Administracinė byla Nr. eAS-933-520/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01725-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KIV“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2D-1722(7.9) „Dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ (toliau – ir 2017 m. vasario 9 d. sprendimas); 2) Inspekcijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 2D-5299(7.9) „Dėl Jūsų 2017-03-09 skundo“ (toliau – ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas); 3) pripažinti galiojančia Inspekcijos 2017 m. sausio 13 d. pažymą Nr. LN-I170113103840546 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – ir 2017 m. sausio 13 d. pažyma); 4) panaikinti 2017 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo 2017 m. sausio 13 d. pažyma buvo pažymėta negaliojančia.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į Inspekciją dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo ir tą pačią dieną tokia pažyma buvo išduota, tačiau 2017 m. sausio 17 d. ji buvo pažymėta kaip negaliojanti dėl to, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Inspekcijos 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimuose buvo nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimo turėti statybą leidžiantį dokumentą, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. M. K. išdavė pareiškėjui sutikimą, kuriame patvirtino, jog neprieštarauja, kad pareiškėjas savo žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdytų statybas, naudodamasis jos ir kitų bendraturčių užsakymu parengtu techniniu projektu bei išduotu leidimu statybai. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Pareiškėjas pažymėjo, kad savarankiškai investuoja lėšas į statybą; nuosavybės teise pareiškėjui priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų byloje yra pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) ir šis pastatas akivaizdžiai stovi ant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, kuri 2012 m. kovo 23 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje (toliau – ir 2012 m. kovo 23 d. sutartis) yra pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini); statybas pareiškėjas vykdo teisėtai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 3 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-151203-01540.
Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visas sąlygas, būtinas statybai vykdyti ir turi teisę gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sklypo bendraturčių 2012 m. vasario 22 d. pasirašytas susitarimas, kuriuo remiantis Inspekcija padarė išvadą, jog teisė minėtame sklype atlikti statybos veiklą yra perduota UAB „Eurosano“, nebuvo įregistruotas viešajame registre, nebuvo atskleistas pareiškėjui ir prieštarauja vėliau notarine tvarka sudarytos ir viešajame registre įregistruotos 2012 m. kovo 23 d. sutarties nuostatoms.
Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Inspekcija dėl ginčo esmės paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 buvo panaikintas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pastatas (plane žymimas (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį. Inspekcijos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos aplinkybės dėl statybos leidimų, suteikiančių bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Informo“ teisę statyti žemės sklype, turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, ir tai tik papildomai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo ir negali įgyvendinti statytojo teisės žemės sklype. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nuslėpdamas faktą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. A-1287-520/2017 dėl sprendimų, susijusių su pastato įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, panaikinimu.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją su 2017 m. sausio 13 d. prašymu, neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi neturėjo išduoto galiojančio privalomo statybos leidimo. 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimas buvo išduotas UAB „Infostendas“ vardu, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad UAB „Infostendas“ sutiko perleisti pareiškėjui statytojo teises pagal šį leidimą.
Inspekcija taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti Inspekcijos 2017 m. sausio 13 d. pažymą galiojančia yra nepagrįstas, nes administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų. Inspekcija taip pat nurodė, kad 2017 m. sausio 17 d. sprendimas yra tiesiogiai susijęs su 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos išdavimo teisėtumu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017 pagal ieškovo BUAB „Informo“ ieškinį atsakovams UAB „KIV“, Inspekcijai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Planai“, Bigbank AS dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, sprendimo suteikti adresą panaikinimo, kadastrinių matavimų bylos, 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos ir teisinės registracijos panaikinimo.
Inspekcijos nuomone, pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nesukels pareiškėjui siekiamų teisinių pasekmių, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo pagrindu pastatas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir Vilniaus apygardos teisme ginčijama 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1084-560/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2016-2).
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Informo“ ieškinį atsakovams UAB „KIV“, Inspekcijai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Planai“, M. K., Bigbank AS dėl nuosavybės teisės panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo. Ieškovas šioje byloje, be kita ko, prašo panaikinti UAB „KIV“ nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pripažinti M. K. 2014 m. rugsėjo 2 d. sutikimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio (iš pradžių).
Teismas nurodė, kad Inspekcija atsisakė išduoti pažymą UAB „KIV“ apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kadangi UAB „KIV“ neatitinka statytojo teises įgyvendinti keliamo reikalavimo, nustatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. pareiškėjas neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašytos sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo. Pareiškėjas savo skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad jis yra vienintelis minėto pastato savininkas, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas būtent dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo. Pareiškėjas, grįsdamas teiginį, kad statybas vykdo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 3 d. UAB „Infostendas“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-151203-01540, remiasi 2014 m. rugsėjo 2 d. M. K. išduotu sutikimu naudotis jos ir kitų bendraturčių užsakymu parengtu Techniniu projektu bei išduotu leidimu statybai, dėl kurio taip pat yra kilęs ginčas minėtoje civilinėje byloje.
Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje būsimas procesinis sprendimas turės tiesioginės reikšmės šioje administracinėje byloje, ir sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra tikslinga sustabdyti šią administracinę bylą.
III.
Pareiškėjas UAB „KIV“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teigia, kad bylos sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, t. y. kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Vien tai, kad bylos tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo bylą stabdyti, jei teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Vien prielaida, kad tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti bylą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje.
Pareiškėjo nuomone, tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos nėra prejudicinio ryšio. Pareiškėjo nuosavybės teisės šiuo metu nėra niekaip apribotos ir šioje byloje teismas turi galimybę pats nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, joms taikytiną teisę bei įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Inspekcija, sutikdama su teismo nutarties motyvais, pažymi, kad pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar statytojas atitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Atsakovo teigimu, civilinėje byloje panaikinus pareiškėjo nuosavybės teises į statinį ir pripažinus M. K. 2014 m. rugsėjo 2 d. sutikimą niekiniu, būtų nustatytos nagrinėjamai administracinei bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurių nebereikėtų iš naujo nustatinėti. Be to, civilinėje byloje pareikštų reikalavimų tenkinimas reikštų, kad pareiškėjas netektų subjektinės teisės, kurią galėtų ginti administracinėje byloje. Administracinę bylą išnagrinėjus iš esmės, gali susiklostyti tokia situacija, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas bus palankus pareiškėjui, o jo nuosavybės teisės į statinį bus vis dar ginčijamos civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka) sustabdyta administracinė byla iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1084-560/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2016-2).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012).
ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylą, kai jos negalima nagrinėti, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien ta aplinkybė, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo sustabdyti bylą, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Tačiau sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-556/2017). Pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą tokiais atvejais byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.
Kaip teisingai nurodo bylos šalys procesiniuose dokumentuose, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys, o toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).
Šioje administracinėje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo 2017 m. sausio 13 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pažymėta negaliojančia, bei 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjo 2017 m. sausio 25 d. ir 2017 m. kovo 9 d. skundai (šiais skundais buvo prašoma panaikinti 2017 m. sausio 17 d. sprendimą), pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija atsisakė išduoti pareiškėjui pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kadangi UAB „KIV“ neatitinka statytojo teises įgyvendinti keliamo reikalavimo, nustatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. pareiškėjas neturi jam išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašytos sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2017 m. sausio 13 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tačiau 2017 m. sausio 17 d. sprendimu pažyma buvo pažymėta kaip negaliojanti. Atsakovas 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimuose yra nurodęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių 2017 m. sausio 17 d. pažyma buvo pažymėta kaip negaliojanti bei atsisakoma išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, ir tai, kad 2017 m. sausio 17 d. sprendimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 26 d. išduotos pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 teisėtumo klausimu, o šis klausimas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1084-560/2017.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017 pagal BUAB „Informo“ ieškinį, kuriuo siekiama panaikinti atsakovo UAB „KIV“ nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą suteikti adresą – (duomenys neskelbtini); pripažinti BUAB „Informo“ nuosavybės teisę į pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), „A“ korpusą; panaikinti UAB „Planai“ suformuotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-1-140926-00865; panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir sprendimą įregistruoti UAB „KIV“ nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 buvo panaikintas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ nuosavybės teisės į jį.
Pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą, nes sprendė, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir nurodytos civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys, t. y. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje būsimas procesinis sprendimas turės tiesioginės reikšmės šioje administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokio pobūdžio procesinį sprendimą, iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad civilinėje byloje yra kilęs ginčas būtent dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo, o pareiškėjas teiginį, kad statybas vykdo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 3 d. UAB „Infostendas“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-151203-01540, grindžia 2014 m. rugsėjo 2 d. M. K. išduotu sutikimu naudotis jos ir kitų bendraturčių užsakymu parengtu Techniniu projektu bei išduotu leidimu statybai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių negali būti nagrinėjama administracinė byla, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinė byla negali būti nagrinėjama dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.
Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnis nustato pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo / neišdavimo sąlygas. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką bei šios pažymos galiojimo ir įregistravimo panaikinimą reglamentuoja Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. vasario 22 d.).
Taigi šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas Inspekcija (viešojo administravimo subjektas) pagrįstai ir teisėtai 2017 m. sausio 17 d. sprendimu 2017 m. sausio 13 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pažymėjo negaliojančia, bei 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimais nepanaikino 2017 m. sausio 17 d. sprendimo ir atsisakė pareiškėjui išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. ar atsakovo nustatytos aplinkybės, dėl kurių buvo priimti tokio pobūdžio sprendimai, yra pagrįstos ir teisėtos, ar buvo teisės aktuose nurodyti pagrindai, kuriems esant turi būti išduota pareiškėjui pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
Pagal administracinės bylos duomenis minėtos aplinkybės gali būti išnagrinėtos nepriklausomai nuo civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių ir BUAB „Informo“ inicijuoto ginčo dėl nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes skiriasi teismuose nagrinėjamų bylų dalykai ir bylose nustatinėjamos skirtingos aplinkybės (faktai), todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.