I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 30-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Mineraliniai ištekliai“ (toliau – Standartas) nustatomi viešojo sektoriaus subjekto mineralinių išteklių grupavimo ir pirminio pripažinimo, vertinimo, mineralinių išteklių pokyčių apskaitos ir informacijos pateikimo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte reikalavimai.
2. Standartas taikomas viešojo sektoriaus subjektui, atliekančiam Žemės gelmių registro valdytojo ir tvarkytojo funkcijas ir rengiančiam finansinių ataskaitų rinkinį, ir šį subjektą kontroliuojančiam viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį. Šiose ataskaitose pateikta informacija įtraukiama į valstybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir į nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Standarte vartojamos sąvokos:
3.1. Mineraliniai ištekliai – naudingosios iškasenos ir požeminis vanduo, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme.
3.2. Kitos Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d įsakymu Nr. 39 „Dėl Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos“, ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
II SKYRIUS
mineralinių IŠTEKLIŲ GRUPAVIMAS IR PIRMINIS PRIPAŽINIMAS
4. Mineraliniai ištekliai pripažįstami ir registruojami finansinėje apskaitoje (toliau – apskaita), jei atitinka visus šiuos turto pripažinimo kriterijus:
4.1. Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas arba valstybė ar savivaldybė (savivaldybės) būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais iš šio turto gaus ekonominės naudos.
4.2. Galima nustatyti ekonominės naudos, kurią gauna arba gaus valstybė, dydį.
4.3. Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę mineraliniais ištekliais disponuoti ir juos kontroliuoti, įskaitant teisę apriboti galimybę jais naudotis kitiems subjektams.
5. Mineraliniai ištekliai, išskyrus Standarto 8 punkte nurodytus mineralinius išteklius, priskiriami ilgalaikiam turtui ir finansinės būklės ataskaitoje rodomi straipsnyje „Mineraliniai ištekliai ir kitas ilgalaikis turtas“.
6. Mineraliniai ištekliai apskaitoje registruojami pagal mineralinių išteklių rūšį, kiekį, nurodant jų matavimo vienetus ir sąlygines vienetų vertes, apskaičiuotas Standarto 13 punkte nustatyta tvarka.
7. Kai mineraliniai ištekliai yra detaliai išžvalgyti, tenkinamas turto pripažinimo kriterijus, nurodytas Standarto 4.3 papunktyje.
8. Mineraliniai ištekliai, kurie yra detaliai išžvalgyti, tačiau neeksploatuojami, įskaitant mineralinius išteklius, kuriems eksploatuoti leidimas išduotas, tačiau kurie neeksploatuojami, pripažįstami neapibrėžtuoju turtu ir informacija apie šį turtą kaupiama nebalansinėse sąskaitose atskirai pagal kiekvieną mineralinių išteklių rūšį kiekine išraiška, nes dėl jų eksploatavimo arba laikotarpio neapibrėžtumo (neaišku, ar bus ir kada bus gauta ekonominė nauda) neįmanoma prognozuoti būsimų pajamų iš šių išteklių.
III SKYRIUS
mineralinių IŠTEKLIŲ VERTINIMAS
9. Valstybė ekonominę naudą iš mineralinių išteklių gauna atlygintinai suteikusi teisę jais naudotis kitiems, t. y. už teisės suteikimą rinkdama mokesčius už gamtos išteklius, todėl finansinių ataskaitų sudarymo tikslu pirminio pripažinimo metu ir po jo mineraliniai ištekliai vertinami mokesčių už gamtos išteklius būsimųjų pajamų dabartine verte.
10. Pirmiausia apskaičiuojama būsimųjų pajamų dabartinė vertė pagal kiekvieną mineralinių išteklių rūšį taip:
10.1. Kai diskonto norma yra didesnė negu nulis ir eksploatuojamų mineralinių išteklių kiekis ribotas (neatsinaujinantis), mokesčių už tam tikros rūšies gamtos išteklius būsimųjų pajamų dabartinė vertė apskaičiuojama diskontuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus pagal šią formulę:
, kurioje
DV – mokesčių už tam tikros rūšies gamtos išteklius būsimųjų pajamų dabartinė vertė;
PS1–PSn – 1-ojo–n-ojo laikotarpių grynieji būsimieji pinigų srautai, vertinami pagal Standarto 11 punkto nuostatas;
d – diskonto norma mineralinių išteklių vertei apskaičiuoti, parenkama Standarto 12 punkte nustatyta tvarka;
1–n – laikotarpiai (metai), kurių grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami;
n – paskutinis prognozuojamas laikotarpis.
10.2. Kai diskonto norma yra didesnė negu nulis ir eksploatuojamų mineralinių išteklių kiekis neribotas (atsinaujinantis), mokesčių už tam tikros rūšies gamtos išteklius būsimųjų pajamų dabartinė vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:
, kurioje, be reikšmių, nurodytų Standarto 10.1 papunktyje:
TV – tęstinumo vertė – pinigų srautų, gautinų pasibaigus prognozuojamam laikotarpiui, dabartinė vertė, apskaičiuojama pagal formulę:
.
10.3. Kai diskonto norma eksploatuojamų mineralinių išteklių vertei apskaičiuoti prilyginama nuliui, atskirų rūšių mineralinių išteklių vertė finansinėse ataskaitose nustatoma padauginus mokesčio už gamtos išteklių tarifą iš tos rūšies mineralinių išteklių kiekio.
11. Grynųjų būsimųjų pinigų srautų vertė pirmaisiais metais (PS1) ir kiekvienais kitais metais nustatoma pagal mokesčių mokėtojų deklaruotų mokesčių už konkrečios rūšies mineralinius išteklius sumų per pastaruosius 5 metus vidurkį. Jei turimi trumpesnio laikotarpio duomenys, grynųjų būsimųjų pinigų srautų vertė nustatoma pagal turimų duomenų vidurkį.
12. Diskonto norma mineralinių išteklių vertei apskaičiuoti prilyginama atitinkamų metų trukmės, atitinkančios numatomą mineralinių išteklių eksploatavimo laikotarpio trukmę, palūkanų normai, kurią, vadovaudamasi 1-uoju VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, skelbia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Jei numatomas mineralinių išteklių eksploatavimo laikotarpis yra ilgesnis už Finansų ministerijos skelbiamą ilgiausios trukmės palūkanų normą, tam laikotarpiui taikoma Finansų ministerijos skelbiama ilgiausios trukmės palūkanų norma. Jei atitinkamo laikotarpio palūkanų norma yra neigiama, diskonto norma mineralinių išteklių vertei apskaičiuoti prilyginama nuliui.
13. Pirminio pripažinimo metu apskaičiavus tam tikros rūšies mineralinių išteklių būsimųjų pajamų dabartinę vertę, nustatoma sąlyginė tos rūšies mineralinių išteklių vieneto vertė, kuri apskaičiuojama padalijant mokesčio už tos rūšies mineralinius išteklius būsimųjų pajamų dabartinę vertę iš tos rūšies mineralinių išteklių kiekio.
14. Visi po pirminio pripažinimo naujai pripažinti tos pačios rūšies mineralinių išteklių vienetai vertinami pritaikius sąlyginę tos rūšies mineralinių išteklių vieneto vertę, apskaičiuotą pagal Standarto 13 punkto nuostatas. Po pirminio pripažinimo tam tikros rūšies mineralinių išteklių vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje lygi sąlyginės tos rūšies mineralinių išteklių vieneto vertės ir tos rūšies mineralinių išteklių kiekio sandaugai.
15. Pagrindinės prielaidos, darančios įtaką sąlyginei mineralinių išteklių vieneto vertei, ‒ mokesčių už gamtos išteklius tarifas ir diskonto norma, taikoma tam tikros rūšies mineralinių išteklių būsimųjų pajamų dabartinei vertei apskaičiuoti. Sąlyginė mineralinių išteklių vieneto vertė perskaičiuojama visada, kai keičiasi mokesčių už gamtos išteklius tarifas, bet ne rečiau kaip kas 3 metus.
16. Mineraliniai ištekliai, kurie negalėjo būti įvertinti dėl informacijos, reikalingos tam tikros rūšies mineralinių išteklių būsimųjų pajamų dabartinei vertei apskaičiuoti, trūkumo (pvz., nebuvo deklaruojami mokesčiai už tam tikros rūšies mineralinius išteklius), pirmą kartą turtu pripažįstami tą ataskaitinį laikotarpį, kai atsiranda pagrįstos informacijos, pagal kurią galima juos įvertinti.
IV SKYRIUS
MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ APSKAITA
17. Mineralinių išteklių vertė pirminio pripažinimo metu įtraukiama į mineralinių išteklių rezervą, kuris grynojo turto pokyčių ataskaitoje priskiriamas kitiems rezervams.
18. Mineralinių išteklių vertė apskaičiuojama kiekvieną kartą sudarant metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
19. Mineralinių išteklių vertės padidėjimas gali atsirasti dėl naujai pradėtų eksploatuoti mineralinių išteklių arba dėl sąlyginės mineralinių išteklių vieneto vertės pasikeitimo. Abiem atvejais mineralinių išteklių vertės padidėjimo suma tiesiogiai didinama mineralinių išteklių rezervo suma.
20. Mineralinių išteklių vertės sumažėjimas gali atsirasti dėl mineralinių išteklių sunaudojimo, natūralios netekties, gaisro, stichinės nelaimės, vagystės, sąlyginės mineralinių išteklių vieneto vertės pasikeitimo arba dėl teisės naudoti mažųjų karjerų mineralinius išteklius suteikimo:
20.1. kai mineraliniai ištekliai sunaudojami, netenkami dėl natūralios netekties, stichinės nelaimės, vagystės, sunaudoto ar netekto kiekio vertė pripažįstama pagrindinės veiklos nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudomis. Atitinkamai gautų pajamų iš mokesčių už gamtos išteklius, išskyrus už požeminį vandenį, suma sumažinama ir mineralinių išteklių rezervo suma, perkeliant ją į sukauptą perviršį (deficitą);
20.2. kai mineralinių išteklių vertė sumažėja dėl sąlyginės mineralinių išteklių vieneto vertės sumažėjimo, ta mineralinių išteklių vertės sumažėjimo suma tiesiogiai mažinama mineralinių išteklių rezervo suma;
20.3. kai teisė naudoti mažųjų karjerų mineralinius išteklius suteikiama kitam subjektui jo funkcijoms atlikti ar žemės savininkui asmeninėms jo reikmėms, nuo teisės suteikimo dienos visa mineralinių išteklių kiekio, į kurį suteikta teisė, vertė pripažįstama finansavimo sąnaudomis.
v SKYRIUS
INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
21. Aiškinamajame rašte atskiroje pastaboje „Mineraliniai ištekliai“ nurodoma:
21.1. atskirai balansinėse ir nebalansinėse sąskaitose sukauptų mineralinių išteklių kiekis pagal jų rūšis (informacija gali būti pateikiama ir diagramoje);
21.2. kiekvienos rūšies mineralinių išteklių matavimo vienetas, kiekis, sąlyginė vieneto vertė, taip pat rinkos kaina, jei ji žinoma, pagal Standarto 1 priede pateiktą formą;
21.3. prielaidos, taikytos mineralinių išteklių vertei nustatyti (paaiškinama, pagal ką nustatyta ir kokia taikyta diskonto norma. Jei mineralinių išteklių vertė apskaičiuota pagal Standarto 10.3 papunkčio nuostatas, atskleidžiamas šis faktas ir paaiškinama tokios mineralinių išteklių vertės apskaičiavimo priežastis);
21.4. informacija apie mineralinių išteklių balansinės vertės pasikeitimą ir jos pasikeitimo priežastis per ataskaitinį laikotarpį pagal Standarto 2 priede pateiktą formą. Papildomai turi būti nurodyta, kokiomis sumomis buvo didinamas ar mažinamas mineralinių išteklių rezervas, taip pat kokia suma įtraukta į sąnaudas, nurodant veiklos rezultatų ataskaitos straipsnį;
21.5. kita Žemės gelmių registro valdytojo ir tvarkytojo požiūriu svarbi informacija, kuri padėtų finansinių ataskaitų naudotojams suprasti informaciją apie mineralinius išteklius.
22. Aiškinamajame rašte atskiroje pastaboje „Kiti rezervai“ paaiškinami mineralinių išteklių rezervo pokyčiai, informaciją susiejant su pastaboje „Mineraliniai ištekliai“ pateikta informacija.
