažįstama?

8.3. Ar leistinas greitis sankryžoje tenkina matomumo sąlygas?

8.4. Ar sukančios į kairę transporto priemonės mato iš priekio artėjančius eismo dalyvius?

8.5. Ar reikalingos papildomos posūkio juostos ir ar jų ilgiai yra pakankami?

8.6. Ar reikalingos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir ar jų plotis ir ilgis pakankami?

8.7. Ar teisingai parinktas projektinis greitis skirtingų lygių sankryžų jungiamuosiuose keliuose?

8.8. Ar galimos važiavimo kryptys sankryžoje aiškiai suprantamos ir atpažįstamos?

8.9. Ar sankryžose užtikrinamas pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutų tęstinumas?

8.10. Ar šalutiniai keliai neteršia gruntu pagrindinio kelio?

9. Klausimai apie žiedines sankryžas:

9.1. Ar žiedinėje sankryžoje užtvertas matomumas tiesiai per sankryžą?

9.2. Ar žiedinėje sankryžoje užtikrinamas pakankamas važiuojamosios dalies iškreivinimas?

9.3. Ar centrinėje žiedo salelėje yra stacionarių kliūčių, galinčių sukelti pavojų transporto priemonių vairuotojams?

9.4. Ar mažosios žiedinės sankryžos centrinė salelė yra aiškiai atpažįstama: išskirta fizinėmis priemonėmis, pakankamai iškili?

9.5. Ar pėsčiųjų perėjimo vietos ir dviratininkų pervažos (jei jų reikia) buvo suprojektuotos? Ar jos saugios?

10. Klausimai apie šviesoforais reguliuojamas sankryžas:

10.1. Ar tinkamas signalų dydis ir aiškūs signalų simboliai?

10.2. Ar teisingai parinktas šviesoforų išdėstymas?

10.3. Ar šoniniai šviesoforų signalai matomi prie „Stop“ linijos sustojusiems vairuotojams?

10.4. Ar kairiojo posūkio manevrai yra apsaugoti?

10.5. Ar atskirtas kairiojo posūkio ir pėsčiųjų eismas?

10.6. Ar pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos atitrauktos ne per toli?

10.7. Ar šviesoforais reguliuojamos sankryžos pritaikytos pėstiesiems ir dviratininkams?

11. Klausimai apie vandens surinkimo šulinėlius?

11.1. Ar vandens surinkimo šulinėliai nekels pavojaus pėsčiųjų, dviračių, automobilių eismui?

12. Klausimai apie tiltus:

12.1. Ar netrūksta pėsčiųjų ir dviračių takų ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jomis; ar apsauginiai atitvarai reikiamo ilgio, tipo, saugiais pradiniais ir galiniais komponentais; ar netrūksta apšvietimo?

13. Klausimai apie geležinkelio pervažas:

13.1. Ar įmanoma išvengti vieno lygio geležinkelio ir kelio susikirtimų?

13.2. Ar yra užtikrinamas pakankamas matomumas?

13.3. Ar reikia papildomo apšvietimo? Ar tinkamai suprojektuotas papildomas apšvietimas?

13.4. Ar uždraustas lenkimas ir tinkamai nustatytas važiavimo greičio apribojimas?

13.5. Ar tinkamai suprojektuoti kelio ženklai, signalai ir užtvarai?

13.6. Ar reikia apsauginių tvorelių pėstiesiems ar kitų atitvarų? Ar apsauginės tvorelės pėstiesiems ar kiti atitvarai tinkamai suprojektuoti?

______________

Kelių saugumo audito atlikimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

2 priedas

AUDITO, ATLIEKAMO PRIEŠ PRADEDANT EKSPLOATUOTI KELIĄ, KLAUSIMYNAS

1. Ar užtikrintas sustojimo ir lenkimo matomumas kelio ruože?

2. Ar užtikrintas matomumas sankryžose?

3. Ar užtikrintas matomumas pėsčiųjų perėjose?

4. Ar užtikrintas techninių eismo reguliavimo priemonių matomumas?

5. Ar matomumo neriboja augmenija (ar neribos, kai sužaliuos ar užaugs)?

6. Ar yra apšvietimas ten, kur jis yra reikalingas (gyvenvietėse, žiedinėse sankryžose, pėsčiųjų perėjose, ant tiltų, viadukų ir estakadų, požeminėse perėjose, atskiruose takuose); ar apšvietimas vizualiai yra pakankamas?

7. Ar yra akinančių šviesos šaltinių?

8. Ar silpnaregių vedimo sistemoms panaudotos kontrastingo šviesumo medžiagos?

9. Ar saugus leistinas važiavimo greitis (ne per didelis)?

10. Ar racionalus leistinas važiavimo greitis (ne per mažas)?

11. Ar leistinas važiavimo greitis nekinta pernelyg dažnai?

12. Ar pakanka informacijos apie leistiną važiavimo greitį?

13. Ar aiškūs kelio ženklai bei horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas?

14. Ar aiškus maršrutinis orientavimas?

15. Ar kelio ženklai bei horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas gerai matosi tamsoje?

16. Ar aiškios eismo kryptys ir eismo pirmumas sankryžose?

17. Ar sankryžose pakanka pėsčiųjų perėjimo per kelią vietų ir dviračių pervažų?

18. Ar žiedinės sankryžos yra lengvai atpažįstamos; ar apribotas kelio matomumas tiesiai už sankryžos; ar saugus centrinės salelės šlaitų nuolydis; ar yra nesaugių objektų centrinėje salelėje?

19. Ar saugūs kelio sankasos šlaitai ir grioviai; ar šalikelėje yra pavojingų kliūčių: nesaugių stulpų, medžių, sienų, šulinių, nuovažų šlaitų ir pralaidų; ar trūksta apsauginių atitvarų?

20. Ar apsauginių atitvarų įrengta pakankamai, reikiamo tipo, reikiamo ilgio; ar saugūs pradiniai ir galiniai komponentai?

21. Ar yra takų jungtys su šalia esančiomis teritorijomis; laiptų, pandusų, turėklų būklė; pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; dangos būklė; apšvietimas?

22. Ar paženklinti autobusų stotelės dangos kraštai ir bortai; ar paženklintas perono kraštas; ar reikalingas apšvietimas?

23. Ar kelio danga turi matomų defektų?

24. Ar sklandžiai suvestos skirtingos dangos?

25. Ar sklandžiai suvesta danga su tiltų deformacinėmis siūlėmis, šulinėliais?

26. Ar dangos kraštai neturi aštrių briaunų?

27. Ar nėra pavojingo aukščių skirtumo tarp dangos ir kelkraščių?

28. Ar yra ženklų, kad kelyje susidaro balos?

29. Ar kelio danga vizualiai yra pakankamai atspari slydimui, kibi?

30. Ar gruntu neužteršta pagrindinio kelio danga sankryžose ir nuovažose?

______________

Kelių saugumo audito atlikimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

3 priedas

AUDITO, ATLIEKAMO PRADINIAME KELIO EKSPLOATAVIMO ETAPE, KLAUSIMYNAS

1. Ar yra eismo įvykių metu sugadintų kelio elementų?

2. Kokie kelio saugumo trūkumai lėmė jo eksploatavimo pradžioje įvykusius eismo įvykius, jeigu tokių buvo?

3. Ar yra netinkamo eismo dalyvių elgesio ir tai lemiančių kelio savybių ar trūkumų?

4. Ar užtikrintas sustojimo ir lenkimo matomumas kelio ruože?

5. Ar užtikrintas matomumas sankryžose?

6. Ar užtikrintas matomumas pėsčiųjų perėjose?

7. Ar užtikrintas techninių eismo reguliavimo priemonių matomumas?

8. Ar matomumo neriboja augmenija (ar neribos, kai sužaliuos ar užaugs)?

9. Ar yra apšvietimas ten, kur jis yra reikalingas (gyvenvietėse, žiedinėse sankryžose, pėsčiųjų perėjose, ant tiltų, viadukų ir estakadų, požeminėse perėjose, atskiruose takuose); ar apšvietimas vizualiai yra pakankamas?

10. Ar yra akinančių šviesos šaltinių?

11. Ar silpnaregių vedimo sistemoms panaudotos kontrastingo šviesumo medžiagos?

12. Ar saugus leistinas važiavimo greitis (ne per didelis)?

13. Ar racionalus leistinas važiavimo greitis (ne per mažas)?

14. Ar leistinas važiavimo greitis nekinta pernelyg dažnai?

15. Ar pakanka informacijos apie leistiną važiavimo greitį?

16. Ar aiškūs kelio ženklai bei horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas?

17. Ar aiškus maršrutinis orientavimas?

18. Ar kelio ženklai bei horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas gerai matosi tamsoje?

19. Ar aiškios eismo kryptys ir eismo pirmumas sankryžose?

20. Ar sankryžose pakanka pėsčiųjų perėjimo per kelią vietų ir dviračių pervažų?

21. Ar žiedinės sankryžos yra lengvai atpažįstamos; ar apribotas kelio matomumas tiesiai už sankryžos; ar saugus centrinės salelės šlaitų nuolydis; ar yra nesaugių objektų centrinėje salelėje?

22. Ar saugūs kelio sankasos šlaitai ir grioviai; ar šalikelėje yra pavojingų kliūčių: nesaugių stulpų, medžių, sienų, šulinių, nuovažų šlaitų ir pralaidų; ar trūksta apsauginių atitvarų?

23. Ar apsauginių atitvarų įrengta pakankamai, reikiamo tipo, reikiamo ilgio; ar saugūs pradiniai ir galiniai komponentai?

24. Ar yra takų jungtys su šalia esančiomis teritorijomis; laiptų, pandusų, turėklų būklė; pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; dangos būklė; apšvietimas?

25. Ar paženklinti autobusų stotelės dangos kraštai ir bortai; ar paženklintas perono kraštas; ar reikalingas apšvietimas?

26. Ar kelio danga turi matomų defektų?

27. Ar sklandžiai suvestos skirtingos dangos?

28. Ar sklandžiai suvesta danga su tiltų deformacinėmis siūlėmis, šulinėliais?

29. Ar dangos kraštai neturi aštrių briaunų?

30. Ar nėra pavojingo aukščių skirtumo tarp dangos ir kelkraščių?

31. Ar yra ženklų, kad kelyje susidaro balos?

32. Ar kelio danga vizualiai yra pakankamai atspari slydimui, kibi?

33. Ar gruntu neužteršta pagrindinio kelio danga sankryžose ir nuovažose?

______________

Kelių saugumo audito atlikimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

4 priedas

KELIO INFRASTRUKTŪROS SAUGUMO TRŪKUMO SVARBOS LAIPSNIS

______________

Kelių saugumo audito atlikimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

5 priedas

(Kelių saugumo audito ataskaitos formos pavyzdys)

KELIŲ SAUGUMO AUDITO ATASKAITA

1. Bendroji informacija

1.1. Objekto pavadinimas:

1.2. Projekto pavadinimas:

1.3. Kelių saugumo audito (toliau – Auditas) etapas:

1.4. Audito dalyviai:

audito užsakovas:

projektuotojas:

auditorius:

1.5. Auditą atliko:

audito vadovas:

audito grupės nariai:

1.6. Audito data:

1.7. Kelio eksploatacijos pradžios data (pildoma, kai auditas atliekamas pradiniame kelio eksploatavimo etape):

1.8. Bendrieji duomenys apie kelią ir aplinką (pildoma, kai auditas atliekamas rengiant kelio rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektą ir kai auditas atliekamas prieš pradedant eksploatuoti kelią ar pradiniame kelio eksploatavimo etape):

1.9. Pagrindiniai projektiniai sprendiniai (pildoma, kai auditas atliekamas rengiant projektą):

2. Audito rezultatai

Kelio infrastruktūros saugumo trūkumo apibūdinimas

Eilės numeris: 1

Svarbos laipsnis: (aukštas; vidutinis; žemas)

Vieta:

Trūkumas:

Trūkumo poveikis eismo saugumui: (kaip ir kokių rūšių eismo įvykių, eismo įvykio pasekmių ar pavojingos elgsenos atsiradimą trūkumas gali nulemti)

Pasiūlymai: (pavieniai pasiūlymai arba pasiūlymų alternatyvos)

Kelio infrastruktūros saugumo trūkumo apibūdinimas

Eilės numeris: n

Svarbos laipsnis:

Vieta:

Trūkumas:

Trūkumo poveikis eismo saugumui:

Pasiūlymai:

3. Vaizdo medžiaga

(nuotraukų plotis – 15–17 cm)

______________