Administracinė byla Nr. eA-1349-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07846-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. G.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) vyresniajai inspektorei R. G..
2. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno TM vyresniosios inspektorės R. G. veiksmų. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas A. R. atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2023 m. liepos 14 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-369 „Dėl Kauno teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Kauno TM vyresnioji inspektorė R. G., 2023 m. sausio 18 d. nuo 9.00 iki 20.00 val. atlikusi pareigas Kauno TM krovinių posto „Tiekimas“ muitinės tikrinimo vietoje „Lavisos LEZ“, be kitų darbo vietų, dirbusi darbo vietose Nr. 5, 6, ir 9, atlikdama tranzito procedūros įforminimo paskirties įstaigoje formalumus ir priimdama sprendimą dėl tranzito deklaracijoje MRN 23LTKK00000007730 deklaruotų prekių tikrinimo (netikrinimo), neįvertino turimos informacijos (PARK Nr. 23KK2002) apie tai, jog yra rizika, kad prekė gali būti deklaruota neteisingu prekės kodu, turint tikslą išvengti sankcijų taikymo pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3i straipsnio 1 dalį (draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos), ir nesiėmė jokių veiksmų kilusioms abejonėms šią riziką sumažinti, patikrinant prekes paėmus mėginius, kad būtų nustatytas tikslus prekės kodaas. Šia savo veika (neveikimu) vyresnioji inspektorė R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir MĮ) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklės), 12 punkto, Kauno TM krovinių posto „Tiekimas“ nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1B-1136 „Dėl Kauno teritorinės muitinės krovinių postų nuostatų patvirtinimo“, 8.9.1 papunkčio nuostatas bei netinkamai vykdė Kauno TM krovinių posto „Tiekimas“ vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno TM direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3B-191 „Dėl Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 priede esančių darbo vietų aprašymo 5 darbo vietos 1, 2, 3, 5 funkcijas, 6 darbo vietos 1 funkciją, 9 darbo vietos 1 funkciją, ir tokiu būdu netinkamai atliko Kauno TM vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-180 „Dėl Kauno teritorinės muitinės pareigybių aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.1 papunktyje ir 5.13 papunktyje nustatytas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą R. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi pareigūnė yra Profesinės sąjungos narė, Muitinės departamentas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytas aplinkybes.
3. Pareiškėjas nesutiko su Profesinės sąjungos Raštu, kadangi atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Pagal teismų praktiką profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Rašte nenurodyta nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, nepagrįstai vertintas paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumaas ir teisėtumas, tuo viršijant kompetenciją. Nėra pagrįstų duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Rašte pateikti tik abstraktūs ir bendro pobūdžio teiginiai be individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra. Vien pareigūnės buvimas Profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Tarnybinę nuobaudą R. G. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, dėl pareigūnės netinkamo pareigų atlikimo, o ne dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
5. Atsakovas nurodė, kad Profesinei sąjungai įstatymu suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, įskaitant Profesinės sąjungos atsakymą. Nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Profesinė sąjunga Raštu, be kita ko, motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu – per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Išvadoje buvo ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės, nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Darbdavys atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Nėra jokių duomenų, kad pareigūnė piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Pareigūnė savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, ji veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, o tarnybinį nusižengimą tyręs pareigūnas aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, galbūt dėl to, jog pareigūnė yra Profesinės sąjungos narė ir priklauso Profesinės sąjungos valdymo organui. Negali būti taikoma atsakomybė už padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šiuo atveju nėra nustatyta. Priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino, t. y. panaikino Profesinės sąjungos 2023 m. liepos 31 d. raštą Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno TM vyresniajai inspektorei R. G..
7. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnyba 2023 m. birželio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10TTE-309 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Muitinės departamento generaliniam direktoriui pateikė informaciją apie Kauno TM vyresniosios inspektorės R. G., pareigas atliekančios krovinių poste „Tiekimas“, galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Muitinės departamento generalinis direktorius 2023 m. birželio 12 d. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno TM vyresniosios inspektorės R. G.. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2023 m. liepos 11 d. buvo surašyta Išvada. Išvadoje konstatuota, kad R. G., 2023 m. sausio 18 d. atlikdama pareigas Kauno TM krovinių posto „Tiekimas“ MTV „Lavisos LEZ“, remiantis Kauno TM krovinių postas „Tiekimas“ elektroninio žurnalo „Posto pareigūnų darbo vietų paskyrimai ir paskyrimų patvirtinimai“ duomenimis, MTV „Lavisos LEZ“ nuo 2023 m. sausio 18 d. 9.00 val. iki 2023 m. sausio 18 d. 20.00 val. būdama atsakinga už lokalios rizikos vertinimą, muitinio tikrinimo sprendimų priėmimą, tranzito deklaracijų priėmimą ir įforminimą, įformindama tranzito deklaraciją MRN 23LTKK00000007730 bei žinodama, kad minėtai deklaracijai yra surašytas PARK, privalėjo įvertinti riziką ir priimti sprendimą tikrinti deklaruojamas prekes, bet to nepadarė. Šia savo veika (neveikimu) inspektorė R. G. pažeidė MĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 12 punkto, Kauno TM krovinių posto „Tiekimas“ nuostatų 8.9.1 papunkčio nuostatas bei netinkamai vykdė Kauno TM krovinių posto „Tiekimas“ vidaus tvarkos taisyklių 1 priede esančių darbo vietų aprašymo 5 darbo vietos 1, 2, 3, 5 funkcijas, 6 darbo vietos 1 funkciją 9 darbo vietos 1 funkciją, ir tokiu būdu netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio ir 5.13 papunkčio nustatytas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje konstatavus, jog tarnybinį nusižengimą vyresnioji inspektorė R. G. padarė dėl aplaidumo ir dėl to kilo Išvadoje aprašytos pasekmės, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, įvertinus pareiškėjos tarnybinę veiklą praeityje (tarnybos trukmę, skatinimus, tarnybines nuobaudas, ankstesnį tarnybinės veiklos vertinimą), vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais bei siekiant prevencinių tarnybinės nuobaudos paskyrimo tikslų, buvo siūloma vyresniajai inspektorei R. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
8. Teismas nurodė, kad Muitinės departamentas 2023 m. liepos 17 d. raštu (6.31Mr) 3BE-5489 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti Kauno TM vyresniajai inspektorei R. G. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga ginčijamu Raštu nurodė, jog nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu, motyvuodama tuo, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytas aplinkybes. Profesinė sąjunga Rašte pažymėjo, kad išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl daro išvadą, jog galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei galimai dėl to, kad pareigūnė yra muitinės profesinės sąjungos narė ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Profesinė sąjunga paaiškino, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimą. Muitinės departamentas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į teismą.
9. Teismas aptarė ginčui aktualias Statuto, PSĮ, Aprašo, nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad Profesinė sąjunga ginčijamame Rašte teigia, jog nusprendus skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, Muitinės departamentas taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų, Profesinės sąjungos narių, persekiojimą. Rašte teigiama, kad atliekant tikrinimą buvo konstatuotas formalus teisės akto pažeidimas, tačiau nenurodyta, kokia padaryta žala, kaip (ir / ar) buvo nustatomas prekės kodas. Nuo 2023 m. sausio 18 d. ta pati prekė, to paties siuntėjo, tam pačiam gavėjui vyko nuolatos. Visos importo deklaracijos MDAS buvo nukreiptos dokumentiniam tikrinimui ir prekės išleistos į vidaus rinką.
10. Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodyti teiginiai, jog R. G. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinės nuobaudos jai skyrimas yra jos kaip Profesinės sąjungos nario persekiojimas, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis. Atsakovo įvardytos aplinkybės taip pat neliudija R. G. persekiojimo dėl narystės Profesinėje sąjungoje.
11. Teismas konstatavo, jog atsakovas nei skundžiamame Rašte, nei atsiliepime teismui nenurodė konkrečių aplinkybių dėl skiriamos tarnybinės nuobaudos ryšio su pareigūnės veikla Profesinėje sąjungoje buvimo. Iš esmės atsakovas tarnybinės atsakomybės tariamą ryšį su pareigūnės naryste Profesinėje sąjungoje grindė tuo, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje, jo vertinimu, nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodydama skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra Profesinės sąjungos narys ir priklauso Profesinės sąjungos valdymo organui.
12. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas Išvadoje yra išsamiai ir aiškiai nustatytas, nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Kita vertus, pagal suformuotą teismų praktiką Profesinė sąjunga nėra kompetentinga spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumo. Jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių ryšį tarp pareigūnei siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ir jos narystės profesinėje sąjungoje, atsakovas nenurodė. Tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų galimo šališkumo įrodymų taip pat byloje nenustatyta. Rašte nurodytos aplinkybės taip pat nepaneigia Išvadoje konstatuoto R. G. padaryto pažeidimo (vien aplinkybė, kad panašaus pobūdžio veiksmai galbūt buvo atliekami ir anksčiau, savaime neleidžia konstatuoti, jog pažeidimo nėra).
13. Teismas dėl Rašte pateiktų argumentų, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, atkreipė dėmesį, jog atsakovas nenurodo, kokių konkrečių aplinkybių tikrintojas nevertino, ir kaip tai susiję su pareigūnės tariamu diskriminavimu (persekiojimu) narystės Profesinėje sąjungoje pagrindu.
14. Teismas pažymėjo, kad Profesinės sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, jog Muitinės departamentas, skirdamas pareigūnei R. G. tarnybinę nuobaudą, taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų, Profesinės sąjungos narių, persekiojimą, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis. Rašte atsakovas nenurodė jokios reikšmingos ir pagrįstos aplinkybės, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad R. G. yra persekiojama dėl buvimo Profesinės sąjungos nare, nors tokią pareigą atsakovui numato galiojantys teisės aktai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
15. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas atliko išsamų tarnybinį patikrinimą, o jo pateiktoje tarnybinio patikrinimo Išvadoje yra pateiktas išsamus pažeidimo teisinis vertinimas, kurį įvertinus nėra prielaidų spręsti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnei buvo paskirta dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Todėl teismas Raštą, kuriuo Profesinė sąjunga pateikė atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno TM vyresniajai inspektorei R. G., panaikino kaip nepagrįstą, o Muitinės departamento prašymą tenkino.
III.
16. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą.
17. Atsakovas nesutinka su teismo ir pareiškėjo teiginiais, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik PSĮ nuostatomis, Aprašo 25 punktu, bet ir Kolektyvinės sutarties 35.5 punktu, nustatančiu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, Profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, turi vadovautis ir Raštu.
18. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgus į susidariusią situaciją, negali būti taikoma atsakomybė už padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profesinė sąjunga turėjo pagrindo teigti, kad sprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Atsakovo vertinimu, tarnybinis patikrinimas neišsamus, nenustatyta padaryta žala muitinei, nepateikti neginčijami įrodymai dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, Išvada grindžiama tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūloma nuobauda neproporcinga, nuobaudos skyrimas susijęs tik su pareigūnės naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.
19. Profesinė sąjunga teigia, kad įrodė faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo, o darbdavys nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės Profesinėje sąjungoje. Darbo teisinių santykių prasme darbdavys yra stipresnioji šalis, todėl įrodyti, kad R. G. nėra diskriminuojama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, privalo Muitinės departamentas. Teismas nepašalino abejonių dėl Profesinės sąjungos narės R. G. diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad pastaroji yra Profesinės sąjungos narė.
20. Profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, nesutikime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Nei Muitinės departamentas, nei teismas nesigilino į aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Išvadoje net nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis.
21. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad teismas neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Muitinės departamentas nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai. Todėl teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų argumentų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui – darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą, paversdamas suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą nelemiančia ir nereikšminga procedūra.
22. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino Kolektyvinės sutarties 35.5 punkto, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Šakos kolektyvinė sutartis yra teisės aktas, kuris privalo būti vykdomas, o teismas, vertindamas aplinkybes, turi atsižvelgti į šio teisės akto nuostatas. PSĮ 21 straipsnio 5 dalimi nustatyta teisė susitarti dėl profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų socialinių garantijų. Teismas netinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikintinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Muitinės departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Raštą tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, konstatavęs, kad nuobauda skiriama dėl pareigūnės netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl jos dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo, laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigia, kad Muitinės departamentas neįrodė, kad nuobauda skiriama ne dėl narystės Profesinėje sąjungoje
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikus tarnybinį patikrinimą, surašius Išvadą, Muitinės departamento direktoriui pritarus Išvados siūlymui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą trečiajam suinteresuotam asmeniui, dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo kreipėsi į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo. Taip Muitinės departamentas įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo (PSĮ) 21 straipsnio 2 dalyje bei Statuto 61 straipsnio 5 dalyje (ginčui aktuali 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nustatytą procedūrinį reikalavimą. Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui grindė tuo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra dvigubų atsakomybės standartų taikymas ir Profesinės sąjungos narių persekiojimas, kad nebuvo nustatytos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, neįvertinti pareigūnės paaiškinimai, Išvada grindžiama subjektyvia tikrintojo pozicija, nuobaudos taikymas neproporcingas, nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama galbūt už tai, kad jis yra Profesinės sąjungos narys ir priklauso Profesinės sąjungos valdymo organui. Rašte taip pat nurodyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos ar muitinės interesams ar prestižui, nėra duomenų dėl kilusios žalos.
28. PSĮ 21 straipsnyje „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).
29. Statuto 61 straipsnio 5 dalis nustatė, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
30. Aprašo 28 punktas nustato, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, kurią atsakovas cituoja ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.
32. Teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
34. Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Rašte pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir, kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Byloje nėra jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia imtis neigiamų veiksmų prieš jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Byloje nėra jokių įrodymų apie trečiojo suinteresuoto asmens aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje, užimamas pareigas Profesinės sąjungos organuose, veikimą Profesinės sąjungos vardu ir kt. bei šios veiklos sąsajas su siūloma skirti tarnybine nuobauda. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-520/2015 ir kt.).
36. Muitinės departamentas į bylą pateikė Išvadą, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino nagrinėjamo ginčo ribose ir dėl jos pasisakė skundžiamame teismo sprendime. Tarnybinės drausmės, inter alia (be kita ko) viešojo intereso, užtikrinimas yra teisėtas valstybės institucijos interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Išvados matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikoje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Išvadoje yra nurodyta veika, už kurią trečiasis suinteresuotas asmuo traukiamas atsakomybėn, teisės aktai, kurių pažeidimas jam inkriminuojamas, jo paaiškinimai ir nurodomas jų vertinimas. Taigi apeliacinio skundo teiginiai dėl trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, persekiojimo (diskriminavimo) atmetami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.
37. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Kolektyvinės sutarties jam suteikiamų teisių teikti sutikimą ir išvadą dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgus į ginčui aktualų reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo.
38. Dėl byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad Profesinė sąjunga nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.