Administracinė byla Nr. AS-38-575/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03706-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B., E. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties dėl pareiškėjų A. B., E. B. ir S. B. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjų A. B., E. B. ir S. B. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti teismui skundą su tinkamai suformuluotais skundo reikalavimais; 2) prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis praleistas, pridedant skundo padavimo termino praleidimo priežastis pateisinančius įrodymus; 3) sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; 4) nurodyti proceso šalis; 5) pridėti skundžiamą aktą bei kitus reikalavimą patvirtinančius įrodymus; 6) aiškiai išdėstyti skunde aplinkybes.
4. Teismas pakartotinai 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti teismui skundą su tinkamai suformuluotais skundo reikalavimais; 2) prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis praleistas, pridedant skundo padavimo termino praleidimo priežastis pateisinančius įrodymus; 3) tinkamai nurodyti proceso šalis.
5. Teisme 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. gauti patikslinti pareiškėjų skundai (toliau – skundas).
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjų A. B., E. B. ir S. B. skundą dalyje dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-1162 atsisakyti priimti, o likusioje dalyje skundą laikyti nepaduotu. Taip pat teismas išaiškino, kad pareiškėjai dėl galimai pažeistų teisių gynimo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai be kitų reikalavimų kreipdamiesi į teismą, pirmiausia, prašo sustabdyti Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1-1162 ir panaikinti tą dalį, kurioje yra nurodyta, kad būsto nuomos sutartis sudaroma su pareiškėjais 1 metams. Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1162 buvo pakeista 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N15/1610, kuri sudaryta su E. B.. Iš pateiktų skundų matyti, kad pareiškėjai nesutinka su minėta socialinio būsto nuomos sutartimi, kuria Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nustatyti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos terminą vieneriems metams nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-1162 įsigaliojimo dienos. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimas dėl socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pakeitimo yra susijęs su sutartiniais nuomos teisiniais santykiais, kurie reglamentuojami civilinės teisės normų, todėl reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Susiklostę sutartiniai (nuomos) teisiniai santykiai, kilus ginčui, turi būti vertinami civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo. Tai, kad ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat patvirtina ir kiti pareiškėjų skunde keliami reikalavimai (pvz., dėl remonto darbų atlikimo, dėl padaryto broko ištaisymo).
9. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas nurodė, kad likusioje dalyje pareiškėjai skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą šioje dalyje laikė nepaduotu.
III.
10. Pareiškėjai A. B., E. B. ir S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Pareiškėjai mano, kad teismas skundo priėmimo klausimą sprendė šališkai, neobjektyviai. Teigia, kad teismas negali nurodyti, kokį procesinį statusą turi turėti pareiškėjai. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Paaiškina, kad kėlė klausimą ne dėl nuomos teisinių santykių, bet dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos priimtų individualių teisės aktų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjų skundą dalyje dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-1162 atsisakyti priimti, o likusioje dalyje skundą laikyti nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
14. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo reikalavimų, jie nesutinka su Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-1162 dalimi, kurioje yra nurodyta, kad nuomos būsto sutartis sudaroma su pareiškėjais 1 metams. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį Nr. T-46, priimtą byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt.). Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Šiuo atveju savivaldybė, nuomodama gyvenamąsias patalpas, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, kad tokia byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
15. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nutarė laikyti skundą nepaduotu dėl kitų reikalavimų: įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nedelsiant atlikti remonto darbus (dėl padaryto broko) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; nustatyti, ar teisėtai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiavo šeimos narių pajamas; įpareigoti Vilniaus m. savivaldybę aiškiai, tiksliai nustatyti, kas slaugys 24 val. per parą asmenį S. B. ir prižiūrės ją, jei ji yra buvęs šeimos narys.
16. Dėl šios skundžiamos nutarties dalies teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos; tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).
17. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, patikrinęs bylos medžiagą dėl 15 p. nurodytų reikalavimų, konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimai neatitinka 16 p. paminėtų teisės ir teismo praktikos nuostatų, suformuluoti nekonkrečiai ir neaiškiai, dėstomi tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjams pašalinti trūkumus, o jiems to nepadarius, skundą šioje dalyje pagrįstai laikė nepaduotu.
18. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakytini priimti (žr., pvz., LVAT 2004 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-558/2004). Pareiškėjų reikalavimai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tirti norminius teisės aktus nėra savarankiški reikalavimai ir teismui nepriėmus pagrindinių reikalavimų negali būti savarankiško nagrinėjimo dalyku.
19. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija