Administracinė byla Nr. eA-1244-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01038-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 16-IL-10-01015-e (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, priimtas atsižvelgus į jo padarytą administracinį teisės pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam ir turint su savimi šaunamąjį ginklą. Pažymėjo, kad susidariusią situaciją atsakovas vertino kaip pagrindą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas privalėjo individualiai įvertinti visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes ir tik tada spręsti, ar egzistuoja minėtas pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pasak pareiškėjo, vien nurodytas administracinis teisės pažeidimas neleidžia besąlygiškai konstatuoti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindą, kadangi pažeidimo padarymo metu ginklas buvo laikomas dėkle. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, juo niekam žala nekilo, nedelsiant ėmėsi šalinti administracinio teisės pažeidimo priežastis, yra teigiamai charakterizuojamas asmuo.
4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo nepaklusimu teisėtiems pareigūno reikalavimams, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas šioje dalyje bylą nutraukė. Pažymėjo, kad pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus gali būti ne bet kokios neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, o tik tokios, kurios patvirtina jo keliamą grėsmę visuomenei. Mano, kad atsakovas Sprendime nurodytas aplinkybes pervertino, siekdamas neigiamai charakterizuoti pareiškėją, todėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindas taikytas nepagrįstai. Be to akcentavo, kad ginčijamas sprendimas priimtas praėjus beveik metams po administracinio teisės pažeidimo padarymo.
5. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad atlikus pareiškėjo patikrinimą dėl aplinkybių, kurių pagrindu gali būti panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nustatyta, jog pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam. Taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nepakluso pareigūnų nurodymams, vengė sulaikymo, nesutiko pasitikrinti blaivumo. Be to, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ginklo, šaudmenų nešiojimą esant neblaiviam. Pažymėjo, kad šis draudimas įtvirtintas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
7. Atsakovo nuomone, nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams. Atsakovo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 172 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 92.3 papunkčiu, kuriame įtvirtinta, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą sąlygą, kurioje nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
10. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Taisyklių 93.2 papunkčio taikymui būtina kartu nustatyti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pagrindus, susijusius su asmens keliama grėsme ir jo reputacija. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 92.3 papunkčio nuostatos turi būti aiškinamos kartu su aukštesnę galią turinčio teisės akto – Įstatymo – nuostatomis ir vertintinos kaip nustatančios du savarankiškus leidimo panaikinimo pagrindus: 1) asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; 2) nepriekaištingos reputacijos nebuvimą.
11. Teismas vertino, kad ginčijamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas būdamas neblaivus pats gabeno ginklą automobilio salone, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi ginklo gabenimui keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo apsunkinta galimybė neblaiviam pareiškėjui pasinaudoti jo gabenamu ginklu. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad ginklas buvo laikomas dėkle, nepaneigia šios išvados ir nelaikytinas tinkamu minėto reikalavimo vykdymu. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pažeistos ginklų gabenimą reglamentuojančios imperatyvios teisės normos, vertintos kartu su kitais 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjo padarytais administraciniais teisės pažeidimais, leidžia konstatuoti pareiškėjo keliamą pavojų kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir gali būti pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Taisyklių 92.4 papunkčio pagrindu.
12. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su sulaikymo vengimu ir teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymu. Teismas pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, nenustatęs šio pažeidimo sudėties, tačiau pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, kurie pasireiškė automobilio vairavimu esant neblaiviam, atsisakymu pasitikrinti blaivumą, be pareigūnų leidimo išlipant iš automobilio, taip sudarant kliūtis patikrinti blaivumą (ATPK 126 str. 4 d.), ir atsisakymu pateikti dokumentus policijos pareigūnams (ATPK 1241 str. 8 d.).
13. Teismas vertino, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į visumą aplinkybių, tarp kurių ir minėta aplinkybė, jog pareiškėjas neblaivus gabendamas ginklą pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kas pripažintina kaip grėsmės visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai kėlimas. Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstas aplinkybių, susijusių su ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimu, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nurodymas Sprendime negalėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimo, ir todėl nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.
III.
15. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose numatytas sąlygas, papildomas reikalavimas vertinti asmens reputaciją pagal Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus kriterijus nėra taikomas. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal Taisyklių 92.3 papunktį leidimas laikyti (nešiotis) ginklą gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja abi šiame papunktyje nurodytos sąlygos, t. y. atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose numatytoms sąlygoms ir atsiradus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pažymi, kad Taisyklių 92.3 papunktis nustato dvi savarankiškas sąlygas, kurių abiejų egzistavimas yra būtinas leidimui laikyti (nešioti) ginklą panaikinti. Teigia, kad teismas skundžiamame sprendime neanalizavo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su nepriekaištinga reputacija, taikymo nagrinėjamoje byloje.
17. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jo pateiktas Taisyklių 92.3 papunkčio nuostatų aiškinimas prieštarauja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktui. Pareiškėjo nuomone, jo pateiktas Taisyklių 92.3 papunkčio vertinimas ne tik neprieštarauja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktui, bet ir jį papildo, detalizuoja.
18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taikydamas tik Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, tačiau netaikydamas jas detalizuojančių Taisyklių 92.3 papunkčio nuostatų, nepagrįstai išplėtė leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo pagrindus. Mano, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos taikytos netinkamai, pareiškėjo padarytas administracinės teisės pažeidimas nesudaro pagrindo pareiškėją vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
19. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 16-IL-10-01015-e, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo keliamą pavojų kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (liet. be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
25. Vilniaus AVPK ginčijamu 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 16-IL-10-01015-e pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas, atsižvelgiant į jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Taisyklių 92.3 bei 92.4 papunkčiais. Taisyklių 92.3 papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose bei 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pagal Taisyklių 92.4 papunktį leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės nustatytinos vertinant įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
26. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma įtvirtina imperatyvų pagrindą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-164/2011). Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
27. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Trakų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, kurie pasireiškė automobilio vairavimu esant neblaiviam, atsisakymu pasitikrinti blaivumą, be pareigūnų leidimo išlipant iš automobilio, taip sudarant kliūtis patikrinti blaivumą (ATPK 126 str. 4 d.), ir atsisakymu pateikti dokumentus policijos pareigūnams (ATPK 1241 str. 8 d.). Pareiškėjui 2016 m. balandžio 2 d. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą ATPK 194 straipsnio 3 dalyje (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų asmuo). Tos pačios dienos Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už minėtą pažeidimą buvo paskirta 144 Eur dydžio bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pažeistos ginklų gabenimą reglamentuojančios imperatyvios teisės normos, įvertintos kartu su kitais pareiškėjo padarytais administraciniais teisės pažeidimais, leidžia konstatuoti pareiškėjo keliamą pavojų kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir gali būti pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis.
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.
30. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad pagal Taisyklių 92.3 papunktį leidimas laikyti (nešiotis) ginklą gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja abi šiame papunktyje nurodytos sąlygos, t. y. atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose numatytoms sąlygoms bei atsiradus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su nepriekaištinga reputacija, taikymo nagrinėjamoje byloje.
31. Dėl šio pareiškėjo argumento pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 išaiškino, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktai yra savarankiški pagrindai, kuriais remiantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas (panaikinamas) leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 18 straipsnyje yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra nurodytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui minėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmens nepriekaištingos reputacijos kriterijai ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta keliamos grėsmės samprata pagal savo prigimtį yra skirtingi ta prasme, kad pirmasis iš jų yra taikytinas platesnis tam tikrų reikalavimų asmeniui ratas, t. y. tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014).
32. Nagrinėjamoje byloje Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas, todėl ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai, susiję su Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo analize, atmetami kaip nepagrįsti.
33. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.