Administracinė byla Nr. TA-85-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01486-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 37.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Šiaulių tardymo izoliatorius ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (A. D.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. NN-339 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) ir palikti galioti ankstesnį Departamento direktoriaus nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ankstesniu Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. nutarimu buvo perkeltas į Pravieniškių PN tęsti bausmę. Pravieniškių PN pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, įstaigoje buvo įrengta dailės studija, kurioje pareiškėjas galėjo tęsti savo meninę veiklą, jos mokyti kitus nuteistuosius. Tačiau 2019 m. kovo 28 d., remiantis nemotyvuotu Nutarimu, pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), kur kameros nebuvo pritaikytos nuolatiniam nuteistųjų laikymui. Šiaulių TI nereagavo į pareiškėjo prašymus suteikti galimybę atlikti kameroje remontą, taip pat į prašymus leisti užsiimti individualia darbo ir menine veikla.
4. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas perkeltas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio nuostatas. Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-l 16 patvirtino Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką (toliau – ir Grafikas), kurio 1.2 punktu pavedė perkelti 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI. Skundžiamas Nutarimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas. Tai, kad pareiškėjas pageidauja būti perkeliamas iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN, nėra pagrindas laikyti Nutarimą neteisėtu, teisės aktai nenumato galimybės perkelti nuteistąjį į jo pageidaujamą įkalinimo įstaigą.
6. Pravieniškių PN pažymėjo, jog nuteistiesiems teisės aktai nesuteikia teisės pasirinkti konkrečią laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigą. Diskrecijos teisę parinkti konkrečią laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigą įstatymų leidėjas suteikia Departamento direktoriui, tokia jo teisė tiesiogiai įtvirtinta BVK 69 straipsnio 4 dalyje. Ginčydamas perkėlimą į kitą pataisos įstaigą, pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios jo, kaip nuteistojo, teisės buvo pažeistos perkėlimu – tiek Pravieniškių PN, tiek Šiaulių TI jam taikomas toks pats laisvės atėmimo bausmės režimas, tokie patys jo teisių apribojimai ir suvaržymai, kokie buvo nustatyti apkaltinamuoju nuosprendžiu.
8. Šiaulių TI nurodė, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus nustatyta, jog nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su prašymu dėl leidimo pačiam atlikti remontą kameroje, kitų prašymų pareiškėjas nėra teikęs. Šiaulių TI laisvų darbo vietų nėra. Užimtumas asmeniškai kiekvienam suimtajam ar nuteistajam nėra organizuojamas, suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje socialiniam darbui ir užimtumui skirtas laikas nereiškia prievolės Šiaulių TI administracijai tuo metu kasdien ir kiekvienam įstaigoje laikomam asmeniui organizuoti laisvalaikio užimtumą. Vadovaujantis BVK 126 straipsniu, įstaigos vadovui leidus, pareiškėjas gali užsiimti individualia kūrybine veikla, toks įstaigos direktoriaus sprendimas dėl leidimo priimamas kiekvienu atveju atskirai, išnagrinėjus nuteistojo prašymą, tačiau pareiškėjas prašymo užsiimti individualia kūrybine veikla neteikė.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. D. skundą – panaikino Nutarimą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. Nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ Nr. NN-339 nutarta pareiškėją iš Pravieniškių PN antrojo sektoriaus perkelti į Šiaulių TI tęsti bausmę. Nutarimas priimtas vadovaujantis inter alia (be kita ko) BVK 69 straipsniu bei Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintų Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu.
11. Vadovaudamasis BVK (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 2 d.) 21 straipsniu, 62 straipsniu ir 69 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat Aprašo 12 punktu, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo Nutarimo priėmimo metu tardymo izoliatoriai nebuvo priskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Nutarimas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laivės atėmimo vietų įstaigas planą (toliau – ir Planas) bei Grafiką, kurio 1.2 punktu pavesta 21 iki gyvos galvos nuteistą asmenį iš Pravieniškių PN antrojo sektoriaus perkelti į Šiaulių TI. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal Planą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (laisvės atėmimas iki gyvos galvos) laikomas 21 nuteistasis perkeliamas į Pravieniškių PN. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pavedė Departamento direktoriui užtikrinti Plane nurodytų priemonių įgyvendinimą ir kartą per mėnesį Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui teikti ataskaitas apie jų įgyvendinimo pažangą.
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116, kuriuo patvirtintas Grafikas, pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1R-282 numatytą Planą dėl 21 nuteistojo iki gyvos galvos perkėlimo iš Lukiškių TI-K, perkeldamas juos iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI, kuris ginčijamo Nutarimo priėmimo metu nebuvo ir nėra terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta BVK prasme. Nutarimo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija nenumatė, kad tardymo izoliatoriai gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 6 d. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją, nuteistąjį iki gyvos galvos, iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI.
III.
14. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. D. skundą.
15. Departamentas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1R-148 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų 7 punktas, nustatant, kad Šiaulių TI veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Departamentui teisės aktais suteikta diskrecijos teisė perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šią Departamento teisę.
konstatuoja:
IV.
17. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją A. D. iš Pravieniškių PN perkelti į Šiaulių TI, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nustatęs, kad Šiaulių TI ginčijamo Nutarimo priėmimo metu nebuvo terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta BVK prasme, Nutarimo priėmimo metu galiojusi Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija nenumatė, kad tardymo izoliatoriai gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas, todėl Departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją, nuteistąjį iki gyvos galvos, iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI.
19. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad skundžiamo Nutarimo priėmimo metu galiojusių Šiaulių TI nuostatų 7 punkte buvo įtvirtinta, kad Šiaulių TI tikslas – vykdyti suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje, t. y. kad Nutarimo priėmimo metu Šiaulių TI buvo priskirtas pataisos įstaigoms, todėl Departamentas, vykdydamas Planą ir Grafiką, turėjo diskrecijos teisę perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.), kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės (62 str. 1 d.). Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas (62 str. 2 d.). Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais (69 str. 1 d.). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (69 str. 4 d.).
22. Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą, be kita ko, leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka – kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą (3.2 p.).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos pataisos įstaigos – Pravieniškių PN į Šiaulių TI, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Nutarimo priėmimo metu BVK nebuvo priskirtas pataisos įstaigoms.
24. Suėmimo vykdymo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose). Tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras (2 str. 1 d.). Tardymo izoliatoriuose laikomi: 1) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas; kitoje valstybėje suimti arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę kitoje valstybėje atliekantys asmenys, laikinai perimti iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka; 3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 4) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei; 5) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme; 6) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, siunčiami atlikti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas; 7) nuteistieji, kuriems panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, siunčiami į pataisos įstaigas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas; 8) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka; 9) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje; 10) BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į tardymo izoliatorių specialius padalinius (pusiaukelės namus) perkelti nuteistieji (7 str. 1 d. 1–10 p.).
25. Pažymėtina, jog nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojusios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas (2 str. 1 d.). Nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkte, taip pat buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji, tardymo izoliatoriuje atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai tardymo izoliatorius atlieka pataisos įstaigos funkcijas (7 str. 1 d. 11 p.).
26. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad Nutarimo priėmimo metu įstatymai tardymo izoliatorių nepriskyrė pataisos įstaigoms BVK 62 straipsnio 1 dalies prasme (išskyrus atvejus, kai BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta pataisos įstaiga vykdo ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas, tačiau Šiaulių TI tokioms įstaigoms nepriskirtas). Pažymėtina, jog aukštesnės galios teisės aktams – įstatymams, būtent kuriuose ir turėtų būti nustatytas konkretus su pataisos ir kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų teisiniu statusu, jų teisėmis ir pareigomis susijęs teisinis reguliavimas, nenustatant atvejų, kai nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tęsti tokią bausmę gali būti perkeliami į kardomojo kalinimo įstaigą (tardymo izoliatorių), toks teisinis reguliavimas negali būti nustatytas žemesnės juridinės galios poįstatyminiame teisės akte. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimus ir kt.). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini Departamento apeliacinio skundo argumentai, esą Šiaulių TI pataisos įstaigoms yra priskirtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų 7 punktu. Šiaulių TI nuostatai yra patvirtinti poįstatyminiu teisės aktu, kuriame nustatytas teisinis reguliavimas, kaip minėta, negali konkuruoti su nustatytuoju įstatyme. Todėl, sprendžiant dėl šioje byloje skundžiamo Nutarimo, turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojusiomis įstatymų – BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, kuriomis Šiaulių TI nebuvo priskirtas pataisos įstaigoms. Nustatęs šias aplinkybes, taip pat byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas atitiko kuriuos nors iš Nutarimo priėmimo metu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 7 straipsnio („Tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys“) 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją, kuris yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, į Šiaulių TI, ir šiuo pagrindu panaikino skundžiamą Nutarimą. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra šias išvadas paneigiančių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų.
28. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė