Administracinė byla Nr. eA-2125-781/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03072-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S30914 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1636 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, Migracijos departamentui pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą pareiškėjas argumentavo tuo, kad iš (duomenys neskelbtini)išvyko dėl grėsmės būti nužudytam. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigūnu, dalyvaudavo reisuose prieš (duomenys neskelbtini), sulaikė 13 teroristų; dėl šios veiklos jis sulaukė grasinimų iš grupuotės (duomenys neskelbtini). Sulaikius teroristus, vadovybė pareikalavo juos paleisti. Pareiškėjui nesutikus su šiuo reikalavimu, vadovybė ėmė jam grasinti. Pareiškėjo tėvas buvo nužudytas valstybės tarnyboms priklausančių žudikų. Norėdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, pareiškėjas paliko (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą atmetė.
4. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia pabėgėlio statuso suteikimą, ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, nustatančia papildomos apsaugos taikymo sąlygas.
5. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.
6. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
7. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.
9. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
II.
11. Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini); tautybė – (duomenys neskelbtini); etninė priklausomybė, klanas – (duomenys neskelbtini); išpažįstama religija, jos kryptis, atšaka ir pakraipa – (duomenys neskelbtini) dokumentai palikti Baltarusijoje; šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini); gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini); paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje adresas – (duomenys neskelbtini) miestas; išsilavinimas – (duomenys neskelbtini) ; politinei partijai nepriklauso. Kada išvyko iš kilmės valstybės – neprisimena; atvykimo į Lietuvos Respubliką data – 2021 m. liepos 29 d.; kelionės į Lietuvos Respubliką maršrutas – iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu. Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje buvo kareivis, prievarta išbrauktas iš tarnaujamo skyriaus, aukštesni viršininkai pradėjo jį persekioti, iškilo realus pavojus gyvybei, savo šalies gynyba pasinaudoti negalėjo ir išvyko iš savo šalies.
13. Prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas) apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 7 d., metu nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ; išsilavinimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universitetas ((duomenys neskelbtini)). Iki 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ; darbe dalyvaudavo reiduose prieš teroristines grupuotes, tokias kaip (duomenys neskelbtini) ir kiti. Sulaikė 13 teroristų per tą laiką. Pareiškėjas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), dėl savo tautybės turėjo problemų kilmės valstybėje. Jo tėvai yra (duomenys neskelbtini) , jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir įsidarbino valstybės tarnyboje. Dirbdamas nuo 2008 m. iki 2017 m. pareiškėjas patirdavo grasinimus iš vieno karininko. Grasinimai buvo susiję su tiesioginiu darbu. Kadangi buvo (duomenys neskelbtini) , jis negalėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų; buvo sudėtinga pasiekti šiaurės (duomenys neskelbtini) , dėl to kad pilietybės dokumentas išduotas (duomenys neskelbtini) . Tarnybos metu sulaikė 12 teroristų, po 2-3 savaičių sulaukė grasinimų. Pareiškėjo tėvas M. M. A. A. buvo nužudytas; jis buvo (duomenys neskelbtini).
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo parodymus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
15. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teisės aktus, teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (ne)suteikimo, atliko išsamų ir kruopštų pareiškėjo situacijos vertinimą.
16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog jie nėra informatyvūs, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje (skyrėsi tėvo nužudymo data, nurodyta tautybė, paskutinė gyvenamoji vieta). Be kita ko, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios pagal EPPB gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo – yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gim. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini) , yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.
17. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą teismo nebuvo pripažinta visiškai pagrįsta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl, teismo manymu, Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
19. Analizuodamas draudimo atvykti į Lietuvą termino pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pareiškėjo pateikti prašymai suteikti prieglobstį išnagrinėti iš esmės skubos tvarka bei pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną kirto neturėdami asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų taip galimai siekdamas apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
20. Teismas taip pat nustatė pagrindą pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodytą draudimą mažinant iki dvejų metų.
21. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti Migracijos departamento sprendimus, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
23. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo tiesiogiai išklausytas, taigi buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja prieglobsčio prašymo motyvus, remiasi Įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalimis, 87 straipsnio 1–2 dalimis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuota praktika dėl kruopštaus prieglobsčio prašymo tyrimo ir įrodymų vertinimo ir teigia, kad atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjo paaiškinimo vertinimu, ignoruojant objektyvumo pareigą. Atsakovas nepagrįstai, išankstinio nusistatymo ir subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme numatytas pareigas, konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.
25. Atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei.
26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
27. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai atsakovas pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui.
28. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie įvykius, paskatinusius pareiškėją išvykti iš (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis buvo nedetalus, nenuoseklus, o bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais, negalėjo nurodyti konkrečių datų, kada jam buvo grasinta, taip pat, kada jis buvo užpultas, be to, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje.
29. Teikdamas prašymą dėl prieglobsčio, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pvz., pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad jo tautybė – (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje adresas (duomenys neskelbtini) miestas, tačiau Migracijos departamento apklausos metu pareiškėjas pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. baigė universitetą ((duomenys neskelbtini)), jo paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šios nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas nuo pat prieglobsčio prašymo pateikimo momento buvo nesąžiningas ir mėgino klaidinti tyrimą.
30. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
31. Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad tiek pareiškėjo istorijos tikrumai, tiek deklaruojami išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai kelia pagrįstų abejonių. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė yra tik hipotetinio pobūdžio, ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis.
32. ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.
33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jam pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme.
36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.
37. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas siekiant pareiškėjui užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
38. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).
V.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki trejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.
42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
43. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).
44. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
46. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).
47. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.
48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
49. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini) buvo priverstas bėgti dėl savo buvusių pareigų valstybės tarnyboje, jo ir tėvo vykdomos kovos su terorizmu.
50. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti nužudytam pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra abstraktus, nedetalus, kai kurie pareiškėjo nurodyti faktai yra prieštaringi, apklausų metų skyrėsi pasakojimo detalės (pvz., paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta, jo išsilavinimas, priklausomybė (duomenys neskelbtini)). Vertindamas abstraktų pareiškėjo pasakojimą, atsakovas nenustatė, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjas šios išvados nepaneigė.
51. Išvados dėl minėtos pareiškėjui grėsmės nesuponuoja ir apeliaciniame skunde nurodyta bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas, prašydamas jam suteikti prieglobstį, aplinkybių, kurių egzistavimas suponuoja pagrindą suteikti prieglobstį, neakcentuoja. Baimė patirti smurtą pareiškėjo kilmės valstybėje yra susijusi su bendra politine situacija, grasinimais iš teroristinių grupuočių asmenų, o ne su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas, bijodamas grasinimų iš savo buvusios vadovybės, pirmiausia, turi kreiptis pagalbos į savo kilmės valstybės institucijas, o ne apeliuoti į pagrindą jam suteikti prieglobstį kitoje valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
52. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje (sveikatos sistemos krizė) ir individualios aplinkybės nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės.
53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
54. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
55. Be to, pareiškėjas nebuvo įrodęs, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojai, kaip jie suprantami papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Todėl atsakovo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
56. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėtos Sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
57. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
58. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
59. Analogiškai pasisakytina ir dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo surinkti duomenys apie kilmės valstybę yra riboti ir neobjektyvūs. Kaip matyti iš atsakovo sprendimų, jo konstatuotas išvadas sąlygojo EPPB išvados, „Refworld“ ir kt. duomenų šaltiniuose esanti informacija, ataskaitos apie esamą politinę, ekonominę padėtį tam tikrose valstybėse. Pareiškėjas, kritikuodamas minėtus duomenis, deklaratyviai apeliavo į jų ribotumą, neobjektyvumą, tačiau nenurodė kitos informacijos, galinčios pagrįsti jo nurodytus teiginius.
60. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija