Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. BIRŽELIO 26 d. nutarimo Nr. 604 „DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO bei lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2014 m. spalio 22 d. Nr. 1150
Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Nacionalinį euro įvedimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“:

1. Pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip:

30. Atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, 15 dienų nuo euro įvedimo dienos bus galima tik eurais, jeigu nėra galimybės 15 dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaityti abiem valiutomis (litais ir eurais). Viešojo transporto priemonėse ir taksi 15 dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Pasibaigus grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, viešojo transporto priemonėse, taip pat atsiskaityti už taksi paslaugas bus galima tik eurais.“

2. Pakeisti 45 punktą ir jį išdėstyti taip:

45. Ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai nuo euro įvedimo dienos buhalterinę apskaitą tvarkys eurais. Apskaitos dokumentai nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomi sumas nurodant eurais, išskyrus plano 88 punkte nustatytus atvejus.

Iki euro įvedimo dienos spaustuvėje išspausdintus apskaitos dokumentų blankus, kuriuose išspausdintas valiutos pavadinimas „litas“ arba jo santrumpa, galima naudoti, jeigu tokių apskaitos dokumentų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip, taip pat tokius apskaitos dokumentų blankus spaustuvės ir jais prekiaujantys ūkio subjektai gali parduoti, kol baigsis jų atsargos. Asmuo, išrašantis tokius apskaitos dokumentus nuo euro įvedimo dienos (kasos pajamų ir išlaidų orderius, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitus – pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui), privalo išbraukti valiutos pavadinimą „litas“ arba jo santrumpą, įrašyti Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimą, santrumpą arba ženklą ir pasirašyti.“

3. Papildyti 561 punktu:

561. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos, atsižvelgdamos į SEPA Koordinavimo komiteto interneto svetainėje www.sepa.lt paskelbtą Mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo priemonėmis Lietuvoje planą, privalo įvertinti veiksmus, būtinus vidaus procesams naudojamoms informacinėms sistemoms atnaujinti ir kitoms priemonėms įgyvendinti pereinant prie bendros mokėjimo eurais erdvės (toliau – SEPA).“

4. Pripažinti netekusiu galios 62 punktą.

5. Pakeisti 74 punktą ir jį išdėstyti taip:

74. Nuo euro įvedimo dienos nustos veikti Lietuvos banko realaus laiko mokėjimo sistema LITAS-RLS. Be pertvarkymo į SEPA reikalavimus atitinkančias mokėjimo sistemas Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS ir Lietuvos centrinės kredito unijos mokėjimo sistema KUBAS galės veikti vykdydamos tarpuskaitas eurais tik vienus metus po euro įvedimo dienos.“

6. Pakeisti 86 punktą ir jį išdėstyti taip:

86. Kainos turės būti perskaičiuojamos pagal plano 23 punkte išdėstytas perskaičiavimo ir apvalinimo nuostatas. Jeigu nustatant galutinę prekės (paslaugos) kainą mokėtina suma eurais apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai, privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu kaina litais taip pat atitinkamai turi būti sumažinama, kad nurodytos vertės litais ir eurais maksimaliai atitiktų viena kitą.

Atsižvelgiant į tai, kad po perskaičiavimo gautą sumą eurais perskaičiuojant atgal į litus galima 1–2 centų paklaida, po euro įvedimo dienos kainų perskaičiavimo pažeidimu nelaikoma, jeigu nurodoma kaina litais 1–2 centais skiriasi nuo vertės, kuri būtų gaunama mokėtiną sumą eurais perskaičiavus į litus (dauginant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso), su sąlyga, kad perskaičiuojant vertę iš litų į eurus (dalijant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso) gaunama ta pati vertė eurais kaip nurodyta mokėtina suma eurais.

Jeigu po euro įvedimo dienos perskaičiavus tą pačią kainą iš eurų į litus (dauginant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso) kaina litais būtų nurodoma iki 2 centų didesnė už nurodytąją iki euro įvedimo dienos, tai nelaikoma kainos padidinimu dėl euro įvedimo ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo pažeidimu.“

7. Pakeisti 87 punktą ir jį išdėstyti taip:

87. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu pardavėjai ir paslaugų teikėjai turės priimti įmokas litais arba eurais, bet siekti grąžą duoti tik eurais, išskyrus Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 26 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nustatytas išimtis.“

8. Pakeisti 88 punktą ir jį išdėstyti taip:

88. Atsiskaitant grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvituose, kasos aparato kvituose, taksometro spausdintuvo spausdinamuose kvituose pagal galimybes sumos nurodomos litais ir eurais. Nesant galimybės sumų nurodyti dvejopai (tiek litais, tiek eurais), suma nurodoma arba litais, arba eurais. Pasibaigus grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiui, sumos nurodomos tik eurais.

Kasos aparatų naudojimo įvedant eurą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.“

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Finansų ministras                                                                            Rimantas Šadžius