Civilinė byla Nr. 3K-3-416-378/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11736-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Simbolita“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Simbolita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modus Distribution“, dalyvaujant tretiesiems asmenims atsakovės pusėje bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jukna ir Ko“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“, dėl sumokėtų lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 174,94 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad įvykdė skolininkės (atsakovės) 48 943,22 Lt (14 174,94 Eur) prievolę kreditorei BUAB „Jukna ir Ko“ pagal BUAB „Jukna ir Ko“ ir atsakovės 2012 m. vasario 23 d. nuomos sutartį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsniu, jai pereina kreditorės teisės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 14 174,94 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Jukna ir Ko“ 2013 m. kovo 29 d. sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo UAB „Jukna ir Ko“ išnuomojo ieškovei administracines patalpas. Šios sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad šalys susitaria, jog sutartis įsigalioja ir turtas ieškovei išnuomojamas nuo momento, kai ši perves į nuomotojos sąskaitą 48 943,22 Lt (14 174,94 Eur).
6. Atsakovė 2013 m. kovo 25 d. pranešime trečiojo asmens BUAB „Jukna ir Ko“ bankroto administratorei UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui nurodė, kad negali vykdyti nuomos sutarties su vėlesniais jos pakeitimais. Trečiojo asmens UAB „Jukna ir Ko“ bankroto administratorė 2013 m. kovo 26 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo Nr. 03-8993 informavo atsakovę, kad gavo pranešimą dėl sutarties nevykdymo, kuriuo buvo informuota, kad atsakovė negalės padengti nuomos sutarties pagrindu susidariusių skolų, ir nurodė, kad nutraukia sutartį bei prašo nedelsiant apmokėti 48 943,22 Lt (14 174,94 Eur) susidariusią skolą, priešingu atveju inicijuos bankroto procedūrą. Tai, kad atsakovė buvo skolinga ginčo sumą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
7. 2013 m. kovo 26 d. siūlymu ieškovė sutiko išsinuomoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir padengti trečiajam asmeniui visas prieš tai buvusių nuomininkų sukauptas skolas, bet ne daugiau nei 49 000 Lt (14 191,38 Eur). Ieškovė 48 943,22 Lt (14 174,94 Eur) sumą pasiskolino iš V. V. (buvusio ieškovės akcininko) ir sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Jukna ir Ko“.
8. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę visiškai ar iš dalies, tačiau yra kreditoriaus (šiuo atveju trečiojo asmens BUAB „Jukna ir Ko“), o ne skolininko (šiuo atveju atsakovės) valia priimti prievolę, nes CK 6.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pranešimo iš skolininkės (atsakovės), kad ji prieštarauja, nėra. Pagal CK 6.114 straipsnio 3 punktą regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina asmeniui, kai šis asmuo (šiuo atveju ieškovė) įvykdo prievolę, kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo suinteresuota nuomotis patalpas, nes norėjo vykdyti veiklą. Taigi, šiuo atveju regreso tvarka taikoma pagal įstatymą ir dvišalis ar trišalis susitarimas šiuo atveju nebuvo reikalingas.
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
10. Kolegija nurodė, kad trečiojo asmens prievolės kreditoriui įvykdymas už skolininką galimas esant kreditoriaus, kuriam sutinkama padengti skolininko prievolę, sutikimui, bei skolininko, kurio prievolę siekiama padengti, pritarimui.
11. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, ar atsakovė (skolininkė) davė sutikimą (pritarė), kad ieškovė įvykdytų už atsakovę prievolę jos kreditorei BUAB „Jukna ir Ko“, taip pat ar buvo gautas kreditorės sutikimas dėl tokio skolos perkėlimo sandorio. Byloje nėra ginčo ir ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės aiškinimo, kad skolos perkėlimo sandoriui skolininko (atsakovės) pritarimas nebuvo gautas ir apie ieškovės pretenzijas atsakovė sužinojo tik iškėlus civilinę bylą teisme. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės pasiūlyme sudaryti nuomos sutartį nurodyta sąlyga „įsipareigoja padengti visas prieš tai buvusių nuomininkų sukauptas skolas“ teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė ne tik buvo negavusi atsakovės pritarimo dėl skolos perkėlimo, bet nežinojo, kas yra skolininkas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino skirtingus trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę (CK 6.50 straipsnis) ir skolos perkėlimo institutus. Šiuo atveju ieškovei įvykdžius atsakovės prievolę tai nebuvo skolos perkėlimas, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turėjo būti gautas kreditorės BUAB „Jukna ir Ko“ sutikimas dėl tokio skolos perkėlimo sandorio, padaryta taikant netinkamą teisės normą. Pažymėtina, kad kreditorė BUAB „Jukna ir Ko“ sutiko su tuo, jog ieškovė įvykdytų prievolę už skolininkę (atsakovę).
13.2. CK 6.50 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad trečiasis asmuo gautų sutikimą iš skolininko įvykdyti jo prievolę kreditoriui. Taigi, priešingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neturėjo būti gautas skolininkės (atsakovės) sutikimas. CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialus atvejis, kai kreditoriui draudžiama priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, nes skolininkas gali turėti pagrįstą interesą įvykdyti prievolę asmeniškai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pranešė trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“, jog nevykdys savo prievolės, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti CK 6.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį. CK 6.50 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kad reikia skolininko sutikimo, kai skolininkas pareiškia kreditoriui, jog jis nevykdys savo piniginės prievolės, kurios esmė nereikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, užkerta kelią kreditoriui priimti piniginės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, pažeidžia tiek kreditoriaus, tiek trečiojo asmens teises bei teisėtus interesus.
13.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad BUAB „Jukna ir Ko“ patvirtinto ieškovės UAB „Simbolita“ bankroto byloje kreditoriaus reikalavimo pagrindas – Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-5781-894/2016, priimtas po BUAB „Jukna ir Ko“ bankroto administratorės kreipimosi į teismą dėl skolos iš UAB „Simbolita“ priteisimo, įvertinus ir prieš beveik 3 metus atliktą ieškovės 14 174,94 Eur mokėjimą kaip atsakovės prievolės įvykdymą. Vėlesnis trečiojo asmens BUAB „Jukna ir Ko“ bankroto administratorės elgesys siekiant pateikti ieškovės mokėjimą kaip mokėjimą avansu ir išsaugant reikalavimą į atsakovę yra nesąžiningas. BUAB „Jukna ir Ko“, gavusi iš ieškovės 14 174,94 Eur, nebeturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, todėl ji trečiajam asmeniui UAB „Conlex“ nebegalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovę.
14. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.50 straipsnio nuostatas, pagal kurias esant kreditoriaus, kuriam padengiama skolininko prievolė, sutikimui, bei skolininko, kurio prievolę siekiama padengti, pritarimui, trečiojo asmens prievolės kreditoriui įvykdymas už skolininką galimas. Nagrinėjamu atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovė įvykdė atsakovės 14 174,94 Eur prievolę trečiajam asmeniui BAUB „Jukna ir Ko“ (nors ieškovė to neįrodė), tokiu atveju 2013 m. kovo 29 d. nuomos sutarties 4.1 punkto sąlyga turėtų būti laikoma skolos perkėlimo sutartimi. Tačiau nei 2013 m. kovo 29 d. nuomos sutartis, nei kiti įrodymai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo BUAB „Jukna ir Ko“ buvo davęs ieškovei sutikimą perkelti atsakovės skolą.
14.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuomos sutartyje sutartas atlikti mokėjimas yra atsakovės prievolių trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“ įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, sudarydama nuomos sutartį, ieškovė nežinojo, kas yra konkretus trečiojo asmens BUAB „Jukna ir Ko“ skolininkas, ir dėl to iki pat to momento, kai bankroto administratorė perėmė ieškovės valdymą, nelaikė atsakovės savo skolininke. Tai reiškia, kad 2013 m. kovo 29 d. nuomos sutartyje 4.1 punktu ieškovės įsipareigota sumokėti pinigų suma (14 174,94 Eur) trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“ yra laikytina užtikrinimo priemone, kurią įvykdžius įsigalioja nuomos sutartis. Taigi 14 174,94 Eur sumokėjimas trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“ negali būti laikomas atsakovės prievolės trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“ įvykdymu, todėl šiuo atveju CK 6.50 straipsnis netaikytinas. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad trečiasis asmuo BUAB „Jukna ir Ko“ nelaikė, jog ieškovė padengė atsakovės skolą (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi buvo sumažintas trečiojo asmens BUAB „Jukna ir Ko“ reikalavimas ieškovei 17 974,79 Eur suma, apimančia ir ginčo 14 174,94 Eur sumą, o atsakovės skola trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“ buvo perleista 2017 m. gegužės 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi trečiajam asmeniui UAB „Conlex“).
14.3. Byloje esantys įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog padengė būtent atsakovės skolą trečiajam asmeniui BUAB „Jukna ir Ko“, todėl BUAB „Jukna ir Ko“ ir UAB „Conlex“ turėjo neabejotiną teisę sudaryti 2017 m. gegužės 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CK 6.101, 6.189 straipsniai). Pažymėtina, kad teismai šioje byloje ex officio (pagal pareigas) nepripažino šios reikalavimo teisių perleidimo sutarties niekine, o tai rodo, kad teismai laikė šį reikalavimo perleidimą teisėtu.
15. Trečiasis asmuo UAB „Conlex“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė, reikalavimą grįsdama CK 6.50 straipsniu, turi įrodyti: 1) kad įvykdė prievolę už skolininką ir 2) kad skolininkas neprieštaravo tokiam įvykdymui. Atsakovė apie tariamą prievolės įvykdymą sužinojo tik gavusi ieškovės ieškinį. Taigi atsakovė neturėjo galimybės išreikšti prieštaravimą, kaip tai nustato CK 6.50 straipsnio 2 dalis, nes nebuvo informuota. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės aiškinimo, kad dėl skolos perkėlimo sandorio skolininko (atsakovės) pritarimas nebuvo gautas ir ieškovės pretenzijas atsakovė sužinojo tik iškėlus civilinę bylą teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 6.50 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo
16. CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).
17. Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Nagrinėjamas atvejis nepatenka į CK 6.51 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Byloje keliamas teisės klausimas dėl skolininko teisės prieštarauti, kad prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, įgyvendinimo sąlygų.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pažymėjo, kad trečiojo asmens prievolės kreditoriui įvykdymas už skolininką galimas esant kreditoriaus, kuriam sutinkama padengti skolininko prievolę, sutikimui, bei skolininko, kurio prievolę siekiama padengti, pritarimui. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo ir ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės aiškinimo, kad dėl skolos perkėlimo sandorio skolininko (atsakovės) pritarimas nebuvo gautas ir apie ieškovės pretenzijas atsakovė sužinojo tik iškėlus civilinę bylą teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendė, kad kreditorius, prieš priimdamas prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, turėjo gauti išankstinį skolininko sutikimą.
19. Pažymėtina, kad kai trečiasis asmuo įvyko prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, pagal bendrąją taisyklę skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra reikalingas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Antai CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Pvz., sutartyje gali būti sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su tam tikru kreditoriumi ir kreditoriaus asmuo yra esminė sutarties sąlyga. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad šalys sutartyje būtų nustačiusios sąlygą, jog prievolę kreditoriui įvykdys tik pats skolininkas asmeniškai, todėl šiuo atveju galioja bendrosios taisyklės, kad skolininko sutikimas, jog už jį prievolę įvykdys trečiasis asmuo, nėra būtinas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti kito asmens prievolę nustatyta kreditoriaus ir apskritai civilinės apyvartos interesais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kreditoriaus teisių ribojimas, kuris taikomas tik esant bet kokia forma aiškiai išreikštam skolininko prieštaravimui, jog už jį prievolę įvykdytų trečiasis asmuo. Minėta teisės norma prieštaravimo pareiškimo tvarkos bei formos nereglamentuoja, todėl toks prieštaravimas, kaip minėta nutarties 19 punkte, gali būti įtvirtintas tiek šalių sutartyje, tiek gali būti išreikštas ir vėliau. Taigi, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymą reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iš anksto apie tai pareikšti kreditoriui.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. kovo 25 d. pranešime trečiojo asmens BUAB „Jukna ir Ko“ bankroto administratorei nurodė, jog negali vykdyti nuomos sutarties su vėlesniais jos pakeitimais. Trečiojo asmens UAB „Jukna ir Ko“ bankroto administratorė 2013 m. kovo 26 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo Nr. 03-8993 informavo atsakovę, kad gavo pranešimą dėl sutarties nevykdymo, kuriuo buvo informuota, kad atsakovė negalės padengti nuomos sutarties pagrindu susidariusių skolų, ir nurodė, kad nutraukia sutartį bei prašo nedelsiant apmokėti 48 943,22 Lt (14 174,94 Eur) susidariusią skolą, priešingu atveju inicijuos bankroto procedūrą. Atsakovės pranešime apie negalėjimą vykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nėra išreikšta jokių prieštaravimų, kad už ją prievolę įvykdytų kitas asmuo, todėl kreditorius neprivalėjo apie ketinimą tokį įvykdymą priimti pranešti skolininkui, tačiau prisiėmė riziką, kad tokį prievolės įvykdymą skolininkas gali užginčyti.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą už skolininką iš trečiojo asmens, apie tai skolininko neinformuoja, skolininkas įgyja teisę reikšti prieštaravimus dėl prievolės įvykdymo teisme, o teismas, nagrinėdamas bylą pagal naujojo kreditoriaus reikalavimą skolininkui, turi pareigą patikrinti šių prieštaravimų pagrįstumą, tačiau vien aplinkybė, kad skolininkui apie tokį prievolės įvykdymą nebuvo pranešta, savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo, kuris įvykdė prievolę, neturi reikalavimo teisių į skolininką. Nagrinėjamu atveju nenustatytas skolininkės prieštaravimų pagrįstumas.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktą). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė yra įvykdžiusi atsakovės piniginę prievolę bankrutavusiai UAB „Jukna ir Ko“, pastaroji įvykdymą priėmė, todėl ieškovei perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šio teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį tenkinti, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.
26. Apeliacinės instancijos teisme patirta 7,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas, tai valstybei iš atsakovės priteistina 7,31 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 92, 96 straipsniai).
27. Ieškovė patyrė 363 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.12 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistina 363 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
28. Kasacinis teismas patyrė 5,98 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės kasacinis skundas tenkintas, tai valstybei iš atsakovės priteistina 5,98 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modus Distribution“ (j. a. k. 302378254) 7,31 Eur (septynis Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Simbolita“ (j. a. k. 301063533) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modus Distribution“ (j. a. k. 302378254) 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modus Distribution“ (j. a. k. 302378254) 5,98 Eur (penkis Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas