Administracinė byla Nr. AS-615-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01801-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. A. (A. A.) (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-56, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 97, Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus išvadą Nr. R-4309 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos tenkinti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškino, kad, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsniu, 2017 m. kovo 31 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau pastarasis 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. gegužės 27 d.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių. Ginčų komisijos sprendime yra aiškiai nurodyta, kad skundas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos turi būti paduotas administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Pareiškėjas skundė Tarnybos priimtus sprendimus, jam buvo žinoma, kad šios institucijos buveinė yra adresu: Švitrigailos g. 11E, Vilnius. Vadinasi, pareiškėjui buvo žinoma, kad skundas turi būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pats pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių. Įvertinęs pareiškėjo elgesį, teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes gavęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, neatsižvelgė į teismo jam pateiktą išaiškinimą, kad skundas turėtų būti pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį, pareiškėjas taip pat neveikė pakankamai operatyviai, nes skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė ne iš karto, o laukė, kol Klaipėdos apygardos administracinis teismas grąžins byloje esančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
II.
Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį bei priimti kitą sprendimą – atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad Ginčų komisijos 2017 m. kovo 14 d. sprendime Nr. S-56 nebuvo nurodytas teismas, į kurį pareiškėjas turi kreiptis, o telefonu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi vadovautis ABTĮ 31 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo pareiškėjo pasirinkimu skundas administraciniam teismui gali būti paduotas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Tik iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo gavęs procesinius dokumentus, pareiškėjas galėjo paruošti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo veiksmų, siekiant apginti pažeistas teises, ir priėmė neteisėtą nutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis.
Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (28 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Remiantis byloje surinktais dokumentais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad: Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. R-4309 konstatavo, jog pareiškėjui nėra nustatyti bendrieji pirminiai specialieji poreikiai; nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas 2016 m. spalio 21 d. skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių, tačiau Tarnyba 2017 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 97 pareiškėjo skundo netenkino; pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. skundu dėl Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. R-4309 bei Tarnybos 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 97 panaikinimo kreipėsi į Ginčų komisiją, tačiau pastaroji 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. S-56 pareiškėjo skundą taip pat atmetė; šį Ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas 2017 m. balandžio 5 d. apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-879-609/2017 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-459-525/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą; pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 27 d. (žr. žymą ant voko (b. l. 24)) pateikė skundą dėl Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. R-4309, Tarnybos 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 97 ir Ginčų komisijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-56 panaikinimo. Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bei prašo jį atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad pareiškėjas pats pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, be to, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas bei neveikė pakankamai operatyviai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pirmąjį skundą dėl Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. R-4309, Tarnybos 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 97 ir Ginčų komisijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-56 panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2017 m. balandžio 5 d., t. y. nepraleidęs teisės aktuose nustatytų šių sprendimų apskundimo terminų. Pareiškėjo teigimu, ne į tą administracinį teismą jis kreipėsi dėl to, kad buvo netinkamai pakonsultuotas telefonu bei suklaidintas ABTĮ 31 straipsnio nuostatų, iš kurių sprendė, jog atsakovas nagrinėjamu atveju yra Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ginčų komisijos 2017 m. kovo 14 d. sprendime Nr. S-56 nurodyta, jog per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Taigi konkretus administracinis teismas, į kurį pareiškėjas turėtų kreiptis, nagrinėjamu atveju jam nebuvo nurodytas. Pareiškėjas nuo pat pradžių ginčą kėlė ir į Tarnybą bei Ginčų komisiją kreipėsi dėl Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. R-4309 teisėtumo ir pagrįstumo. Aplinkybę, kad būtent šis sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tuo tarpu Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendime Nr. R-4309 yra nurodyti tokie šio skyriaus duomenys: „Šilutės pl. 4B, LT-91173, Klaipėda“. Taigi pareiškėjas, atsižvelgdamas į skundžiamuose sprendimuose pateiktą informaciją bei ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies reguliavimą, galėjo objektyviai klysti manydamas, jog atsakovo buveinės vieta nagrinėjamu atveju yra būtent Šilutės pl. 4B, Klaipėda. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą negali būti laikomas subjektyviomis termino praleidimo priežastimis. Pareiškėjui nebuvo nurodyta tiksli ginčo administracinio akto apskundimo tvarka ir, nors pareiškėjas buvo rūpestingas ir aktyvus, siekdamas išsiaiškinti, kaip tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises (kreipėsi konsultacijos telefonu), jis objektyviai suklydo skundą pateikdamas ne Vilniaus, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Dėl pareiškėjo taikomo operatyvumo standarto pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo, buvo priimta 2017 m. gegužės 17 d., byla Klaipėdos apygardos administraciniam teismui grąžinta 2017 m. gegužės 22 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2017 m. gegužės 27 d. Taigi pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių teisminės gybos, veikė pakankamai operatyviai, prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pateikė per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios pareiškėjui sukliudė laiku ir tinkamai paduoti skundą, išnykimo. Pareiškėjo 2017 m. gegužės 27 d. kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą nelaikytinas nepagrįstu delsimu.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skunde nurodytų termino skundui dėl Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. R-4309, Tarnybos 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 97 ir Ginčų komisijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-56 paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą šių sprendimų apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tenkintinas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo A. A. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.