LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SAUGOMŲ TERITORIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2014 m. sausio 8 d. Nr. D1-24
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsniu 8 dalimi:
2. N u s t a t a u, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai baigiami rengti pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį saugomų teritorijų specialiojo planavimo teisinį reguliavimą.
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios šiuos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 456 „Dėl Gamtinių rezervatų tvarkymo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. D1-243 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 456 „Dėl Gamtinių rezervatų tvarkymo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. D1-585„Dėl Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-585 „Dėl saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
3.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 656 „Dėl Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d.
įsakymu Nr. D1-24
SAUGOMŲ TERITORIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (toliau – Dokumentai) struktūrą, jų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą ir taikomos rengiant:
1.1. valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) (toliau – Planavimo schemos);
1.2. valstybinių ir savivaldybių draustinių, rezervatinių apyrubių, atkuriamųjų ir genetinių sklypų ir biosferos poligonų ribų planus (toliau – Ribų planai);
2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, Dokumentų rengėjams, Dokumentų sprendinius derinančioms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms, sprendinius tvirtinančioms institucijoms ir fiziniams bei juridiniams asmenims, dalyvaujantiems su Dokumentų rengimu susijusiame specialiojo teritorijų planavimo procese.
3. Šios Taisyklės netaikomos rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šių Taisyklių 1.1–1.3 punktuose nurodytose saugomose teritorijose esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, vietovių ir jų apsaugos zonų ribos pažymimos šių saugomų teritorijų Dokumentuose pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas šių objektų, vietovių ir jų apsaugos zonų ribas. Jeigu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas neparengtas, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikus reikiamus duomenis, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės ribos gali būti nustatomos šiais Dokumentais. Dokumentų sprendiniai, nustatantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, tvarkymą ir naudojimą gali būti konkretizuojami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.
4. Rengiant Dokumentus, vadovaujamasi Saugomų teritorijų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, saugomų teritorijų nuostatais, saugomų teritorijų individualiais ir tipiniais apsaugos reglamentais, kitais teisės aktais bei šiomis Taisyklėmis.
5. Rengiant Dokumentus siekiama Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
II. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI IR PLANAVIMO PRADŽIA
7. Planavimą organizuoja:
7.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) – valstybinių parkų, valstybinių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių, valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių, biosferos rezervatų, biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų ar jų dalių Dokumentų, išskyrus šių Taisyklių 7.2 punkte nurodytais atvejais;
7.2. Kultūros ministerijos pavedimu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) arba saugomų vietovių direkcijos – valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, kultūrinių draustinių ar jų dalių Dokumentų;
8. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros ministerija gali perleisti vienas kitam Planavimo organizatoriaus teises ir pareigas dėl Dokumentų ar jų pakeitimų parengimo arba atitinkamoms saugomų teritorijų direkcijoms ar savivaldybių administracijoms, jeigu tai užtikrintų spartesnį ir efektyvesnį planavimo procesą arba jeigu, rengiant bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, paaiškėja, kad būtina atitinkamai keisti Dokumentų sprendinius.
9. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius parengia ir patvirtina planavimo darbų programą bei atlieka kitus Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytus veiksmus. Planavimo organizatorius, įvertindamas priežastis, dėl kurių turi būti keičiamas galiojantis Dokumentas, gali siūlyti keisti ir organizuoti tokio Dokumento pakeitimą taip, kad jis apimtų tik konkrečią saugomos teritorijos dalį, konkretų sprendinį ar jų grupę. Apie rengiamą planavimo darbų programą planavimo organizatorius viešai paskelbia pagal Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), reikalavimus. Tvirtindamas planavimo darbų programą, planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 6 dalies reikalavimus, numato, ar bus ir kokie bus atliekami tyrimai, rengiamos galimybių studijos, ar bus rengiamos Dokumento sprendinių alternatyvos ir rengiama teritorijos vystymo koncepcija, ar numatoma atlikti jos nepriklausomą profesinį vertinimą. Tvirtindamas planavimo darbų programą, planavimo organizatorius taip pat nustato teritorijų planavimo lygmenį (savivaldybės ar vietovės), atsižvelgdamas į planuojamos teritorijos dydį ir numatomą naudoti Dokumento grafinių sprendinių mastelį. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustato, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.
10. Patvirtinęs planavimo darbų programą, planavimo organizatorius pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo“, raštu kreipiasi į atitinkamus Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinius padalinius, savivaldybių administracijas, Valstybinę miškų tarnybą, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, jeigu planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas, dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
11. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Dokumentą, apie tai per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos, raštu informuodamas planavimo sąlygas turėjusią išduoti instituciją.
12. Planavimo organizatorius nustato Dokumento sudėtinių dalių pateikimo formatą, formą, egzempliorių skaičių ir kitus reikalavimus, kurie nenurodyti šiose Taisyklėse. Planavimo organizatorius Dokumentų rengėjus parenka vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais.
13. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis, su Dokumento rengėju sudaro sutartį Dokumentui parengti. Sutartis su Dokumento rengėju gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams (dalims) atlikti.
14. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Dokumento rengėju, jam pateikia Dokumentui rengti reikalingus duomenis ir dokumentus (kiekvienu atveju pateikiamų duomenų ir dokumentų sąrašas priklauso nuo konkrečių planavimo tikslų, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei ypatumų ir yra aptariamas su Dokumento rengėju):
15. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o Dokumento rengėjas, rengdamas pasiūlymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, taip pat dėl konkrečių funkcinio prioriteto ar kraštovaizdžio tvarkymo zonų bei jų ribų nustatymo, atsižvelgia į gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrinta jų palanki apsaugos būklė ir racionalus naudojimas.
III. DOKUMENTŲ STRUKTŪRA IR RENGIMAS
16. Rengimo etape atliekama esamos būklės analizė (kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, rekreacinio potencialo, veiklos vystymo galimybių), nustatomos teritorijos vystymosi tendencijos ir probleminės situacijos bei arealai; pasiūlomos saugomos teritorijos ir funkcinio prioriteto zonų ribos, taip pat, nustačius poreikį – buferinės apsaugos zonos ribos; nustatomi galimų veiklų vystymo, teritorijos tvarkymo prioritetai; nustatoma kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema ir ją atitinkantys apsaugos ir tvarkymo principai; teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, parengiami konkretūs sprendiniai.
17. Dokumentą sudaro grafiškai (ribų plano ir (arba) tvarkymo plano brėžinys) ir raštu išreikšti sprendiniai, tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų arba savivaldybės tarybos, taip pat aiškinamasis raštas ir planavimo procedūrų dokumentai. Raštu išreikšti sprendiniai yra sudėtinė aiškinamojo rašto dalis. Valstybiniams parkams, valstybiniams rezervatams ir biosferos rezervatams rengiamo Dokumento grafiškai išreiškiamus sprendinius sudaro ribų plano ir tvarkymo plano brėžiniai.
18. Ribų plano brėžinyje pateikiama:
18.1. planuojamos saugomos teritorijos ir jos buferinės apsaugos zonos ribos (taip pat funkcinio prioriteto zonų ribos, jeigu saugoma teritorija pagal Saugomų teritorijų įstatymą yra skirstoma į funkcinio prioriteto zonas), nubrėžtos ant ortofotografinio pagrindo su georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio elementais (keliais, gyvenvietėmis, hidrografinio tinklo elementais bei jų pavadinimais) ir administracinėmis ribomis;
18.2. Dokumento pavadinimas, apskričių ir savivaldybių, į kurias patenka saugoma teritorija, ribos ir pavadinimai;
19. Ribų plano brėžinys pateikiamas masteliu M 1:10000 ar M 1: 25000, išskyrus atvejus, kai planavimo organizatorius planavimo darbų programoje numato kitokį mastelį, kuris būtinas sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti.
20. Papildomai Ribų plano brėžinyje gali būti pateikiami sprendinius pagrindžiantys elementai: izohipsės, žemėvaldos ribos, papildomos (jei reikalingos) įkarpos (lentelės, schemos, diagramos, tekstas).
21. Ribų plano aiškinamąjį raštą sudaro:
21.1. įvadas (saugomos teritorijos steigimo, statuso ar ribų nustatymo ar keitimo tikslai ir uždaviniai, planavimo eiga);
21.2. bendroji dalis – bendra planuojamos teritorijos apžvalga pagal planavimo organizatoriaus planavimo darbų programoje nustatytą apimtį ir turinį;
22. Tvarkymo plano brėžinyje pateikiama:
22.1. planuojamos saugomos teritorijos ir jos buferinės apsaugos zonos ribos (taip pat funkcinio prioriteto zonų ribos, jeigu saugoma teritorija pagal Saugomų teritorijų įstatymą yra skirstoma į funkcinio prioriteto zonas), nubrėžtos ant ortofotografinio pagrindo su georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio elementais (keliais, gyvenvietėmis, hidrografinio tinklo elementais bei jų pavadinimais) ir administracinėmis ribomis;
22.2. esami ir rekomenduojami skelbti gamtos ir kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos ir tvarkymo priemonės;
22.5. valstybinio parko atveju – rekreacinio naudojimo sistema (ji gali būti pateikiama atskiru brėžiniu), kurią sudaro nustatytos zonos ar vietos rekreacinių objektų statybai, pažintinio turizmo trasų, takų, regyklų sistema, kiti rekreacinės infrastruktūros objektai;
23. Tvarkymo plano brėžinys pateikiamas masteliu M 1:10000 ar M 1:15000, kai planuojamos teritorijos plotas mažesnis kaip 20,0 tūkst. hektarų, masteliu M 1:15000 ar M 1:20000, kai planuojamos teritorijos plotas yra 20,0 tūkst. – 40,0 tūkst. hektarų arba masteliu M 1:20000 ar M 1:25000, kai planuojamos teritorijos plotas didesnis kaip 40,0 tūkst. hektarų.
24. Tvarkymo plano aiškinamąjį raštą sudaro:
24.1. įvadas (saugomos teritorijos vystymo prioritetai, apsaugos ir tvarkymo tikslai, uždaviniai ir kryptys);
24.2. bendroji dalis – bendra planuojamos teritorijos apžvalga pagal planavimo organizatoriaus planavimo darbų programoje nustatytą apimtį ir turinį;
24.3. raštu išreikšti sprendiniai:
24.3.1. išvardijamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir nurodomi jose taikomi apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reglamentai;
24.3.2. apsaugos bei tvarkymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemonės, gamtos apsaugos ir žemės bei miškų ūkio veiklos kryptys;
24.3.3. pagrindinės žemės paskirties ir žemės naudmenų transformavimo poreikiai ir keitimo apribojimai;
24.3.4. valstybinio parko planavimo atveju – rekreacinio naudojimo sistemos plėtros ir vystymo, rekreacinių objektų statybos sąlygos;
24.3.5. numatomos priemonės ūkinei, įskaitant rekreacinę, veiklai reguliuoti, statinių statybos sąlygos;
25. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
26. Dokumentų grafinės dalys rengiamos skaitmeniniame formate pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, reikalavimus. Reikalingi erdviniai duomenys esamoms saugomų teritorijų riboms keisti imami iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Rengiant ribų planus saugomoms teritorijoms steigti, Ribų plano rengėjas paruošia naujus erdvinius duomenis apie ribas. Visos ribos turi atitikti M 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – M 1:5000) tikslumo reikalavimus, t. y. turi būti įskaitmenintos naudojant tikslų ne smulkesnio mastelio nei M 1: 10000 (urbanizuotoje teritorijoje – M 1:5000) kartografinį pagrindą – oficialių žemėlapių sąraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1P-42 „Dėl Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių patvirtinimo“, esančius žemėlapius arba duomenų bazes. Ribų įskaitmeninimui naudojami naujausi ortofotografiniai žemėlapiai bei Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys M 1:10000. Ribos, kurios nustatomos žemės paviršiaus arba menamais elementais, atsispindinčiais georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniuose arba registruose, turi būti sutapatinamos su tuose rinkiniuose arba registruose esančiomis ribomis. Visas kartografinių duomenų rinkinys turi būti paruoštas kaip geoinformacinė duomenų bazė, remiantis Integruotos geoinformacinės sistemos (toliau – InGIS) geoduomenų specifikacija, patvirtinta valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 „Dėl Integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacijos patvirtinimo“. InGIS specifikacijoje nenurodytų temų informacija koduojama laisvai, tačiau kodavimo specifikacija aprašoma ir pateikiama kartu su duomenimis.
27. Erdviniam duomenų rinkiniui sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus. Erdvinius duomenis apie ribas Dokumento rengėjas ruošia ir pateikia planavimo organizatoriui skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp formatu), taip pat kitais formatais.
28. Saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nustatomos ir brėžiamos laikantis šių nuostatų:
28.1. ribos brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir(ar) kultūros paveldo vertybės teritorija;
28.2. ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu (geležinkelio pylimo arba sankasos briauna). Miesto teritorijoje riba nustatoma važiuojamosios dalies arba šaligatvio (jei jis yra) pakraščiu;
28.3. hidrografinio tinklo elementais nustatomos ribos brėžiamos tų elementų kranto linijomis. Upės ar kanalo krantu nustatoma riba sutapatinama georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje esančia upės kranto linija arba ašine linija, jei upė yra labai siaura ir georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje saugoma tik ašinė linija. Ribą nustatant melioracijos grioviu, ji brėžiama griovio šlaito viršumi. Ežero, tvenkinio ar jūros krantu nustatoma riba sutapatinama su georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje esančia vandens telkinio kranto linija;
28.4. ribos, kurios nustatomos miško pakraščiu, brėžiamos sutapatinant su georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje esančiomis miško ribomis arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Miškų kadastras) įregistruotomis taksacinių miško sklypų ribomis. Ribos, kurios nustatomos miško viduje, brėžiamos sutapatinant su Miškų kadastre įregistruotomis taksacinių miško sklypų arba miško kvartalų ribomis;
28.5. ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į raiškias reljefo formas, brėžiamos naudojant topografinius žemėlapius bei matavimo duomenis;
28.8. tais atvejais, kai saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nesutampa su matomų žemės paviršiaus elementų, valstybės registruose ar georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniuose įregistruotų objektų ribomis ar dėl kitų priežasčių negali būti nubrėžtos pagal šių Taisyklių 28.2 – 28.7 punktų reikalavimus, jų posūkių taškai pažymimi ribų plane nurodant koordinates 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94).
29. Ribų žymėjimo brėžiniuose reikalavimai:
29.1. išorinė saugomos teritorijos riba žymima linija su šešėliu į saugomos teritorijos išorę, linijos storis – 1 mm, šešėlio – 4 mm. Linijos ir šešėlio spalvinis žymėjimas pasirenkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys;
IV. DOKUMENTŲ DERINIMAS, TVIRTINIMAS IR GALIOJIMAS
30. Dokumentų viešinimo procedūros atliekamos pagal Visuomenės informavimo nuostatuose nustatytą supaprastintą teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką. Asmenys, kurių interesus gali paveikti papildomai nustatomi žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo ar ūkinės veiklos apribojimai, informuojami registruotais laiškais pagal Visuomenės informavimo nuostatų reikalavimus.
31. Dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka per 15 darbo dienų derina savivaldybės (savivaldybių) teritorijų planavimo komisija (komisijos). Teikdamas derinti, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo kartu su parengtu Dokumentu pateikia ir dokumentus, įrodančius, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojai ir naudotojai ar kito nekilnojamojo turto savininkai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su parengto Dokumento sprendiniais supaprastinta tvarka (skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, pašto kvitai).
32. Suderintą Dokumentą planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo teikia tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina Dokumentą ir per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymo patikrinti Dokumentą pateikimo dienos pateikia jam Dokumento patikrinimo aktą. Jeigu Dokumento patikrinimo aktas per numatytą terminą nepateikiamas, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam Dokumentui. Kitus reikalavimus Dokumentų tikrinimui nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas ir aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas.
33. Tuo atveju, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Dokumento patikrinimo aktu nepritaria Dokumento teikimui tvirtinti, Dokumentas tvirtinti neteikiamas. Dokumentas teikiamas tvirtinti tik tuomet, kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti Dokumento trūkumai ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria Dokumento teikimui tvirtinti.
34. Dokumentai tvirtinti teikiami Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1−5 dalyse nurodytoms institucijoms, atsižvelgiant į Dokumentų rūšis. Valstybinių draustinių Tvarkymo planai tvirtinti teikiami aplinkos ministrui, savivaldybių draustinių – savivaldybių taryboms.
35. Tuo atveju, kai teikiamame tvirtinti Dokumente saugomų teritorijų ar jų zonų ribos neatitinka planavimo sąlygose nurodytų miškų grupių ir pogrupių ribų, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintas šios teritorijos miškų priskyrimas miškų grupėms ir pogrupiams, pakeitimo projektas, atsižvelgiant į keičiamas funkcinio prioriteto ir (arba) kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribas.
36. Patvirtintus Dokumentus planavimo organizatorius pateikia juos registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Planavimo organizatorius kartu su Dokumentų rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.